V. Š. pagal ANK 441 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-5-648/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01145-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.15

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. ir jo atstovo advokato Evaldo Rapolo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. Š. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 441 straipsnio 1 dalį 375 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ direktorius, netinkamai organizavo pradedančiųjų vairuotojų ar vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, praktinį saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą, būtent: vykdant pirmiau nurodytą mokymą, vairavimo instruktorius kartu su mokiniu fiziškai nebuvo transporto priemonėje, t. y. 2021 m. vasario 8 d. pradedantiesiems vairuotojams ar vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, L. B., R. K., R. K., S. M., A. J., N. M. buvo vykdomas praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymas B kategorijos transporto priemone ne kartu su vairavimo mokymo instruktoriumi. Vairavimo mokymo metu vairavimo mokymo instruktorius nebuvo transporto priemonėje, todėl negalėjo tinkamai fiksuoti pradedančiojo vairuotojo ar vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, padarytų klaidų, atsižvelgdamas į transporto priemonės prietaisų skydelio duomenis ir prasižengusio vairuotojo veiksmus, valdant transporto priemonę. Mokymo įstaigos direktorius V. Š., būdamas atsakingas už įmonės veiklą, neužtikrino, kad būtų įgyvendintas reikalavimas, kad papildomas pradedančiųjų vairuotojų ar vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, ne trumpesnis kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymas B kategorijos transporto priemone būtų atliekamas vairavimo instruktoriui būnant toje pačioje B kategorijos transporto priemonėje. Taip mokymo įstaigos direktorius pažeidė Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 19.4 papunktį.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi V. Š. skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo netenkintas ir skųstas nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi V. Š. ir jo atstovo advokato E. Rapolo apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. ir jo atstovo advokato E. Rapolo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

6. Pritaikydami V. Š. veikai ANK 441 straipsnio 1 dalį, Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes V. Š. veika, pasireiškusi nuotoliniu, o ne fiziniu vairavimo instruktoriaus dalyvavimu vairuotojų papildomo mokymo metu, veikos padarymo metu nebuvo uždrausta ANK 441 straipsnio 1 dalyje.

6.1. ANK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nesilaikymą reikalavimų, kurie yra skirti transporto priemonių vairuotojų pirminiam mokymui ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, papildomam mokymui vykdyti. Reikalavimus mokymui vairuoti nustato Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, jo 19.4 papunktyje nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje privalo su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi atlikti ne trumpesnį nei 45 minučių trukmės praktikos saugos, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone, kurio tikslas – akcentuoti, kad šis vairavimo būdas yra saugiausias ir tausojantis aplinką. Taigi, Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktis nustato reikalavimą atitinkamą mokymą atlikti su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi, bet neatskleidžia, kokia forma vairavimo instruktorius turi dalyvauti vykdomame vairuotojų mokyme: ar jam yra privaloma fiziškai būti transporto priemonėje, ar jis gali, nebūdamas toje pačioje transporto priemonėje su mokomu vairuotoju, stebėti iš nuotolio aikštelėje mokomo vairuotojo valdomą transporto priemonę, fiksuoti jos judėjimo trajektorijas, pagreitėjimus bei kitus duomenis ir parametrus, kartu pagalbinėmis techninėmis priemonėmis (radijo ryšio priemonėmis) teikti besimokančiam asmeniui nurodymus, pastabas ir komentarus, užtikrindamas mokymo tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjų vertinimu, pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas, leidžiantis vairavimo instruktoriui pasirinkti nuotolinį ar fizinį mokymo būdą, yra ne teisės spraga, o sąmoningai pasirinktas teisės akto leidėjo sprendimas, kuris negali būti panaikintas teismo aiškinimu, dėl kelių priežasčių. Pirma, Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas reguliuoja pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, ir vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomo mokymo tvarką, taigi, Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas reguliuoja ne nemokančių vairuoti asmenų mokymą, bet asmenų, jau įgijusių teisę vairuoti, papildomą mokymą. Antra, papildomas vairuotojų mokymas buvo vykdomas ne bendrojo naudojimo viešojo eismo keliuose, o specialiai vairavimo mokymui suprojektuotoje ir įrengtoje teritorijoje, taigi, mokymas buvo vykdomas užtikrinant ne tik papildomo mokymo tikslų įgyvendinimą, bet ir vairuotojo bei kitų eismo dalyvių saugumą, o tai panaikina būtinybę užtikrinti fizinį vairavimo instruktoriaus buvimą transporto priemonėje, kai vykdomas papildomas mokymas. Trečia, pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktį praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo tikslas yra akcentuoti, kad šis vairavimo būdas yra saugiausias ir tausojantis aplinką, todėl tikslui pasiekti fizinis vairavimo instruktoriaus buvimas transporto priemonėje nėra būtinas, jis neturi neigiamos įtakos nei mokymo tikslo įgyvendinimui, nei mokymo saugumui. Ketvirta, pagal teisės aktus nuotolinis vairavimo instruktoriaus dalyvavimas yra ne tik leidžiamas, bet ir privalomas vykdant tam tikrų kategorijų transporto priemonių vairavimo mokymą (Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 14.7 punkte nustatyta, kad draudžiama mokyti vairuoti keliuose AM, A1, A2, A ir B1 kategorijų transporto priemones vairavimo instruktoriui sėdint tos pačios transporto priemonės keleivio vietoje). Penkta, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija skatina nuotoliniu būdu valdomų transporto priemonių naudojimą eisme. Dėl to Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktis negali būti aiškinamas kaip imperatyviai draudžiantis vykdyti papildomą vairuotojų mokymą specialiai mokymui įrengtoje teritorijoje be fizinio vairavimo instruktoriaus buvimo transporto priemonėje. Pareiškėjai tvirtina, kad atliktas mokymas pasiekė rezultatus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog nuotoliniu būdu atliktas mokymas Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo tikslų nepasiekė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. Š. veika, pasireiškusi nuotoliniu papildomu mokymu vairuoti, nėra uždrausta ANK 441 straipsnio 1 dalyje.

6.2. Darydami išvadą, kad V. Š. veika atitinka ANK 441 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, bylą nagrinėję teismai plečiamai aiškino ANK 441 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo. Viešojo administravimo subjektas savo paties priimamais teisės aktais negali išplėsti atsakomybės taikymo ribų, nustatydamas asmenims, kurių veikla prižiūrima, įstatymais nenustatytas pareigas ar plečiamai aiškindamas įstatyme nustatytų pareigų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTktNjc3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-9-677/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-9-677/2017">2AT-9-677/2017</a>, 2AT-94-507/2016). Byloje susiklostė būtent tokia teisinė situacija, kai Institucija, laikydama Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktį neaiškia teisės norma (tai pripažino pati Institucija savo 2021 m. sausio 27 d. rašte, skirtame UAB „Rigveda“ Nr. 15B-885, taip pat duodama parodymus tai patvirtino Institucijos darbuotoja liudytoja J. Z.), pateikė šią teisės normą keičiančius (atsakomybės ribas plečiančius) išaiškinimus ir jų nepagrįstai reikalavo laikytis tol, kol bus priimti (ir įsigalios) atitinkami Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunkčio pakeitimai. Pažymėtina, kad Institucijos išaiškinimai, nusiųsti V. Š., vertintini kaip neteisėti ir jo niekaip neįpareigojantys, nes, kaip pirmiau nurodyta, jais siekta užpildyti Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunkčio neaiškumą išplečiant atsakomybės ribas ir taip Institucijai aiškiai peržengiant savo kompetencijos ribas. Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų argumentu, esą V. Š. tiesioginę tyčią padaryti administracinį nusižengimą pagrindžia aplinkybė, kad, užuot aiškinęsis jam neaiškią situaciją, jis toliau sąmoningai organizavo papildomą vairuotojų mokymą pagal individualiai suvokiamą bei interpretuojamą teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad, spręsdami dėl V. Š. kaltės, teismai turėjo remtis ne Institucijos nuomone dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunkčio aiškinimo, o pačiu teisiniu reguliavimu, pateiktu Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktyje, kuriame, kaip pirmiau nurodyta, nėra aiškiai nustatyta, kad papildomas mokymas vykdomas tik vairavimo instruktoriui fiziškai būnant toje pačioje transporto priemonėje su mokomu vairuoti asmeniu.

6.3. Darydami išvadą dėl V. Š. veikos atitikties ANK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymiams, bylą nagrinėję teismai rėmėsi V. Š. pateiktame kaltinime nenurodytomis ir neaktualiomis teisės normomis. Išvadą, kad vairavimo instruktorius fiziškai turi būti transporto priemonėje, teismai pagrindė Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 23 punktu, pagal kurį pradedančiųjų vairuotojų ir vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas, laikantis tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-85 patvirtintame Reikalavimų vairavimo mokykloms apraše. Pagal šio teisės akto 1 priedo 2.2 papunktį, vaizde iš mokomosios transporto priemonės turi matytis mokinio ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens. Pažymėtina, kad nei Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 23 punktas, nei kiti teisės aktai kaltinime V. Š. nebuvo nurodyti, tačiau, kaip matyti iš skundžiamų teismų nutarčių, teismai, spręsdami dėl V. Š. administracinės atsakomybės pagal ANK 441 straipsnio 1 dalį, realiai tyrė ir nustatė aplinkybes, reikšmingas Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 23 punkto pažeidimo vertinimui. Dėl to V. Š. taikė administracinę atsakomybę už visiškai kitos teisės normos, nei nurodyta kaltime, pažeidimą. Be to, pareiškėjų nuomone, teismai nepagrįstai rėmėsi Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo normomis taikydami Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktį, nes jos nėra aktualios. Pirma, iš Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 1 punkto matyti, kad šio teisės akto normos dėl vaizdo įrašo yra skirtos mokinių vairavimo mokymui specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis galutinės įskaitos metu. Dėl to šis reikalavimas netaikytinas papildomam mokymui. Antra, Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 2.2 papunktis nustato konkrečius reikalavimus vaizdo bei garso įrašymo įrangai, o Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktis nustato reikalavimus ne techninei įrangai, bet papildomo vairuotojų mokymo procesui. Dėl to akivaizdžiai skiriasi abiejų teisės aktų reguliavimo objektai. Pareiškėjų manymu, iš techninių reikalavimų vaizdo ir garso įrašymo įrangai negali būti daromos išvados dėl vairavimo instruktoriaus dalyvavimo mokyme būdo (fiziškai būnant transporto priemonėje su mokomu asmeniu ar mokant asmenį nuotoliniu būdu). Trečia, papildomam mokymui nekeliamas reikalavimas naudoti specialiai pritaikytas transporto priemones (su papildoma valdymo įranga, vaizdo ir garso įrašymo įranga), taigi bendrieji reikalavimai mokymui negalėjo būti vertinami kaip aktualūs sprendžiant dėl specialios situacijos – papildomo mokymo.

7. Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus patarėja Neda Pranskaitytė atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistas. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:

8. Byloje priimtos apylinkės ir apygardos teismų nutartys yra teisėtos, argumentuotos, išsamios ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo abejoti teismų sprendimais, priimtais administracinio nusižengimo byloje.

9. Nesutiktina su prašymo argumentu, kad Institucija ir teismai, taikydami ANK 441 straipsnio 1 dalį, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes neaiškią teisės normą aiškino plečiamai, kad pagrįstų V. Š. administracinę atsakomybę.

9.1. Pažymėtina, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra tiksliai nustatyta, jog papildomo mokymo vairuoti metu vairavimo instruktorius turi būti transporto priemonėje. Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, jog praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas, o jo darymo tvarka turi atitikti Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo 2.2 papunkčio reikalavimus. Šio teisės akto 1 priedo I skyriuje „Techniniai vaizdo ir garso įrašymo įrangos reikalavimai“ nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašymo įranga turi vienu metu įrašinėti vaizdą, kuriame iš mokomosios transporto priemonės vidaus matytųsi ir mokinio, ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens bei jų veiksmai valdant mokomąją transporto priemonę (mokinio rankų padėtis ant vairo, transporto priemonės pavarų ir posūkio signalo svirčių perjungimas). Iš to darytina išvada, kad vykdant papildomą praktinį saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, vairavimo instruktoriaus buvimas transporto priemonėje buvo akivaizdžiai būtinas, nes kitaip vaizdo ir garso įranga automobilyje neatitiktų keliamų reikalavimų, t. y. iš mokomosios transporto priemonės vidaus nesimatytų instruktoriaus viršutinės dalies iki juosmens bei jo veiksmų. Svarbu ir tai, kad Institucija pateikė ir visoms vairavimo mokykloms išsiuntė išaiškinimą, kurio 1.2 punkte buvo nurodyta, kad pradedantis vairuotojas ar vairuotojas, kuriam atimta teisė vairuoti, praktinį vairavimą atlieka dalyvaujant tiesiogiai mokymo įstaigos vairavimo instruktoriui, t. y. vairavimo instruktorius turi būti toje pačioje B kategorijos transporto priemonėje ir esamu laiku stebėti transporto priemonės valdymą. Papildomai siųstame pranešime Institucija įspėjo, kad mokymo įstaigoms, nesilaikančioms pirmiau nurodyto išaiškinimo, bus taikomos administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 92 dalį vairuotojams yra prilyginami vairavimo instruktoriai. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalį draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui, o straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui ir privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių. Taigi iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo išplaukia, kad vairavimo instruktorius turi būti transporto priemonėje mokymo metu, nes kitaip vykdant mokymą automobilyje nebūtų vairuotojo. Vertinant pirmiau nurodytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas, kitus teisės aktus kaip visumą, darytina išvada, kad praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu mokymo įstaigos vairavimo instruktorius privalo būti transporto priemonėje. Vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, negali vieni vairuoti transporto priemonės, kadangi neturi teisės tai daryti.

9.2. Kitaip nei nurodo pareiškėjai, Institucija ir teismai Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunkčio plečiamai neaiškino, o rėmėsi loginiu ir sisteminiu pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo aiškinimu. Akivaizdu, kad vairavimo instruktorius privalo būti transporto priemonės viduje ir tiesiogiai stebėti mokinio daromas klaidas bei, susidarius avarinei situacijai, nedelsiant į ją reaguoti, kad neįvyktų eismo įvykis. Pareiškėjų argumentas, esą Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo leidėjas sąmoningai leido pasirinkti fizinį ar nuotolinį vairavimo instruktoriaus dalyvavimo būdą papildomo vairuotojo mokymo metu, kad papildomo mokymo tikslams pasiekti vairavimo instruktoriaus fizinis buvimas su mokomu asmeniu transporto priemonėje nereikalingas, nėra pagrįstas nei teisės aktais, nei kokiais nors kitais duomenimis. Nesutiktina, kad vairavimo instruktoriaus nebuvimas transporto priemonėje kartu su mokomu asmeniu neturi neigiamos įtakos nei mokymo tikslų įgyvendinimui, nei mokymo proceso saugumui dėl kelių priežasčių. Pirma, be vairavimo instruktoriaus toje pačioje transporto priemonėje su mokomu asmeniu neįmanoma fiksuoti, analizuoti mokomo asmens praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo metu padarytų klaidų (pavyzdžiui, atsižvelgiant į variklio apsukas netinkamai perjungiamos pavaros). Antra, iš byloje pateikto papildomo mokymo vairuoti vaizdo įrašo matyti, kad mokymo aikštelėje vienu metu buvo daugiau nei viena transporto priemonė, tarp jų ir sunkiasvorė, o tai rodo, kad mokymas negali būti laikomas saugiu, nes transporto priemonę vairuoja be instruktoriaus asmuo, neturintis teisės vairuoti. Trečia, nesutiktina su pareiškėjų teiginiu, kad papildomo mokymo vairuoti atveju mokymas vairuoti be vairavimo instruktoriaus yra ne toks pavojingas. Nors vykdomas ne pradedančiųjų mokymas, tačiau asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra žymiai pranašesni savo žiniomis ir įgūdžiais už tokių žinių ir įgūdžių neturinčius asmenis, todėl, nors ir važiuodami ne viešajame eisme, jie galėjo sukelti eismo įvykį, juolab kad važiuojama buvo žiemos metu, esant gausiai sniego dangai. Ketvirta, kaip minėta, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą mokymo vairuoti metu mokantis vairuoti asmuo yra prilyginamas vairuotojui.

9.3. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Institucija turėjo teisę pateikti Papildomo mokymo vairuoti tvarkos aprašo 19.4 papunkčio išaiškinimą, nes tokią teisę Institucijai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį Institucijos veiklos principas yra metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas, 32 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, 31 straipsnio 3 dalies 4 punktas, pagal kurį Institucija taiko poveikio priemones ūkio subjektams įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Institucijai teisę pateikti Papildomo mokymo vairuoti tvarkos aprašo 19.4 papunkčio išaiškinimą suteikia ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 patvirtinti Institucijos nuostatai, konkrečiai, jų 13.12 papunktis, pagal kurį Institucija teikia informaciją apie savo veiklą, konsultuoja asmenis Institucijos kompetencijai priskirtais klausimais, bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir įstaigomis jos kompetencijai priskirtais klausimais, 13.16 papunktis, pagal kurį Institucija nagrinėja asmenų prašymus ir skundus Institucijos kompetencijos klausimais, imasi reikiamų priemonių iškilusiems klausimams spręsti, 14.8 papunktis, pagal kurį Institucija turi teisę pateikti paaiškinimus Institucijos kompetencijai priskirtais klausimais. Byloje aktualus Institucijos išaiškinimas buvo pateiktas visoms vairavimo mokymo įstaigoms ir paskelbtas Institucijos tinklalapyje dėl to, kad vairavimo mokymo įstaigos skirtingai interpretavo Papildomo mokymo vairuoti tvarkos aprašo 19.4 papunktį. Po išaiškinimo visos vairavimo mokymo įstaigos laikėsi šio išaiškinimo, išskyrus V. Š. vadovaujamą mokyklą, o tai rodo, kad V. Š. veikė tyčia.

9.4. Pareiškėjai deklaratyviai teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl V. Š. kaltumo padarius ANK 441 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, vadovavosi tik Institucijos pateiktu Papildomo mokymo vairuoti tvarkos aprašo 19.4 papunkčio aiškinimu, nes teismai argumentuotai ir išsamiai išnagrinėjo abiejų šalių argumentus bei padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad V. Š. pagrįstai paskirta bauda pagal ANK 441 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad V. Š. nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų sprendimais, nepaneigia jo kaltumo ir skundžiamų teismų nutarčių teisėtumo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. ir jo atstovo advokato E. Rapolo prašymas atmestinas.

Dėl ANK 441 straipsnio 1 dalies taikymo

11. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjai teigia, kad bylą nagrinėję teismai plečiamai aiškino ANK 441 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo poįstatyminių teisės aktų normomis, o rėmėsi Institucijos, viršijant jai įstatymu suteiktų įgaliojimų ribas, pateiktu aiškinimu, rėmėsi kaltinime nenurodytomis teisės normomis, todėl iš esmės pažeidė ANK 441 straipsnio 1 dalį.

12. ANK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų vykdyti transporto priemonių vairuotojų pirminį mokymą ar vairuotojų, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą nesilaikymą. Kadangi normos dispozicija yra blanketinė, atskleidžiant straipsnyje nurodytos veikos turinį, reikia vadovautis veikos padarymo metu papildomą vairuotojų mokymą reglamentavusiais teisės aktais, t. y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašu ir įsakymu Nr. 2B-85 „Dėl Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašu.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje ir kitose jos nuostatose įtvirtintą teisinės valstybės principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, inter alia (be kita ko), tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo; poįstatyminis teisės aktas negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis?? (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2005 m. vasario 7 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (inter alia, Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. vasario 20 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai ir kt.).

14. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnyje (2021 m. sausio 1 d. redakcija) nurodyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato eismo dalyvių mokymą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 46 dalies prasmę papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas, skirtas pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems tam tikrus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, arba vairuotojams, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nustatyta, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę; vairuotojams prilyginami, be kita ko, asmenys, kurie moko vairuoti. Įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje apibrėžta, kad vairavimo instruktorius – tai asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus, o pagal to paties straipsnio 6 dalį asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui; jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių. Taigi, pagal aptartas Įstatymo nuostatas mokymo vairuoti (taip pat ir papildomo mokymo vairuoti) metu vairuotoju laikomas vairuoti mokantis asmuo, kuris turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

15. Pažymėtina, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neleidžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Neturinčiu teisės vairuoti transporto priemone laikytinas asmuo, kuris nustatyta tvarka nėra įgijęs teisės vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną, arba asmuo, kuriam tokia teisė yra atimta. Be to, įstatymų leidėjas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra įtvirtinęs imperatyvią taisyklę, taikomą praktinio mokymo vairuoti procese, – draudžiama mokytis vairuoti motorinę transporto priemonę, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti asmeniui (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, iš aptartų Įstatymo nuostatų išplaukia, kad pagal Įstatymą neturinčiam teisės vairuoti asmeniui draudžiama vairuoti bet kokią transporto priemonę, išskyrus tada, kai jis nustatyta tvarka mokosi vairuoti dalyvaujant asmeniui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama teisė mokyti vairuoti (nagrinėjamu atveju vairavimo instruktoriui).

17. Detalesnė papildomo mokymo vairuoti tvarka ir sąlygos yra reglamentuojami poįstatyminiais aktais, kurie, kaip minėta, negali prieštarauti atitinkamą visuomeninių santykių sritį (eismo saugumą) reguliuojančiam įstatymui. Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo (2017 m. sausio 1 d. redakcija) 1 punkte nurodyta, kad jis nustato pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, ir vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomo mokymo tvarką, o 4 punkte nurodyta, kad apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19 punkte ir 19.4 papunktyje nurodyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje privalo su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi atlikti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone (neprivaloma pradedantiesiems vairuotojams, kuriems papildomas vairuotojų mokymas privalomas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus su A1, A2, A ir B1 kategorijų transporto priemonėmis, ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, norintiems susigrąžinti teisę vairuoti AM, A1, A2, A ir B1 kategorijų transporto priemones), jo tikslas – akcentuoti, kad šis vairavimo būdas yra saugiausias ir tausojantis aplinką. Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4.1 papunktyje nurodyta, kad pradedantysis vairuotojas ar vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, vairuoja transporto priemonę mokymo įstaigos parinktu maršrutu. Mokymo įstaigos vairavimo instruktorius fiksuoja pradedančiojo vairuotojo ar vairuotojo, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, padarytas klaidas. Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 23 punkte nurodyta, kad pradedančiųjų vairuotojų ir vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo metu vaizdo ir garso įrašų darymo ir saugojimo įranga turi atitikti Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priede nustatytus vaizdo ir garso įrašų darymo, saugojimo, vaizdo ir garso įrašymo įrangos naudojimo reikalavimus. Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo 1 priedo I skyriaus „Techniniai vaizdo ir garso įrašymo įrangos reikalavimai“ 2.2 papunktyje nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašymo įranga turi vienu metu įrašinėti vaizdą, kuriame iš mokomosios transporto priemonės vidaus matytųsi ir mokinio, ir vairavimo instruktoriaus viršutinė kūno dalis iki juosmens. Iš pirmiau nurodytų teisės aktų gramatinio, loginio ir sisteminio aiškinimo išplaukia, kad teismai padarė pagrįstas išvadas, jog papildomo mokymo vairuoti metu mokantis vairuoti asmuo turi būti B kategorijos motorinėje transporto priemonėje, nes kitaip neįmanoma įvykdyti teisės aktų keliamų reikalavimų tiek dėl klaidų fiksavimo, tiek dėl įrašo darymo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai reikalauja, kad papildomo mokymo vairuoti metu vairuoti mokantis asmuo būtų transporto priemonėje kartu su mokomu vairuoti asmeniu. Kitaip susidarytų teisinė situacija, kai B kategorijos motorinė transporto priemonė būtų perduodama vairuoti neturinčiam teisės asmeniui ir nebūtų asmens, atsakingo už tai, kad vairuojant tokią transporto priemonę nebūtų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tai prieštarautų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms, ypač Įstatymo 13 straipsnio 1 daliai ir 21 straipsnio 3 daliai.

19. Pareiškėjų argumentai, kad teisės aktų leidėjas pats draudžia vykdyti mokymą vairuoti tam tikras motorines transporto priemones vairavimo instruktoriui būnant toje pačioje transporto priemonėje, nesuteikia teisinio pagrindo pirmiau nurodytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vairuotojų, kuriems teisė vairuoti atimta dėl KET pažeidimų, papildomą mokymą vairuojant B kategorijos motorines transporto priemones, aiškinti priešingai, nes tokios išimtys šiuo atveju teisės aktuose nėra nustatytos. Kiti pareiškėjų teiginiai, kad papildomo mokymo vairuoti tikslai galėjo būti pasiekti ir stebint asmens vairuojamą automobilį vairavimo instruktoriui iš nuotolio, kad papildomas mokymas buvo vykdomas specialioje tam skirtoje teritorijoje, nėra reikšmingi sprendžiant dėl V. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

20. Darytina išvada, kad teismai, aiškindami ANK 441 straipsnio 1 dalies dispoziciją kaip įtvirtinančią draudimą papildomai vairuoti mokyti asmenis nebūnant vairavimo instruktoriui su mokomu vairuoti asmeniu transporto priemonėje, ją aiškino tiksliai pagal prasmę, o ne plečiamai, kaip teigia pareiškėjai. Byloje pagrįstai nustatyta, kad V. Š., būdamas UAB „A“ direktorius, netinkamai organizavo pradedančiųjų vairuotojų ar vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, praktinį saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą, nes 2021 m. vasario 8 d. pradedantiesiems vairuotojams ar vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, nurodytiems Institucijos suformuluotame kaltinime, buvo vykdomas praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymas B kategorijos transporto priemone ne kartu su vairavimo mokymo instruktoriumi. Vairavimo mokymo metu vairavimo mokymo instruktorius nebuvo transporto priemonėje, taip pažeisdamas Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19.4 papunktį.

21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes Institucija, nubausdama V. Š. pagal ANK 441 straipsnio 1 dalį, šią normą taikė tinkamai, o apylinkės ir apygardos teismai, nagrinėdami patraukto atsakomybėn asmens skundus, esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo Institucijos nutarimą ir teismų nutartis keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą V. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alenas Piesliakas

Artūras Pažarskis