Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-5702

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00858-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 30 d. paduotu atsakovo M. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas M. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo tenkinta dalis ieškovės viešosios įstaigos Laisvės TV ieškinio atsakovams M. M., mažajai bendrijai „Audiovizualus“, J. P., uždarajai akcinei bendrovei „Kūrybinių industrijų namai“ ir A. B. T. dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo M. M. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais, kad: 1) bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193, 6.156 straipsnių, 6.226 straipsnio 1 dalies ir CK 1.96 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes ginčijamus susitarimus vertino atsietai nuo visų 2019 m. spalio 18 d. sudarytų trylikos susitarimų, jų tikslo ir šalių ketinimų; kadangi visų trylikos susitarimų apskritai nebūtų buvę sudaryta, jeigu susitarime dėl pretenzijų nebuvimo ir susitarime dėl darbo sutarties sąlygų nutraukimo nebūtų nuostatų dėl reikalavimų dėl žalos atlyginimo M. M. ir MB „Audiovizualus“ atžvilgiu nereiškimo, tai bylą nagrinėję teismai, pripažinę esmines sutarties sąlygas negaliojančiomis, privalėjo ex officio įvertinti visus trylika susitarimų ir juos pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, o ne tik tuos, dėl kurių ieškovė yra pareiškusi reikalavimą; 2) bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio 5 dalį, 6.163 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovui M. M., kaip kontrahentui, atskleidė informaciją, jog susitarimų nuostatos dėl garantijų nereikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo yra negaliojančios; šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, o teismai nenagrinėjo; 3) bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnį, Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 14 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Imperatyviosios Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos draudžia viešajai įstaigai neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui taip pat draudžia viešosios įstaigos perviršį (pelną) skirti dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms; ginčijamų susitarimų pasirašymo metu atsakovas M. M. nebuvo nei viešosios įstaigos dalininkas, nei jos valdymo organų narys; teismai klaidingai konstatavo, kad ginčijamais susitarimais šalys siekė įteisinti imperatyviosiomis teisės normomis draudžiamą viešosios įstaigos pajamų (perviršio) perdavimą dalininkui, nes ir iš susitarimo teksto, ir iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog susitarimais šalys siekė atleisti atsakovus M. M. ir MB „Audiovizualus“ nuo žalos atlyginimo; 4) bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad restitucija netaikoma, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnį, CK 1.138 straipsnio 2 punktą, 6.145 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; kadangi teismai neatskleidė susitarimų esmės, tikrųjų taikaus susitarimo šalių, jų ketinimų, tai klausimas dėl pažeistos šalių turtinės padėties pusiausvyros objektyviai negalėjo būti išspręstas tinkamai; 5) bylą nagrinėję teismai netinkamai (perdėtai išplėstai) taikė CK 6.249 straipsnio, įtvirtinančio žalos sampratą, 1 dalies nuostatas; ginčo susitarimais šalys susitarė, kad atsakovams M. M. ir MB „Audiovizualus“ šalys neturi jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl iki susitarimo buvusių aplinkybių ir šalys viena kitai nereikš ateityje jokių pretenzijų; nurodyta CK norma neturėtų būti aiškinama plečiamai ir nereiškia, kad ieškovė atsisako teisės į žalos atlyginimą, šia norma tik patvirtinama, jog žalos atlyginimo nebus reikalaujama iš nurodytų atsakovų; palikus galioti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, susidarytų situacija, kad ieškovei liktų iš atsakovų priteista žala ir tuo pačiu galimybė prisiteisti tą pačią žalą antrą kartą tik kitu pagrindu iš A. B. T. ir (ar) J. P. bei G. M., taip atsirastų ieškovės nepagrįsto praturtėjimo rizika.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1407 (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 30 d. banko Swedbank, AB, mokėjimo nurodymu Nr. 25.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė