Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-479-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26425-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.5.1.19.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. B., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Mestra“, I. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių pabaigą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas A. K. prašė įpareigoti antstolį A. B. peržiūrėti varžytynių Nr. 46673 rezultatus ir pripažinti jį laimėtoju arba skelbti pakartotines varžytynes. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. liepos 29 d. jis dalyvavo varžytynėse Nr. 46673 dėl trijų kambarių buto. Likus sekundėms iki varžytynių pabaigos vienas iš dalyvių kainą padidino iki 275 349 Lt (79 746,58 Eur), bet pareiškėjas spėjo šią kainą padidinti iki 285 349 Lt (82 642 Eur). VĮ Registrų centro informacinė sistema šią kainą užfiksavo 15:00:00 val. Taigi kaina buvo padidinta laiku. Tačiau pareiškėjas 15:05 val. gavo VĮ Registrų centro pranešimą apie tai, kad varžytynes laimėjo kitas asmuo, kuris pasiūlė tik 276 610 Lt (80 111,79 Eur) kainą, kurią pareiškėjas per varžytynes taip pat bandė padidinti, bet jo pasiūlymas buvo užregistruotas varžytynėms jau pasibaigus, t. y. 15:00:02 val. Pareiškėjo teigimu, veiksmo atlikimas paskutinę minutę ir sekundę turi įeiti į terminą, todėl jo atliktas pirmas kainos padidinimas turėjo būti laikomas tinkamu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 961 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjo du paskutiniai kainų pasiūlymai, kurie varžytynių informacinėje sistemoje buvo gauti 15 val. 00 min. 00 sek. ir vėliau, nelaikytini pateiktais laiku. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad veiksmo atlikimas paskutinę minutę ir sekundę taip pat turi įeiti į terminą, todėl kainos padidinimas likus kelioms sekundėm iki varžytynių pabaigos turėjo būti laikomas tinkamu. Teismas pažymėjo, kad varžytynės vyko pakankamai ilgą laiką, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki jų pabaigos pasiūlyti savo galimą didžiausią kainą už varžytynėse parduodamą turtą ir tokiu savo elgesiu nerizikuoti keliant kainą likus tik kelioms sekundėms iki varžytynių pabaigos. Pareiškėjo veiksmus kainą keliant paskutinėmis varžytynių sekundėmis teismas vertino kaip jo paties riziką, tokie veiksmai negali daryti įtakos įvykusių varžytynių rezultatams.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolį peržiūrėti varžytynių Nr. 46673 rezultatus iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šiuo metu galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos (įsigaliojusios nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) 961 punkto nuostatą, kad varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos, pvz., jeigu varžytynės buvo paskelbtos 10 val. 15 min. 35 sek., tai jos bus baigtos varžytynių pabaigos dienos 10 val. 15 min. įskaitytinai, ir visi kainų pasiūlymai, interneto svetainę www.evarzytynes.lt prižiūrinčios informacinės sistemos serveryje užregistruoti ne vėliau kaip iki varžytynių pabaigos dienos 10 val. 15 min. 59,999 sek., bus laikomi pateiktais laiku. O ginčo varžytynių vykdymo metu galiojusi Sprendimų vykdymo instrukcija minėtos nuostatos neturėjo ir 2014 m. liepos 29 d., t. y. varžytynių pabaigos dieną, galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijų 96 punktas nustatė, kad varžytynių pradžia yra skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Byloje esantis išrašas iš pareiškėjo paskyros VĮ Registrų centro tinklalapyje „Mano pasiūlytų kainų istorija“ patvirtina, kad 15:00:00 val. buvo užfiksuotas pareiškėjo 285 349 Lt (82 642 Eur) pasiūlymas. Spręsdamas, ar minėtas pareiškėjo pasiūlymas, pateiktas paskutinę nustatyto termino sekundę, turėtų būti vertinamas kaip pateiktas laiku, teismas vadovavosi CPK 74 straipsnio, reglamentuojančio proceso terminų pabaigą, nuostatomis pagal analogiją, nes nei CPK VI dalies normos, nei ginčo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos konkrečiai nenustatė, kaip turėtų būti vertinami pasiūlymai, pateikti varžytynių pabaigoje, t. y. 15:00:00 val. Teismo vertinimu, CPK 74 straipsnio 1–7 dalių nuostatų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad paskutinę nustatyto termino sekundę atliktas veiksmas turėtų būti vertinamas, kaip atliktas per nustatytą terminą, t. y. laiku. Taigi šiuo atveju ginčo varžytynių pabaigos metu galiojusioje Sprendimo vykdymo instrukcijos 96 punkto redakcijoje nurodytas varžytynių pabaigos momentas – atitinkamos dienos 15:00:00 val., įskaitytinas į terminą, nustatytą pasiūlymams dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos pateikti. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir šiuo metu galiojančios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos, kurios sukonkretino varžytynių vykdymo tvarką ir nustatė varžytynių laiko pratęsimą tuo atveju, jeigu kaina pasiūlyta paskutinę minutę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo I. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, t. y. pareiškėjas nesutiko su antstolio 2014 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu, kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo 2014 m. liepos 30 d. skundo. Tačiau pareiškėjo skunde jokie antstolio veiksmai ar priimti sprendimai faktiškai nėra skundžiami, o tik nesutinkama su varžytynių Nr. 46673 rezultatų teisingumu. Vadovaujantis CPK 713 straipsnio 2 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio, Antstolių informacinės sistemos nuostatų (teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 1R-223 redakcija) 9.3 punkto, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nuostatomis pareiškėjo skundas dėl varžytynių pabaigos fiksavimo pagal kompetenciją nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

2. Teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė antstolių informacinės sistemos administratorių – VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su kurių materialinėmis teisėmis ir pareigomis yra susijusi ši byla. Šis teismo pažeidimas sudaro absoliutų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sprendimo negaliojimo pagrindą. Skundžiama nutartimi antstolis įpareigotas peržiūrėti varžytynių rezultatus iš naujo, nors byloje nenustatyta CPK 717 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių, kurių pagrindu antstolis įpareigojamas varžytynes pripažinti neįvykusiomis. Faktiškai antstolis yra įpareigotas taikyti teismo pasirinktą įstatymo analogiją ir pripažinti neįtraukto į bylą suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro veiksmus, kuriais minėtoje informacinėje sistemoje elektroninių varžytynių pabaiga visiems varžytynių dalyviams buvo fiksuota 15 val. 00 min. 00 sek., neteisėtais. Tokiu būdu skundžiama nutartimi antstolis yra įpareigojamas vykdyti jam įstatymo nepriskirtas kontrolės funkcijas. Be to, CPK nenustatyta antstoliui teisės atlikti varžytynių rezultatų peržiūros, nereglamentuota varžytynių rezultatų peržiūros iš naujo tvarka, nenustatyta galimybė kitaip paveikti varžytynių eigą ir rezultatus. Remiantis Antstolių informacinės sistemos nuostatomis, varžytynių rezultatų teisingumo užtikrinimas ir atitikties galiojantiems teisės aktams vertinimas, įskaitant ir varžytynių pabaigos fiksavimo informacinėje sistemoje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, teisės aktų priskiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, o ne antstolio kompetencijai.

3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo kainos padidinimo, atlikto paskutinę termino sekundę, nepagrįstai pagal įstatymo analogiją vadovavosi CPK 74 straipsnio nuostatomis, todėl padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas kainą padidino laiku. Nagrinėjamu atveju nėra įstatymo spragos, todėl nebuvo pagrindo taikyti įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas tinkamai neįvertino, kad varžytynių pabaigos momentas buvo tiesiogiai reglamentuotas, nes ginčui aktualios varžytynių vykdymo tvarkos reglamentavimas (CPK 713 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.; Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 96 punkto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) nustatė ne tik varžytynių laiko trukmę dienomis, bet ir konkretų varžytynių pradžios ir pabaigos momentą ir šį momentą apibrėžė minučių ir sekundžių tikslumu – varžytynių pradžia yra skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių, t. y. termino pabaigą apibrėžė įvykiu – laiko momentu, kuris neišvengiamai turi įvykti ir jam įvykus varžytynės laikytinos pasibaigusiomis. Minėtos nuostatos varžytynių pabaigos momento skaičiavimą nereikalavo vykdyti įskaitytinai minutės, sekundės ir sekundės dalių tikslumu. Todėl iki 2014 rugpjūčio 1 d. dienos įvykdytų minėtų teisės aktų pakeitimų VĮ Registrų centras pagrįstai ir teisėtai varžytynių pabaiga laikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte nustatytą momentą – 15 val. 00 min. 00 sek., kuriam įvykus, informacinėje sistemoje buvo fiksuojama elektroninių varžytynių pabaiga.

4. Teismas, spręsdamas dėl varžytynių pabaigos momento, privalėjo vadovautis CPK 73 straipsnio 2 dalimi. Ši teisės norma nustato, kad terminas gali būti apibrėžiamas ne tik laiko tarpu, bet ir kalendorine data arba įvykiu. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai termino pabaigą nustatinėjo taikydamas CPK 74 straipsnis 1–4 dalyse įtvirtintas taisykles, skirtas terminams, apibrėžtiems tam tikru laiko tarpu, o ne įvykiu, skaičiuoti.

5. Teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjas, padidindamas kainą paskutinę varžytynių sekundę, pasiūlymą pateikė laiku, pažeidė CK 1.117 straipsnio 2 ir 6 dalis.

6. Teismas padarė išvadą, kad varžytynių pabaigos momentas – atitinkamos dienos 15:00:00 val., įskaitytinas į terminą, nustatytą pasiūlymams dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos pateikti, tačiau neišaiškino, koks turėjo būti tikslus varžytynių pabaigos fiksavimo laikas (momentas) – ar 15 val. 00 min. 00,000 sek., ar 15 val. 00 min. 00,999 sek., nes paskutinė sekundė – taip pat tam tikras laiko tarpas, per kurį kainą galėjo pakelti ne vienas, bet keli varžytynių dalyviai. Skundžiamoje nutartyje šios faktinės aplinkybės liko neįvertintos. Toks neaiškumas ir neapibrėžtumas užkerta kelią teismo nutarties tinkamam įvykdymui, kas reiškia, kad skundžiama nutartimi ginčas nebuvo iš esmės išspręstas. Taigi, teismas neįvertino tai, kad byloje esančiame rašytiniame įrodyme, t. y. pareiškėjo pateiktame priede „Dalyvavimo varžytinėse Nr. 46673 „Mano pasiūlytų kainų istorija“ kainų pasiūlymų fiksavimo laikas rodomas ne visiškai tiksliai – tik sekundžių tikslumu, o sekundžių dalys nėra rodomos. Teismas, siekdamas objektyviai išnagrinėti ginčą, turėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą, prašydamas pateikti informaciją, koks buvo interneto svetainę www.evarzytynes.lt prižiūrinčios informacinės sistemos serveryje nustatytas varžytynių pabaigos laikas sekundžių dalių tikslumu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas A. K. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 metų rugsėjo 23 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Mestra“ buvo iškelta bankroto byla. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad priimtas kasacinio teismo procesinis sprendimas nebesukels kasatorės siekiamų teisinių padarinių, nes turto pardavimo iš varžytynių aktas vykdomojoje byloje nebuvo surašytas, todėl UAB „Mestra“ turtas bus realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų; byloje kilusį ginčą dėl varžytynių pabaigos momento išsprendė tinkamai, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119-684/2015, suformuluotų išaiškinimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl elektroninių varžytynių pabaigos laiko

Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu keliamas teisės normų, reglamentuojančių elektroninių varžytynių pabaigą, taikymo ir aiškinimo klausimas, kuris svarbus nustatant elektroninių varžytynių laimėtoją. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paskutinę nustatyto termino sekundę atliktas veiksmas turėtų būti vertinamas kaip atliktas laiku.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Varžytynių specifika pasižymi tuo, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Jas organizuoja antstolis, o elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras.

Elektroninės varžytynės, dėl kurių rezultatų yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, vyko nuo 2014 m. liepos 22 d. 10:00:00 val. iki 2014 m. liepos 29 d. 15:00:00 val. Nurodytu laikotarpiu vykdytų elektroninių varžytynių tvarka buvo reglamentuojama specialiųjų CPK ir kitų teisės aktų normų, t. y. CPK 713 straipsnio (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-72 redakcija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 1R-321 redakcija), VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo. CPK 713 straipsnio 3 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto nuostatose konkrečiai apibrėžtas varžytynių pradžios ir pabaigos laikas – nustatyta, kad varžytynių laikas skaičiuojamas valandomis, minutėmis ir sekundėmis: varžytynių pradžia – darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą (CPK 713 straipsnio 7 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 103 punktas, VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo 25 punktas). Dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje (Aprašo 24 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-119-684/2015, aiškindama minėtas teisės normas, reglamentuojančias elektroninių varžytynių pabaigą ir, atitinkamai, elektroninių varžytynių laimėtojo nustatymą, išaiškino, kad tai, jog įstatymo įtvirtinta, kad varžytynės baigiasi ne iki 15:00:00 val., bet 15:00:00 val., teikia pagrindą daryti išvadą, kad iki 15:00:01 val. pateiktas pasiūlymas laikytinas pateiktu laiku.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas varžytynių 285 349 Lt (82 642 Eur) pasiūlymas antstolių informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas 2014 m. liepos 29 d. 15:00:00 val., t. y. paskutinę termino sekundę. Varžytynių laimėtoja buvo pripažinta kasatorė, pasiūliusi 276 610 Lt (80 111,79 Eur) kainą. Ginčas kilo dėl to, ar antstolių informacinė sistema pagrįstai kaip varžytynių laimėtoją fiksavo kasatorę ir nepriėmė kaip tinkamo minėto pareiškėjo pasiūlymo, pateikto paskutinę varžytynių sekundę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs varžytynių eigą ir terminų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, padarė išvadą, kad paskutinę termino sekundę atliktas veiksmas turėtų būti vertinamas kaip atliktas per nustatytą terminą, t. y. laiku. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo antstolį peržiūrėti varžytynių rezultatus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, sprendžia, kad darydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė elektroninių varžytynių pabaigą reglamentuojančias teisės normas. Tokia išvada, kaip pažymėjo kasacinis teismas minėtoje nutartyje, dera su CPK 713 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta esmine varžytynių nuostata – varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Tai atitinka ir varžytynių specifinius tikslus, kad priverstinai vykdant teismo sprendimą būtų siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.

Dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo

Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė antstolių informacinės sistemos tvarkytojo VĮ Registrų centro ir valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su kurių materialinėmis teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla. Tai, kasatorės manymu, sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ,,Du broliai“ v. UAB,,Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Netimpex“ v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. daugiabučių namų savininkų „Lino“ poilsio bendrija, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir nepasisakyta dėl kasatorės nurodomų valstybės institucijų teisių ir pareigų, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nesukėlė joms jokių teisių ir pareigų. Šios bylos dalykas yra antstolio veiksmų, atsisakant peržiūrėti varžytynių Nr. 46673 rezultatus, teisėtumas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėtų valstybės institucijų teisinei padėčiai.

Dėl antstolio galimybių peržiūrėti varžytynių rezultatus

Kasatorė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiama nutartimi antstolis yra įpareigojamas vykdyti įstatymo jam nepriskirtas kontrolės funkcijas, t. y. tikrinti VĮ Registrų centro veiksmų, kuriais antstolių informacinėje sistemoje užfiksuoti elektroninių varžytynių rezultatai, teisėtumą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio funkcijas apibrėžia Antstolių įstatymo 21 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios įstatymų nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-298/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai antstolis, realizuodamas skolininko turtą, organizuoja elektronines varžytynes ir užtikrina jų teisėtumą.

Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos taisyklės tam tikram tikslui pasiekti yra įtvirtintos kaip optimalios įprastais, dažniausiai pasitaikančiais atvejais, numatytais įstatymo leidėjo. Tais atvejais, kai yra įstatymo leidėjo nereglamentuota situacija, ji sprendžiama taikant įstatymo ar teisės analogiją. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, jog priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB,,Revilus“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens „Knighthill Properties Establishment“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-315-469/2015).

Įstatyme tiesiogiai nereglamentuota nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kaip turi elgtis antstolis, kai antstolių informacinėje sistemoje yra užfiksuotas galimai klaidingas elektroninių varžytynių rezultatas ir jų laimėtojas, todėl dėl šio klausimo spręstina pagal aptartas vykdymo proceso principines nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir antstolio veiklos principus, pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad antstolis turi teisę patikrinti VĮ Registrų centro pateiktus varžytynių duomenis ir nustatyti, ar jie yra teisingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registrų centras tik atsako už antstolių informacinės sistemos tinkamą funkcionavimą (VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7 (2013 m. gegužės 28 d. įsakymo redakcija) patvirtinto Naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašo 1 punktas), o varžytynes organizuoja ir jų teisėtumą privalo užtikrinti antstolis (CPK 706, 713 straipsniai). Pažymėtina, kad įstatymo nustatytais atvejais teisė atšaukti varžytynes arba pripažinti jas neįvykusiomis yra suteikta būtent antstoliui (CPK 703, 704 straipsniai). Dėl šios priežasties, nors antstolis ir negali daryti įtakos informacinei sistemai, joje užfiksuotiems rezultatams, laikui ar kitiems duomenims, tačiau jis privalo atlikti paskesnę šių duomenų kontrolę, ypač tais atvejais, kai sužinoma apie galimą minėtoje sistemoje užfiksuotų rezultatų neteisėtumą, klaidas ar pan.

Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui ir nereikšmingi teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas A. K. prašo priteisti atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi dėl pateikto kasatorės kasacinio skundo pareiškėjas turėjo atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo išlaidų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkintinas, tai pareiškėjui priteistinas iš kasatorės jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikta duomenų, kad pareiškėjas už atsiliepimo parengimą advokatui sumokėjo 300 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.14 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl iš kasatorės (suinteresuoto asmens) priteistinos visos pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos – 300 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje kasacinis teismas patyrė 11,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasacinį skundą padavusio suinteresuoto asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. J. 300 (tris šimtus) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo pareiškėjui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. J. valstybei 11,01 Eur (vienuolika Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Dalia Vasarienė