Civilinė byla Nr. 3K-3-509-415/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04338-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.3; 30.9.1; 114.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. A., J. P.-A., J. R., R. R., G. S., J. J.-P., S. P., N. M., I. M., V. E., G. E., A. G., V. G. ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Smeltaitės namai“, tretieji asmenys P. J. (P. J.), N. J. (N. J.), M. K., dėl bendrijos sprendimų nuostatų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami bendrosios dalinės nuosavybės objekto – inžinerinių tinklų – galutinio įrengimo ir teisės bendraturčiams jais naudotis klausimai.
Ieškovas prašė teismo panaikinti 2013 m. rugsėjo 26 d. GNSB „Smeltaitės namai“ narių visuotinio susirinkimo protokolo antrojo darbotvarkės klausimo nutarimo 3 punkto 1, 4, 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 papunkčius bei priteisti iš atsakovės ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad yra įsigiję žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie anksčiau nuosavybės teise priklausė UAB „Vitrema“. Šiai įmonei iškėlus bankroto bylą, jos turtas buvo parduotas iš varžytynių arba per kitus asmenis. Dokumentuose, kurių pagrindu ieškovai įgijo žemės sklypus, kartu su sklypais jiems buvo perleisti ir bendro naudojimo objektų atitinkamos dalys – po 1/50 kvartale esančių inžinerinės paskirties žemės sklypų ir 1/50 juose esančių vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos, elektros tinklų ir vidaus kelio (toliau – inžineriniai tinklai). Ieškovams priklausantys žemės sklypai yra teritorijoje, kurioje esančiai bendrajai dalinei nuosavybei administruoti įsteigta gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Smeltaitės namai“. Ginčijamais nutarimais bendrija nusprendė nustatyti ieškovams (naujiems iš UAB „Vitrema“ nusipirkusiems žemės sklypus savininkams) priklausančio sumokėti piniginio įnašo apskaičiavimo metodiką: piniginio įnašo dydis kiekvienam turtinio vieneto savininkui apskaičiuojamas viešo konkurso laimėtojo pasiūlytą bendrą darbų ir paslaugų atlikimo kainą padalijus į vienuolika lygių dalių. Ieškovai mano, kad inžinerinių tinklų įrengimo išlaidos negali būti padalytos tik jiems, bet turi būti paskirstytos visiems bendraturčiams lygiomis dalimis proporcingai turimai nuosavybės daliai, nes jie inžinerinius tikslus jau yra įsigiję kartu su žemės sklypu. Ieškovai nurodė, kad atsakovės sprendimas paskirstyti trūkstamų tinklų įrengimo išlaidas tik tam tikriems bendraturčiams pažeidžia bendraturčių lygiateisiškumą, nes bendrosios dalinės nuosavybės būtinosios išlaikymo ir išsaugojimo išlaidos turi būti paskirstomos tarp bendraturčių proporcingai kiekvieno bendraturčio turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bendrijoje inžineriniai tinklai nebaigti ir neatlikta jų, kaip nekilnojamojo turto objekto, teisinė registracija. Teismas nustatė, kad dauguma ieškovų, įsigydami žemės sklypus viešų varžytynių metu ar iš banko, kuriam šis turtas buvo įkeistas, patronuojamosios įmonės, kartu už vieną litą įsigijo dalį žemės sklypų, reikalingų inžineriniams tinklams eksploatuoti, ir dalį inžinerinių tinklų. Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentu, nurodė, kad neteisinga ir nesąžininga, jei ieškovai, už nebaigtus statyti inžinerinius tinklus, kuriuos įsigijo kaip kilnojamąjį turtą, sumokėję tik po 0,29 Eur (1 Lt), naudotųsi jais tomis pačiomis teisėmis, kaip ir kiti bendrijos nariai, kurie finansavo statybą (sumokėjo didesnę sumą). Kadangi kiti bendrijos nariai įmokas už inžinerinių tinklų įrengimą jau yra anksčiau sumokėję, tai teismas manė, kad įpareigojimas ieškovams ir tretiesiems asmenims (11 turtinių vienetų savininkams) sumokėti trūkstamas lėšas nepažeis lygiateisiškumo principo. Ieškovams pagal pateiktą komercinį pasiūlymą tektų sumokėti po 2819,45 Eur (9735 Lt), o tai, teismo nuomone, nelaikytina per didele suma lyginant ją su sumokėta bendrijos narių. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog 2013 m. rugsėjo 26 d. GNSB „Smeltaitės namai“ narių visuotinio susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą. Kolegija nustatė, kad ieškovai įsigijo žemės sklypus, kurie anksčiau nuosavybės teise priklausė UAB „Vitrema“; pagal preliminariųjų bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su asmenimis, kuriems šiuo metu atstovauja bendrija, 2.1. punktą už dalį bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, preliminarūs pirkėjai įsipareigojo sumokėti vidutiniškai po 8109,36 Eur (28 000 Lt) su PVM; už atliktus inžinerinių tinklų įrengimo darbus pagal 2006 m. kovo 3 d. statybos rangos sutartį sumokėta 260 419,45 Eur (899 176,28 Lt); pirkimo–pardavimo sutartyse, pagal kurias ieškovai įsigijo žemės sklypus viešų varžytynių metu ar iš banko turtą parduodančios UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“, nurodyta, kad inžinerinių tinklų dalies kaina – vienas litas; inžinerinių tinklų statyba iki galo neužbaigta ir jie neregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški turto objektai; 2013 m. rugsėjo 26 d. GNSB „Smeltaitės namai“ narių visuotinio susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu nuspręsta nustatyti ieškovams, kaip turtinių vienetų savininkams, priklausančio sumokėti piniginio įnašo dydžio apskaičiavimo metodiką; UAB „Pajūrio komunikacijos“ pateiktame komerciniame pasiūlyme reikiamų atlikti inžinerinių tinklų įrengimo kaina – 31 013,96 Eur (107 085 Lt); Nekilnojamojo turto registro 2013 m. spalio 24 d. išraše apie ieškovams priklausančias bendro naudojimo sklypų (duomenys neskelbtini) dalis nenurodyta, kad jiems priklauso bendro naudojimo inžineriniai tinklai. Dėl tokių nustatytų aplinkybių kolegija padarė išvadą, kad nei ieškovai, nei kiti bendrijos nariai nėra ir negali būti įregistravę nuosavybės teisių į tinklus, todėl teisiškai nereikšmingais pripažino jų motyvus, kad kiti bendrijos nariai nesudarė pirkimo–pardavimo sutarčių su UAB „Vitrema“ ir neįgijo nuosavybės teisių į tinklus. Kolegija nenuginčyta byloje pripažino aplinkybę, kad, bankrutavus UAB „Vitrema“, teisėta nebaigtų statyti tinklų valdytoja pagal įstatymą yra GNSB „Smeltaitės namai“.
2013 m. rugsėjo 26 d. GNSB „Smeltaitės namai“ narių visuotinio susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti ieškovams priklausančio sumokėti piniginio įnašo dydžio apskaičiavimo metodiką. Turto pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatose inžineriniai statiniai teisės aktų nustatyta tvarka neinventorizuoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, o pardavėjas juos įsigijo kaip kilnojamąjį turtą ir tokiomis pat sąlygomis perleido pirkėjams. Turto pardavimo sutarčių nuostatų pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad pardavėja UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ įspėjo pirkėjus, jog inžinerinių tinklų statybą leidžiantys dokumentai neperrašyti jos vardu, tinklai neatiduoti vertinti, juos eksploatuoja bendrija, ir pirkėjai prisijungimo prie tinklų klausimą turės spręsti su bendrija. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisinga ir nesąžininga, jei ieškovai nebaigtus statyti inžinerinius tinklus, kuriuos įsigijo kaip kilnojamąjį turtą, sumokėję tik po vieną litą, naudotų tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti bendrijos nariai, kurie finansavo šių tinklų statybą. Be to, pirkdami sklypus ir statinius gyvenamajame kvartale ieškovai buvo įspėti dėl prisijungimo prie tinklų mokesčio.
Teismas nustatė, kad bendrijos nariai pagal preliminariąsias sutartis yra sumokėję už bendro naudojimo žemės sklypus ir inžinerinius tinklus po 5792,40 Eur (20 000 Lt) ir daugiau. Teisėjų kolegija pripažino ieškovų teiginius, kad dalis pirkėjų ar jų teisių perėmėjų, kurių interesus gina GNSB „Smeltaitės namai“, iš viso nėra mokėję už inžinerinius tinklus, nepagrįstais faktiniais bylos duomenimis, be to, šių aplinkybių jie nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo rodytos pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl teismo neišnagrinėtų aplinkybių, kas taps tinklų savininku, kas po bankroto liko inžinerinių tinklų statytojas, kieno vardu bus perrašomas statybos leidimas ir pan., apeliacinės instancijos teismas laikė nesusijusiais su ieškinio dalyku.
Kadangi bendrija turi teisę nustatyta tvarka statyti ir rekonstruoti saviems poreikiams reikalingus statinius, taip pat įstatyme įtvirtintą pareigą užbaigti bendro naudojimo inžinerinių tinklų statybą, šiuos tinklus prižiūrėti ir eksploatuoti, tai jos priimti sprendimai dėl tinklų statybos užbaigimo ir finansavimo būdų laikytini teisėtais ir naudingais jos nariams. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas įrodinėjimo prievolę vien tik ieškovams, pažeidė proceso teisės normas. Tokią pat įrodinėjimo pareigą turėjo ir atsakovė – ji turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė bendrijos sprendimo teisėtumą: kokia teisės norma vadovaudamasi bendrija sprendimu uždėjo materialinę naštą tik ieškovams ir tretiesiems asmenims. Ieškovams buvo primesta atsakovės valia ir pavaldumo santykiai, todėl jie, susidarius tokiai padėčiai, yra silpnoji šalis, turinti teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismas taip pat turėjo pasinaudoti teise savo iniciatyva rinkti įrodymus ir aktyviai vertinti situaciją tam, kad ginčas būtų išspręstas teisingai ir ateityje nekiltų iš naujo. Teismas tik pažymėjo, kad ieškovai neįrodė savo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo paskirstymo ir teismo vaidmens renkant įrodymus.
2. Kasatorius teigia, kad teismas savo sprendimą grindė įrodymais, kurie nebuvo visapusiškai ištirti. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad visiems bendrijos nariams, išskyrus ieškovus ir trečiuosius asmenis, buvo išrašytos sąskaitos faktūros ir notariškai patvirtinti pakvitavimai, kad šie asmenys atsiskaitė su UAB „Vitrema“. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos medžiagai, nes tik keli preliminarūs pirkėjai ir jų teisių perėmėjai buvo sumokėję už inžinerinius tinklus pagal preliminariąsias sutartis. Teismas nenustatinėjo, kurie asmenys yra nesumokėję. Be to, iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, pagal kokias sutartis ir už ką buvo mokėtos tam tikros sumos. Kai kuriais atvejais už tinklus UAB „Vitrema“ buvo sumokėtos daug didesnės sumos nei 8109,36 Eur (28 000 Lt). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad kai kurie asmenys įsigijo ne tik namų valdos sklypus, bet ir gyvenamuosius namus. Vieni mokėjo už inžinerinius sklypus, dauguma – už inžinerines komunikacijas juose, dar kiti – už viską kartu. Be to, du turtiniai vienetai išvis neparduoti, registruoti UAB „Vitrema“ vardu. Taigi, teismai tinkamai nesusipažino su bylos medžiaga, jos neanalizavo ir padarė bylos medžiagos neatitinkančią išvadą, kad 21 asmuo pagal preliminariąją sutartį yra sumokėjęs už inžinerinius tinklus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismo liko neįvertintos aplinkybės, jog kai kurie preliminarūs pirkėjai kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymais priteisti jiems iš UAB „Vitrema“ lėšas, sumokėtas pagal preliminariąsias sutartis, nes jie neįgijo nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus. Tai reiškia, kad šie asmenys, susigrąžinę lėšas, neprisidėjo prie inžinerinių tinklų statybos. Teismai neišsiaiškino, kiek buvo tokių atvejų. Teismas neanalizavo BUAB „Vitrema“ buhalterinių dokumentų, tiesiogiai nenustatė, kas ir kiek turėjo mokėti, kiek, kas ir už ką sumokėjo, todėl negalėjo sprendimo grįsti įrodymais, neištirtais teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat netyrė, tiesiog perrašė pirmosios instancijos teismo teiginius. Kasatorius pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai pirmosios instancijos teisme nekėlė šių aplinkybių tyrimo klausimo. Posėdžių garso įrašuose užfiksuota, kad ieškovų atstovai nuo pat pirmo posėdžio reikalavo, jog atsakovė pateiktų įrodymus, kad visi kiti asmenys, išskyrus ieškovus ir trečiuosius asmenis, yra sumokėję už inžinerinius tinklus. Ieškovų atstovai išsireikalavo, kad teismas gautų iš archyvų bankrutavusios UAB „Vitrema“ buhalterinius dokumentus, iš kurių matyti, kad ne visi asmenys yra mokėję pagal preliminariąsias sutartis, o kai kurie dalyvavo bankroto byloje ir teikė reikalavimus dėl lėšų, sumokėtų pagal preliminariąsias sutartis, grąžinimo.
3. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė ne vieną bylos medžiaga nepagrįstą išvadą, pvz., bankrutavus UAB „Vitrema“, teisėta nebaigtų statyti tinklų valdytoja pagal įstatymą yra GNSB „Smeltaitės namai“. Pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatą teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Byloje nėra duomenų, kad GNSB „Smeltaitės namai“ buvo perduotos nuosavybės ar daikto valdymo teisė. Tokią teisę gali perduoti tik tas asmuo, kuris ją buvo įgijęs prieš tai. Šalys posėdžio metu teigė, kad niekas neįgijo daiktinės teisės į UAB „Vitrema“ įrengtus inžinerinius tinklus, nes jie nebuvo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o už vieną litą ieškovai ir tretieji asmenys sutarčių ir varžytynių aktų pagrindu įgijo nuosavybės teises tik į inžinerinių tinklų dalis (po 1/50), t. y. tik kaip į kilnojamuosius daiktus. Dėl to įrodymais nepagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kažkas perleido GNSB „Smeltaitės namai“ daiktines teises į inžinerinius tinklus.
4. Kasatorius mano, kad pirmiau nurodyti teismų padaryti proceso teisės pažeidimai neleido ieškovams teisme įgyvendinti teisės į teisingą teismą. Teisinio ar faktinio pobūdžio šių teisių ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisinę gynybą bei su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais užtikrinti pagrindines asmens teises ir laisves, konkrečiai teisę kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijos; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Golder v. United Kingdom, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18; Fayed v. United Kingdom judg-ment of 21 September 1994, Series A no. 294-B, p. 49–50, § 65; kt.). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo „prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės demokratinėje visuomenėje principą (žr. Ashingdane v. United Kingdom, judgment of 28 May 1985, Series A no. 93, p. 24–25, § 57).
5. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti klaidingai taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas. Ši norma taikoma, kai vyksta bendraturčių, kurie nėra įsteigę bendrijos bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir ja naudotis, ginčas. Be to, teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, vadovavosi bendrosiomis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, nors jam reikėjo vadovautis specialiu Savininkų bendrijos įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas ginčui spręsti netaikė jokios teisės normos, tik pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, tačiau nenurodė, ar jis tinkamai kvalifikavo ginčą ir taikė materialiosios teisės normas. Teismai nenustatė, kokį turtą bendrijos nariai (savininkai) valdo bendrai, kokį – atskirai, todėl nenustatė, ar bendrijos sprendimas priimtas pagal Savininkų bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ar pagal 2 dalį. Sprendžiant pagal tai, kad bendrijos sprendimas privalomas tik ieškovams ir tretiesiems asmenims, bendrijos sprendimas laikytinas priimtu pagal minimo straipsnio 2 dalį. Tačiau už šį sprendimą balsavo visi savininkai, todėl jis turėtų būti privalomas jiems visiems, bet taikomas tik ieškovams ir tretiesiems asmenims. Kasatoriaus nuomone, bet kuriuo atveju buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, nes teismai nesigilino į ginčą, tinkamai jo nekvalifikavo.
6. Inžineriniai tinklai skirti gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams tinkamai eksploatuoti, todėl šie nekilnojamieji daiktai negali būti naudojami atskirai. Dėl tokio objekto valdymo ir naudojimo savininkai turėjo balsuoti pagal Savininkų bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, o bendrijos sprendimas turėjo būti privalomas visiems bendro naudojimo objekto savininkams, ne tik ieškovams ir tretiesiems asmenims. Teismai neteisingai nustatė neužbaigtų inžinerinių komunikacijų nuosavybės teises. Sklype suformuota 40 namų valdos sklypų ir 8 jiems prižiūrėti skirti inžineriniai sklypai. Šiuo metu neužstatyti 3 sklypai, kituose pastatyti vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, iš viso 48 butai, Nekilnojamojo turto registre suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Teismai nenustatė svarbių aplinkybių, kiek kvartale yra turto objektų, kurių savininkai turi po vieną balsą, nes savininkų pagal sklypus yra 40, pagal atskirus butus – 48, o pagal inžinerinius sklypus – 50. 2013 m. kovo 21 d. GNSB „Smeltaitės namai“ protokole nurodyta, kad dalyvauja 24 bendrijos nariai (26 turtinių vienetų savininkai), 2013 m. rugsėjo 26 d. protokole – 34 bendrijos nariai ir 3 bendraturčiai, tačiau nė viename protokole nenurodyta, kiek iš viso yra savininkų, turinčių balsavimo teisę. Dėl to neaišku, ar balsuojant dalyvavo pusė savininkų, ar galėjo būti priimtas bendrijos sprendimas pagal Savininkų bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju priimant bendrijos sprendimą galėjo balsuoti tik preliminarūs pirkėjai, bet ne ieškovai ir tretieji asmenys, ir toks sprendimas būtų privalomas tik preliminariems pirkėjams. Tokiu atveju preliminarūs pirkėjai, užbaigę įrengti bendro naudojimo tinklus, sandoriu perleistų dalį nuosavybės, o už tai būtų atlyginta turto savininkams ir nebūtų ginčo.
7. Kasatorius mano, kad teismai neteisingai taikė normas, reglamentuojančias preliminariųjų sutarčių institutą (CK 6.165 straipsnis). Preliminarioji sutartis laikoma organizacine, t. y. sutartimi, kuria šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, patys turintys esminę reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos preliminariosios, o ne pagrindinės inžinerinių sklypų ir inžinerinių komunikacijų pirkimo–pardavimo sutartys, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preliminariems pirkėjams pripažino nuosavybės teises į tinklus. Pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, neliko prievolės sudaryti šią sutartį. Tai reiškia, kad UAB „Vitrema“ pagal preliminariąsias sutartis neperleido preliminariems pirkėjams ar jų teisių perėmėjams nuosavybės teisės į inžineriniuose sklypuose įrengtus inžinerinius tinklus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirkėjas visiškai disponuoja bendro naudojimo žemės sklypais ir inžinerinių tinklų dalimi tiktai sumokėjęs šioje sutartyje nustatytą kainą, pasirašęs bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutartį, jo perdavimo aktus, įvykdę kitus reikalavimus. Dėl UAB „Vitrema“ bankroto preliminarūs pirkėjai sudarė tik bendro naudojimo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, o bendro naudojimo inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo ir jų perdavimo sutartys nebuvo sudarytos. Pagal preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas reiškia, kad jie neįgijo nuosavybės į inžinerinius tinklus.
8. Kasatorius pažymi, kad teismai nepripažino ieškovų nuosavybės teisių į inžinerines komunikacijas, už kurias jie sumokėjo po vieną litą. Toks nuosavybės teisių perleidimo už vieną litą fakto nepripažinimas neparemtas teisės normomis ir prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovai ir už įsigyjamus sklypus sumokėjo po vieną litą, ir tai nereiškia, kad tokios sutartys yra niekinės.
9. Kasatorius pažymi, kad teismų sprendimai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatoms dar ir todėl, jog, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tebėra įregistruoti R. L. ir V. U. įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei iki planuojamos teritorijos užstatymo pradžios įrengti kvartalo bendro naudojimo inžinerinius tinklus, kurie turėjo būti įrengti aštuoniuose kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros žemės sklypuose. Nors jie, vykdydami šį įsipareigojimą, įkūrė įmonę, kaip įrankį įsipareigojimams atlikti, tačiau, bankrutavus bendrovei, įsipareigojimai liko neįgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos klausimus laikė nesusijusiais su ieškinio dalyku. Tačiau šiems asmenims įvykdžius savo įsipareigojimus neliktų ginčo byloje, t. y. netektų prasmės bendrijos sprendimas įpareigoti ieškovus ir trečiuosius asmenims užbaigti įrengti kvartalo tinklus. Teismai nurodė, kad šie daiktai yra teritorijoje, administruojamoje pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymą veikiančios bendrijos, todėl ji turi teisę spręsti dėl įsipareigojimo pabaigti įrengti inžinerinius tinklus. Teismai neteisingai aiškino sutarčių 5.2.2 punktą, nes iš esmės juose nurodyta, kad, jei pirkėjai, pasistatę savo namą jiems priklausančioje namų valdos sklype, norės jį prisijungti prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų, esančių inžineriniuose sklypuose, tai namų valdoje esančius įvadinius tinklus galės prijungti prie bendro naudojimo tinklų tik šį klausimą suderinę su bendrija ir savo lėšomis bei rizika. Tai nereiškia, kad ieškovai ir tretieji asmenys pagal pirkimo–pardavimo sutartis įsipareigojo pabaigti įrengti ir atiduoti valstybinei komisijai vertinti viso kvartalo tinklus.
Atsakovė GNSB „Smeltaitės namai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo A. A. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė pažymi, kad ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2013 m. rugsėjo 26 d. bendrijos narių susirinkimo antrojo dienotvarkės klausimo nutarimo 3 punkto 1, 4, 5–7, 9–11 papunkčius, t. y. tik tuos sprendimus, kurie tiesiogiai susiję su jų teisėmis. Kasatoriui bendrijos administruojamoje teritorijoje priklauso vienas turtinis vienetas, nurodytas 3 punkto l papunktyje. Taigi, kasatorius, teikdamas kasacinį skundą, turi teisę ginti tik savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, t. y. ginčyti šį konkretų bendrijos protokolo papunktį. Teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai, o kasatorius tokios teisės neturi.
2. Atsakovė mano, kad nepagrįstas teiginys dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovė teikė teismui rašytinius įrodymus, prašė teismo apklausti liudytojus, neprieštaravo, kad teismas pagal ieškovų prašymą išreikalautų likviduotos UAB „Vitrema“ buhalterinius dokumentus, suteikė galimybę kelis kartus tikslinti ieškinį. Be to, ieškovams atstovavo advokatas ir UAB „Almontus“, jie padėjo įgyvendinti jų procesines teises. Nepagrįstas teiginys, kodėl ieškovai yra silpnesnioji šalis procese. Bendrijos ir jos narių ginčai sprendžiami pagal rungimosi principą. Bendrija tiek pagal įstatymą, tiek pagal įstatus atstovauja visiems savo nariams ir siekia jų interesų pusiausvyros, bet ji negali sutikti su ieškovų siekiu pasipelnyti kitų bendrijos narių sąskaita.
2. Atsakovė pažymi, kad kasatorius painioja faktines aplinkybes dėl asmenų, kurie pagal preliminariąsias sutartis yra sumokėję avansą už inžinerinių tinklų įrengimą gyvenamųjų namų kvartale. Kasatorius nėra tinkamai įsigilinęs į bylos aplinkybes, todėl klaidina teismą. Kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę preliminariąsias sutartis su UAB „Vitrema“, pirko ne vieną, o kelis turtinius vienetus, todėl mokėjimai už inžinerinius tinklus buvo apskaičiuoti proporcingai perkamų turtinių vienetų kiekiui. Skiriasi ir kai kurie savininkai, sudarę preliminariąsias sutartis su UAB „Vitrema“, ir savininkai, nurodyti minėtame Nekilnojamojo turto registro 2013 m. spalio 24 d. išraše. Mokėjimai pagal preliminariąsias sutartis daugiausiai vyko 2005–2008 metais. O ieškovai pateikė 2013 m. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, todėl natūralu, kad per šį laiko tarpą buvo parduota nemaža dalis turtinių vienetų. Savininkai keitėsi ir ieškovams pateikus ieškinį bei prasidėjus bylos nagrinėjimui. Atsakovė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą detaliai išvardijo bendrijos narius, įsigijusius nekilnojamąjį turtą iš asmenų, kurie jau buvo sumokėję už inžinerinius tinklus.
3. Atsakovė pažymi, kad inžineriniai statiniai kvartale pradėti statyti 2006 m., jų statybai išduotas 2005 m. gruodžio 1 d. statybos leidimas galioja iki 2015 m. lapkričio 30 d. Statybos įstatymo 34 straipsnio l dalyje imperatyviai konstatuota, kad nebaigto statyti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti patvirtinta tik pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Ieškovai įsigijo nebaigtus statyti tinklus be minėtų pažymų ir iš pirkėjų, kurie nefinansavo bendro naudojimo inžinerinių tinklų statybos, todėl neįgijo į juos nuosavybės teisių. Aiškindami ieškovų į bylą pateiktas pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas, atsižvelgdami į kitus įrodymus, bankroto administratorės veiksmus, jos parodymus teisme, liudytojo R. L. parodymus, teismai pagrįstai sprendė, kad pardavėja UAB „Ektornet Real Estate Lithuania“ įspėjo pirkėjus, jog inžinerinių tinklų statybą leidžiantys dokumentai neperrašyti pardavėjos vardu, tinklai neatiduoti vertinti, juos eksploatuoja bendrija ir pirkėjai turės spręsti prisijungimo prie tinklų klausimą su bendrija. Iš 2012 m. balandžio 11 d. BUAB „Vitrema“ varžytynių protokolo nustatyta, kad varžytynėse R. L. parduotas 0,1949 ha ploto žemės sklypas su priklausiniais, jame įrašyta, kad pirkėjas informuotas, jog pagal GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nustatytą tvarką turės sumokėti komunikacijų prijungimo mokestį. Iš R. L. turtą įsigijo kasatorius A. A. ir J. P.-A. pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Iš šios sutarties nuostatų matyti, kad pardavėjas neatliko savo pareigos informuoti pirkėją apie visas su parduodamu daiktu susijusias prievoles, pateikė pirkėjams klaidingas garantijas, todėl kasatorius gali reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad pateiktos garantijos neatitiko faktinių aplinkybių. Teismai pagrįstai sprendė, kad tuo metu, kai ieškovai sudarė nekilnojamojo turto (žemės sklypų ir statinių) pirkimo–pardavimo sutartis, teisėta nebaigtų statyti inžinerinių tinklų valdytoja buvo bendrija, valdanti šiuos tinklus įstatymo ir bendrijos įstatų pagrindu.
4. Vienas pamatinių civilinių teisinių santykių įgyvendinimo principų yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas. Dėl to teismai teisingai nurodė, kad būtų nesąžininga, jeigu ieškovai, už nebaigtus statyti inžinerinius tinklus (kilnojamąjį turtą) sumokėję tik po vieną litą, naudotųsi jais tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti bendrijos nariai, finansavę minėtų tinklų statybą. Kadangi inžinerinių tinklų statyba neužbaigta ir jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški turto objektai, tai savaime suprantama, kad ir ieškovai, ir kiti bendrijos nariai negali būti įregistravę nuosavybės teisių į tinklus.
5. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio nuostatos dėl ginčijamo bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Teismams buvo aiškios aplinkybės dėl bendrijos narių skaičiaus, nes GNSB „Smeltaitės namai“ įstatų 33 punkte nurodyta, kad buvimo bendrijos nariu pagrindas yra ne nuosavybės teisė į inžinerinės infrastruktūros sklypus, o nuosavybės teisė į turtinius vienetus, kurių paskirtis yra gyvenamoji. Jeigu viename žemės sklype, valdomame bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra du ir daugiau suformuotų turtinių vienetų (butų, patalpų), tai nariu gali tapti kiekvieno atskiro turtinio vieneto savininkas. Atitinkamai nustatytas bendrijos narių ar bendraturčių atstovavimas santykiuose su bendrija. Atsakovė yra pateikusi teismui visus dokumentus, susijusius su ginčijamo 2013 m. rugsėjo 26 d. susirinkimo organizavimu. Ieškovai žemesnės instancijos teisme nekvestionavo šio susirinkimo organizavimo procedūrinių pažeidimų ar kvorumo nebuvimo, todėl kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
6. Teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog yra CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos ginčyti bendrijos sprendimą, t. y. kad jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškovai neįrodė ir nepagrindė, kad prisijungimo mokesčio nustatymo principai neteisingi ar šie mokesčiai per dideli.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų kasaciniame teisme šioje byloje
Kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo paduotas tik ieškovo A. A. Todėl, vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrins apskųstų procesinių sprendimų teisėtumą tik kasatoriaus, o ne visų ieškovų šioje byloje, teisių gynimo aspektu. Pažymėtina, kad jau nurodyto CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių ir įrodymų vertinimo taisyklių
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Šioje byloje taikytinos nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, t. y. šalys turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasatorius be pagrindo tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė tik ieškovams, nors pareigą įrodyti aplinkybes, kuo vadovaudamasi ginčijamu nutarimu vietos inžinerinių tinklų įrengimo darbų statybos užbaigimo išlaidas paskirstė tik ieškovams ir tretiesiems asmenims, turėjo atsakovė bendrija. Atsakovė teikė procesinius dokumentus (CPK 110 straipsnis), taip pat įrodymus (CPK 177 straipsnis), kuriais siekė paneigti ieškovo tvirtinimus, kad ginčijamu bendrijos susirinkimo nutarimu ieškovui nustatytas piniginis įnašas vietos inžinerinių tinklų įrengimo darbų statybai užbaigti pažeidė jo, kaip vieno iš žemės sklypų ir vietos inžinerinių tinklų (toliau – turtinių vienetų) savininkų (duomenys neskelbtini) teises lygiateisiškumo požiūriu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje pažeistos įrodinėjimo pareigas reglamentuojančios taisyklės.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą ir kasacinio teismo įrodymų vertinimo klausimu formuojamą teismų praktiką nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011).
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netyrė kai kurių svarbių bylai aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 21 asmuo, išskyrus ieškovus ir trečiuosius asmenis, yra sumokėjęs už inžinerinius tinklus pagal preliminariąsias sutartis.
Vertindamas šiuos kasatoriaus argumentus kasacinis teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai, kurių pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės ir kuriomis kasacinis teismas remiasi (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patvirtina, kad 21 asmuo su šiuo metu jau likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB „Vitrema“ sudarė preliminariąsias bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurių sąlygas yra sumokėję avansą už inžinerinių tinklų įrengimą gyvenamųjų namų kvartale (žr. T. 1, b. l. 110–198; t. 2, b. l. 2–4; t. 4, b. l. 34–115, 136–188, t. 6, b. l. 10). Įrodymai patvirtina, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę preliminariąsias sutartis su UAB „Vitrema“, pirko po kelis turtinius vienetus, todėl mokėjimai už inžinerinius tinklus buvo apskaičiuoti proporcingai perkamų turtinių vienetų kiekiui. Tai, kad skiriasi kai kurie savininkai, sudarę su UAB „Vitrema“ preliminariąsias sutartis, ir savininkai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro 2013 m. spalio 24 d. išraše, liudija ne teismų padarytų išvadų vertinant byloje surinktus įrodymus nepagrįstumą, o tik asmenų pasikeitimo civiliniuose teisiniuose santykiuose faktus.
Dėl kasatoriaus argumentų, kad teismas neanalizavo BUAB „Vitrema“ buhalterinių dokumentų, tiesiogiai nenustatė, kas ir kiek turėjo mokėti, kiek, kas ir už ką sumokėjo, todėl negalėjo sprendimo grįsti įrodymais, neištirtais teismo posėdyje, pažymėtina, jog svarbiausią įrodomąją reikšmę turi ne jo nurodomos aplinkybės, o preliminariųjų bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutartyse ir viešų varžytynių protokoluose bei jų aktuose, šio kasacinio skundo kontekste – varžytynių, kuriose dalyvavo ir turtą nuosavybėn įsigijo R. L., taip pat tarp R. ir N. L. ir A. A. (kasatoriaus) sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintos sąlygos dėl objektų, numatomų sukurti ar įgytų nuosavybės teisėmis, ir prievolių, kylančių įsigijus nuosavybėn nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Analizuojant preliminariųjų bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, darytina išvada, kad sutarčių objektai yra bendro naudojimo žemės sklypų dalys ir dalis bendro naudojimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, statomų bendro naudojimo žemės sklypuose, o sutarčių skyriuje „Kaina ir atsiskaitymo tvarka“ nurodoma kaina yra visa dalies bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų kaina. Taigi, vertindamas šias sutarčių sąlygas, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad pagal šias sutartis ir jose nurodytomis paminėtomis sąlygomis sumokėti avansiniai mokėjimai, nepriklausomai nuo proporcijų, kokia jų dalis tenka žemės sklypų vertei ir inžinerinių tinklų vertei apmokėti, sudarė visą šių asmenų įnašą į inžinerinių tinklų įrengimo išlaidų apmokėjimą. O analizuojant viešų varžytynių, kuriose dalyvavo ir nuosavybėn įgijo BUAB „Vitrema“ žemės sklypą su priklausiniais – bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalis – R. L., protokolą, matyti, kad už turtą sumokėta kaina neapima viso indėlio, šiam turtiniam vienetui tenkančio inžinerinių tinklų statybos vertei apmokėti. Tai patvirtina įrašas varžytynių protokole, kad varžytynių laimėtojas yra informuotas, jog pagal GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nustatytą tvarką jis turės sumokėti komunikacijų prijungimo mokestį. Ši nuostata aiškintina atsižvelgiant į tikrąją reikalų padėtį varžytynių metu, t. y. tai, ką galėjo pardavinėti ir ką pardavinėjo varžytynėse BUAB „Vitrema“ administratorius (atstovas). Kaip paaiškino teismo posėdžio metu liudytoja L. L. (bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotasis asmuo), vykdžiusi varžytynes, 2014 m. vasario 25 d. (garso įrašo laikas 14 val. 30 min. – 15 val. 3 min.) turto vertinimo ataskaitoje, kurios pagrindu ir buvo vertinamas varžytynėse parduodamas turtas, buvo įvertinta nebaigtų statyti inžinerinių tinklų vertė, todėl varžytynių dalyviai ir buvo informuojami, kad pagal GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nustatytą tvarką turės sumokėti komunikacijų prijungimo mokestį, tą patvirtina tokio turinio įrašas turto varžytynių protokoluose. Taigi priėjus prie išvados, kad R. L. varžytynėse nuosavybėn įsigijo 1/50 nebaigtų statyti komunikacijų ir sutiko su sąlyga, kad turės sumokėti komunikacijų prijungimo mokestį pagal GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nustatytą tvarką, prievolių turinio ir jų apimčių įvertinimo požiūriu svarbu išaiškinti, ką buvusioje ir esančioje faktinėje situacijoje reiškia komunikacijų prijungimo mokestis, mokėtinas GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nustatyta tvarka. Iš byloje esančių GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo protokolų ir ginčijamo susirinkimo nutarimo spręstina, kad protokoluose vadinami „nauji savininkai“, tokį statusą pagal susirinkimuose vartojamą turtinių vienetų savininkų apibrėžimą turi ir kasatorius, prijungimo prie komunikacijų mokesčiu turi prisidėti prie inžinerinių tinklų statybos užbaigimo, t. y. įnašu, lygiu 1/11 daliai viešo konkurso laimėtojo pasiūlytos darbų ir paslaugų atlikimo kainos. Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovui pagal pateiktą komercinį pasiūlymą tektų sumokėti 2819,45 Eur įnašą inžinerinių tinklų statybai užbaigti. Vertintina, ar toks GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nutarimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus, įtvirtintus Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių turinio sudėtinė dalis yra ir bendraturčių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kas byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad už inžinerinių tinklų statybos darbus sumokėta 260 419,45 Eur, o darbams užbaigti pagal komercinį pasiūlymą reikia 31 013,96 Eur, turtinių vienetų savininkų įnašai, kuriais jie prisidėjo prie jau pastatytos inžinerinių tinklų dalies statybos darbų apmokėjimo, ir ieškovui tenkanti mokėtina suma, kaip įnašas inžinerinių tinklų užbaigimo darbams finansuoti, nepažeidžia bendraturčių lygiateisiškumo principo, taigi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo imperatyvų. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad, kaip jau minėta anksčiau, varžytynėse dalyvavęs R. L. už varžytynėse įgytą turtą mokėjo daugiau nei asmenys pagal preliminariąsias bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutartis, todėl svarbi yra aplinkybė, ar kokia nors šios sumos dalis BUAB „Vitrema“ buvo pervesta GNSB „Smeltaitės namai“ kaip įnašas, skirtas jau pastatytų inžinerinių tinklų daliai apmokėti. Jei tai būtų nustatyta, vertinimai dėl ginčijamo GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nutarimo teisėtumo bendraturčių lygiateisiškumo aspektu būtų kitokie, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, o tai, kad BUAB „Vitrema“, varžytynių pagrindu pardavusi R. L. turto dalį, kurią sudarė ir dalis inžinerinių tinklų, gavo varžytynėse atskirai neapibrėžtą pinigų sumą už inžinerinius tinklus, savaime nesuponuoja išvados, kad naujasis turto savininkas (R. L.) vertintinas kaip įnašu prisidėjęs prie inžinerinių tinklų dalies statybos darbų apmokėjimo, dėl to ir kasatorius prievolinių santykių požiūriu vertintinas analogiškai.
Kita svarbi teisinių vertinimų dalis skirtina kasatoriaus prievolių, kylančių iš sutartinių teisinių santykių su R. L., turinio ir apimčių analizei.
Kasatorius pagal pirkimo–pardavimo sutartį iš R. ir N. L. nuosavybėn įsigijo žemės sklypą ir dalis bendro naudojimo žemės sklypų bei inžinerinių tinklų, t. y. turtą, R. L. įsigytą jau nurodytų varžytynių metu. Sutarties 2.15 punkte nurodoma, kad inžinerinių tinklų kaina įskaičiuota į bendrą daiktų kainą. Be to, sutarties 6.1 punkte nurodoma, kad pardavėjai garantuoja, jog nėra sudaryta jokių sutarčių, duota sutikimų, pritarimų, priimta sprendimų, nutarimų ir (ar) priimta įsipareigojimų, susijusių su parduodamais daiktais, pagal kuriuos pardavėjai yra skolingi, turi neįvykdytų prievolių ar kitaip yra įsipareigoję ir (ar) įpareigoti sumokėti pinigines sumas, atlikti kitokius veiksmus ar nuo jų susilaikyti, apie kuriuos nebūtų pranešta pirkėjui. Visos pretenzijos dėl skolų bei buvusių ir iki šios sutarties sudarymo dienos neįvykdytų įsipareigojimų pagal tokias sudarytas sutartis, duotus sutikimus, priimtus sprendimus ir prisiimtus įsipareigojimus gali ir turi būti pateikiamos pardavėjams. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis turi galią tretiesiems asmenims tik įstatyme nustatytais atvejais (CK 6.190 straipsnis). Šios bylos kontekste, kai vertinama, ar GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nutarimas, kuriuo ieškovui nustatyta piniginio įnašo, lygaus 1/11 daliai viešo konkurso laimėtojo pasiūlytos inžinerinių tinklų statybos darbų ir paslaugų atlikimo kainos mokėjimo prievolė, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus, įtvirtintus Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių turinio sudėtinė dalis yra ir bendraturčių lygiateisiškumo principas, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad sutartis tarp R. ir N. L. ir kasatoriaus turi galią ir atsakovui. Pripažįstant, kad pirkėjas neįgyja daugiau teisių, nei jų turėjo pardavėjas, faktinė ir teisinė situacija, aptarta kasacinio teismo ankstesniais argumentais, leidžia prieiti prie išvados, kad R. ir N. L. ir kasatoriaus sudarytoje sutartyje įtvirtintos šalių sutarties sąlygos ir garantijos bei įsipareigojimai nedaro įtakos kasatoriaus prievolių turiniui ir apimčiai kalbant apie ginčijamą prievolę piniginiu įnašu prisidėti prie bendro naudojimo inžinerinių komunikacijų statybos užbaigimo ginčijamame GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nutarime nustatytomis sąlygomis.
Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl iš esmės nepagrįstais pripažįstami ir kasatoriaus argumentai, kad pažeista jo teisė į teisingą teismą. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, įtvirtinantis teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, neįtvirtina taisyklių dėl įrodymų priimtinumo ar jų vertinimo būdo – tai pirmiausia yra nacionalinio reglamentavimo ir nacionalinių teismų dalykas (žr., pvz., sprendimą Garc?a Ruiz v. Spain [GC], no. 30544/96, § 28, ECHR 1999‑I). Nacionalinių teismų atliktas bylos įrodymų, faktų vertinimas Konvencijos 6 straipsnio požiūriu galėtų būti svarbus tik, jei jame būtų matyti savavališkumo požymiai. Šioje byloje tokių faktų nenustatyta. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį svarbiausia, kad nacionaliniam teismui priimant sprendimą, būtų užtikrintos asmens procesinės garantijos (teismo nešališkumas, nepriklausomumo, rungimosi, šalių lygybės, proceso per protingą laiką ir kt.). Teisėjų kolegija neįžvelgia šių kasatoriaus garantijų neužtikrinimo problemos nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo pareigos perkėlimo tik ieškovui problemos reikšmingumą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio, apimančio šalių lygybės principą, taikymo aspektu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką lygiateisiškumo principas reiškia, kad kiekvienai šaliai, dalyvaujančiai bylinėjimosi procese, susijusiame su susidūrusiais priešingais privačiais interesais, turi būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, dėl kurių pozicija taptų kur kas blogesnė nei oponento (žr., pvz., COLAK and TSAKIRIDIS v. Germany, no. 77144/01, 5 March 2009; taip pat žr. Dombo Beheer B.V. v. the Netherlands, judgment of 27 October 1993, Series A no. 274, p. 19, § 33, Hämäläinen and Others v. Finland (dec.), no. 351/02, 26 October 2004). Kasacinis teismas įvertino, ar ieškovai įrodinėjimo naštos paskirstymo kontekste atsidūrė aiškiai blogesnėje pozicijoje negu atsakovė. Byloje nustatyta, kad atsakovė procese atliko įrodinėjimo pareigą – teikė teismui rašytinius įrodymus, prašė apklausti liudytojus, neprieštaravo dėl UAB „Vitrema“ buhalterinių dokumentų išreikalavimo, ieškovams buvo sudarytos procesinės galimybės kelis kartus tikslinti ieškinį, be to, ieškovams procese atstovavo advokatas ir pan. Taigi, nenustatyta kasaciniame skunde įvardijamų pažeidimų.
Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo
Kasatorius argumentu, kad teismai nesiaiškino, kokį turtą bendrijos nariai (savininkai) valdo bendrai, kokį – atskirai, todėl nenustatė, ar bendrijos sprendimas priimtas pagal Savininkų bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ar pagal 2 dalį, kelia netinkamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo klausimą.
Ginčijamu GNSB „Smeltaitės namai“ susirinkimo nutarimu nuspręsta dėl ieškovo prievolės mokėti piniginį įnašą bendro naudojimo (bendrijos narių ir savininkų) inžinerinių tinklų įrengimo darbams užbaigti, t. y. prisidėti finansuojant bendrijos narių ir savininkų bendro naudojimo turto sukūrimą, todėl sprendimams dėl bendrų interesų tenkinimo priimti taikytina Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis. Kasatoriaus pateikiamas teisės aiškinimas, kad, sprendžiant pagal tai, jog ginčijamas nutarimas privalomas tik ieškovams ir tretiesiems asmenims, tai jis laikytinas priimtu pagal minimo straipsnio 2 dalį; tačiau už šį sprendimą balsavo visi savininkai, todėl turėtų būti privalomas visiems savininkams, bet taikomas tik ieškovams ir tretiesiems asmenims, visiškai neatspindi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo paskirties. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo paskirtys atskiriamos tuo, kad 1 dalis reglamentuoja sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo priėmimą, o 2 dalis – sprendimų dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimą. Tačiau jei sprendimas, priimamas dėl bendrų interesų tenkinimo, teisėtai taikomas ne visiems, o tik daliai bendrijos narių ar savininkų, tokiam sprendimui priimti negali būti taikoma šio straipsnio 2 dalis, nes ji taikoma tik tuomet, kai bendro naudojimo objektas pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojamas tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius. Taigi ne asmenų, kuriems kyla prievolės susirinkimo nutarimų pagrindu, skaičius, o objekto naudojimo bendrumo lygis lemia teisinį kvalifikavimą Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo požiūriu.
Dėl teisių į nebaigtus statyti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus turinio
Byloje nustatyta, kad 21 asmuo su šiuo metu jau likviduota ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB „Vitrema“ sudarė preliminariąsias bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurių sąlygas yra sumokėję avansą už inžinerinių tinklų įrengimą gyvenamųjų namų kvartale ir šie įnašai panaudoti inžineriniams tinklams statyti.
Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnis). Šioje byloje aktualiose preliminariosiose sutartyse yra nustatyta, kad bendro naudojimo žemės sklypo ir inžinerinių tinklų pirkimo–pardavimo sutartys ir perdavimo aktai pasirašomi bei tvirtinami notariškai ne vėliau, kaip iki jose nustatytos datos, tačiau po to, kai bus inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti inžineriniai tinklai.
Pagrindinės sutartys su preliminariąsias sutartis sudariusiais ar jų teises perėmusiais asmenimis nebuvo sudarytos, nes inžinerinių tinklų statyba nebaigta iki šiol, o UAB „Vitrema“ likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o prievolinių teisinių santykių aspektu tai yra iš įstatymo kylantis pagrindas prievolėms pasibaigti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievoles turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
Susidarius tokiai faktinei ir teisinei situacijai, kai dėl UAB „Vitrema“, kaip juridinio asmens, pabaigos pasibaigė prievolės, kylančios iš preliminariųjų bendro naudojimo žemės sklypų ir inžinerinių tinklų dalies pirkimo–pardavimo sutarčių, o jas sudarę asmenys tiksliniais avansiniais mokėjimais prisidėjo statant inžinerinius tinklus ir faktiškai teisėtai jiems tenkančias nebaigtų statyti inžinerinių tinklų dalis užvaldė imdamiesi juos valdyti, egzistuoja visos teisinės sąlygos konstatuoti daikto valdymą (CK 4.22, 4.23, 4.25, 4.28 straipsniai).
Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Šiuos tikslus atitinka ir atsakovė, veikiantis bendrijos narių interesais siekiant užbaigti inžinerinių tinklų statybą, suformuoti nekilnojamąjį daiktą, atlikti jo teisinę registraciją ir išspręsti bendrijos nariu ir kitų turtinių vienetų savininkų nuosavybės į sukurtą nekilnojamąjį turtą teisinius klausimus.
Dėl šių argumentų teisiškai nepagrįstas argumentas, kad ginčijamas gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nutarimas negalėjo būti priimtas tuo pagrindu, jog bendrijos nariai neturi nuosavybės teisių į nebaigtų statyti inžinerinių tinklų dalis. Jų teisės kildinamos, kaip minėta, iš teisėto kilnojamojo daikto valdymo siekiant sukurti naują bendrosios dalinės nuosavybės teisės nekilnojamąjį daiktą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius pažymi, kad teismai be teisėto pagrindo nepripažino ieškovų nuosavybės teisių į inžinerines komunikacijas, už kurias jie sumokėjo po vieną litą.
Kasacinis teismas šių kasatoriaus argumentų nevertina, nes jie nesusiję su kasatoriaus teisių gynimu, o atstovavimas kitų ieškovų interesams neturi teisinių pagrindų, kurie nevardintini dėl to, kad yra akivaizdūs kasatoriaus atstovui – advokatui, galinčiam tai paaiškinti atstovaujamajam, ir siekio išvengti perteklinės, tiesiogiai nereikšmingos šios bylos baigčiai argumentacijos.
Kasatorius nurodo, kad teismai nenustatė svarbių aplinkybių, kiek kvartale yra turto objektų, kurių savininkai turi po vieną balsą, nes pagal sklypus savininkų yra 40, pagal atskirus butus – 48, o pagal inžinerinius sklypus – 50; 2013 m. kovo 21 d. GNSB „Smeltaitės namai“ protokole nurodyta, kad dalyvauja 24 bendrijos nariai (26 turtinių vienetų savininkai), 2013 m. rugsėjo 26 d. protokole – 34 bendrijos nariai ir 3 bendraturčiai, tačiau nė viename protokole nenurodyta, kiek iš viso yra savininkų, turinčių balsavimo teisę. Dėl to neaišku, ar balsavime dalyvavo pusė savininkų, ar galėjo būti priimtas bendrijos sprendimas pagal Savininkų bendrijos 12 straipsnio 1 dalį.
Jau minėta, kad vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad argumentą dėl galimo procedūrinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo pažeidimo kasatoriaus ir kitų ieškovų atstovas pareiškė tik teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės, nors būtent ieškovams teko pareiga suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kadangi toks reikalavimas nebuvo nurodytas ieškinyje, tai nebuvo teisinio pagrindo teismams tirti šiuos faktus ex officio, kaip ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, t. y. teismai pagrįstai nagrinėjo bylą pagal ieškinyje suformuluotą dalyką ir pagrindą, ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus. Laikantis įstatymu nustatytų kasacijos ribų patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus konstatuotina, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl ginčijamo bendrijos susirinkimo nutarimo neteisėtumo dėl įstatyme bei bendrijos įstatuose nustatytų balsavimo taisyklių pažeidimo iš esmės laikytini naujais, nesuformuluotais kaip ieškinio pagrindas.
Kasatorius be pagrindo nurodo, kad teismų sprendimai prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatoms dėl to, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tebėra įregistruoti R. L. ir V. U. įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei iki planuojamos teritorijos užstatymo pradžios įrengti kvartalo bendro naudojimo inžinerinius tinklus, kurie turėjo būti įrengti aštuoniuose kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros žemės sklypuose. Nors jie, vykdydami šį įsipareigojimą, įkūrė UAB „Vitrema“ įsipareigojimams atlikti, tačiau, bankrutavus bendrovei, įsipareigojimai liko neįgyvendinti. Tačiau šiems asmenims įvykdžius savo įsipareigojimus neliktų ginčo byloje, t. y. netektų prasmės bendrijos sprendimas įpareigoti ieškovus ir trečiuosius asmenims užbaigti įrengti kvartalo tinklus.
Kasacinis teismas šiuose kasatoriaus argumentuose neįžvelgia teisinės argumentacijos, kurią vykdant kasacijos funkciją reikėtų vienaip ar kitaip vertinti ir išdėstyti teisinę motyvaciją. Atsakyti į abstraktaus, hipotetinio pobūdžio pasvarstymus nėra kasacinio teismo funkcija, todėl kasacinis teismas jų apskritai nevertina.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmiau nurodytų argumentų pagrindu kasacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, kitos šalies naudai priteistinos jos turėtos kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų, jos priteistinos iš kasatoriaus.
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 10,54 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smeltaitės namai“ (j. a. k. 302598282) naudai 500 (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, ir valstybės naudai 10,54 Eur (dešimt Eur 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
