Civilinė byla Nr. e2-340-558/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09427-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1;
3.4.1.11.4.3.3; 3.4.1.11.4.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 13 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“ atstovui advokatui A. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K. M.“ atstovui advokatui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „K. M.“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „O.“ kreipėsi į teismą ieškiniu (2025-09-18 CBP-11060), kuriuo prašė iš atsakovės UAB „K. M.“ priteisti 16 500,27 Eur skolą, 383,55 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 197,00 Eur žyminis mokestis, 450,00 Eur išlaidos už advokato paslaugas.
Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 6 d. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. pardavė atsakovei prekes, už kurias išrašė PVM sąskaitas – faktūras: 2025 m. birželio 6 d. Nr. OTZN00011371 – 96,93 Eur sumai, 2025 m. birželio 6 d. Nr. OTZN00011388 – 228,69 Eur sumai, 2025 m. birželio 9 d. Nr. OTZN00011375 – 412,61 Eur sumai, 2025 m. birželio 16 d. Nr. OTSZN00011429 – 7 616,80 Eur sumai, 2025 m. liepos 4 d. Nr. ISZN00001303 – 5 198,06 Eur sumai, 2025 m. liepos 4 d. Nr. OTZN00011510 – 689,70 Eur sumai, 2025 m. liepos 15 d. Nr. OTZN00011555 – 2 685,22 Eur sumai, 2025 m. liepos 17 d. Nr. OTZN00011581 – 60,50 Eur sumai, 2025 m. liepos 18 d. Nr. OTZN00011582 – 26,17 Eur sumai, 2025 m. rugpjūčio 14 d. Nr. OTPJU0000862 – 405,59 Eur sumai, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo 420,00 Eur, 2025 m. rugsėjo 16 d. – dar 500 Eur, tad ieškovė eilės tvarka sudengė seniausiais sąskaitas, tame tarpe ir sąskaitą Nr. OTZN00011375 apmokėta suma 412,61 Eur, ir sąskaitą Nr. OTZN00011429 7 616,80 Eur sumai, atsakovui apmokėjus 181,77 Eur likusi neapmokėta suma sudaro 7 435,03 Eur; likusių iš aptartų sąskaitų atsakovė neapmokėjo, atsiskaitymo terminus praleido ir tokiu būdu liko skolinga ieškovei iš viso 16 500,27 Eur. Taip pat ieškovė atsakovei paskaičiavo sąskaitose numatytus 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną, kurie sudaro 383,55 Eur. Nors atsakovė buvo ne kartą raginta tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti ieškovei už įsigytas prekes, tačiau savo prievolių iki šiol nėra tinkamai įvykdžiusi.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10380-558/2025 ieškinys patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovės priteista 16 500,27 Eur skola, 383,55 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 16 883,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 647,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
2025 m. spalio 21 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo (DOK-40940). Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir panaikinti preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10380-558/2025, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodoma, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurios pagrindu būtų pateikti atsakovės užsakymai ieškovei, taip pat nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys kada ir kokiu būdu atsakovė pateikė užsakymus bei duomenys, pagrindžiantys aplinkybę, kad prekės atsakovei buvo pristatytos tinkamai ir laiku, o atsakovė jas priėmė. Tokiu būdu atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė tarp šalių egzistavusių sutartinių santykių fakto, tad nėra ir pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimus. Atsakovės teigimu, byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros neįrodo, kad tarp šalių būtų buvę susiklostę bet kokie teisiniai santykiai; ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad priminimas dėl skolos apmokėjimo buvo išsiųstas ar įteiktas atsakovei, kadangi jame nėra nurodyta nei išsiuntimo data, nei būdas, nei patvirtinimas apie gavimą. Prieštaravimuose taip pat pažymima, kad atsakovės veikloje įvyko didelės permainos, per pastaruosius metus darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 207 iki 100, keitėsi bendrovės valdymo organai, todėl bendrovės viduje nustatytas ir dokumentų trūkumas. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei ieškovė tinkamai įvykdys įrodinėjimo pareigą ir į bylos medžiagą pateiks visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė pateikė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių užsakymą, o ieškovė tinkamai ir laiku pristatė, atsakovė svarstys galimybę dėl ieškinio pripažinimo ar kitų procesinių galimybių.
2025 m. spalio 31 d. gautas ieškovės atsiliepimas į prieštaravimus (DOK-E42683). Atsiliepimu į prieštaravimus ieškovė prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės teiginiai visiškai neatitinka tikrovės ir kelia nuostabą, kadangi tarp šalių egzistavo prievoliniai sutartiniai santykiai, o tiksliau, ieškovė su atsakove prekybinius komercinius santykius palaikė dar nuo 2024 metų sausio mėnesio, iki pat 2025 m. rugsėjo 19 d. ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovė iki šiol nuolat bei sistemingai vykdė prekių pirkimą ir atsiskaitymus su ieškove bankiniais pavedimais už įsigytas prekes. Skola ir kitos ieškinyje nurodytos sumos atsirado atsakovei netinkamai vykdant atsiskaitymą už parduotas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: Nr. OTZN00011429 Nr. ISZN00001303, Nr. OTZN00011510, Nr. OTZN00011555, Nr. OTZN00011581, Nr. OTZN00011582, Nr. OTPJU0000862, dėl ko ieškovė ne kartą priminė atsakovei ir ši to neneigė, tarp šalių nuolat vyko susirašinėjimai el. paštu, pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjo 17 d. atsakovė el. paštu (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai patvirtino ieškovei dėl susidariusio įsiskolinimo ir jo grąžinimo dalimis. Tokiu būdu, atsakovės direktorei patvirtinus ne tik prievolinių teisinių santykių egzistavimą, bet ir jų teisinius padarinius – atsakovės neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ieškovei, neegzistuoja joks pagrindas teigti, kad tarp šalių nesusiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors atsakovė teigia apie tariamą atsakovės direktoriaus pasikeitimą, tačiau minėtą el. laišką parašiusi atsakovės direktorė I. A. iki šiol vadovauja atsakovei. Nepaisant to, kad ieškovė pristačius atsakovei prekes kiekvieną kartą el. paštu (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) informuodavo atsakovę, keletą neapmokėtų sąskaitų siuntė pagal nusistovėjusią tvarką kartu su prekėmis, be to, ieškovės buhalterijos atstovė el. paštu (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikdavo išrašytas sąskaitas atsakovės buhalterijos atstovui sutikrinimui, o jų neapmokėjus nuo 2025 m. birželio 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 18 d. (kas mėnesį) ieškovė siuntė atsakovei priminimus apie išrašytas sąskaitas ir skolą. Be kita ko, nors prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad byloje esančios sąskaitos be kitų papildomų dokumentų (užsakymo pateikimo, derybas patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų) neįrodo, kad tarp šalių būtų buvę susiklostę bet kokie teisiniai santykiai, tačiau nepaaiškina, kuo vadovaudamasi tuomet ji vykdė mokėjimus ieškovei apmokant sąskaitas ir dengė esamą skolą, kaip ir nenurodo bei nepaaiškina, dėl kokių priežasčių atsakovės direktorė patvirtino įsiskolinimų egzistavimą, prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, jeigu tarp šalių apskritai nebuvo susiklostę jokie sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovė negavo jokių prekių. Ieškovės vertinimu, tikroji atsakovės prieštaravimų pateikimo priežastis yra sudėtinga jos turtinė padėtis – pagal 2025 m. rugsėjo 11 d. „C.“ duomenis, atsakovės įsiskolinimų trukmė siekia 116 dienų, o skolų skaičius – 10. Taigi tokiu būdu, reikšdama nepagrįstus prieštaravimus, atsakovė tik siekia kiek įmanoma nutolinti priverstinį skolos išieškojimo procesą.
2025 m. lapkričio 3 d., 2026 m. sausio 19 d., 2026 m. sausio 23 d. ieškovė pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-E42877; DOK-2314; DOK-E3214), kuriuose nurodė teikianti papildomus duomenis, patvirtinančius prekių pristatymą atsakovei, vykdytus prekių užsakymus bei priimtas ir VMI i. SAF sistemoje atlikto kryžminio patikrinimo metu pripažintas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. K. prašė palikti preliminarų sprendimo nepakeistą, ieškinį tenkinti, reikalavimus palaikė ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodytais motyvais. Akcentavo, kad apie ieškovės tiekiamas prekes yra skelbiama viešai, susitarimai su užsakovais vykdomi įvairiomis formomis. Šiuo atveju tarp šalių beveik dvejus metus egzistavo teisiniai prievoliniai santykiai dėl prekių pirkimo-pardavimo nusistovėjusia konkrečia tvarka ir sąlygomis. Per visą šalių bendradarbiavimo praktiką atsakovė nėra pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų, susijusių su prekių tiekimu ir ilgą laiką pati vykdė savo įsipareigojimus ieškovei, tačiau šiuo metu vengia atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: Nr. OTZN00011429 Nr. ISZN00001303, Nr. OTZN00011510, Nr. OTZN00011555, Nr. OTZN00011581, Nr. OTZN00011582, Nr. OTPJU0000862, nors yra jas pripažinusi, kaip ir pripažinusi turimą skolinį įsipareigojimą ieškovės atžvilgiu. Dėl atsakovei paskaičiuotų delspinigių ieškovės atstovas nurodė, kad, nors rašytinio šalių susitarimo dėl netesybų nėra, tačiau jie yra įtvirtinti atsakovei teiktose PVM sąskaitose-faktūrose ir ji niekuomet nekėlė dėl to prieštaravimų. Taip pat paaiškino, jog, priešingai nei nurodo atsakovė, šiai tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir neįvykus susitarimui dėl naujų prekių, jos 2025 m. rugsėjo 16 d. atliktas 500 Eur dydžio mokėjimas buvo skirtas daliniam skolos padengimui.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas L. V. išreiškė prašymą panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, palaikė pateiktus prieštaravimus juose nurodytais motyvais. Nurodė, kad byloje nėra įrodyta, kas ir kokiu būdu teikinėjo ieškovei užsakymus atsakovės vardu, paaiškindamas, jog pastaruoju metu atsakovės bendrovėje įvyko dideli pokyčiai, susiję su senųjų darbuotojų kaita, išreiškus nepasitikėjimą. Jo vertinimu, buvę atsakovės darbuotojai piktnaudžiaudavo savo padėtimi ir atsakovės vardu bei lėšomis teikdavo įvairius, su atsakovės vykdoma veikla nesusijusius užsakymus, kurie nebūdavo pristatomi atsakovei arba nukeliaudavo kažkur kitur. Dėl to šiuo metu atsakovė neranda ir neturi bei tikslina duomenis apie (ne)atliktus bendrovės užsakymus. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad apskritai visos sąskaitos, adresuotos atsakovei, turi būti siunčiamos jos el. paštu: (duomenys neskelbtini), o ne kitokiu. Taip pat akcentavo, kad šiuo atveju, ieškovė vienašališku pareiškimu, nesant rašytinio šalių susitarimo, neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovės delspinigius. Be to, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis atsakovės atžvilgiu, kadangi apgaulės būdu pasisavino atsakovės mokėjimo pavedimu sumokėtą 500 Eur sumą, skirtą naujų prekių apmokėjimui, o ne skolų dengimui, kuomet atsakovė 2025 m. rugsėjo mėn. el. paštu užsakė konkrečias prekes ir ieškovė šį užsakymą priėmė, patikindama pristatysianti užsakymą, tačiau vėliau nurodė užsakytų prekių atsakovei neteiksianti.
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas pakeistinas.
Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti CK nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „K. M.“ (kurios veiklos tikslas: „metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba“) laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. gegužės 28 d., taip pat 2025 m. rugpjūčio 14 d. el. paštu, pateikė ieškovei UAB „O.“ (kurios veiklos tikslas: „didmeninė ir mažmeninė prekyba kalimo medžiagomis, tvirtinimo detalėmis, sandarinimo medžiagomis, kompresoriais ir įrankiais, šių prietaisų aptarnavimo paslaugų teikimas bei kt.“) užsakymus Nr. PO23112, Nr. PO23204, Nr. PO23178 dėl prekių įsigijimo. Pažymėtina, kad minėti pirkimo užsakymai ieškovei pateikti įformintuose atsakovės dokumentų blankuose, kuriuose, atitinkamai, įvardinti visi jos rekvizitai, tame tarpe ir Juridinių asmenų registre deklaruotas buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bei kt., tad jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, bet to, šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovės atstovas. Užsakymuose, be kita ko, numatytas prekių pristatymo būdas: „keliu“, pristatymo vieta ir sąlygos: „(duomenys neskelbtini)“, įvardinti šalių atstovai: ieškovės „Ž. N.“, atsakovės „E. Š.“. Ieškovė už įsigytas prekes atsakovei išrašė PVM sąskaitas – faktūras: Nr. OTZN00011429 (likusi neapmokėta suma 7 435,03 Eur), Nr. ISZN00001303 (5 198,06 Eur), Nr. OTZN00011510 (689,70 Eur), Nr. OTZN00011555 (2 685,22 Eur), Nr. OTZN00011581 (60,50 Eur), Nr. OTZN00011582 (26,17 Eur), Nr. OTPJU0000862 (405,59 Eur), iš viso – 16 500,27 Eur sumai. Minėtu užsakymu Nr. PO23112, užsakytos prekės, jame įtvirtinti duomenys sutampa su PVM sąskaitose – faktūrose Nr. OTZN00011429 (likusi neapmokėta suma 7 435,03 Eur), Nr. ISZN00001303 (5 198,06 Eur), OTZN00011555 (2 685,22 Eur), Nr. OTZN00011581 (60,50 Eur) nurodytais, užsakymu Nr. PO23204 – Nr. OTZN00011582 (26,17 Eur), užsakymu Nr. PO23178 – Nr. OTZN00011510 (689,70 Eur), užsakymu pateiktu 2025 rugpjūčio 14 d. el. paštu – Nr. OTPJU0000862 (405,59 Eur).
Iš aptartų duomenų, taip pat ieškovės į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų el. paštu matyti, kad atsakovė pateikė ieškovei užsakymus dėl prekių įsigijimo, šalys šiuo tikslu, derindamos pirkimo užsakymus: prekių kiekį, kainą, jų pristatymo terminus – bendravo ir bendradarbiavo tiek susirašinėdamos el. laiškais, tiek susitikdamos (2025 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės el. laiškas atsakovei „Dėl informacijos po susitikimo“; 2025 m. rugsėjo 17 d. atsakovės el. laiškas ieškovei „Paklausimas PO23910“), tad aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305, 6.311 straipsniai). Ieškovės ir atsakovės sulygtą bendradarbiavimo praktiką patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti atsakovės iki ginčo atlikti mokėjimai bankiniais pavedimais su nurodytomis paskirtimis „sąskaitų dengimai“, ieškovės už prekes išrašytos atsakovei ir šios apmokėtos PVM sąskaitos-faktūros, taip pat byloje esanti ieškovės 2024-2025 metų mokėjimų suvestinė, kurioje pateiktus duomenis apie vyravusios šalių bendradarbiavimo praktikos nuo 2024 m. sausio 15 d. faktą patvirtino šalių atstovai teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais. Taigi tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis); kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 2 dalis); sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prekės atsakovei būdavo pristatomos, vienu atveju, su važtaraščiais, kitu atveju per kurjerius, atitinkamai, vienos PVM sąskaitos-faktūros būdavo siunčiamos el. paštu, kitos pateikiamos kartu su prekėmis, tai atitiko abiejų šalių (kurios yra lygiaverčiai juridiniai asmenys – verslo subjektai), valią. Atsakovės atstovas teigė, jog byloje nėra pateikti įrodymai ne tik dėl atsakovės užsakymų pateikimo, bet ir patvirtinantys prekių, už kurias prašoma priteisti skolą, pristatymo faktą, akcentuodamas aplinkybę, kad dėl pastaruoju metu įvykusios didelės darbuotojų kaitos atsakovės bendrovėje ši neranda ir neturi dokumentų, susijusių būtent su ieškovės pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytomis prekėmis. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys: 2025 m. birželio 16 d. važtaraštis Nr. OTZN00011429, ir 2025 m. liepos 4 d. važtaraštis Nr. ISZN00001303 patvirtina, kad prekės pagal užsakymą Nr. PO23112, buvo pristatytos atsakovei; minėtą 2025 m. birželio 16 d. važtaraštį pasirašė UAB „K. M.“ sandėlio apskaitininkė M. Š., 2025 m. liepos 4 d. važtaraštį – UAB „K. M.“ darbuotoja A. B.. Taip pat iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad per kurjerius atsakovei registruotu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pristatytos siuntos, kurias pasirašydami priėmė: 2025 m. liepos 7 d. R. N., 2025 m. liepos 17 d. T. A., 2025 m. liepos 18 d. T. I., 2025 m. liepos 21 d. A. B. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. A. K.. Ieškovė PVM sąskaitas-faktūras Nr. OTZN00011429, Nr. ISZN00001303, Nr. OTZN00011581, Nr. OTZN00011582 atsakovei pateikė el. paštu (2025 m. birželio 19 d., 2025 m. liepos 7 d., 2025 m. liepos 17 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d. el. laiškai), sąskaitas Nr. OTZN00011510 Nr. OTZN00011555 Nr. OTZN00011582 nurodė pateikusi kartu su prekėmis. Be to, pagal ieškovės pateiktą 2026 m. sausio 23 d. vyr. buhalterės M. S.-K. raštą Nr. 202602, visos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros atsakovei, laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., yra pateiktos į VMI sistemą i. SAF. Pagal VMI skelbiamus kryžminių sutikrinimų rezultatus, atsakovė taip pat visas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras yra pateikusi į VMI sistemą i. SAF, kas patvirtina, kad šias sąskaitas atsakovė yra gavusi ir apskaičiusi savo buhalterinėje apskaitoje, tame tarpe PVM sąskaitas-faktūras: Nr. OTZN00011429, Nr. ISZN00001303, Nr. OTZN00011510, Nr. OTZN00011555, Nr. OTZN00011581, Nr. OTZN00011582, Nr. OTPJU0000862. Pažymėtina, kad pastarosios aplinkybės atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė, tik nurodė, kad atsakovės pateikti duomenys VMI dėl įtrauktų PVM sąskaitų-faktūrų, esant galimybei, artimiausiu metu bus tikslinami dėl jau minėtos priežasties, t. y. pastaruoju metu bendrovėje vykusių pokyčių. Be kita ko, iš ieškovės pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad ieškovė reguliariai atsakovei el. paštu i(duomenys neskelbtini) (tuo, kurį teismo posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo kaip tinkamą dokumentų gavimui) siųsdavo PVM sąskaitų-faktūrų sąrašą už praėjusius laikotarpius, sutikrinti buhalterijai, prieš teikiant į VMI i. SAF sistemą. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl bet kurios iš aptartų PVM sąskaitų-faktūrų, jos (-ų) pagrįstumo ar pan. (CPK 178 straipsnis). Priešingai, bylos duomenimis, atsakovė savo neįvykdytų prievolių ieškovei faktą yra pati patvirtinusi 2025 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau po ginčo sąskaitų išrašymo, el. laišku ieškovei nurodydama: „<...> Visų pirma atsiprašau už susidariusį įsiskolinimą. Susitikimo metu buvome sutarę, kad rodysime judėjimą ir nedidelėmis sumomis dengsime įsiskolinimus, <...>“.
Šalies vienoks ar kitoks aplinkybių aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 187 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a>, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC02ODYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78-686/2017">3K-3-78-686/2017</a>). Tokiu būdu pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė tik itin deklaratyviai ir abstrakčiai teigė, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų byloje nėra aišku, ar prekės buvo užsakytos bei pristatytos, atitinkamai, ar PVM sąskaitos-faktūros pateiktos atsakovei ir pan., kadangi ji pati dėl bendrovėje vykusių /vykstančių su darbuotojų kaita susijusių pokyčių neranda ir neturi aktualių dokumentų (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas, remdamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tokius atsakovės argumentus vertina kritiškai ir kaip gynybinę poziciją, nes, kaip minėta, šalių buvo sulygta dėl prekių pirkimo–pardavimo, ieškovė savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė, tuo tarpu atsakovė kartu su prieštaravimais ne tik, kad nepateikė priešingą aplinkybę patvirtinančių duomenų, bet ir apskritai neteikė į bylą jokių įrodymų, tad, vadovaujantis įrodymų pusiausvyros principu, šalių pareiga įrodyti savo teiginius ir atsikirtimus, nesant pateiktų objektyvių įrodymų, leidžiančių nuginčyti ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie jos atsakovės naudai atliktus įsipareigojimus, sprendžia, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį. Šiuo pagrindu atsakovės atsikirtimai dėl ieškinyje nurodytos prievolės apmokėti nurodytą skolą nebuvimo grindžiant ieškovės netinkamu įsipareigojimų vykdymu yra nepagrįsti bei atmestini. Kartu paminėtina, jog vien tai, kad laikotarpiu 2025 m. rugpjūčio 28 d. – 2025 m. rugsėjo 19 d. tarp šalių kilo nesutarimas dėl atsakovės ieškovei atlikto 500 Eur mokėjimo nurodymo su paskirtimi „avansas ir skolos dengimas“, pobūdžio, t. y. ar šis mokėjimas atliktas naujų prekių įsigijimui, ar neįvykus susitarimui, skolų dengimui; taip pat aplinkybės, kad atsakovė dėl didelės darbuotojų kaitos ir kitų tokio pobūdžio veiksnių neturi duomenų apie prekių užsakymus, pristatymus, nežino, kokie ir kurie atsakovės darbuotojai kokiu būdu jos vardu pateikdavo užsakymus ieškovei bei kiti atsakovės išsakyti argumentai – nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių prekių užsakymus, pristatymus, buvusią šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką pirkimo–pardavimo santykiuose.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės suteiktas prekes, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 16 500,27 Eur skolą tenkinamas.
Ieškovė ieškiniu taip pat reikalavo priteisti iš atsakovės 383,55 Eur delspinigius. Atsakovės vertinimu, nesant rašytinio šalių susitarimo, šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, nors pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalavimas dėl atsakovei išrašytose sąskaitose įtvirtintų delspinigių iš esmės yra grindžiamas šalių bendradarbiavimo trukmės faktu. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs tai, kad dėl konkrečios delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos šalys turi būti susitarusios, t. y. turi būti įrodyta suderinta konkreti abiejų šalių valia, sutinka su atsakovės pozicija bei konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 383,55 Eur delspinigių netenkinamas.
Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi.
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas ir kita. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Šiuo atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 197,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 450,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas bei po preliminaraus sprendimo priėmimo patyrė papildomas 937,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į prieštaravimus rengimą ir pasirengimą atstovauti teismo posėdyje. Tokiu būdu iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 584,50 Eur. Galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitus, ieškinį patenkinus iš dalies (98 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 552,81 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 584,50 Eur x 98 proc.). Pažymėtina, kad nors atsakovė prieštaravimuose išreiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nesusidarė (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7-8 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10380-558/2025.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K. M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 500,27 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 552,81 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
