Byla Nr. T-44-1208/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00555-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.15.1; 2.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 12 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
V. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 21 d., pabaiga – 2031 m. rugpjūčio 26 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą numatytą pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2026 m. rugpjūčio 26 d.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. sausio 21 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį, 85 straipsnį. Komisija nutarime nurodo, kad tai pirmasis V. M. teistumas, jis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, didelės žalos rizikos vertinimu nustatyta žema rizika visuomenei. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, palaikančius artimus santykius su šeima. Bausmės atlikimo metu elgiasi disciplinuotai, nebaustas, vieną kartą skatintas. Duomenų apie priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų nėra. Nuteistasis teigia sąmoningai nutraukęs bendravimą su didžiąja dalimi asmenų, turinčių kriminalinę praeitį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai domėjosi savo resocializacijos procesu ir galimybėmis, noriai priimdavo siūlomas intervencijas, dalyvaudavo elgesio pataisos programose. Asmuo pasižymi pakankamai išvystytais mąstymo, savirefleksijos ir problemų sprendimo gebėjimais, geba kritiškai vertinti savo ankstesnį nusikalstamą elgesį, atpažįsta kriminogeninius veiksnius, turėjusius įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei pripažįsta savo atsakomybę. Jam išskirtas dinaminis kriminogeninis veiksnys mąstymo ir elgesio srityje – būdingas impulsyvumas – struktūrizuotoje aplinkoje valdomas. Stebima teigiama nuostatų kaita – asmuo pripažįsta padarytą žalą, suvokia teisės normų reikšmę, deklaruoja ir praktikoje demonstruoja siekį gyventi teisėtą, socialiai priimtiną gyvenimą. Nuteistasis iki suėmimo dirbo, turi sukaupęs nemažą darbinę patirtį, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę, vykdė individualią veiklą. Nuo 2024 m. spalio 7 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už įkalinimo įstaigos ribų. Nuo 2025 m. gegužės 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė darbdavio patvirtinimą, kad po paleidimo tęs darbą nurodytoje bendrovėje. Skolų neturi. Dėl minėtų aplinkybių Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsiliepimų negauta.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamos elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, kad lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė reikšmingus elgesio pokyčius, susijusius su jo galimybėmis integruotis į visuomenę, ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad V. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2031 m. rugpjūčio 26 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2026 m. rugpjūčio 26 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi yra BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatyti formalūs pagrindai svarstyti klausimą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kartu teismas primena, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas materialus pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMzEyLTkzMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-312-932/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-312-932/2021">1S-312-932/2021</a>, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNjY4LTU3OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-668-579/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-668-579/2020">1S-668-579/2020</a>).
Nagrinėjamu atveju vien formalių kriterijų atitikimas nėra pakankamas išvadai, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas, o lygtinis paleidimas neatlikus daugiau nei pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už organizuotoje grupėje padarytą labai sunkų nusikaltimą ir nepašalinus nusikalsti skatinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, prieštarautų atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo principui.
Vertinant nuteistojo elgesio pokyčio dinamiką pažymėtina, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atliekami 2022 m. balandžio 26 d., 2024 m. spalio 3 d. ir 2025 m. gruodžio 30 d., jų metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, kaip taisytinos nustatytos mąstymo ir elgesio sritys. Iš Socialinio tyrimo išvados, kurioje specialistų yra įvertinti ir apibendrinti V. M. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas vieną kartą. Tai vertinama teigiamai, kita vertus, teismas pažymi, kad tarp paskutinio teigiamo įvertinimo 2025 m. gruodžio 31 d. buvo ilgesnis nei vienerių metų laiko tarpas (nuo 2024 m. rugsėjo 17 d.), kuomet nuteistasis nebuvo gavęs jokio skatinimo. Teigiamai vertinama, kad asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. bausmės atlikimo metu kėlė savo kvalifikaciją, dirbo, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsiskolinimų.
Visgi, nors nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir atitinka kriterijų „žema“, kas BVK 82 straipsnio prasme būtų pagrindas svarstant lygtinio paleidimo taikymą, vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis dinaminis kriminogeninis veiksnys (mąstymas ir elgesys: būdingas impulsyvus elgesys), kuris, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, yra valdomas, tačiau pažymėtina, kad šis rizikos veiksnys valdomas struktūruotoje aplinkoje, tai yra, nuteistojo polinkis elgtis impulsyviai, jam būnant laisvėje gali vėl turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl šios rizikos valdymui reikia papildomų intervencijų, kad jos valdymas nekeltų abejonių. Aptartas veiksnys turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai bei sugrįžus į įprastinį socialinį gyvenimą, vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminio kriminogeninio veiksnio korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip žema, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartam kriminogeniniam veiksniui, nėra pagrindo.
Tuo labiau, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina, kad nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau bausmės atlikimo metu pažeidė lokalizaciją, už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje (asmens byla, II dalis, b. l. 19). Ši aplinkybė negali likti neįvertinta, tuo labiau, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir nors bausmės atlikimo metu teigia pripažįstantis kaltę, tačiau iš dalies pateisina nusikaltimų vykdymą, perkeliant dalį atsakomybės kitiems asmenims, savo naivumui ir geraširdiškumui. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra padaręs reikšmingų teigiamų pokyčių dėl savo teisei priešingo elgesio, negeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad ekspertai nustatė, jog V. M. yra linkęs pateikti sau palankią informaciją, jis stokoja savo veiksmų pasekmių įvertinimo, gebėjimų nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Šie veiksniai įtakojo priimamus sprendimus ir veiksmus susijusius su nusikalstamu elgesiu, todėl bausmės atlikimo metu nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas siekdamas sumažinti šį kriminogeninė veiksnį.
Pabrėžtina, kad V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje, o nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda. Nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad V. M. neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei 5 metai, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele ir turinčia įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad dabartinėje pataisos stadijoje dar negalima spręsti, jog jau yra pasiekti nuteistajam skirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi.
Vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (turi nuolatinę gyvenamąją vietą; teigiama darbinė motyvacija, patvirtinta galimybė įsidarbinti, išėjus į laisvę; stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje esančius duomenis, iš kurių matyti, jog nuteistasis laisvėje su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar socialinių ryšių nesusidūrė. Nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimą veiką turėjo socialinius ryšius, dirbo, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio, todėl ir šiuo atveju nėra laikytini itin apsaugančiais nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo.
Nuteistojo teisinės padėties švelninimas atliekant bausmę turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t. y. kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo daugiau teisių ir lengvatų jam turi būti suteikiama. Teisinės padėties švelninimas turi būti nuoseklus ir laipsniškas. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, šis procesas vyksta nuosekliai: nuteistasis V. M. 2024 m. rugsėjo 17 d. dėl nepriekaištingo elgesio buvo skatinimas, nuo 2024 m. spalio 17 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur jis gali toliau tęsti resocializacijos procesą, kartu užtikrinant veiksmingą jo priežiūrą ir saugumą.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau teismui abejonių kelia vis dar egzistuojantis būdingo impulsyvaus elgesio veiksnys, kuris tiesiogiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Teismas sprendžia, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2026 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u t a r i a :
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
