Dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties terminą, techninio prižiūrėtojo pareigas ir vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, bei prejudiciją reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-83-916/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00737-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3; 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techkonsta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techkonsta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl neteisėto viešojo pirkimo sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties terminą, techninio prižiūrėtojo pareigas ir vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, bei prejudiciją reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai 2024 m. gegužės 21 d. pranešimu nuo 2024 m. birželio 3 d. nutraukė 2021 m. sausio 15 d. pirkimo sutartį Nr. CPO158377 dėl esminio sutarties pažeidimo; prašė pašalinti ieškovę iš Centrinėje viešųjų pirkimų (toliau – ir CPO) informacinėje sistemoje esančio Nepatikimų tiekėjų sąrašo.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. sausio 15 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. CPO158377, kuria ieškovė įsipareigojo teikti statinių statybos techninės priežiūros paslaugas objekte Trakuose, Karaimų g. 73A, (toliau – Objektas). Atsakovė 2024 m. gegužės 21 d. pranešimu informavo ieškovę, kad dėl esminio pažeidimo vienašališkai nutraukia sutartį (paskutinė sutarties galiojimo diena – 2024 m. birželio 3 d.). Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties dėl tariamo esminio jos pažeidimo, nes sutartis nutraukimo metu jau nebegaliojo – sutarties nuostatos, šalių elgesys rodo, kad sutartiniai santykiai pasibaigė 2024 m. sausio 15 d. Sutartyje nustatytas konkretus jos galiojimo terminas (sutarties 10.2, 3.1 punktai) iki ieškovės suteiktų atsakovei paslaugų termino pabaigos (2024 m. sausio 14 d.). Ieškovė suteikė reikiamas paslaugas iki 2024 m. sausio 14 d., atsakovė savo elgesiu (neveikimu) išreiškė poziciją, kad ieškovė visus prievolinius sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Atsakovė nepagrindė, kad šalių sutartiniai santykiai tęsėsi ir po 2024 m. sausio 14 d. Be to, atsakovė nepagrįstai sutapatino ieškovės, kaip statinio statybos techninės prižiūrėtojos, teises ir pareigas su rangovės pareigomis pagal rangos sutartį. Atsakovės nurodyti tariami esminiai sutarties pažeidimai yra ne ieškovės, o būtent pačios atsakovės atlikti veiksmai, todėl už juos ieškovė neturi atsakyti. Ieškovė reguliariai informuodavo atsakovę, kad rangovė netinkamai pildo statybos darbų žurnalą, netinkamai ir aplaidžiai atlieka statybos darbus. Atsakovė nepaneigė, kad ieškovė tinkamai kontroliavo statybos rangos veiksmus ir statybos darbų žurnalo pildymą. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą. Tačiau jis neturi pareigos užtikrinti rangovo atliekamų darbų kokybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. 2021 m. kovo 26 d. atsakovė sudarė statybos rangos sutartį su rangove UAB „Vilungės statyba“ dėl reabilitacijos centro Trakuose, Karaimų g. 73A, rekonstravimo darbų;

5.2. 2021 m. sausio 15 d. šalys sudarė pirkimo sutartį Nr. CPO158377 dėl statinio statybos techninės priežiūros vykdymo Objekte; statybos techniniu prižiūrėtoju paskirtas E. Š.;

5.3. 2023 m. spalio 4 d. atsakovė gavo informaciją (vaizdo įrašus ir fotonuotraukas) apie netinkamą polių įrengimą Objekte 2022 m. rugsėjo mėn.;

5.4. 2023 m. spalio 6 d. atsakovė pateikė reikalavimą sustabdyti statybos darbus; 2023 m. spalio 10 d. techninis prižiūrėtojas statybos darbų žurnale surašė nurodymą stabdyti darbus;

5.5. 2023 m. spalio 24 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, kad ši pateiktų nuomonę (vertinimą) dėl atsakovės gautos informacijos – filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota, kad rangovė įrengė netinkamo ilgio atraminės sienos gręžtinius polius, t. y. vietoje darbo projekte nurodytų 8,3 m ilgio įrengė iki 3 m ilgio polius atraminėje sienoje, pažymėtoje darbo projekto brėžinyje polių numeriais 60–92 (polių markė P6);

5.6. 2023 m. spalio 27 d. atsakovė el. paštu gavo ieškovės atsakymą;

5.7. 2023 m. spalio 31 d. atsakovė pranešė rangovei apie rangos sutarties vienašalį nutraukimą dėl esminio pažeidimo – netinkamo atraminės sienos gręžtinių polių įrengimo;

5.8. 2024 m. gegužės 21 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad dėl esminio pažeidimo vienašališkai nutraukia Techninės priežiūros sutartį (paskutinė sutarties galiojimo diena – 2024 m. birželio 3 d.); pranešime atsakovė nurodė, kad techninis prižiūrėtojas netinkamai vykdė sutartyje nustatytas statybos techninės priežiūros paslaugas, susijusias su gręžtinių polių įrengimo darbų priežiūra, šiurkščiai pažeisdamas imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus dėl tokių statybos darbų vykdymo, įforminimo bei perdavimo priežiūros ir kontrolės, nebendradarbiavo su užsakove ir nepateikė jai svarbios informacijos dėl polių įrengimo aplinkybių, todėl yra pagrindas laikyti, kad techninis prižiūrėtojas padarė esminį sutarties pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio nuostatas;

5.9. 2024 m. birželio 7 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta informacija apie tai, jog sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo; ši informacija paskelbta 2024 m. birželio 10 d.

6. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad sutarties galiojimas buvo apibrėžtas konkrečiu terminu (ne ilgiau kaip 36 mėn.) ir atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties dėl to, kad tuo metu ši jau nebegaliojo.

7. Spręsdamas dėl šalių sutarties galiojimo termino, teismas nurodė, kad, pagal sutarties 3.1.1 punktą, paslaugos teikiamos nuo šios pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 36 mėn., išskyrus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 86 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytus atvejus, kai paslaugų teikimo laikotarpis gali būti ilgesnis kaip 36 mėn.; planuojamas statybos darbų laikotarpis yra 13 mėn. Sutarties priede Nr. 1, kuriame individualizuojami duomenys apie Objektą, nurodyta, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalis negalioja. Teismas nusprendė, kad yra pakankamai aišku, jog šalys susitarė dėl paslaugų teikimo iki sutartinių įsipareigojimų visiško įvykdymo, o įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo pirkimo sutarties galiojimą, yra perkeltos į sutartį, siekiant pagrįsti tai, kad šiuo atveju sudarytai sutarčiai netaikomas imperatyvus 3 metų sutarties terminas, nes galioja įstatyme nustatyta išimtis. Tokią išvadą patvirtina ir sutarties 10.2 punktas, kuriame taip pat vienareikšmiškai nustatyta, jog sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų galutinio įvykdymo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo dienos. Be to, ieškovės atstovas E. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad šalių ketinimai dėl statinių statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo termino iš esmės buvo susiję su statybos darbų akto pasirašymu. Dėl to ir sutartyje buvo pažymėta, jog planuojamas statybos darbų laikotarpis yra 13 mėn. Teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog ieškovė teiks paslaugas visos statybos metu, o ne 36 mėn. laikotarpiu (t. y. iki 2024 m. sausio 14 d.), kaip teigė ieškovė. Teismas atsižvelgė ir į sutarties priede Nr. 1 nustatytą 2 metų konsultavimo paslaugų terminą (po statybos užbaigimo dokumento surašymo), kuris taip pat patvirtina, jog sutarties nutraukimo metu sutartis galiojo.

8. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė savo elgesiu nebuvo išreiškusi pozicijos, jog ieškovė suteikė visas reikiamas paslaugas iki 2024 m. sausio 14 d.: aktyvūs atsakovės veiksmai 2023 m. spalio mėn. kreipiantis į ieškovę, siekiant įvertinti statybos darbų kokybę, rodo ne jos pritarimą ieškovės atliktoms paslaugoms ir sutarties, sudarytos su ieškove, galiojimo pabaigą, o tolesnį bendradarbiavimą su ieškove kaip statybos techninės priežiūros paslaugų teikėja. Atsakovė iki 2023 m. spalio 4 d. nežinojo ir negalėjo žinoti apie konkrečių paslėptų požeminių konstrukcijų įrengimo aplinkybes ir faktinius parametrus. Būtent dėl tokios susiklosčiusios faktinės situacijos atsakovė iki tol nereiškė pretenzijų ieškovei dėl jos teikiamų paslaugų kokybės.

9. Vertindamas sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo nutraukta sutartis, ir jo pobūdį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis nepatenka į sutarties 1.1.6 punktą, kuriame šalys susitarė dėl tam tikrų atvejų, kuriuos jos vertina kaip esminį sutarties pažeidimą. Tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia sutarties šalies teisės nutraukti sutartį, jei kita šalis pažeidžia sutartį kitu būdu ir toks atvejis vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

10. Pagal sutarties 4.1.1 punktą, techninis prižiūrėtojas privalo užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų visus pirkimo sutarties priede Nr. 1 nurodytus reikalavimus. Sutarties priedo Nr. 1 dalies „Specifikacijos aprašymas“ 2 punkte nustatyta, kad paslaugos turi būti teikiamos vadovaujantis aktualia statybos techninių reglamentų redakcija ir kitais aktualiais statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais bei užsakovo pateiktu statinio projektu, atliekant visų užsakovo statinio projekte nurodytų bendrųjų ir (ar) specialiųjų statinio statybos darbų bendrąją ir (ar) specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą. Atsižvelgdamas į tokias sutarties nuostatas, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji neprivalėjo vadovautis atsakovės nurodytais statybos techniniais reglamentais ar kitais teisės aktais, kurie nebuvo nurodyti statinio projekte. Ieškovė šiuo atveju turėjo veikti kaip savo srities profesionalė – profesionali viešojo pirkimo dalyvė. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar projekte buvo nurodytas imperatyvus teisės aktas, ji privalėjo vadovautis teisės aktu, reglamentuojančiu tam tikrų statybos darbų vykdymo reikalavimus, kurių laikymąsi ji turėjo kontroliuoti, teikdama statybos techninės priežiūros paslaugas.

11. Vertindamas, ar ieškovė tinkamai teikė paslaugas, teismas atsižvelgė ne tik į sutartyje nustatytas, bet ir Statybos įstatymo 19 straipsnyje bei statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108 punkte nustatytas statybos techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovės pranešime apie sutarties nutraukimą yra išsamiai aprašyta polių įrengimo darbų kokybės nustatymo eiga, darbų kokybės nustatymo tyrimai, jų rezultatai ir, nepaisant nurodytų darbų kokybės aspektų, konstatuota, kad statybos darbų žurnale nėra privalomų įrašų apie polių įrengimą, privalomus bandymus, kaip tai reglamentuojama STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, STR „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ 552–555 punktuose ir kituose pranešime nurodytuose punktuose. Taip pat nėra išsamių darbų aprašymų ir polių parametrų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė nedalyvavo įrengiant gręžtinius polius ir nestebėjo statybos proceso, netikrino privalomų įrašų statybos darbų žurnale, kaip reikalaujama STR „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ 552 ir 553 punktuose, nereikalavo pateikti ir netikrino polių vientisumo bandymų protokolų bei bandymų apkrovomis protokolų, kaip nustatyta šio reglamento 204, 555 punktuose ir Darbo projekto reikalavimuose, nereikalavo pateikti ir netikrino kitų pirmiau nurodytų dokumentų, privalomų pagal STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ reikalavimus, ir nepagrįstai priėmė rangovės netinkamai atliktus polių įrengimo darbus, ir leido jai toliau vykdyti statybos darbus.

13. Teismas konstatavo, kad pranešimas yra pakankamai išsamus, konkretus, jame aiškiai ir motyvuotai nurodyta, dėl kokių esminių ieškovės, kaip statybos techninės prižiūrėtojos, netinkamai vykdomų pareigų sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo (techninio prižiūrėtojo veiksmų, susijusių su gręžtinių polių įrengimo priežiūra). Teismas pažymėjo, kad atsakovė negrindė sutarties nutraukimo tuo, kad buvo netinkamai vykdomos rangovės pareigos (pildyti statybos darbų žurnalą, vykdyti polių įrengimo statybos darbus pagal projektą ir šiuos darbus reglamentuojančius teisės aktus). Ieškovė neginčijo, kad statybos priežiūros paslaugos yra tiesiogiai susijusios su statybos darbų vykdymu, todėl pranešime logiškai nurodytos aplinkybės ir dėl netinkamai vykdytų statybos darbų. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė neindividualizavo, nepagrindė ieškovės padaryto sutarties pažeidimo, kad atsakovės pareigos buvo sutapatintos su rangovės pareigomis.

14. Teismas kaip prejudiciniais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas) rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-553-640/2025 pagal rangovės ieškinį atsakovei VĮ Turto bankui dėl rangos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje kaip trečiasis asmuo dalyvavo šios bylos ieškovė UAB „Techkonsta“, nustatytais faktais, kad poliai Objekte buvo įrengti nesilaikant privalomos projektinės dokumentacijos reikalavimų, o konkretūs rangos darbai negali būti pripažinti tinkamai atliktais; statybos darbų žurnalas, medžiagų deklaracijos nepatvirtina ir neįrodo tinkamo polių įrengimo ir rangovės pareigų pagal sutartį vykdymo. Nurodytoje byloje konstatuota, kad įrengiant gręžtinius polius jų konstrukcija tampa paslėpta paties įrengimo metu, t. y. neįmanoma tokių konstrukcijų apžiūrėti iki jų uždengimo (paslėpimo, užpylimo), todėl turi būti fiksuojami polių įrengimo įrašai ir atliekami bandymai pagal STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, STR „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“. Aplinkybę, kad rangovė netinkamai atliko darbus, susijusius su atraminių polių įrengimu, teismas laikė įrodyta, taip pat laikė įrodyta ir aplinkybę, kad šie darbų trūkumai yra esminiai, dėl to atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį su rangove.

15. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovė neginčijo aplinkybės, jog ji nedalyvavo 2022 m. rugsėjo 1 d., 2022 m. rugsėjo 16 d. įrengiant gręžtinius polius. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji reikalavo, kad rangovė pateiktų bandymo protokolus, tikrino polių vientisumo bandymų protokolus bei bandymų apkrovomis protokolus, kaip nurodoma pagal STR „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ 204, 555 punktų ir Darbo projekto reikalavimus, kad reikalavo pateikti ir tikrino kitus dokumentus, privalomus pagal STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ reikalavimus. Bylos duomenimis, ieškovė priėmė netinkamai atliktus rangovės polių įrengimo darbus ir leido jai toliau vykdyti statybos darbus.

16. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji informuodavo atsakovę apie tai, jog rangovė netinkamai pildo statybos darbų žurnalą, nepaneigia aplinkybės, kad ji netinkamai vykdė techninės priežiūros paslaugas, nes ieškovė nereikalavo, kad rangovė atliktų būtinus įrašus apie polių įrengimą, jų bandymus, nereikalavo būtinų dokumentų, pasirašė paslėptų darbų patikrinimo aktus neįsitikinusi ir nepatikrinusi, ar jie tinkamai atlikti, nereikalavo stabdyti statybos darbus nesant duomenų apie būtinus įrengiamų polių parametrus. Iš ieškovės pateiktų pasitarimo protokolų išrašų teismas nenustatė pagrindo spręsti, jog ieškovė informavo atsakovę būtent apie netinkamą polių įrengimo darbų fiksavimą statybos darbų žurnale, apie konkrečius trūkstamus įrašus.

17. Bylos duomenimis, atsakovė 2024 m. kovo 18 d., 2024 m. gegužės 16 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti paaiškinimus dėl rangos sutarties vykdymo ir statybos darbų techninės priežiūros, tačiau ieškovė į šiuos raštus neatsakė, su atsakove nebendradarbiavo.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tinkamai teikė techninės priežiūros paslaugas, nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytus pažeidimus vykdant sutartį; buvo pažeistos esminės sutartyje ir teisės aktuose nustatytos techninio prižiūrėtojo pareigos, ieškovė šias paslaugas vykdė aplaidžiai, dėl to statybos darbai laiku nebuvo sustabdyti ir nebuvo užkirstas kelias rangovei netinkamai įrengti atraminius polius.

19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

20. Kolegija pažymėjo, kad pažodinis sutarties sąlygų vertinimas, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, suponuoja išvadą, jog, skirtingai nei nurodo ieškovė, šalys susitarė ne dėl paslaugų teikimo 36 mėn. laikotarpiu (t. y. iki 2024 m. sausio 14 d.), o dėl paslaugų teikimo iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 2.1, 3.1, 10.2 punktai, sutarties priedas Nr. 1).

21. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju VPĮ 86 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios viešojo pirkimo sutarties galiojimą, yra perkeltos į sutartį siekiant pagrįsti, kad šiuo atveju sudarytai sutarčiai netaikomas imperatyvus 3 metų sutarties terminas, nes galioja įstatyme įtvirtinta išimtis. Tokią išvadą patvirtina tiek sutarties priede Nr. 1 nurodyta sąlyga, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalis negalioja (tai reiškia, jog šioje straipsnio dalyje nustatytas apribojimas dėl 3 metų trukmės šiai sutarčiai netaikomas), tiek sutarties 10.2 punktas, kuriame taip pat nustatyta, jog sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų galutinio įvykdymo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo dienos arba iki bus nutraukta ši sutartis. Pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 97 punktą, statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Taigi, kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pagal sutartį teiktos statybos techninės priežiūros paslaugos įvykdymas sietinas su statybos darbų užbaigimu. Byloje nepateikta duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo metu buvo surašytas statinio statybos užbaigimo aktas ar deklaracija. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo metu techninės priežiūros paslaugų teikimas buvo pasibaigęs.

22. Kolegija taip pat pažymėjo, kad išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės prievolės pagal sutartį jos nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo metu buvo pasibaigusios, patvirtina ir tai, kad sutartyje, be techninės priežiūros paslaugų, nustatytos ir ieškovės teiktinos paslaugos, susijusios su konsultavimu ir pagalba nustatant defektus, parengiant reikiamus aktus ir pan., kurios siejamos su garantiniu laikotarpiu, prasidedančiu nuo statybos užbaigimo akto sudarymo.

23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė savo elgesiu nebuvo išreiškusi pozicijos, jog ieškovė suteikė visas reikiamas paslaugas iki 2024 m. sausio 14 d., sutartis pasibaigė ir šalių sutartiniai santykiai nutrūko.

24. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su netinkamu rangos darbų atlikimu, kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti ir konstatuoti prejudiciją reglamentuojančių teisės normų pažeidimą. Kolegija taip pat nesutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatliko individualaus įrodymų tyrimo bei vertinimo dėl sutarties vykdymo (ne)tinkamumo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė apie atsakovės pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo turinį, pateikė argumentus dėl konkrečių ieškovės kaip techninės prižiūrėtojos pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat pasisakė dėl kilusių pasekmių ir sutarties pažeidimų vertinimo kaip esminių.

25. Aplinkybės dėl netinkamo rangos darbų atlikimo ir rangovės pareigų vykdymo, atliekant polių įrengimo darbus, šioje byloje yra reikšmingos, nes byloje ieškovės rangos darbų priežiūros tinkamumas kvalifikuojamas siejant netinkamą rangovės rangos darbų, susijusių su atraminių polių įrengimu, vykdymą su konkrečiomis techninės prižiūrėtojos pareigomis (kontroliuoti, tikrinti, ar įrengiant polius laikomasi statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovę) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, nepriimti netinkamų darbų, duoti nurodymus, bendradarbiauti su užsakove) bei tokių pareigų pažeidimu.

26. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamo rangos darbų rezultato, turėjo pagrindą konstatuoti netinkamą techninio prižiūrėtojo pareigų atlikimą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju, esant antrajai geotechninei kategorijai, rangovė privalėjo atlikti 60 proc. visų pamatą sudarančių polių vientisumo bandymus ir pateikti reikiamą dokumentaciją. Ieškovė taip pat nepaneigė, kad pagal STR 2.05.21.2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ ir Darbo projekto reikalavimus rangovė turėjo atlikti bandymus statine apkrova. Kolegija konstatavo, kad rangovė nesilaikė imperatyvių darbų rezultato įforminimo reikalavimų, nepateikė dokumentų, susijusių su atliktų darbų rezultato patikrinimais ir bandymais.

27. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertindama, ar ieškovė tinkamai teikė paslaugas, kolegija atsižvelgė ne tik į sutartyje, bet ir į Statybos įstatymo 19 straipsnyje, STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108 punkte bei STR 2.05.21.2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ nurodytas statybos techninio prižiūrėtojo teises ir pareigas. Taigi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, veikdamas statybų procese užsakovo vardu, kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus, informuoja apie tai užsakovą.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad poliai buvo įrengti nesilaikant privalomos projektinės dokumentacijos reikalavimų. Ieškovė nedalyvavo įrengiant gręžtinius polius ir nestebėjo, nekontroliavo jų įrengimo proceso, netikrino faktiškai atliktų darbų atitikties statinio projekto sprendiniams bei normatyviniams statybos techniniams dokumentams, netikrino reikalaujamų polių įrengimo dokumentų bei statybos darbų žurnalo įrašų, nepatikrino, ar rangovė atliko dviejų rūšių polių bandymus: bandymus statine apkrova ir vientisumo bandymus. Byloje nėra objektyvių duomenų apie atliktus bandymus bei parengtas ataskaitas, taip pat nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovė reikalavo atlikti bandymus ir parengti ataskaitas.

29. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai priėmė netinkamai atliktus rangovės polių įrengimo darbus ir leido jai toliau vykdyti statybos darbus, todėl pažeidė sutarties 4.1.1 punkte, sutarties priedo Nr. 1 dalies „Specifikacijos aprašymas“ 2 punkte, Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108 punkte nustatytas pareigas, taip pat nebendradarbiavo su atsakove.

30. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. pasitarimų protokoluose nurodyta, jog ieškovė, atlikdama statybų vykdymo stebėseną, ne kartą informavo atsakovę apie rangovės netinkamai pildomą statybos darbų žurnalą, kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė netinkamai vykdė rangos darbų, susijusių su polių įrengimu, techninę priežiūrą, nes polių įrengimo darbai vyko 2022 m., o minėti protokolai surašyti vėliau. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė reikalavo, jog rangovė atliktų būtinus įrašus būtent apie polių įrengimą, jų bandymus, juolab kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pasirašė paslėptų darbų patikrinimo aktus, neįsitikinusi ir nepatikrinusi, ar poliai tinkamai atlikti, nereikalavo stabdyti statybos darbus nesant duomenų apie būtinus įrengiamų polių parametrus.

31. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sutarties pažeidimą pagrįstai kvalifikavo kaip esminį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

32. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir ieškinį visiškai patenkinti. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Teismai padarė esminį vienašalį viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, pripažindami, kad, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, ji dar gali būti nutraukiama. Atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes jos tariamo nutraukimo dieną ji jau nebegaliojo, pasibaigus 3 metų paslaugų pagal ją teikimo terminui. Tačiau bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad atsakovė turėjo teisę naudotis vienašaliu sutarties nutraukimo institutu, sukūrė civilinėje teisėje bei VPĮ apskritai nenustatytą sutartinių teisių gynybos būdą. Kai sutartis (paslaugų pagal ją teikimas) nutrūksta suėjus terminui, tai reiškia, kad šalys nebetenka teisės naudotis ir sutartiniais teisių gynybos būdais, pvz., vienašaliu jos nutraukimu. Viešojo pirkimo sutarties dėl statybos techninės priežiūros galiojimo ir VPĮ 86 straipsnio 5 dalies aiškinimo klausimas itin reikšmingas perkant statybos techninės priežiūros paslaugas. Statybos techninės priežiūros funkcijų (sutartinių įsipareigojimų) atlikimas yra susijęs su rangos sutarties vykdymu, tačiau ją nutraukus nebelieka ir statybos techninės priežiūros sutarties objekto. Būtent tokia situacija susiklostė šiuo atveju, nes, atsakovei nutraukus rangos sutartį, ieškovė nebegalėjo vykdyti ir savo įsipareigojimų pagal sutartį, suėjus joje nustatytam terminui. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, įtvirtino visiškai neaiškią sutarties ir paslaugų teikimo termino nuostatą. Sutarties galiojimas siejamas su 3 metų terminu, todėl ji pasibaigė 2024 m. sausio 15 d. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad sutarties galiojimas nėra siejamas su joje nustatytu konkrečiu terminu, o ji galioja iš esmės neterminuotai iki tol, kol sutartinius santykius nutrauks atsakovė. Taip teismai suformavo itin pavojingą viešųjų pirkimų sutarties pagrindu sudarytos sutarties aiškinimo taisyklę, kai jos galiojimas priklauso ne nuo šalių pradinės valios (nustatytos sutartyje), o išimtinai nuo perkančiosios organizacijos vienašalio sprendimo, kokį laikotarpį ji siekia įsigyti paslaugas. Toks ydingas sutarties aiškinimo principų taikymas ne tik akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių principą dėl sutarties galiojimo termino, bet ir lemia viešosios teisės normomis reglamentuojamų viešųjų pirkimų teisinių santykių neapibrėžtumą ir neaiškumą bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimą. Atsakovė ilgą laiką laikė, kad sutartis nebegalioja, ir savo veikomis aiškiai pripažino prievolių pagal sutartį pasibaigimą. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje nustatytas imperatyvus sutarties galiojimo terminas netaikomas. Sistemiškai aiškindami sutarties 2.1, 3.1 ir 10.2 punktus, teismai turėjo padaryti išvadą, kad sutarties objektas buvo ieškovės teikiamos statinio statybos techninės priežiūros paslaugos atsakovei ne ilgesnį nei 36 mėn. terminą. Suėjus paslaugų pagal sutartį teikimo terminui ir atsakovei nepareiškus jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, tai lemia, kad sutartis nuo 2024 m. sausio 15 d. nebegalioja suėjus jos galiojimo terminui. Šalys sutartyje nurodė, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė dėl galimybės pratęsti sutarties galiojimą ilgesniam nei 3 metų terminui negalioja.

32.2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant prejudicijos taisykles. Teismai, nagrinėdami statybos techninio prižiūrėtojo prievolių vykdymo klausimą, laikė, kad šie klausimai išspręsti byloje, kurioje buvo nagrinėtas klausimas dėl rangovo prievolių užsakovui pagal rangos sutartį vykdymo. Laikydami, kad visiškai skirtinguose procesuose nustatytos aplinkybės yra tapačios, teismai iš esmės nenagrinėjo ieškovės ieškinyje įrodinėtų aplinkybių, o automatiškai perkėlė kitoje byloje nustatytas aplinkybes. Tai lėmė ir netinkamą, neindividualizuotą ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su statybos techninės priežiūros atlikimu, vertinimą. Ankstesnėje civilinėje byloje ieškovės pareigų vykdymas pagal sutartį nebuvo vertinamas, nes nesudarė ginčo dalyko, joje buvo sprendžiamas tik rangovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal rangos sutartį klausimas. Apeliacinės instancijos teismas tik šabloniškai atmetė ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl prejudiciją reglamentuojančių taisyklių pažeidimo, taip konkrečiai ieškovės apeliacinio skundo argumentų ir neįvertinęs. Apeliacinės instancijos teismas didžiąją dalį motyvuojamosios dalies skyrė rangovės prievolėms vertinti, taip vienašališkai išplėtė apeliacinio ginčo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 320 straipsnis), įvertinęs rangovės, kuri šiame procese nedalyvavo, teises ir pareigas. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas lemia ir situaciją, kai teismas išsprendė klausimą dėl byloje nedalyvavusių asmenų, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Ankstesnėje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas ir ginčo dalykas yra visiškai skirtingi. Atsakomybė techniniam prižiūrėtojui gali kilti tik dėl jo pareigų netinkamo vykdymo ir jai kilti nepakanka įrodyti tik darbų trūkumo fakto. Tačiau teismai, sutapatindami du skirtingus statybos teisinių santykių dalyvius, iš esmės nusprendė, kad rangovės pareigų nevykdymas lemia ir ieškovės pareigų pagal techninės priežiūros sutartį nevykdymą (pažeidimą). Toks pažeidimas lėmė ginčo esmės neatskleidimą.

32.3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas ir atsakomybę ir nepagrįstai pripažino sutarties pažeidimą esminiu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisė nutraukti sutartį vienašališkai dėl esminio pažeidimo yra išimtinis sutartinių teisių gynybos būdas, tačiau šiuo atveju nei atsakovė (perkančioji organizacija), nei bylą nagrinėję teismai taip ir nenustatė jokio konkretaus esminio sutarties pažeidimo, kuris būtų leidęs atsakovei vienašališkai sutartį nutraukti pasibaigus jos maksimaliam terminui. Atsakovei šioje byloje kilo pareiga įrodyti esminį sutarties pažeidimą (CPK 12, 178 straipsniai). Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Šalys sutartyje nustatė, kokie konkrečiai ieškovės veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Tačiau atsakovė 2024 m. gegužės 21 d. pranešime nenurodė jokių sutarties 1.1.6 punkte nustatytų pagrindų, kuriais vadovaudamasi ji pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovės nurodomi rangovės statybos darbų trūkumai niekaip negali būti laikomi esminiu sutarties 4.1 punkto pažeidimu. Be to, atsakovė neįvykdė ir pareigos pagrįsti, kad sutarties 4.1 punktas yra esminė sutarties sąlyga. Vos vieno iš šimto polių galimai netinkamas įrengimas niekaip nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir priešingas vertinimas būtų visiškai neproporcingas sutartinių įsipareigojimų vykdymo vertinimas. Jokių neigiamų pasekmių (žalos) atsakovė nenurodė. Teismai visiškai nevertino aplinkybės, kad esminį įrodymą dėl tariamo sutarties pažeidimo atsakovė surinko už akių vienašališkai ir neteisėtai.

33. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Teismai tinkamai įvertino sutarties galiojimo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad sutartis jos nutraukimo metu galiojo ir atsakovė turėjo teisę bei pagrindą ją vienašališkai nutraukti dėl esminio pažeidimo. Sutartyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią paslaugos gali būti teikiamos ilgiau kaip 36 mėnesius. Sutarties priedo „Statybos objekto duomenys“ lentelėje nurodyti žodžiai „VPĮ 86 str. 5 d. negalioja“ reiškia tai, kad šioje straipsnio dalyje nustatytas apribojimas dėl 3 metų trukmės šiai sutarčiai netaikomas. Šis įrašas sukuriamas sutartyje CPO platformoje, kai perkamos tokio pobūdžio paslaugos kaip statybos techninė priežiūra ar projekto vykdymo priežiūra (VPĮ 86 straipsnio 5 dalies 6 ar 7 punktai). STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 97 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Vertinant sutarties bei teisės aktų nuostatas, galima tvirtinti, kad vienos paslaugų dalies (statybos techninės priežiūros) įvykdymas siejamas su statybos užbaigimu, kita dalis (konsultavimas ir pagalba nustatant defektus ir parengiant atitinkamus aktus ir pan.) siejama su garantiniu laikotarpiu, kuris prasideda nuo statybos užbaigimo akto sudarymo. Ieškovė (techninė prižiūrėtoja) iki sutarties nutraukimo neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal kiekvieną iš nurodytų paslaugų dalių, todėl nėra pagrindo teigti, kad priežiūros sutartis nebuvo galiojanti.

33.2. Kasaciniame skunde neteisingai interpretuojami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai ir visiškai nepagrįstai nurodoma, kad nustatytais kitoje byloje prejudiciniais faktais grindžiamos teismo išvados dėl netinkamo techninės prižiūrėtojos pareigų bei funkcijų vykdymo. Teismo išvados dėl techninės prižiūrėtojos pareigų bei funkcijų vykdymo padarytos atsižvelgiant į pateiktus byloje įrodymus bei jų vertinimo rezultatus, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismai neatliko individualaus įrodymų tyrimo bei vertinimo dėl sutarties vykdymo ir atitinkamų ieškovės veiksmų ar neveikimo. Prejudiciniai faktai yra susiję su statybos rangos darbų vykdymo tinkamumo aplinkybėmis, kurios abiejose bylose sudaro įrodinėjimo dalyką ir yra reikšmingos. Tiek rangovės pareigų vykdymas ir jos veiksmų kvalifikavimas (pirmoje byloje), tiek techninės prižiūrėtojos pareigų vykdymas ir jos veiksmų kvalifikavimas (nagrinėjamoje byloje) yra susiję su tų pačių konkrečių rangos darbų (polių įrengimo) atlikimu. Abiejose byloje yra reikšmingos tos pačios įrodinėtinos aplinkybės – netinkamas rangos darbų rezultatas. Šis elementas, turintis įtakos ieškovės (techninės prižiūrėtojos) veiksmų kvalifikavimui, buvo pagrįstai ir tinkamai konstatuotas atsižvelgiant į konkrečių faktų prejudiciją. Techninė prižiūrėtoja privalėjo kontroliuoti (prižiūrėti) darbų vykdymą, tikrinti rangovės atliktus darbus bei statybos dokumentaciją, o nustačiusi neatitikimus, privalėjo duoti nurodymus darbus atlikti tinkamai ir neleisti rangovei vykdyti tolesnių darbų (montuoti konstrukcijų ant netinkamai įrengtų polių). Taigi, ieškovės veiksmų kvalifikavimas priklauso ir nuo rangovės pareigų vykdymo tinkamumo.

33.3. Kitaip nei teigiama kasaciniame skunde, byloje įvertintos visos aplinkybės ir argumentai, susiję su techninio prižiūrėtojo netinkamu pareigų vykdymu ir esminiu sutarties pažeidimu, kuris sukėlė labai sunkias pasekmes reabilitacijos centro rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui. Techninė prižiūrėtoja negalėjo pateikti jokios informacijos apie esą patikrintų polių įrengimo parametrus, priežiūros vykdymo aplinkybes ir duomenų apie visą privalomą dokumentaciją, kurios nėra statybos darbų žurnale. Ieškovė itin aplaidžiai vykdė nurodytų statybos (polių įrengimo) darbų priežiūrą ir sukėlė reikšmingas neigiamas pasekmes Objekto statybai. Vien tai, kad visų techninės prižiūrėtojos priimtų polių įrengimas negali būti laikomas tinkamu (nė dėl vieno iš šimto polių nėra tinkamos dokumentacijos), leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pareigos ir atitinkamai statybos darbų techninės priežiūros sutartis pažeistos iš esmės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos techninės priežiūros paskirties ir techninio prižiūrėtojo vaidmens statybos procese

34. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimus dėl statybos techninės priežiūros sutarties galiojimo ir jos pareigų pagal sutartį vykdymo tinkamumo vertinimo. Šiems ieškovės kasacinio skundo argumentams išnagrinėti aktualu pirmiausia pasisakyti dėl statybos techninės priežiūros paskirties, ryšio su statybos ranga ir techninio prižiūrėtojo vaidmens statybos procese.

35. Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninė priežiūra – tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 78 dalyje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

36. Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

37. Pagal STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108 punktą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, vykdydamas statinio statybos techninę priežiūrą, be kita ko: tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, kad laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai (108.5 punktas); kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą (108.10 punktas); tikrina ir priima (patvirtinant jų atitikimą naudoti) iš statinio statybos vadovo paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas (statybos vadovui pateikus dokumentaciją), dalyvaujant specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovams ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui (kai statinio projekto vykdymo priežiūra privaloma), ir pasirašo atitinkamus aktus (108.13 punktas); tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoja tų kiekių nustatymą matuojant, reikalauja, kad statybos specialiųjų darbų aktus pasirašytų specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovai (108.17 punktas); informuoja raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių arba kai jų nepasirašė specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai, ir atlieka tolimesnius veiksmus pagal statytojo (užsakovo) nurodymus (108.18 punktas).

38. Taigi, statybos techninės priežiūros sutartis funkciškai susieta su statybos rangos sutartimi ir pačiu statybos procesu. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 30 punktas). Jo pagrindinė paskirtis – veikti kaip profesionaliam kontrolės subjektui statytojo interesais, užtikrinant statybos kokybę, saugą ir teisėtumą viso statybos proceso metu. Statybos techninė priežiūra skirta ne tik privačiam statytojo, bet ir viešajam interesui – statybos saugai – užtikrinti.

Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos techninės priežiūros sutarties galiojimo termino

39. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl šalių sudarytos statybos techninės priežiūros sutarties (ne)galiojimo jos nutraukimo metu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad sutarties galiojimas baigėsi 2024 m. sausio 15 d. – praėjus trejiems metams nuo jos sudarymo. Šią poziciją ieškovė grindžia VPĮ 86 straipsnio 5 dalies ir sutarties 3.1 punkto bei jos priedo Nr. 1 nuostatomis.

40. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 48 punktą; 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk4LTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-398-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-398-687/2019">e3K-3-398-687/2019</a> 39 punktą; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEyLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-112-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-112-421/2020">e3K-3-112-421/2020</a> 22 punktą; kt.).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami iš sutartinių santykių kilusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-705/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-705/2013">3K-3-705/2013</a>). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtNjg0LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-684/2016">3K-3-145-684/2016</a>, 26 punktas).

43. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-403/2019">e3K-3-365-403/2019</a> 27 punktą). Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-695/2017">3K-3-260-695/2017</a>, 23 punktas). Nors sutarties teksto analizė taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą yra svarbi, nes padeda nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS02OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-695/2018">e3K-3-9-695/2018</a> 49 punktą), objektyvusis sutarties aiškinimo metodas negali būti sutapatinamas vien tik su lingvistine sutarties teksto analize. Taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą turi būti vertinama visuma kriterijų, siekiant atsakyti į klausimą, kaip atitinkamą sutarties sąlygą būtų supratęs analogiškas šalims protingas asmuo. Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-943/2021">e3K-3-280-943/2021</a> 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą ir įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA1LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-205-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-205-611/2021">e3K-3-205-611/2021</a>, 44 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-403/2019">e3K-3-365-403/2019</a>, 28, 31 punktai).

44. Šalių sudarytos sutarties dėl statybos techninės priežiūros tekste jos galiojimo terminas aptariamas keliose nuostatose:

44.1. sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad paslaugos teikiamos nuo šios pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 36 mėn., išskyrus VPĮ 86 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytus atvejus, kai paslaugų teikimo laikotarpis gali būti ilgesnis kaip 36 mėn. Planuojamas statybos darbų laikotarpis – 13 mėn.;

44.2. sutarties 10.2 punkte įtvirtinta, kad pirkimo sutartis galioja iki galutinio sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo dienos arba iki bus nutraukta ši sutartis. Pirkimo sutarties galiojimas baigiasi, kai tiekėjas pagal šią pirkimo sutartį įvykdo savo įsipareigojimus užsakovui, jeigu ji yra tinkamai įvykdyta ir yra visiškai sumokėta už suteiktas paslaugas, kai ji nutraukiama pirkimo sutartyje nustatyta tvarka, taip pat esant atitinkamam teismo sprendimui;

44.3. sutarties 4.1.10 punkte taip pat nustatyta ieškovės pareiga konsultuoti atsakovę statinio garantiniu laikotarpiu (po statybos užbaigimo akto / deklaracijos surašymo), nustatant defektus, parengiant defektų aktus ir pan., ne trumpiau nei 2 m. laikotarpiu;

44.4. sutarties priedo Nr. 1 duomenų apie objektą lentelėje nurodyta, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalis negalioja.

45. Ieškovė nesutinka su atsakovės ir bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kaip turi būti aiškinama ši sutarties priedo nuostata, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalis negalioja: bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad tai reiškia, jog netaikomas 3 metų sutarties galiojimo termino ribojimas, o ieškovė teigia, kad tai reiškia, jog netaikoma sutarties pratęsimo galimybė ir sutartis pasibaigė 2024 m. sausio 15 d., suėjus 3 metų terminui.

46. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmiau aptartos sutarties sąlygos, apibrėžiančios jos galiojimo terminą, nėra suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai. Sutarties priede esanti nuoroda, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalis negalioja, iš tiesų gali būti suprantama dvejopai – kad sutarčiai negalioja maksimalus VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje nustatytas 36 mėn. terminas, arba kad jai negalioja išimtys, nustatančios galimybę pratęsti tokį terminą. Todėl techninės priežiūros sutarties galiojimo terminą nustatančios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos remiantis ne vien lingvistiniu metodu, bet sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, sutarties objektu esančių paslaugų teisinį reguliavimą ir viešųjų pirkimų principus.

47. Statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu (Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 97 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla prasideda sudarius techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Taigi techninis prižiūrėtojas privalo vykdyti funkcijas visu statybos laikotarpiu, todėl sutarties terminas turi tai atspindėti. Dėl to statybos techninės priežiūros sutarties galiojimo terminas negali būti atsietas nuo statybos proceso trukmės, jis paprastai apibrėžiamas įvykiu – iki statybos užbaigimo.

48. Atsižvelgiant į šį reguliavimą, aiškintinos ginčo sutarties nuostatos, kuriose sutarties galiojimas siejamas su „visišku sutartinių įsipareigojimų įvykdymu“ (3.1 punktas), „galutiniu sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šalių tarpusavio atsiskaitymo diena“ (10.2 punktas).

49. Pažymėtina, kad sutartyje, aptariant jos galiojimą, taip pat nurodoma ir sąlyga, kad ji galioja ne ilgiau kaip 36 mėn., išskyrus VPĮ 86 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytus atvejus, kai paslaugų teikimo laikotarpis gali būti ilgesnis kaip 36 mėn. (3.1 punktas), o priede nurodyta, kad VPĮ 86 straipsnio 5 dalis negalioja.

50. VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pirkimo sutarties termino nustatymo sąlygos: sudaromoje pirkimo sutartyje turi būti nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis, išskyrus pagrįstus atvejus, kai, atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo, būtina pailginti šį laikotarpį. VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtintas tokių pagrįstų atvejų, kai, atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo, šis terminas galėtų būti nustatomas ilgesnis. Vienas tokių pagrįstų atvejų yra pirkimo sutartys dėl darbų ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų (VPĮ 86 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

51. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas maksimalus 3 metų pirkimo sutarties terminas yra skirtas efektyviam ir skaidriam viešųjų lėšų naudojimui užtikrinti, sudarant prielaidas reguliariam konkurencijos atnaujinimui, kainų ir sąlygų peržiūrai ir rinkos dalyvių galimybei periodiškai varžytis dėl viešųjų sutarčių. Vis dėlto VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė dėl maksimalaus 3 metų sutarties termino turi išimčių – šioje normoje taip pat nustatyti atvejai, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir siekiant racionalaus lėšų panaudojimo sutarties trukmė objektyviai gali nebūti apribota trejų metų laikotarpiu. Pavyzdžiui, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad statybos techninės priežiūros paslaugų trukmė gali būti ilgesnė nei 3 metai. Ši išimtis paaiškinama statybos techninės priežiūros paslaugų specifika – jų trukmė yra neatsiejamai susijusi su statybos procesu, kurio trukmė gali neplanuotai užsitęsti, ir objektyviai negali būti apribota iš anksto nustatytu laikotarpiu.

52. Techninės priežiūros paslaugų esmė suponuoja, kad jos turi būti teikiamos nepertraukiamai viso statybos proceso metu – nuo statybos pradžios iki jos užbaigimo. Priešingas aiškinimas, pagal kurį sutartis pasibaigtų suėjus 36 mėnesių terminui, net jei statyba dar nėra užbaigta, neatspindėtų techninio prižiūrėtojo funkcijos statybų procese, neatitiktų nei šių paslaugų paskirties, nei viešojo intereso užtikrinti tinkamą statybos proceso kontrolę.

53. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, teigdama, jog laikė sutartį pasibaigusia suėjus terminui, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad toks sutarties pasibaigimas būtų įformintas pasirašius galutinį paslaugų perdavimo aktą (kaip tai nustatė sutarties 5.4, 5.6 punktai). Nors terminuota sutartis paprastai pasibaigia suėjus joje numatytam terminui, tačiau techninės priežiūros paslaugų sutarties, kuriai būdingas faktinių veiksmų atlikimas per tam tikrą laikotarpį, pabaiga privalo būti aiškiai fiksuojama. Būtent galutinis paslaugų perdavimo–priėmimo aktas yra dokumentas, kuriuo nustatoma suteiktų paslaugų apimtis, jų tinkamumas, galimų trūkumų buvimas, taip pat šalių atsiskaitymo ir atsakomybės ribos. Toks dokumentas turi esminę įrodomąją reikšmę, leidžiančią nustatyti, ar sutartiniai įsipareigojimai faktiškai buvo tinkamai įvykdyti ir ar šalys laikė santykius pasibaigusiais.

54. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, tinkamai taikė jas ir viešųjų pirkimų principus, darydami išvadą, kad sutarties nuostata „iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“ savo turiniu yra esminė ir apibrėžianti sutarties tikslą, kad sutarties galiojimas sietinas su statybos proceso eiga, o ne su savarankišku kalendoriniu terminu. Tiek perkamų paslaugų pobūdis, tiek teisinis reguliavimas, tiek kitų sutarties sąlygų sisteminis aiškinimas teikia pagrindo išvadai, kad tokia sąlyga aiškintina taip, jog sutarčiai negalioja maksimalus VPĮ 86 straipsnio 5 dalyje nustatytas 36 mėn. terminas. Priešingas aiškinimas, paneigiantis galimybę užtikrinti nepertraukiamą techninę priežiūrą iki statybos užbaigimo, lemtų situaciją, kurios pats įstatymų leidėjas siekė išvengti, įtvirtindamas išimtį šios rūšies paslaugoms: atsirastų laikotarpis, kai nebūtų vykdoma techninė priežiūra, būtų pažeistas statybos proceso vientisumas, galėtų kilti papildomų išlaidų dėl naujo pirkimo ir naujo prižiūrėtojo įsitraukimo. Tokios pasekmės prieštarautų racionalaus lėšų naudojimo principui. Taigi, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad sutartis nutraukimo metu nebuvo pasibaigusi ir galiojo.

Dėl prejudiciją reglamentuojančių taisyklių taikymo (ne)tinkamumo (rangovo ir prižiūrėtojo padarytų pažeidimų (ne)tapatinimo)

55. Nagrinėjamoje byloje teismai prejudiciniais faktais laikė ankstesnėje civilinėje byloje pagal rangovės ieškinį užsakovei teismų nustatytas aplinkybes, kad rangovė padarė esminį sutarties pažeidimą, netinkamai įrengusi polius. Kasaciniame skunde keliamas netinkamo prejudicijos taisyklių taikymo, lėmusio neindividualizuotą ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su statybos techninės priežiūros atlikimu, vertinimą.

56. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

57. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMtMTA3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-13-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-13-1075/2023">e3K-3-13-1075/2023</a> 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinio fakto buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>, 31 punktas).

59. Minėta ankstesnė byla išnagrinėta galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNy0zNzgvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-7-378/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-7-378/2026">e3K-3-7-378/2026</a>, ja palikti nepakeisti teismų procesiniai sprendimai atmesti rangovės ieškinį dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Joje kaip trečiasis asmuo dalyvavo šios bylos ieškovė, o kaip atsakovė dalyvavo, kaip ir šioje byloje, VĮ Turto bankas. Nurodytoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad poliai Objekte nebuvo įrengti laikantis privalomos projektinės dokumentacijos reikalavimų (įrengti kelis kartus trumpesni, nei nustatyta projekte), rangovė neišsamiai pildė statybos darbų žurnalą, nepateikė privalomos statybos dokumentacijos (geodezinių nuotraukų ir kitos dokumentacijos, atliktų tyrimų bandymų ir tyrimų protokolų), kurie patvirtintų tinkamą atraminių polių įrengimą Objekte; tai pripažinta esminiu rangos sutarties pažeidimu, dėl kurio rangos sutartis buvo nutraukta.

60. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai, netinkamai taikydami prejudiciją reglamentuojančias taisykles, nepagrįstai kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis apie rangovės padarytą esminį sutarties pažeidimą grindė jos, kaip techninės prižiūrėtojos, neteisėtus veiksmus, kuriuos atsakovė vertino kaip sudarančius esminio pažeidimo pagrindą, t. y. sutapatino ieškovės, kaip statinio statybos techninės prižiūrėtojos, teises ir pareigas ir jų netinkamą vykdymą su rangovės netinkamu pareigų pagal rangos sutartį įvykdymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.

61. Kaip jau buvo nurodyta, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Atsižvelgiant į aukščiau šioje sutartyje aptartą šalių teisinių santykių specifiką taip pat ieškovės pagal sutartį teikiamos statybos techninės priežiūros paslaugos paskirtį, pripažintina, kad rangos sutarties vykdymo pažeidimai, susiję būtent su nukrypimu nuo privalomos projektinės dokumentacijos ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, nustatyti ir vertinti ankstesnėje byloje sprendžiant dėl rangos sutarties esminio pažeidimo, yra reikšmingi ir šioje byloje sprendžiant dėl ieškovės prievolių pagal sutartį vykdymo (ne)tinkamumo, taigi, sudarė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose.

62. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovės prievolių pagal ginčo sutartį vykdymo tinkamumą teismai vertino išimtinai remdamiesi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir taip neatliko individualizuoto vertinimo, neatitinka skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai rangos sutarties pažeidimų savaime nelaikė ir statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimais, tačiau juos susiejo, atskirai aptardami ieškovės kaip techninės prižiūrėtojos pareigas, kurias apibrėžia ne tik sutartis, bet ir pirmiau nurodytos Statybos įstatymo ir normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatos. Taigi, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos aiškinant prejudicijos taisykles.

Dėl statybos techninės priežiūros vykdymo (ne)tinkamumo ir esminio statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimo

63. Kasaciniame skunde ieškovė kelia klausimą, kokią įtaką vertinant statybos techninio prižiūrėtojo veiksmus turi rangovo padarytas rangos sutarties pažeidimas. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino ją padarius esminį statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimą.

64. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės pagal sutartį vykdytos statybos techninės priežiūros tinkamumo (sutarties pažeidimo), turėjo, vadovaudamiesi pirmiau išdėstytomis statybos techninę priežiūrą reglamentuojančiomis specialiomis teisės normomis, įvertinti atsakovės įvardijamų kaip netinkamų ieškovės paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

65. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.

66. Ieškovė kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad sutartyje buvo nustatyta, kokie pažeidimai bus laikomi esminiais, ir toks pažeidimas, dėl kurio sutartis buvo nutraukta, sutartyje neįvardytas kaip esminis. Sutarties 1.1.6 punkte nurodyta, kad esminiai pirkimo sutarties pažeidimai – tokie pažeidimai, kai tiekėjas vykstant statybos darbams ilgiau kaip 10 darbo dienų nesilanko statybos darbų objekte; kai tiekėjas ilgiau kaip 10 darbo dienų nevykdo sutartinio įsipareigojimo konsultuoti statinio garantiniu laikotarpiu (po statybos užbaigimo akto / deklaracijos surašymo), nustatant defektus, parengiant defektų aktus; kai tiekėjas nesilaiko pirkimo sutartyje nustatytos specialistų keitimo tvarkos.

67. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, pagal CK 6.217 straipsnį, sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).

68. Taigi, nors šalys pirkimo sutartyje yra susitarusios dėl tam tikrų pažeidimų kvalifikavimo kaip esminių, toks susitarimas negali būti aiškinamas kaip ribojantis ar panaikinantis įstatyme įtvirtintą šalies teisę nutraukti sutartį kitais esminio pažeidimo pagrindais. CK 6.217 straipsnio 2 dalis skirta sutartinių santykių pusiausvyrai bei sąžiningumui užtikrinti, todėl ji taikoma nepriklausomai nuo to, ar šalys sutartyje yra iš anksto detalizavusios tam tikrus esminius pažeidimus. Sutartyje įtvirtintas esminių pažeidimų sąrašas nelaikytinas baigtiniu, priešingas aiškinimas reikštų, kad būtų nepagrįstai apribota nukentėjusios šalies teisė ginti savo interesus situacijose, kurių šalys iš anksto neaptarė, tačiau kurios objektyviai atitinka esminio pažeidimo kriterijus ar pats šalies (ne)veikimas pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Todėl, net ir esant sutartiniam esminių pažeidimų išvardijimui, sutartis gali būti nutraukiama remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, jei konkretus pažeidimas pagal savo pobūdį ir pasekmes atitinka esminio pažeidimo požymius.

69. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

70. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-297/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-297/2012">3K-7-297/2012</a>; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc0LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-274-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-274-403/2018">e3K-3-274-403/2018</a>, 59 punktas).

71. Statybos rangovo ir techninio prižiūrėtojo funkcijos statybos procese yra skirtingos: rangovas yra atsakingas už tinkamą statybos darbų vykdymą, o techninis prižiūrėtojas – už tinkamą statybos darbų vykdymo kontrolę. Todėl statybos techninis prižiūrėtojas nėra atsakingas už tai, kad rangovas pažeidė rangos sutartį. Prižiūrėtojas atsakingas už tai, kad netinkamai įgyvendino statybos kontrolę, t. y. nepastebėjo pažeidimo, susijusio su nukrypimu nuo privalomos projektinės dokumentacijos ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, ir (arba) tinkamai nereagavo, kai turėjo ir galėjo tai padaryti. Kita vertus, minėta, kad statybos techninės priežiūros sutartis yra funkciškai susieta su statybos rangos sutartimi ir pačiu statybos procesu. Tai reiškia, kad nustačius, jog rangovas pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus, atsiranda pagrindas kelti ir techninio prižiūrėtojo tinkamo pareigų vykdymo klausimą. Ir priešingai, jei nėra nustatyta, kad rangovas pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus, nėra ir pagrindo kvestionuoti statybos techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymo tinkamumo.

72. Efektyvi darbų priežiūra, defektų nustatymas ir ištaisymas laiku sudaro prielaidas išvengti vėliau galinčių atsirasti defektų padarinių: žalos, išlaidų defektams pašalinti ir ginčų dėl atsakomybės už defektus ir jų sukeltą žalą. Statybos darbai yra santykinai brangūs, todėl padarytiems ir laiku nenustatytiems defektams taisyti reikalingos didelės papildomos laiko ir finansinės sąnaudos. Statybos proceso dalyviams efektyviai nesinaudojant suteiktomis teisėmis ir tinkamai neatliekant savo pareigų, didėja tikimybė, kad teisės aktuose nustatytas statybos organizavimo, vykdymo ir kontrolės modelis nebus įgyvendintas, todėl baigus darbus gali paaiškėti defektai, kurių šalinimas reikalauja papildomų pastangų, laiko ir lėšų sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTg0LTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-184-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-184-421/2022">e3K-7-184-421/2022</a>, 68 punktas).

73. Nagrinėjamu atveju statybos techninės priežiūros sutarties pažeidimas, minėta, siejamas su rangos sutarties esminiu pažeidimu – polių įrengimu nesilaikant projektinės dokumentacijos ir statybos darbų žurnalo netinkamu pildymu (dėl to nebuvo įmanoma nustatyti, ar bent vienas polis įrengtas tinkamai).

74. Be pirmiau šioje nutartyje aptartų statybos techninio prižiūrėtojo pareigas nustatančių Statybos įstatymo ir STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ teisės normų, konkrečiai polių įrengimo techninę priežiūrą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ VII skyriaus devintasis skirsnis, kuriame nurodyta, kad turi būti stebimas visų polių įrengimas; vadovaujantis statybos techniniais reglamentais „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir „Statinio statybos techninė priežiūra“, turi būti vedamas statybos darbų žurnalas, kuriame fiksuojama įrašai apie kiekvieną polį (552 punktas). Jei stebint aikštelę ar peržiūrėjus įrašus kyla abejonių dėl polių įrengimo kokybės, reikia atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti sąlygas ir ar reikia taikyti korekcines priemones. Tai turi būti arba polių bandymas statine apkrova, arba vientisumo bandymas, įrengiant naują polį, ar pakartotinai kalant polį, jei jis spraustinis. Kartu turi būti atlikti grunto bandymai polio aplinkoje (555 punktas).

75. Remiantis nurodytomis teisės normomis, ieškovė, kaip statybos techninė prižiūrėtoja, turėjo stebėti visų polių įrengimą, tokiu atveju ji būtų turėjusi galimybę pastebėti pažeidimus, informuoti apie tai užsakovę bei rangovę ir sustabdyti darbus, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų.

76. Byloje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas 2022 m. rugsėjo 1, 16 d. nedalyvavo įrengiant ginčo polius, todėl faktiškai negalėjo patikrinti šių statybos darbų kokybės ir masto, kontroliuoti statybos darbų atitikties projektui ir normatyviniams statybos dokumentams.

77. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai rangos sutarties esminio pažeidimo faktą, nustatytą ankstesnėje byloje, susiejo su ieškovės kaip techninės prižiūrėtojos pareigomis ir padarė argumentuotą išvadą, jog ieškovė savo pareigų neatliko: nedalyvavo įrengiant polius, netikrino jų įrengimo, priėmė netinkamai atliktus paslėptus statybos darbus, pažeidimo neužfiksavo, darbų nesustabdė, užsakovės apie pažeidimą neinformavo. Kitaip tariant, jei statybos techninė priežiūra būtų buvusi tinkama, rangos sutarties pažeidimo nebūtų buvę arba jis būtų buvęs sustabdytas. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas techninio prižiūrėtojo pareigas, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė iš statybos techninės priežiūros sutarties kylančias esmines pareigas. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas) rodo ne pavienį ar formalaus pobūdžio pareigų pažeidimą, o sisteminį priežiūros funkcijos nevykdymą, paneigiantį pačią techninės priežiūros paskirtį – užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami laikantis projekto ir teisės aktų reikalavimų. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad objektyviai neturėjo galimybės patikrinti polių įrengimo tinkamumo, juolab įrašų apie jų įrengimą statybos darbų žurnale ir jų neišsamumo. Jeigu statybos techninis prižiūrėtojas būtų laikęsis pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir būtų stebėjęs polių įrengimo darbus, jis būtų turėjęs galimybę nustatyti defektus ir nurodyti juos ištaisyti. Nagrinėjamu atveju dėl netinkamai vykdytos priežiūros rangovės padaryti pažeidimai nebuvo laiku nustatyti, o atsakovė neteko galimybės operatyviai reaguoti ir išvengti rangos sutarties nutraukimo ir projekto keitimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė iš esmės neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintus kriterijus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos veiksmai teismų tinkamai kvalifikuoti kaip esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis pagrindą sutartį vienašališkai nutraukti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

78. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos techninės priežiūros paslaugų sutarties terminą, techninio prižiūrėtojo pareigas ir vienašalį nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, nepažeidė prejudiciją reglamentuojančių proceso teisės normų. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

80. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, jai kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų nepatyrė.

81. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Dalia Vasarienė