Baudžiamoji byla Nr. 2K-162-719/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55541-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimu būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams bei 34 MGL (1280 Eur) dydžio bauda, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams bei 34 MGL (1280 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas ir jas platino, t. y. nuo tyrimo metu nenustatyto momento prie savęs laikė ne mažiau kaip 38,361 g narkotinės medžiagos kanapių (jų antžeminių dalių) ir jas 2017 m. spalio 24 d. apie 13.30 val. prie parduotuvės „Rovineda“, esančios Kėdainiuose, Liaudies g. 7, perdavė N. V. platinti dalimis (porcijomis) šios narkotinės medžiagos vartotojams.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis dėl bausmių subendrinimo ir jam Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su šioje byloje paskirta bausme subendrinti apėmimo ar dalinio sudėjimo būdu bei atitinkamai pakeisti galutinę subendrintą bausmę.
3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, subendrindamas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį.
3.1. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad subendrindamas bausmes teismas taiko bausmių apėmimo būdą, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu kasatorius nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vėliau – Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, o dar vėliau – Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), 286 straipsnį. Galiausiai šioje byloje priimtu nuosprendžiu kasatorius nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pirmiau nurodytais nuosprendžiais ir baudžiamuoju įsakymu nustatytos nusikalstamos veikos atitinka BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl už jas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos pagal BK 63 straipsnio taisykles, tarsi dėl jų būtų priimtas tik vienas nuosprendis. Iš nuosprendžių ir baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad dalis nusikalstamų veikų, už kurias buvo bendrinamos bausmės, sudaro idealiąją sutaptį, o kita dalis skiriasi pagal kategoriją (BK 284 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – apysunkis nusikaltimas, BK 260 straipsnio 1 dalyje – sunkus nusikaltimas, įtvirtinti skirtinguose BK skyriuose), todėl už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ir bausmių apėmimo būdu, tačiau teismas, netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą, to nepadarė.
3.2. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Visiško bausmių sudėjimo būdas yra itin nepalankus nuteistajam, todėl taikytinas tik įvertinus visas bylos aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad anksčiau nebuvo teistas už BK 260 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, jos padarymo metu buvo neteistas, nes teistumai buvo išnykę, todėl teismas, nuspendęs už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, paskyrė jam netinkamai individualizuotą bei neatitinkančią bausmės paskirties subendrintą bausmę (BK 41 straipsnis).
3.3. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, tai, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o jei bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-10-976/2016, 2A-7-11-489/2019, 2A-7-3-489/2019 ir kt.). Kasatoriaus manymu, dėl teismo netinkamai parinktų bausmių subendrinimo būdų galutinė subendrinta bausmė yra žymiai griežtesnė nei ta, kuri būtų jam paskirta, jei dėl visų nusikalstamų veikų būtų priimtas vienas nuosprendis, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
3.4. BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą motyvuoti savo sprendimą pridėti vieną ar kitą bausmės dalį, tačiau nuosprendyje, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje tokie motyvai nėra pateikti.
4. Atsiliepimu į kasacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis prašo nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
4.1. Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo BK 63 straipsnio taikymo atmestinas, nes prieštarauja teisinei logikai ir teismų praktikai. Priešingai nei nurodoma skunde, kasatoriaus prašomas taikyti bausmių subendrinimo būdas neišplaukia iš skunde nurodytų kasacinių nutarčių. Maža to, vienoje jų konkrečiai išaiškinta, kad kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-519/2013). Šioje byloje galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. K. buvo paskirta būtent tokiu būdu, kaip nurodytas teismų praktikoje.
4.2. Kasacinio skundo argumentas dėl to, kad, skiriant galutinę subendrintą bausmę, nei nuosprendyje, nei nutartyje nebuvo išdėstyti motyvai dėl bausmės skyrimo, atmestinas, nes prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Iš nutarties matyti, kad teismas detaliai aptarė bausmės individualizavimo klausimą, įvertindamas tiek E. K. įvykdytą nusikaltimą, tiek kaltininko asmenybę, tiek tai, kad nenustatyta jokių kaltininko atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Aptardamas kaltininko asmenybę teismas pažymėjo, kad E. K. teistas šešis kartus (tarp jų ir užsienyje), baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose, iki sulaikymo nedirbo, teisėtų pajamų neturėjo, išsituokęs, turi mažametį vaiką. Anksčiau taikytos E. K. švelnesnės bausmės teigiamos įtakos šio elgesiui neturėjo, o tai rodo, kad nusikaltimas padarytas ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių jo antivisuomeninių pažiūrų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, artimą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkiui, yra teisinga ir ne per griežta bausmė, kuri tinkamai subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir leidžia pasiekti BK nurodytus bausmės tikslus, neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo E. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
6. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Pažymėtina, kad BK nereglamentuoja pagrindų, kada bausmės, paskirtos už kelias nusikalstamas veikas, skiriant galutinę subendrintą bausmę turi būti subendrintos visiško sudėjimo būdu, o kada dalinio sudėjimo būdu, todėl tai yra teismo nuožiūros sritis, kuria teismas naudojasi įvertindamas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti.
7. Teismų praktikoje dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto bausmių apėmimo taikymo pagrindo yra nurodyta, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).
8. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).???
9. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
10. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 ar (ir) 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).
11. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu E. K. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2017 m. rugpjūčio 26 d., Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2017 m. birželio 18 d., Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos, iš kurių viena padaryta 2017 m. lapkričio 17 d. 21.30 val., o kita – 23 val.), pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2017 m. lapkričio 17 d. 21.30 val., pagal BK 286 straipsnį už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2017 m. lapkričio 17 d. 23 val., Kauno rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2017 m. spalio 24 d.
12. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytoje teismų praktikoje pateiktus kriterijus, daryti išvadą, kad visos šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nėra teisinio pagrindo, nes jos padarytos skirtingu metu, nėra duomenų, kad jos turėtų būti laikomos neatskiriamomis bendro kaltininko sumanymo dalimis. Išskyrus pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuotas nusikalstamas veikas, įvykdytas 2017 m. lapkričio 17 d. 21.30 val., tačiau, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžio, skirdamas kasatoriui galutinę subendrintą bausmę, teismas bausmes, paskirtas už šias nusikalstamas veikas, subendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą. Dėl to šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo.
13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytoje teismų praktikoje pateiktus kriterijus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos, už kurias paskirta subendrinta bausmė, labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis išvadą dėl didelio nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos, už kurias buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė netaikant apėmimo būdo, yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, uždraustos skirtinguose BK skyriuose, baudžiamos itin skirtingomis pagal griežtumą bausmėmis. Primintina, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl nusikalstamų veikų pavojingumo, turi būti atsižvelgta ne tik į formalųjį kriterijų, kaip priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bet kiekvienu atveju vertinama ir nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 284, 286 straipsnius, negali būti laikomos itin besiskiriančiomis savo pavojingumu nuo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos nusikalstamos veikos, nes priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkūs nusikaltimai ir apysunkis nusikaltimas), be to, iš pagal BK 284, 286 straipsnius kvalifikuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad jos yra susijusios su smurto panaudojimu bei grasinimu jį panaudoti. Vien tai, kad dėl vienos iš E. K. nusikalstamų veikų kilo sunkesni padariniai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdamas, nulėmęs veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą dėl skirtingo pagal BK 284, 286 straipsnius kvalifikuotų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimo, palyginti su BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta nusikalstama veika. Nuteistojo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 260 straipsnio 1 dalį, taip pat nėra labai skirtingos pagal pavojingumą, nes priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkis ir sunkus nusikaltimai), o BK 260 straipsnio 1 dalyje uždrausta nusikalstama veika, kuri pagal nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes reiškėsi narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu, kėsinamasi ir į kitų žmonių sveikatą plačiąja prasme. Dėl to šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo.
14. Kaip pažymėta nutartyje anksčiau, BK nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada – visiško sudėjimo būdu, tai yra įstatymo leidėjo palikta teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas, taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrįstumą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus asmenybę, netiksliai nurodė, kiek kartų jis buvo anksčiau teistas iki šios nusikalstamos veikos padarymo, nesuteikia teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl bausmės tikslų, teisingumo principo įgyvendinimo šioje byloje, bausmių subendrinimo būdo ir galutinės subendrintos bausmės dydžio reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad BK 63 straipsnio 3 dalis taikyta netinkamai.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo E. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Pranas Kuconis
Artūras Ridikas
