Dėl teisės normų, reglamentuojančių bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-177-969-2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28916-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.1.3.4; 2.1.1.3.6; 2.3.4.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas A. A. ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko A. E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu A. A. ir nustatyti vaiko motinos D. Z. bendravimo su sūnumi tvarką.

3. Ieškovas teigė, kad sūnus gimė santuokoje, dėl sutuoktinių barnių ieškovas gyvena kitur, sūnus lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini), o ieškovas turi finansines galimybes ir pakankamai laiko pasirūpinti sūnumi. Trejus metus vaikas augo pagal judėjų religijos tradicijas, vaikas suvokia, kad yra žydų tautybės, noriai dalyvauja žydų religinėse šventėse. Nors ieškovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto dar neturi, bet jis gyvena trijų kambarių tėvams priklausančiame bute, kur vaikui įrengtas kambarys su visomis reikalingomis priemonėmis ir baldais. Vaiko ir močiutės santykiai yra artimi ir šilti, ieškovo motina neprieštarauja, kad ateityje sūnus gyventų jos bute kartu su anūku, ji sutinka padėti anūką auginti ir prižiūrėti, rūpintis jo buitimi. Ieškovo teigimu, atsakovė Lietuvoje jokio turto, artimųjų ir giminaičių neturi, ji yra Ukrainos pilietė, nemoka lietuvių kalbos, yra nedirbanti, pajamų neturi. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas atsakovei užtikrintų maksimalias galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo kasdieniame gyvenime. Jis neprieštarauja, kad motina su vaiku bendrautų tiek, kiek pageidauja.

4. Ieškovas siūlo nustatyti maksimalią motinos bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią motina turi teisę bendrauti su sūnumi: 1) pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.; 2) kiekvieną trečiadienį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 3) poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4) neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir per Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindama vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 5) per vaiko gimtadienius poriniais kalendoriniais metais, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai nedarbo diena, arba 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val., jeigu kita diena yra darbo diena, arba iki kitos dienos 20 val., jei kita diena yra nedarbo diena; 6) per vaiko gimtadienius neporiniais kalendoriniais metais tris val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos, apie konkrečią vaiko pasiėmimo valandą ir vietą įspėjusi vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas; 7) kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val.

5. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, jog sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, su sąlyga, kad ieškovas neturėtų kliūčių bendrauti su vaiku. Ieškovas teigė neprieštaraujantis, kad vaikas gyventų su atsakove, jei ji suteiktų galimybes ieškovui nevaržomai susitikti su vaiku, jei vaikas būtų saugus su atsakove: ieškovas norėtų ir siekia 50 proc. viso laiko (kas antrą savaitę) bendrauti su vaiku – vaikas vieną visą savaitę gyventų su ieškovu, o kitą savaitę – su atsakove.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko A. E. A. gyvenamąją vietą kartu su motina D. Z., nustatė tėvo A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. E. A. tvarką, pagal kurią: 1) iki vaikui A. E. A. sukaks 7 metai, tėvas A. A. kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val.; 2) vaikui sulaukus 7 metų, tėvas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; 3) tėvas A. A. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti motiną D. Z. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu jis negalės bendrauti su vaiku jam pagal nustatytą tvarką priklausantį savaitgalį arba negalės atvykti pasiimti vaiką nustatytu laiku, o D. Z. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti A. A. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu vaikas negalės vykti su ieškovu dėl ligos; 4) tėvas A. A. bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis: pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį tomis savaitėmis, kai bendravimas su vaiku savaitgalį nenustatytas, pasiimdamas vaiką nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, arba iš jo gyvenamosios vietos, jeigu vaikas tą dieną ugdymo procese nedalyvauja, nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, bei antradienį ir ketvirtadienį tomis savaitėmis, kai bendravimas su vaiku savaitgalį nustatytas, pasiimdamas vaiką nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui arba iš jo gyvenamosios vietos, jeigu vaikas tą dieną ugdymo procese nedalyvauja nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 5) tėvas A. A. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 val.) informuoti vaiko motiną D. Z. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu jis negalės bendrauti su vaiku jam pagal nustatytą tvarką priklausančią darbo dieną arba negalės atvykti pasiimti vaiką nustatytu laiku, o atsakovė privalo kuo skubiau informuoti ieškovą SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu vaikas suserga ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas tą dieną negalės vykti su ieškovu; 6) tėvas A. A. įpareigotinas ne vėliau kaip per 1 val. informuoti vaiko motiną D. Z. apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias su sūnumi susijusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.); 7) vaiko ligos atveju ieškovas gali dienos metu nuo 10.00 val. iki 19.30 val., atsižvelgus į vaiko dienos režimą ir gydymo planą, aplankyti sergantį vaiką, prieš 1 val. SMS žinute arba telefono skambučiu informavęs atsakovę apie atvykimą; 8) Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas A. A. pasiima sūnų A. E. A. iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jeigu tėvo gimtadienio diena bus darbo diena, tėvas pasiima sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 9) jeigu Motinos diena yra savaitgalis, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi A. E. A. praleidžia tėvas A. A., jis grąžina vaiką Motinos dieną nuo 9.30 val. iki 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 10) neporiniais metais su sūnumi per jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) bendrauja tėvas, poriniais metais su sūnumi bendrauja motina. Tuo atveju, jeigu vaiko gimimo diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo A. A. bendravimu su sūnumi savaitgaliais, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jeigu ši diena bus darbo diena, tėvas pasiima sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba iš jo gyvenamosios vietos nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 11) Naujųjų metų sutikimo švenčių metu poriniais metais tėvas A. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 9.30 val. iki 10.00 val. arba ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos ir grąžiną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 20.00 val. 12) tėvas A. A. kasmet turi teisę į 4 savaičių atostogas su vaiku, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš 2 mėnesius, suderinęs su atsakove atostogų laiką; 13) tėvo A. A. bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis, švenčių dienos, vasaros atostogos, kurias ieškovas turėjo teisę praleisti su sūnumi, tačiau nepraleido, nekompensuojami. Teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas pateikiami toliau.

7. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, ji nenutraukta, tačiau (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai gyvena skyrium. Šalių nepilnametis vaikas A. E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su atsakove. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo poziciją iš esmės pakeitė, nurodydamas, jog neprieštarauja, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Teismas pripažino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, jo motina, tėvų susitarimu. Teismas nenustatė, kad motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi prieš vaiko interesus, todėl sūnaus A. E. A. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. Z. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti maksimalų skyrium gyvenančio ieškovo bendravimą su sūnumi. Vis dėlto teismas sprendė, kad ieškovo teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl maksimalaus bendravimo su vaiku, kai vaikas gyvena su ieškovu kas antrą savaitę (ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį), iš esmės prieštarauja CK 3.169 straipsnio nuostatoms dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, tai neatitinka teismo patvirtinto šalių susitarimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir pagal vaiko amžių ir gyvenimo ritmą nėra tinkamas įgyvendinant vaiko teisę bendrauti su tėvu. Bemaž ketverių metų vaikas turi turėti vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, tai reikalinga darniai jo raidai.

9. Teismas nenustatė ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovė siekia visiškai sužlugdyti ieškovo ir sūnaus emocinį ryšį, verčiau atiduodama vaiką auklės priežiūrai, o ne jam (ieškovui), kuris dėl savo darbo grafiko turi visas galimybes tinkamos kokybės bendravimui su vaiku. Siekdamas užtikrinti skyrium gyvenančio ieškovo dalyvavimą vaiką auklėjant ir ugdant, teismas išimtinai vaiko interesais nustatė nuolatinį ir tiesioginį ieškovo bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis), remdamasis bylos nagrinėjimo metu sėkmingai taikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta ieškovo laikina bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka su pakeitimais, kurie yra būtini dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių laikinos bendravimo tvarkos trūkumų, bei papildydamas ją laikinojoje bendravimo tvarkoje neaptartais, tačiau nuolatinėje bendravimo tvarkoje būtinais punktais dėl ieškovo bendravimo su vaiku atostogų metu, per šventes.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas griežtai laikosi Šabo taisyklių (judėjų kassavaitinė šventė, prasidedanti penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigianti šeštadienio vakare, kai yra laikomasi griežtų taisyklių – nevairuojama, nesinaudojama telefonu ir pan.). Šabo metu šeštadienį ieškovo bendravimo su sūnumi metu buvo iškilęs pavojus vaiko sveikatai, jis buvo nuvežtas į ligoninę, o ieškovas apie tai atsakovės neinformavo. Atsakovė teigė, kad ji Šabo metu negali susisiekti su ieškovu ir gauti informacijos apie sūnų.

11. Teismas sprendė, kad ieškovas nesiekė kompromiso, nesiūlė racionalių ir abiem šalims priimtinų bendravimo su vaiku variantų Šabo metu, todėl teismas visų pirma nustatė pagal esamą situaciją galimą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką savaitgaliais: iki vaikui sukaks septyneri metai ir jis pats galės komunikuoti naudodamasis telefonu, ieškovas paima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val. Šalių sūnui sulaukus septynerių metų, ieškovas su sūnumi bendrauja tokiu pat eiliškumu, tačiau jau nuo penktadienio, pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.

12. Teismas taip pat nustatė ieškovo bendravimo laiką su sūnumi darbo dienomis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, išskyrus religines šventes, kitos šventės jam nėra aktualios, tačiau konkrečių švenčių, kurių metu norėtų bendrauti su sūnumi, nepaminėjo. Atsakovė išdėstė, kokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama vaikui ir priimtina jai šalių, vaiko asmeninių ir kalendorinių švenčių metu, kuri, teismo įsitikinimu, vaiko interesams neprieštarauja, yra vienodai palanki abiem tėvams, dėl to teismas ja rėmėsi nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

13. Įvertinęs tai, kad šalys geranoriškai negali susitarti dėl bendravimo su vaiku, teismas, pasinaudodamas jam suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 4 dalis), nustatė, kad ieškovas kasmet turi teisę į 4 savaičių atostogas su vaiku, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš 2 mėnesius, suderinęs su atsakove atostogų laiką.

14. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas ginčą, kilusį iš šeimos teisinių santykių, teismas nėra saistomas šalių procesiniuose dokumentuose formaliai išdėstytų prašymų dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos. Įstatymas įpareigoja teismą sprendžiant tokius ginčus imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis), todėl tai, kad šiuo atveju teismas nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką, kurios konkrečiai neprašė ieškovas, nereiškia, jog teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas ir sprendė dėl byloje nepareikštų reikalavimų.

16. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, per tą laiką buvo paskirti net penki teismo posėdžiai iš kurių trijuose buvo nagrinėjamas ginčas iš esmės. Iš teismo posėdžių eigos matyti, jog, skirtingai nei teigia ieškovas, teismo posėdžių metu jam buvo sudaryta galimybė tikslinti ieškinį ir tokia teise jis ne kartą naudojosi, tikslindamas reikalavimą tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek ir dėl bendravimo su juo tvarkos.

17. Ieškovas apeliaciniame skunde dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos teigė, kad ji jam yra nepatogi, nes jis turi pasiimti vaiką po jo ugdymo užsiėmimų važiuodamas per visą miestą, ir kad tokia tvarka yra pažeidžiama jo teisė auklėti vaiką pagal savo religines nuostatas, nes jis negali bendrauti su vaiku jo tikėjimui reikšmingu metu, t. y. per Šabą (šeštadienį).

18. Teismo vertinimu, ieškovas dalyvaudamas auklėjant vaiką, turi ne tik teises, bet ir pareigas, todėl ieškovui nustatytas bendravimo laikas po vaiko užsiėmimų tinkamai atspindi jo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Spręsdamas ginčą tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas turi paisyti vaiko interesų ir atsižvelgti į tėvų galimybę dalyvauti vaiką prižiūrint ir auklėjant, o ne vadovautis kurio nors iš tėvų nuomone. Šiuo atveju teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka tiek ieškovo galimybes, tiek ir vaiko interesus.

19. Teismo sprendimas niekaip nevaržo jokių su tuo susijusių ieškovo teisių ar galimybių išpažinti savo tikėjimą. Atsakovo bendravimas su vaiku šeštadieniais dėl tėvo elgesio ir įsitikinimų prieštarauja vaiko interesams ir šiuo metu nėra tikslingas (CK 3.175 straipsnis), nes, remiantis ieškovo paaiškinimais, dėl religinių įsitikinimų jo telefonas per Šabą, t. y. šeštadieniais, visada yra išjungtas ir iš esmės dėl to jis per Šabą negali nei atsiliepti į telefono skambučius, nei kitaip pranešti motinai apie vaiko būklę, jeigu toks reikalas iškiltų (teismo posėdžio 2019 m. gegužės 7 d. garso įrašas, laikas nuo 25.50 min.). Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, bendraudamas su vaiku pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nepranešė motinai apie tai, jog vaikas šeštadienį susižalojo ir buvo vežamas į ligoninę. Nustačius skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės informavimas apie vaiko būklę yra labai svarbus ir būtinas vaiko interesais. Ieškovo bendravimo ribojimai su vaiku dėl šio aspekto yra reikalingi ir pateisinami.

20. Atsakovė teismui yra nurodžiusi, kad ji neprieštarauja sūnaus religiniam auklėjimui pagal ieškovo įsitikinimus, tik teigė, kad ji ne taip griežtai laikosi judaizmo religinių nuostatų kaip ieškovas. Todėl teismas vertino, kad šioje byloje apskritai nėra poreikio spręsti ginčo dėl vaiko religinio auklėjimo, ir nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia jo teisę dalyvauti vaiko religiniame auklėjime.

21. Be to, teismo nustatytas ribojimas ieškovui bendrauti su vaiku šeštadienį yra laikinas. Kaip ir nurodė teismas, ieškovui nenustatomas bendravimo laikas šeštadieniais, iki vaikui sukaks 7 metai, t. y. iki kol vaikas pasieks pakankamą brandą, kad pats galėtų susisiekti su motina. Todėl apeliacinės instancijos teismas tokį tėvo maksimalaus bendravimo su vaiku ribojimą pripažino proporcingu ir objektyviai pagrįstu vaiko gerove. Tuo tarpu ieškovo pasiūlymas, kad pati atsakovė galėtų atvažiuoti per Šabą ir įsitikinti vaiko priežiūros tinkamumu, nėra tinkama ir protinga priemonė, siekiant užtikrinti ieškovo galimybę bendrauti su vaiku šeštadieniais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą bei šalių rašytinių paaiškinimų teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Ieškovas ir atsakovė išpažįsta judėjų religiją, jų santuoka buvo sudaryta pagal judėjų religijos taisykles. Ieškovas stropiai laikosi judėjų religijos papročių bei ypatybių, kurios apima Šabo (šeštadienio) šventimą, ir atitinkamai bendrauja su šeima bei auklėja savo sūnų. Ieškovas laikosi savo religijos reikalavimų tik tiek, kiek tai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir teismų jam nustatytus įpareigojimus (pvz., motinos informavimo įpareigojimą). Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad bendravimas su tėvu vaikui būtų žalingas, kad tėvas nepakankamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jo saugumo ar veiktų prieš vaiko interesus. Išvadą byloje teikusios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus oficialia nuomone, ieškovas reguliariai bendrauja su sūnumi, padeda jį prižiūrėti, perka jam daiktų; taip pat pas ieškovą sudarytos tinkamos sąlygos sūnui augti (sūnui yra skirtas atskiras kambarys su visais reikiamais baldai), vystytis, ugdytis. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas labai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, bendrauja su vaiku, todėl turėtų būti nustatyta maksimali įmanoma tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nes nėra jokių duomenų, kad maksimalus tėvo bendravimas darytų vaikui žalą. Tačiau pagal nustatytą tvarką ieškovui atimta galimybė (iki vaikui sueis septyneri metai) su juo bendrauti šeštadieniais (t. y. būtent Šabo metu) ir nustatyta kas antrą savaitgalį bendrauti sekmadieniais bei pirmadieniais, kai ir vaikas yra ugdymo įstaigoje, ir tėvui yra darbo diena.

22.2. Viso proceso metu ieškovas siekė, kad būtų sudaromos geriausios sąlygos vaikui, be ginčo prisiėmė visas jam nustatytas pareigas. Tarp aptariamų pareigų yra ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 6 punktu nustatyta (ir apeliacinės instancijos teismo palikta galioti) pareiga ieškovui „ne vėliau kaip per 1 val. informuoti vaiko motiną D. Z. apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias su sūnumi susijusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.)“. Tokia skubaus informavimo pareiga nebuvo nustatyta prieš teismo sprendimą galiojusioje teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos. Todėl atitinkamai, vaikui susižeidus, tėvas pirmiausiai ėmė skubiai veikti vaiko interesais, kad kuo greičiau užtikrintų medicinos pagalbą, šis atvejis, kai motina neinformuota, buvo vienkartinis.

22.3. Teismų atsisakymas nustatyti tėvo bendravimo su atskirai gyvenančiu sūnumi tvarką, leisti jiems bendrauti jų išpažįstamai religijai svarbią savaitės dieną – šeštadienį – yra religijos laisvės apribojimas, toks apribojimas nėra būtinas demokratinėje visuomenėje kitų asmenų (šiuo atveju – motinos) teisėms ir laisvėms apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsnio prasme. Toks apribojimas nėra būtinas ir proporcingas Konvencijos 9 straipsnio prasme, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju tėvui yra nustatoma pareiga skubiai informuoti vaiko motiną apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias nekasdienes situacijas. Teismų atsisakymas leisti tėvui bendrauti su vaiku šeštadienį remiantis tėvo išpažįstama religija ir taip jam sukuriant mažiau palankų nei įprasta „savaitgalio“ apibrėžimą taip pat sudaro diskriminaciją religijos pagrindu Konvencijos 14 straipsnio, taikant jį kartu su Konvencijos 9 straipsniu, prasme. Šie klausimai susiję ir su Lietuvos Respublikos, kaip teisinės valstybės, pareiga užtikrinti savo piliečiams laisvę išpažinti savo religiją pagal jos papročius, ypač kai siekiama laisvai ją išpažinti ir perduoti tikėjimą savo vaikams, laikantis įstatymų ir teismų nustatytų pareigų.

22.4. Konvencijos 9 straipsnis įtvirtina laisvę išpažinti savo religiją ar tikėjimą praktikuojant tikėjimą ir nustato, kad ši laisvė gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas, ir tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Konvencijos 14 straipsnis uždraudžia diskriminaciją religijos pagrindu ir yra taikomas kartu su Konvencijos 9 straipsniu, kai dėl savo išpažįstamos religijos asmuo patenka į mažiau palankią padėtį nei panašioje situacijoje esantys, tačiau šios religijos neišpažįstantys asmenys. Teismai pažeidė Konvencijos 9 ir 14 straipsnius bei susijusias teises nustatantį Konstitucijos 26 straipsnį. Bet kurią kitą religiją išpažįstančiam arba jokios religijos neišpažįstančiam tėvui, paskiriant bendravimą savaitgaliais, savaitgalis būtų suprantamas įprastine prasme kaip dvi poilsio dienos – šeštadienis ir sekmadienis, tačiau ieškovui buvo nustatytas ribojantis ir mažiau palankus savaitgalio apibrėžimas, apimantis tik vieną poilsio dieną (sekmadienį) ir vieną darbo dieną (pirmadienį). Toks skirtingo elgesio nustatymas dėl ieškovo išpažįstamos religijos laikytinas diskriminacija Konvencijos 14 straipsnio prasme.

22.5. Teismai ne tik nevertino, ar nebuvo jokių kitų, mažiau ieškovo religijos laisvę ribojančių priemonių, nei teisės bendrauti su vaiku šeštadieniais atėmimas, bet ir skyrė dvi ribojančias priemones, kurios abi kartu yra perteklinės, nors ir vienos iš skirtų priemonių (t. y. nustatomos pareigos nedelsiant susisiekti su motina) būtų užtekę šiuo apribojimu siekiamam tikslui pasiekti.

22.6. Ieškovas kasaciniu skundu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai arba bent jau ta apimtimi dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, t. y. nustatant ieškovo bendravimą su vaiku savaitgaliais taip, kad savaitgalis būtų suprantamas žodžio „savaitgalis“ įprastine prasme (t. y. apimant ir šeštadienius, ir sekmadienius).

23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė D. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

23.1. Atsakovė niekada nedarė jokių kliūčių ieškovui A. A. bendrauti su sūnumi A. E. A. ir dalyvauti jį auklėjant, bet visada skatino tai daryti, įgyvendinant sūnaus teisę būti auklėjamam abiejų savo tėvų ir bendrauti su jais abiem vienodai ir maksimaliai. Ieškovas ir atsakovė išpažįsta judėjų religiją, tačiau ieškovas, priešingai nei atsakovė, giežtai laikosi Šabo taisyklių, pagal kurias judėjai šios šventės metu negali dirbti jokių darbų, tarp jų negamina valgio, niekur neišvyksta iš namų, nesinaudoja mobiliojo ryšio telefonu ir kt. Ieškovui gyvenant kartu su atsakove ir mažamečiu sūnumi per tokias kassavaitines religines šventes visi namų, šeimos rūpesčiai, rūpinimasis mažamečio sūnaus poreikiais tekdavo išimtinai atsakovei.

23.2. Nustatydamas ieškovo bendravimo su sūnumi savaitgaliais tvarką, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, niekaip neapribojo jo teisės išpažinti pasirinktą religiją ir laikytis šios religijos nuostatų, švęsti su šia religija susijusių švenčių. Netgi priešingai, sudarė visas sąlygas, be jokių trukdžių, t. y. be pareigos rūpintis savo mažamečiu sūnumi ir tenkinti jo poreikius, švęsti Šabą ir griežtai laikytis jo taisyklių. Rūpinimasis mažamečiu sūnumi ir bendravimas su juo suponuoja atlikimą įvairių veiksmų (ne tik naudojimąsi telefonu, bet ir maisto gaminimą, sūnaus drabužių skalbimą, televizoriaus kartu žiūrėjimą ir kt.), kurie gali prieštarauti Šabo taisyklėms.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl jo religijos laisvės apribojimo ir juos pripažino nepagrįstais, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nesprendė dėl ieškovo tikėjimo ir šio teismo sprendimas niekaip nesuvaržė jokių su tuo susijusių ieškovo teisių ar galimybių išpažinti savo tikėjimą. Ieškovo bendravimas su vaiku šeštadieniais dėl tėvo elgesio ir įsitikinimų prieštarauja vaiko interesams, šiuo metu nėra tikslingas (CK 3.175 straipsnis), teismų nustatyti laikini bendravimo ribojimai su vaiku yra reikalingi ir pateisinami.

23.4. Vadovaujantis civiliniu įstatymu nustatytu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgiant į ieškovo elgesį ir įsitikinimus, iki sūnui sueis septyneri metai, ieškovo bendravimo su sūnumi ribojimas šeštadieniais yra būtinas ir proporcingas Konvencijos 9 straipsnio prasme, juolab kad tokiu būdu ieškovui neribojama teisė auklėti sūnų pagal savo religinius įsitikinimus kitomis savaitės dienomis, o laikytis Šabo taisyklių mažametis sūnus akivaizdžiai yra per jaunas. Ribojimas ieškovui bendrauti su sūnumi šeštadieniais nėra diskriminacija religijos pagrindu, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė išpažįsta tą pačią religiją, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas pateko į mažiau palankią padėtį dėl savo išpažįstamos religijos.

23.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui įpareigojimą ne vėliau kaip per vieną valandą informuoti vaiko motiną D. Z. apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias su sūnumi susijusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.), nesiejo šios pareigos su ieškovo religiniais įsitikinimais ar su kokiais nors motinos išimtiniais interesais, o siejo su prioritetinių mažamečio vaiko interesų apsauga, nes, iškilus pavojui vaiko sveikatai, pareigą rūpintis vaiku ir priimti sprendimus dėl vaiko gydymo turi abu tėvai. Šio teismo ieškovui nustatyto įpareigojimo laikyti pertekliniu nėra jokio pagrindo, ypač atsižvelgiant į ieškovo elgesį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai ieškovas apie įvykį, kurio metu sūnus susižalojo, atsakovę informavo tik pasibaigus Šabui, t. y. praėjus dienai po įvykio.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 3 d. nutartimi informavo šalis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas, konstatavusi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, būtina įvertinti kasaciniame skunde nekeliamus teisės klausimus: pirma, dėl Konvencijos 8 straipsnio (atskirai ir paimto kartu su Konvencijos 14 straipsniu) taikymo ginčo santykiams, antra, dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, jog „nustačius skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamąją vietą su mama, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu“, pagrįstumo. Teisėjų kolegija pasiūlė šalims pateikti minėtais klausimais motyvuotus rašytinius paaiškinimus.

25. Ieškovas A. A. teismui pateiktuose 2020 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad:

25.1. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bylose Hoffmann prieš Austriją (1993 m. birželio 23 d. sprendimas, peticijos Nr. 12875/87) ir Palau-Martinez prieš Prancūziją (2003 m. gruodžio 16 d. sprendimas, peticijos Nr. 64927/01), šiai bylai gali būti taikomas tiek Konvencijos 8, tiek ir 9 straipsnis. Ieškovas mano, kad nagrinėjamoje byloje kišimasis į ieškovo teises ir teisėtus interesus neatitinka proporcingumo kriterijaus pagal Konvencijos 8 ir 9 straipsnius.

25.2. Dėl sprendimų, susijusių su vaiko sveikata, priėmimo tvarkos ieškovas nurodo, kad formuluotė „nustačius skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamąją vietą su mama, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu“ yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.156 straipsnyje įtvirtintai abiejų tėvų pareigai rūpintis vaiko sveikata, net jeigu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš jų. Atitinkamai šia išvada paremtas sprendimas yra taip pat nepagrįstas, todėl neteisėtas bei naikintinas.

26. Atsakovė D. Z. 2020 m. birželio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad:

26.1. Nustatant ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nebuvo pažeistas Konvencijos 9 straipsnis, taip pat ir Konvencijos 8 straipsnis kartu su 14 straipsniu. Nustatant bendravimo tvarką ieškovas nebuvo diskriminuojamas dėl savo išpažįstamos judėjų religijos ir šios religijos reikalavimų. Teismas vadovavosi išimtinai vaiko interesais, o ne ieškovo religiniais įsitikinimais ar motinos interesais. Galbūt galima būtų pripažinti, kad nustatyta ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka, iki sūnui sueis septyneri metai, apribojo ieškovo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, nustatytą Konvencijos 8 straipsnyje, tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar su ieškovu ir atsakove, kurie išpažįsta tą pačią religiją, buvo pasielgta iš esmės skirtingai, ar priežastys, pateisinančios ieškovo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimą, buvo tinkamos ir proporcingos. Atsakovė mano, kad teismas didžiausią reikšmę suteikė geriausiems vaiko interesams, kaip to reikalauja Konvencijos 8 straipsnis, o ieškovo išpažįstamos religijos reikalavimų laikymasis lemiamos reikšmės neturėjo.

26.2. Atsakovės nuomone, pareigą rūpintis vaiko sveikata turi abu tėvai. Tačiau, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, būtent ji turi priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu, esant nedideliems sveikatos sutrikimams (pvz., sloga, odos nubrozdinimas ar pan.). Sunkesnių susirgimų atvejais sprendimus dėl vaiko gydymo tėvai turėtų priimti kartu, atsižvelgdami į medikų rekomendacijas, o nekasdienių situacijų, traumų ar pan. atvejais, kada reikalinga skubi medicinos pagalba, vaiku pasirūpinti nedelsiant turėtų tas tėvas, su kuriuo yra vaikas, ir nedelsiant pranešti apie įvykusią situaciją kitam tėvui. Analizuojant apeliacinės instancijos teismo argumentus, akivaizdu, kad svarstytiną išvadą šis teismas išdėstė tik todėl, kad bylos proceso metu, įvykus įvykiui, kurio metu susižalojo šalių mažametis vaikas, ieškovas apie įvykį motinai nepranešė. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada (argumentas) jokios reikšmės civiliniu įstatymu ieškovui suteiktoms teisėms ir pareigoms rūpintis savo vaiko sveikata neturi, taip pat neturi įtakos ir apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

28. Konvencijos 9 straipsnio („Minties, sąžinės ir religijos laisvė“) 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, atliekant apeigas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar jo laikantis. Pagal Konvencijos 9 straipsnio 2 dalį, laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek tai būtina demokratinėje visuomenėje jos apsaugos interesais, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

29. Konvencijos 14 straipsnyje („Diskriminacijos uždraudimas“) nustatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

30. EŽTT praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 31). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

31. EŽTT yra nurodęs, kad Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį sudaro dvi sudedamosios dalys: viena iš jų saugo teisę į įsitikinimus, kita – teisę reikšti šiuos įsitikinimus. Teisė turėti bet kokius įsitikinimus (religinius ar kitokius) ir pakeisti savo įsitikinimus yra absoliuti ir besąlyginė. Valstybė negali į ją kištis, pavyzdžiui, diktuodama, kuo asmuo turi tikėti, arba imdamasi prievartos priemonių, kad priverstų jį pakeisti savo įsitikinimus (EŽTT 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Ivanova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 52435/99, par 79; 2018 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Mockutė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 66490/09, par. 119). Teisė reikšti savo įsitikinimus, praktikuoti juos su kitais nėra absoliuti, kadangi vieno asmens religinių įsitikinimų reiškimas gali turėti įtakos kitiems asmenims, Konvencijos rengėjai šį religijos laisvės aspektą reglamentavo 9 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje Konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kokie asmens laisvės išpažinti religiją ar turėti įsitikinimus apribojimai turi būti nustatyti įstatyme, jais turi būti siekiama vieno ar kelių jame nurodytų teisėtų tikslų ir jie turi būti būtini demokratinėje visuomenėje (žr. 2013 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Eweida ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 48420/10, 59842/10, 51671/10 ir 36516/10, par. 80).

32. EŽTT yra nurodęs, kad Konvencijos 14 straipsnis suteikia apsaugą nuo skirtingo požiūrio į asmenis, atsidūrusius panašiose situacijose be objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo (be kita ko, žr. 1991 m. lapkričio 26 d. sprendimą „The Sunday Times“ prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), peticijos Nr. 13166/87par. 58).

33. EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos 14 ir 8 straipsniuose įtvirtintas draudimas diskriminuoti religijos pagrindu pažeidžiamas tada, kai spręsdamas tėvų ginčą dėl vaiko teismas skiria lemiamą reikšmę vieno iš tėvų religiniam priklausomumui (žr. 1993 m. birželio 23 d. sprendimą byloje Hoffmann v. Austria, peticijos Nr. 12875/87; 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Palau-Martinez v. France, peticijos Nr. 64927/01; 2013 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Vojnity prieš Vengriją, peticijos Nr. 29617/07).

34. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis).

35. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

36. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

37. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

39. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 38 punktas).

40. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė dėl vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove (ginčo dėl to kasacinėje byloje nėra) bei atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Kasacinio skundo argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka skundžiama ta apimtimi, kuria ja palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas). Pagal ją ieškovas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val.

41. Bylą nagrinėję teismai tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką argumentavo tuo, kad ieškovo bendravimas su vaiku šeštadieniais dėl tėvo elgesio ir įsitikinimų prieštarauja vaiko interesams ir šiuo metu nėra tikslingas, nes dėl religinių įsitikinimų jo telefonas per Šabą, t. y. šeštadieniais, visada yra išjungtas ir iš esmės dėl to jis per Šabą negali nei atsiliepti į telefono skambučius, nei kitaip pranešti motinai apie vaiko būklę, jeigu toks reikalas iškiltų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, bendraudamas su vaiku pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nepranešė motinai apie tai, jog vaikas šeštadienį susižalojo ir buvo vežamas į ligoninę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustačius skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu, todėl atsakovės informavimas apie vaiko būklę yra labai svarbus ir būtinas vaiko interesais.

42. Kasaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose kasaciniam teismui nusprendus išeiti už kasacinio skundo ribų, ieškovas teigia, kad: 1) teismai, nesuteikdami jam teisės bendrauti su vaiku šeštadieniais (judaizmo tradicijoje – Šabo dieną), nepagrįstai apribojo Konvencijos 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas teises ir laisves bei diskriminavo jį religinių įsitikinimų pagrindu (Konvencijos 14 straipsnis); 2) apeliacinės instancijos teismo išvada, jog „nustačius skyrium gyvenančių tėvų vaiko gyvenamąją vietą su mama, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu“ prieštarauja CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.156 straipsnyje įtvirtintų nuostatų turiniui.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta apimtimi, kuria ieškovui apskritai nebuvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi šeštadieniais, buvo apribota ieškovo teisė į pagarbą šeimos gyvenimui (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Kartu buvo apribota ir Konvencijos 9 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta ieškovo religijos laisvė, apimanti, be kita ko, ieškovo laisvę išpažinti savo religiją kartu su sūnumi atliekant apeigas ir mokant sūnų tikėjimo, ta apimtimi, kuria ieškovas neteko galimybės atlikti pirmiau nurodytų veiksmų šeštadieniais. Nors apribojus ieškovo teisę bendrauti su vaiku šeštadieniais jam buvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi kitomis savaitės dienomis, o pritaikyti apribojimai – laikini (iki vaikui sueis 7 metai), jie ieškovui yra pakankamai reikšmingi. Tai pagrindžia skirtumas tarp bendravimo teisės, apimančios visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) ir teismų suteiktos bendravimo teisės, apimančios tik vieną savaitgalio dieną (sekmadienį) bei šeštadienio reikšmė judaizmo tradicijoje. Todėl tokių apribojimų teisėtumas vertintinas pagal Konvencijos 8 ir 9 straipsnio 2 dalyse įtvirtintus kriterijus, tai yra: 1) ar apribojimai nustatyti įstatyme; 2) ar jais siekiama teisėtų tikslų, t. y. ar jie būtini: a) valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (8 straipsnio 2 dalis); b) visuomenės apsaugos interesais, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (9 straipsnio 2 dalis); 3) ar jie yra būtini demokratinėje visuomenėje.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 27–39 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir aiškinimo praktiką bei įvertinusi šios nutarties 41 punkte nurodytus bylą nagrinėjusių teismų motyvus, konstatuoja, kad ginčo atveju tiek ieškovo teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimas, tiek ieškovo laisvės išpažinti savo religiją kartu su sūnumi atliekant apeigas ir mokant sūnų tikėjimo apribojimas Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies prasme atlikti pagal įstatymą, suteikiantį teismui plačias galimybes, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, įvertinti konkrečių tėvų ir vaikų poreikius bei interesus. Vaiko sveikatos ir teisėtų interesų apsauga yra teisėtas tikslas, todėl nagrinėjamoje byloje tenkinamas ir antrasis – teisėto tikslo kriterijus.

45. Vertinant, ar pirmiau nurodyti apribojimai atitinka trečiąjį – būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijų, reikia nustatyti, ar jie yra proporcingi siekiamam tikslui. Šis klausimas, be kita ko, suponuoja poreikį įvertinti, ar siekiamo tikslo nebuvo galima pasiekti kitomis, ieškovo teisių ir laisvių neribojančiomis arba jas mažiau ribojančiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad ieškovo teisė į pagarbą šeimos gyvenimui ir laisvė išpažinti savo religiją kartu su sūnumi atliekant apeigas ir mokant sūnų tikėjimo šeštadieniais buvo apribotos iš esmės dėl to, kad, teismų vertinimu, vaiko palikimas tėvo priežiūroje minėtu laikotarpiu neatitinka vaiko interesų. Tokią išvadą teismai grindė dviem aplinkybėmis: 1) nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtent ji turėtų priimti sprendimus, susijusius su vaiko gydymu, todėl atsakovės informavimas apie vaiko būklę yra labai svarbus ir būtinas vaiko interesais; 2) dėl religinių įsitikinimų ieškovo telefonas šeštadieniais visada yra išjungtas ir iš esmės dėl to jis negali nei atsiliepti į telefono skambučius, nei kitaip pranešti motinai apie vaiko būklę, jeigu toks reikalas iškiltų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šias išvadas pripažįsta teisiškai nepagrįstomis.

46. Pirma, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus (CK 3.157 straipsnio 1 dalis).

47. CK 6.729 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas iki šešiolikos metų negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš vieno iš jo tėvų ar jo atstovo pagal įstatymą valią, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. PTŽSAĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas (1 dalis). Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą (2 dalis). Nepilnamečiam pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas (3 dalis).

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>; 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODItNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-82-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-82-687/2018">e3K-3-82-687/2018</a> 24 punktą).

49. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jo aiškinimo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad būtinosios medicinos pagalbos paslaugos vaikui teikiamos iš esmės nepriklausomai nuo jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą valios, o kitus sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Priimant šiuos sprendimus būtinas kito tėvo (motinos) išankstinis informavimas prieš protingą terminą.

50. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas pavojus vaiko interesams vaiko buvimo pas tėvą laikotarpiu dėl tėvo tariamo negalėjimo priimti sprendimų, susijusių su būtinosios medicinos pagalbos paslaugų vaikui suteikimu, yra teisiškai nepagrįstas. Tokį pavojų paneigia ir byloje teismų nustatyta aplinkybė, kad kai vaikas susižalojo buvimo pas ieškovą metu šeštadienį, jis buvo vežamas į ligoninę ir ten jam buvo suteiktos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos. Kalbant apie sprendimus, susijusius su kitų (ne būtinosios medicinos pagalbos) sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui, pažymėtina, kad pagal įstatymą juos gali priimti bet kuris iš tėvų (prieš protingą laiką informavęs apie tai kitą tėvą), o tokie sprendimai paprastai nereikalauja ypatingos skubos. Taigi, ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pavojaus vaiko interesams jo buvimo pas tėvą laikotarpiu.

51. Antra, pagal teismų nustatytą bendravimo tvarką ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip per 1 (vieną) valandą informuoti atsakovę apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias su sūnumi susijusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.). Šią pareigą ieškovas privalo vykdyti (CPK 18 straipsnis), o už jos nevykdymą jam gali būti taikomos sankcijos (CPK 771 straipsnis). Aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino ieškovo paaiškinimų, susijusių su pasirengimu samdyti auklę, galinčią informuoti vaiko motiną apie nekasdienes situacijas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tikslas, kurio siekė teismai – vaiko sveikatos bei teisėtų interesų apsauga, užtikrinant vaiko motinos informavimą apie galimas nekasdienines situacijas (liga, trauma ir pan.), iš esmės gali būti (ir buvo) pasiektas kitomis priemonėmis, neribojančiomis tėvo teisių ir laisvių.

52. Atsižvelgdama į šios nutarties 45–51 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas nesuteikti ieškovui teisės bendrauti su sūnumi šeštadieniais nėra pagrįstas aplinkybėmis, patvirtinančiomis realų tokio bendravimo keliamą pavojų vaiko interesams, o vaiko interesų apsauga galėjo būti užtikrinta kitomis, ieškovo teises ir laisves mažiau ribojančiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo teisės į pagarbą šeimos gyvenimui ir religijos laisvės apribojimai laikytini neatitinkančiais Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies įtvirtinto būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijaus.

53. Nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas), ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

54. Šioje nutartyje konstatavus materialiosios teisės normų pažeidimą kaip pagrindą panaikinti kasaciniu skundu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kitų ieškovo kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Nustačiusi pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl kasaciniu skundu suformuluoto ieškovo prašymo tenkinti jo patikslintą ieškinį, nes byloje ieškovas patikslinto ieškinio apskritai nėra pateikęs, o kasaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo nutartis skundžiama tik ta apimtimi, kuria ja palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai. Nors iš ieškovo kasacinio skundo argumentų matyti ieškovo noras bendrauti su sūnumi, iki sūnui sueis septyneri metai, savaitgalio laikotarpiu, apimančiu šeštadienius, spręsti dėl konkretaus tokio bendravimo laiko nustatymo, vaiko perdavimo ir grąžinimo tvarkos galima tik nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo ir atsakovės užimtumu ir jų galimybėmis įgyvendinti vienokią ar kitokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką. Kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

56. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ieškovo ir atsakovės galimybes užtikrinti vaiko perdavimą ir grąžinimą penktadieniais–sekmadieniais konkrečiu laiku, nepilnamečio vaiko dienotvarkę, poreikius ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, turėtų spręsti dėl konkretaus ieškovo bendravimo su sūnumi savaitgaliais laiko, vaiko perdavimo bei grąžinimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai, ir šią bylos dalį perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turės galimybę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai, nustatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas), panaikinti. Šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys

Antanas Simniškis