Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-36-719/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02065-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 19.9; 21.3.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės Teisės grupės vyriausiosios specialistės Ievos Zubavičiūtės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimo S. Č. administracinio nusižengimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimais S. Č. nubaustas už vienuolika ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų (nutarimais Nr. A18.-2579-1011/2019, A18.-2580-1011/2019, A.18-2581-1011/2019, A.18-2582-1011/2019 – 600 Eur baudomis, nutarimu Nr. A18.-2583-1011/2019 – 1170 Eur bauda, nutarimais Nr. A18.-2710-1058/2019, A18.-2711-1058/2019, A18.-2712-1058/2019, A18.-2713-1058/2019, A18.-2714-1058/2019, A18.-2715-1058/2019 – 500 Eur baudomis), konkrečiai:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. A18.-2579-1011/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „S“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „S“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. 2019 m. sausio 17 d., nepateikė.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. A18.-2580-1011/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „C“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „C“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. 2019 m. sausio 17 d., nepateikė.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. A18.-2581-1011/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. 2019 m. sausio 17 d., nepateikė.
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. A18.-2582-1011/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.6 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „A“ akto kopiją, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „A“ akto kopijos S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. 2019 m. sausio 19 d., nepateikė.
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. A18.-2583-1011/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „R“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „R“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. 2019 m. sausio 17 d., nepateikė.
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. A18.-2710-1058/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „S“ akto kopiją, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „S“ akto kopijos S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. 2019 m. vasario 7 d., nepateikė.
1.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. A18.-2711-1058/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. sausio 27 d., nepateikė.
1.8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. A18.-2712-1058/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „C“ akto kopiją, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „C“ akto kopijos S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. sausio 21 d., nepateikė.
1.9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. A18.-2713-1058/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „B“ akto kopiją, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „B“ akto kopijos S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. sausio 21 d., nepateikė.
1.10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. A18.-2714-1058/2019 S. Č. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „L“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „L“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. sausio 18 d., nepateikė.
1.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. A18.-2715-1058/2019 nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkto, kuriuo UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V“ aktų kopijas, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V“ aktų kopijų S. Č. iki Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. sausio 18 d., nepateikė.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 8 d. nutartimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 4 punktu, ANK 650 straipsniu, administracinių nusižengimų bylos, kuriose buvo priimti pirmiau nurodyti vienuolika Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimų, sujungtos į vieną bylą.
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31d. nutarimu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimai Nr. A18.-2579-1011/2019, A18.-2580-1011/2019, A18.-2581-1011/2019, A18.-2582-1011/2019, A18.-2583-1011/2019, 2019 m. gegužės 27 d. nutarimai Nr. A18.-2710-1058/2019, A18.-2711-1058/2019, A18.-2712-1058/2019, A18.-2713-1058/2019, A18.-2714-1058/2019, A18.-2715-1058/2019, kuriais S. Č. pripažintas kaltu padaręs vienuolika administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir administracinių nusižengimų teisenos nutrauktos. Apygardos teismas nutarimą motyvavo tuo, kad veikos, už kurias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d ir gegužės 27 d. nutarimais nubaustas S. Č., sudaro dalį tęstinės šio veikos, už kurią jis pripažintas kaltu ir nubaustas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu, todėl administracinio nusižengimo teisenos tęsimas dėl S. Č. veikų šioje byloje reikštų antrą administracinį persekiojimą dėl to paties fakto, už kurį asmuo jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o tokiu atveju, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, administracinio nusižengimo teisena negalima.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės Teisės grupės vyriausiosios specialistės I. Zubavičiūtės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą S. Č. administracinio nusižengimo byloje, S. Č. pripažinti kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam straipsnio dispozicijoje nustatytą baudą. Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, iš esmės pažeidė ANK 2 straipsnio 3–5 dalies, 505 straipsnio 1 dalies, 591 straipsnio 8 punkto reikalavimus.
5.1. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika esant bendrai tyčiai, nevienkartiniam neteisėtam svetimo turto grobimui iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013).
5.2. ANK 2 straipsnio 5 dalyje, 591 straipsnio 8 punkte įtvirtintas draudimas antrą kartą asmenį persekioti administracine tvarka ar bausti administracine nuobauda už tą pačią veiką. S. Č. veikos, už kurias jis buvo nubaustas pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 24 ir 27 d. nutarimais, yra grindžiamos visai kitomis aplinkybėmis nei veikos, už kurias S. Č. buvo nubaustas teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jas vertino kaip dalį tęstinės S. Č. veikos, už kurią jis nubaustas teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu. Veikos, už kurias S. Č. nubaustas, skyrėsi savo padarymo būdu. Pirmesniu nutarimu S. Č. buvo nubaustas už veikas, padarytas nevykdant įsakymų ir skundžiant juos teismui civilinio proceso tvarka, o šioje byloje įsakymai (duomenys neskelbtini) net nebuvo apskųsti civiline tvarka. Įsakymai, dėl kurių nevykdymo S. Č. buvo nubaustas pirmesniu nutarimu, yra kiti nei tie, dėl kurių S. Č. buvo persekiojamas šioje byloje. Perduodant daugiabučio namo valdymą kiekvienu atveju buvo surašomi vis kiti valdymo priėmimo perdavimo aktai. Dėl to įsakymai dėl kopijų pateikimo buvo priimti skirtingu laiku ir juose nurodytas ne tas pats dokumentų kopijų pateikimo laikas. Iš to išplaukia, kad, esant skirtingam dokumentų kopijų pateikimo laikui, S. Č. tyčia kiekvieną kartą buvo skirtinga ir negalėjo būti laikoma tapačia. Veikos skyrėsi ir asmenimis, kuriems padaryta žala, nes žala padaryta skirtingiems naujai paskirtiems administratoriams bei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Pareiškime pažymima, kad kitose panašiose bylose teismai pripažindavo asmenį kaltu ir nubausdavo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl kiekvieno įsakymo nevykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarimas tęstinės veikos aiškinimo požiūriu prieštarauja teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-308-312/2018, eAN2-38-574/2019 ir kt.). Kitokia išvada negali būti daroma dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>, nes nutartyje, kuri priimta susijusioje administracinio nusižengimo byloje, nebuvo pasisakyta dėl S. Č. veikų, pasireiškusių šioje byloje nurodytų įsakymų nevykdymu.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes, remiantis nutarimu, darytina išvada, kad S. Č. susidariusioje teisinėje situacijoje gali būti pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir nubaustas tik viena administracine nuobauda, taigi, S. Č. už visų įsakymų nevykdymą sulauktų tik palyginti nereikšmingų teisinių padarinių, o tai prieštarauja teisingumui. Vertinant teisinę situaciją teisingumo požiūriu, svarbu, kad S. Č. neperdavė net 67 daugiabučių gyvenamųjų namų valdymo ir visą laiką iki namų valdymo perdavimo (kai kurių namų valdymas dar nėra perduotas) jo vadovaujama įmonė už namų valdymą gavo pajamas bei pelną. Įmonė gavo pajamas pažeisdama daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų laisvę savo nuožiūra pasirinkti tinkamą paslaugų teikėją, nes nė vienas įsakymas, kurį S. Č. ginčijo civilinio proceso tvarka, nėra pripažintas negaliojančiu, nors bylos jau yra išnagrinėtos apeliacine tvarka. Jei S. Č. būtų nubaustas dėl kiekvieno įsakymo nevykdymo, už kiekvieną administracinį nusižengimą jam būtų paskirtos administracinės nuobaudos, kurios vėliau būtų subendrintos, taigi, S. Č. veikų teisinis vertinimas būtų teisingesnis (proporcingesnis).
5.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes S. Č. veikos atitinka šioje straipsnio dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Savivaldybės administracija ar jos įgaliotas atstovas turi teisę kontroliuoti administratorių veiklą, susijusią su įstatymais ir kitais teisės aktų jiems priskirtų funkcijų įgyvendinimu, o prireikus, vadovaujantis ANK, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir pan. Dėl to savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę priimti įsakymus, kuriais įpareigojo S. Č. pateikti namų valdymo priėmimo perdavimo aktų kopijas savivaldybės administracijai, tačiau S. Č. to nepadarė. Aplinkybė, kad kai kurie įsakymai buvo apskųsti teismui, neturi teisinės reikšmės, nes įsakymų apskundimas nesuteikė teisės jų nevykdyti, taip pat nesustabdė jų galiojimo. Įsakymai, kaip individualūs teisės aktai, įsigaliojo jų pasirašymo dieną, nes individualaus teisės akto įsiteisėjimo institutas nėra nustatytas teisės aktuose ir tokia procedūra nėra taikoma. Įsakymas nebuvo vykdomas metus ar net ilgesnį laiką, kai kurių namų valdymas nėra perduotas iki šiol. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei už baigtą veiką kilti pakanka vien įsakymo nevykdymo fakto, nepriklausomai nuo to, ar kilo kokie nors padariniai. S. Č. nenurodė jokių objektyvių įsakymų nevykdymo priežasčių, be to, žinojo, kad įsakymų vykdymas nėra sustabdytas ir kad, jam neįvykdžius savo pareigos perduoti valdymo perdavimo aktų kopijas, naujai paskirtas administratorius negalės pradėti vykdyti jam priskirtų funkcijų, ir to norėjo. Iš to darytina išvada, kad S. Č. valingai darė žalą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, viešąjį interesą vertino kaip antraeilį, nors jo vadovaujama įmonė teikė viešąją paslaugą. Prašyme pažymima, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinės atsakomybės taikymas yra vienintelė priemonė, kuria savivaldybės administracija gali paveikti administratorius, kurie sąmoningai ir piktybiškai neperduoda valdomų namų teisėtai išrinktiems naujiems administratoriams. Dėl to būtina teisę aiškinti taip, kad savivaldybės administracijos turima priemonė būtų veiksminga. Savivaldybės administracija nėra šališka pradėdama administracinį persekiojimą, nes paskirtos administracinės nuobaudos nėra pervedamos į savivaldybės administracijos banko sąskaitą, taip pat ji negauna pelno už daugiabučių namų administravimą.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neįsigilino į bylos aplinkybes, situaciją vertino formaliai. Priimtu apeliacinės instancijos teismo nutarimu pažeidžiamas viešasis interesas, t. y., nors daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai išsirenka jų interesus labiausiai tenkinantį administratorių, o savivaldybės administracija priima teisės aktą, kuriuo įpareigoja buvusį administratorių perduoti daugiabučio namo valdymą, buvusiam administratoriui neperduodant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų valdymo, butų ir kitų patalpų savininkų valia nėra vykdoma. Jei nevykdomi savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais buvęs administratorius įpareigojamas perduoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų valdymą, mažėja šių butų ir patalpų savininkų pasitikėjimas savivaldybės administracija, kaip juridiniu asmeniu, nors įstatymais jai yra suteikta teisė reguliuoti administratorių paskyrimą. Jei nebus užtikrinta, kad administratoriai vykdytų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ir neliktų nebaudžiami, kaip yra šioje byloje, gali susiklostyti situacija, kai verslo subjektai neteisėtai pelnysis iš teisės aktų pažeidimo.
6. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, S. Č. atstovas advokatas Edmundas Daunys atsiliepimu į pareiškimą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. S. Č. atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti šioje byloje priimtą apygardos teismo nutartį. Tokia išvada darytina dėl šių argumentų:
6.1. Pareiškimo argumentai suponuoja, kad pareiškėja iš esmės ginčija ne skundžiamą apygardos teismo nutarimą, o ankstesnę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį susijusioje administracinėje byloje, o šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, rėmėsi ankstesne gausia praktika, o pareiškime nenurodoma jokia skirtinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aiškiai pažymėta, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirtų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nusikalstamos veikos tęstinumą. ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra aprašyta formalia sudėtimi, todėl sprendžiant dėl šios veikos tęstinumo neturi teisinės reikšmės pareiškime nurodomos aplinkybės, kad žala padaryta skirtingiems bendrojo naudojimo patalpų savininkams ir administratoriams. Šis požiūris į tęstinę nusikalstamą veiką atsispindi ir teisės moksle (Abramavičius A., Baranskaitė A., Čepas A. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1–98 straipsniai). Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2004, p. 364). Reikšminga ir tai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, konkrečiai, skirtingų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pažeidimas, tariamai neteisėtų pajamų gavimas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, tariamos žalos padarymas skirtingiems nukentėjusiesiems (bendrojo naudojimo objektų savininkams ir administratoriams), viešo intereso ir teisingumo principo pažeidimas ir pan., pareiškėjo buvo išdėstytos susijusioje administracinio nusižengimo byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pripažintos teisiškai nereikšmingomis bei padaryta išvada, kad S. Č. administracinis nusižengimas yra tęstinis. Pagrindo kitaip vertinti šias aplinkybes, nei tai padarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susijusioje administracinio nusižengimo byloje, nėra.
6.2. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad šioje byloje turi būti remiamasi kitose bylose priimtais apylinkių ir apygardų teismų baigiamaisiais aktais panašiose administracinių nusižengimų bylose. Pareiškime nurodoma teismų praktika yra suformuota pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo. Be to, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra susijusi tiesiogiai su S. Č., todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, Vilniaus apygardos teismas buvo įpareigotas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir tai padarė tinkamai. Dėl to nepagrįstas pareiškimo argumentas dėl nukrypimo nuo teismų praktikos.
6.3. S. Č. veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas, nes yra nulemti vieno ir to paties ginčo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kai, pasikeitus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymus. Kaip teisingai pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje, įsakymų ir atitinkamai veikų, kuriomis jie nebuvo vykdomi, skaičių nulėmė subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas, skaičius. Dėl to vien tai, kad dėl įsakymų gausos keturių administracijos direktoriaus įsakymų nebuvo suspėta apskųsti, nereiškia, kad pasikeitė S. Č. kaltė dėl veikų, kad keturi epizodai vertintini kaip atskiri pavieniai administraciniai nusižengimai.
6.4. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi administracinio nusižengimo teisena byloje buvo nutraukta dėl to, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda (ANK 591 straipsnio 8 punktas), o ne dėl to, kad nenustatyta veikos atitiktis administracinio nusižengimo sudėties požymiams, todėl neturi teisinės reikšmės pareiškimo argumentai, kad S. Č. veikos atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius.
6.5. Pareiškimo argumentas, kuriuo grindžiamas poreikis nubausti S. Č. dėl kiekvieno įsakymo nevykdymo, yra neteisingas ir net pavojingas, nes siekiama tik pagriežtinti atsakomybę. Vis dėlto S. Č. administracinėn atsakomybėn buvo ir yra patrauktas dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo. Esmė yra ta, kad S. Č. veiksmai nevykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų laikyti tęstine veika, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, nors ir atitinka to paties administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungia bendra kaltė.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės prašymas netenkintinas.
Dėl tęstinės veikos
8. ANK 505 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimties iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
9. Apylinkės teismas, įvertinęs bylose ištirtus įrodymus, nustatė, kad S. Č., būdamas UAB „N“ direktorius, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais UAB „N“ buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymų pasirašymo dienos pateikti Departamentui įsakymuose nurodytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo kitam nurodytam trečiajam asmeniui aktų kopijas, tačiau iki nustatyto termino šių aktų kopijų Departamentui nepateikė, t. y. padarė vieną iš alternatyvių ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusižengimų – nevykdė įstatymu įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Teismas S. Č. nubaudė už vienuolika administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje, atskirai už kiekvieną nusižengimą skirdamas baudas.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. atstovės apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, konstatavo, kad skirtingi S. Č. tęstinės veikos veiksmai buvo nagrinėjami skirtingose administracinių nusižengimų bylose, už dalį kurių S. Č. jau buvo nubaustas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-1271-1033/2019. Apygardos teismas šioje teisme nagrinėjamoje ir jau anksčiau išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje S. Č. veikas vertino kaip tapačias ir analogiškas, todėl jas pripažino tęstine veika non bis in idem prasme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimus, kuriais S. Č. pripažintas kaltu padaręs vienuolika administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje, panaikino bei administracinių nusižengimų teisenas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nutraukė.
11. Šioje byloje iš esmės nekyla ginčo dėl to, kad S. Č. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su tuo, kad S. Č. veika buvo įvertinta kaip tęstinė, teigiama, kad veikos skyrėsi savo padarymo būdu, S. Č. tyčia kiekvieną kartą buvo skirtinga ir tvirtinama, jog už kiekvieno įsakymo nevykdymą S. Č. turi būti skiriama nuobauda.
12. Su tokiais prašymo argumentais sutikti nėra pagrindo.
13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406/2011">2K-406/2011</a>, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje keliamas klausimas – ar šioje byloje nustatyti S. Č. veiksmai yra dalis tęstinės veikos, kuri buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>. Nurodytoje byloje tas pats asmuo – S. Č. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už šešias veikas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl iš esmės visiškai analogiškų veikų, dėl kurių nagrinėjama ir ši byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, už kuriuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą buvo nubaustas S. Č., buvo priimti dėl vienarūšio dalyko – per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo kitiems subjektams aktų kopijas. Visi įsakymai priimti per trumpą laiką (nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.) ir jų skaičių, o kartu ir S. Č. padarytų administracinių nusižengimų kiekį lėmė subjektų, kuriems turėjo būti perduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymas, skaičius. Visas veikas S. Č. padarė tokiu pat būdu – nevykdė įsakymuose nustatytų įpareigojimų. Taigi S. Č. padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš šešių tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė bendra kaltė. Vadinasi, S. Č. padarė ne šešias, o vieną – tęstinę – veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>).
15. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kitaip tariant, analogiškos bylos turi būti nagrinėjamos (sprendžiamos) panašiai. Taigi, teisėjų kolegija pritaria ir laikosi pirmiau nurodytoje byloje pateiktų teismo išaiškinimų, nes minėtoje byloje ne tik buvo nagrinėtos tapačios aplinkybės, bet ir pažeidėjas buvo tas pats asmuo. Šioje byloje S. Č. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl tapačių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kurie priimti dėl vienarūšio dalyko, nevykdymo; visi įsakymai priimti per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį (duomenys neskelbtini), o abiejose bylose įsakymai buvo priimti per kiek ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį (duomenys neskelbtini). Visas veikas S. Č. padarė tokiu pat būdu ir šiuo atveju neturi reikšmės, kad ne visi įsakymai buvo apskųsti civilinio proceso tvarka.
16. Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>, tiek ir šioje nagrinėjamoje byloje S. Č. padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš septyniolikos tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė bendra kaltė. Todėl S. Č. padarė vieną – tęstinę – veiką. Būtent tokią pat išvadą dėl tęstinės veikos padarė ir Vilniaus apygardos teismas, skundžiamame nutarime konstatavęs, kad visose bylose nagrinėjami ir nagrinėti S. Č. veiksmai atitinka nurodytus tęstinės nusikalstamos veikos požymius.
Dėl ANK 591 straipsnio 8 punkto taikymo
17. ANK 591 straipsnio 8 punkte taip pat nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.
18. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Ir nors šio principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. EŽTT savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).
19. EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (pvz., 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).
20. EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo nurodytos pareigos. Šiuo klausimu iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (administracinė byla Nr. 2AT-14-2012).
21. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).
22. Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje yra nurodyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už teisės pažeidimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Kartu EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtas straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų negalimas pakartotinas nuteisimas, grindžiamas elgesiu, kuris pasireiškė kelis kartus, net jei šio elgesio esmė tokia pati, kaip ir ankstesniojo (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2005 m. sausio 27 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Smolickis prieš Latviją, peticijos Nr. 73453/01; Europos žmogaus teisių komisijos 1996 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Raninen prieš Suomiją, peticijos Nr. 20972/92 ir kt.).
23. Kadangi, kaip jau ir buvo paminėta, tęstinės veikos atveju yra padaromos dvi ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK ar ANK straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, galima daryti išvadą, kad tęstinių veikų atvejais esminiai veikų požymiai (juos atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) nesutampa.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pirmiau nurodytą EŽTT praktiką, S. Č. veiksmai, nagrinėti atitinkamai šioje byloje ir atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>, nors ir yra analogiški, bet nepakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika non bis in idem principo prasme. Toks aiškinimas būtų pernelyg platus, neatitiktų šio principo esmės, prieštarautų teisingumo vykdymo interesams. Pirmiausia dėl veiksmų laikotarpio ir pagrindo (inkriminuoti veiksmai padaryti nors ir artimai susijusiais, tačiau skirtingais laikotarpiais ir dėl skirtingų įsakymų nevykdymo), non bis in idem principo prasme šios nagrinėjamos bylos procesas vertintinas ne kaip pakartotinis, o kaip atskiras dėl savo esme panašių, bet ne tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.
25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti non bis in idem principo pažeidimą ir bylą nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutarimus ir nutraukdamas S. Č. administracinio nusižengimo teiseną, padarė formalią išvadą, kad veikos, už kurių padarymą S. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra tapačios non bis in idem prasme. Minėta, kad S. Č. administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a> nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už nuo (duomenys neskelbtini) priimtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Tačiau minėtoje byloje S. Č. nebuvo inkriminuoti tolesni jo veiksmai už nuo (duomenys neskelbtini) priimtų analogiškų įsakymų nevykdymą, kas buvo padaryta šioje nagrinėjamoje byloje. Kadangi tęstinės veikos atveju kiekviena veika, vertinant atskirai, atitinka to paties BK ar ANK straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, darytina išvada, kad padidėjo S. Č. atliktų veiksmų apimtis. Todėl, apygardos teismui pagrįstai konstatavus, kad S. Č. veiksmai atitinka tęstinės veikos požymius, turėjo būti iš naujo paskirta administracinė nuobauda.
26. Kadangi šioje byloje S. Č. padaryto administracinio nusižengimo apimtis yra didesnė negu sunkiausiojo jo padaryto administracinio nusižengimo, už kuriuos jis nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. nutarimais ar atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>, todėl už tęstinę veiką paskirta nuobauda galėtų būti didesnė, nei skirta kiekvienu nutarimu atskirai. Tačiau kadangi nustatyta, jog buvo padaryta viena tęstinė veika, baudos dydis negalėtų viršyti ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus dydžio – vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų (taikoma 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835, įsigaliojusio nuo 2019 m. sausio 1 d., redakcija, kadangi paskutiniai veiksmai atlikti dėl (duomenys neskelbtini) įsakymo nevykdymo). Kartu, paskyrus sankcijoje nurodyto net ir maksimalaus dydžio nuobaudą, nebūtų pažeistas draudimas sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį nagrinėjant apeliacinį skundą apygardos teisme (ANK 652 straipsnio 2 dalis), kadangi nagrinėjamoje byloje S. Č. paminėtais vienuolika Vilniaus apylinkės teismo nutarimų bendra nuobaudų suma sudarė 6570 Eur, o atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a> dar buvo skirta 800 Eur bauda.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje skirdamas nuobaudas už atskirus tęstinės veikos veiksmus, netinkamai taikė ANK 505 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ANK 591 straipsnio 8 punktą, dėl ko S. Č., nors ir padariusiam šioje byloje ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą, nepagrįstai buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Ypač tais atvejais, kad jos nagrinėjamos tame pačiame teisme ir panašiu laiku. Šioje bylos tas pats teismas (teisėjai) penkis nutarimus dėl to paties asmens ir tapačių vienarūšių pažeidimų priėmė 2019 m. gegužės 24 d. ir dar šešis – 2019 m. gegužės 27 d. Taigi, teismui akivaizdžiai buvo žinoma apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus, tačiau klausimas dėl to, ar buvo padaryti pavieniai nusižengimai ar tęstinė veika, nebuvo svarstomas. Tokia situacija sudaro sąlygas, kad gali būti dirbtinai pasunkinama pažeidimą padariusio asmens padėtis arba jis gali likti teisingai nenubaustas. Be abejo, protokolą surašanti institucija taip pat turėtų imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>). Tuo tarpu iš šioje byloje esančių administracinio nusižengimo protokolų matyti, kad protokolus surašė tas pats pareigūnas, penki protokolai surašyti 2019 m. balandžio 9 d. nuo 8.40 val. iki 9.28 val., o kiti šeši protokolai – 2019 m. balandžio 16 d. nuo 08.36 val. iki 09.22 val. Tokios aplinkybės taip pat kelia abejones, ar tinkamai buvo įvertintos veikos, už kurių padarymą rašomi protokolai.
29. Už dalį veikos S. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi jau buvo skirta nuobauda – 800 Eur bauda. Šių sprendimų teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-64-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-64-689/2019">2AT-64-689/2019</a>) ir dėl šios dalies priimtas sprendimas yra galutinis. Nors liko neįvertinta didesnė dalis šioje nagrinėjamoje byloje visą tęstinę veiką sudarančių veiksmų, tačiau, esant jau paskirtai nuobaudai už padarytą pažeidimą ir skiriant dar kitą nuobaudą, susidarytų situacija, kad už vieną pažeidimą skiriamos dvi nuobaudos. Įvertinus tai, jog susidariusioje situacijoje nauja nuobauda S. Č. negali būti skiriama, tokiu atveju, net ir konstatavus pažeidimus, padarytus bylą nagrinėjant apygardos teisme, šio teismo sprendimo naikinimas ar keitimas nesukurtų naujos teisinės situacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisės taikymo klaidų buvo padaryta dar surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus. Todėl, remdamasi teisėtumo, teisingumo, proporcingumo bei proceso ekonomijos principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą apygardos teismo nutarimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Pranas Kuconis
Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
