Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-511/2020
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Rakausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams penkiolikai dienų. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, M. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteista iš M. M. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 40 045 Eur.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš M. M. valstybės naudai 23 591,47 Eur.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendis dėl M. M.: M. M. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, M. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat nuteistas juridinis asmuo VšĮ „MMSC“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas VšĮ „MMSC“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktorius, einamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį VšĮ „MMSC“ turtą, 2010 m. balandžio 2 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpiu iš trijų šios viešosios įstaigos sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių AB SEB banke, išgrynino 142 361,65 Eur, iš jų 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį didelės – 23 591,47 Eur – vertės VšĮ „MMSC“ turtą.
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, M. M. yra nuteistas ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios dalies kasacine tvarka nesiskundžiama.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas R. Rakauskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl M. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taip pat nuosprendžių dalis, kuriomis nuspręsta BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių pagrindu iš M. M. išieškoti valstybės naudai 23 591,47 Eur, ir baudžiamąją bylą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutraukti, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių pažeidimus. Teismai nesiėmė įmanomų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 183 straipsnio 2 dalies – taikymą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neišanalizavo tiek atskirų įrodymų, tiek jų viseto, neįvertino įrodymų patikimumo aspektu.
3.2. Veikos kvalifikavimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas 2017 m. kovo 16 d. kratos metu paimtais dokumentais ir tiksliu jų sąrašu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. M. nepateikė apskaitos dokumentų išlaidoms pagrįsti, todėl sprendė, kad jis pasisavino VšĮ „MMSC“ lėšas. Darydamas tokią išvadą teismas vadovavosi specialisto išvada, pateikta remiantis ir kratos duomenimis, kurie nėra gauti teisėtu būdu. Kratos protokole turi būti nurodyti požymiai tiek, kad būtų pakankama atskirti dokumentus nuo kitų tos pačios rūšies dokumentų, žinoti jų kiekį bei kokie dokumentai paimti. Šis reikalavimas pažeistas, nes individualizuotų duomenų apie paimtus dokumentus 2017 m. kovo 16 d. kratos protokole (1 t., b. l. 76–78) nepateikta (nenurodyti jų pavadinimai, surašymo datos, numeriai, kas juos surašė (pasirašė) ir kt.), kratos protokolo rezultatas – faktas, kokie konkrečiai dokumentai buvo rasti ir paimti, neužfiksuotas (neaiškus). Taigi šis kratos protokolas surašytas pažeidžiant BPK 149 straipsnio 7, 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. Svarbu ir tai, kad specialistė priėmė iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų kratos metu surastus dokumentus pagal 2017 m. spalio 27 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 04/12-1-10-9248, kuris neatitinka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. V-73 18 punkto reikalavimų.
3.3. M. M. nurodė, kad tam tikri dokumentai turi būti 2017 m. kovo 16 d. atliktos kratos metu paimtuose segtuvuose. Pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo minėtus segtuvus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, jų turinio išsamiai netyrė, neperskaitė kratų metu paimtų ir specialistės tirtų apskaitos dokumentų, kurie nebuvo įsiūti į bylą, nesiaiškino, ar tai tie patys minėtos kratos metu surinkti dokumentai ir ar jie visi. Apeliacinės instancijos teismui šie dokumentai (segtuvai) apskritai nebuvo atsiųsti ir jie apeliacine tvarka nebuvo tiriami. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kokie VšĮ „MMSC“ dokumentai buvo rasti kratos metu ir kokie (ar tie patys) buvo pateikti specialistei ir ekspertams. Tai leidžia teigti, kad teismai nepagrįstai rėmėsi ir specialisto išvadomis. Kadangi kratos protokolas, jos metu gauti duomenys, dokumentų perdavimo–priėmimo specialistei aktas, specialisto išvada surašyti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, jie neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto įrodymų leistinumo reikalavimo.
3.4. Padaryta nepagrįsta išvada, kad M. M. pasisavino VšĮ „MMSC“ lėšas (kasaciniame skunde pateikiama teismų praktika dėl BK 183 straipsnio taikymo, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208/2008">2K-208/2008</a>, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-P-78/2012, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012, 2K-211-895/2017, 2K-127-693/2019). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių (duomenų), iš kurių galima spręsti, ar iš VšĮ „MMSC“ sąskaitos paimti pinigai buvo panaudoti vadovo M. M. asmeniniams poreikiams, ar šio juridinio asmens reikmėms tenkinti, taip pat nesiaiškino, ar juridinis asmuo patyrė realią žalą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl M. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nurodė, kad pinigai buvo panaudoti neaiškiems tikslams. Šis teismas, nors ir atliko įrodymų tyrimą, iki galo ir išsamiai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su pinigų panaudojimu, ir nuosprendyje tuo klausimu nepateikė argumentuotų išvadų.
3.5. Objektyvūs bylos duomenys visų pirma patvirtina, kad iš M. M. buvo paimti ne visi dokumentai, kuriuos jis nurodė kaip VšĮ „MMSC“ dokumentus. 2017 m. kovo 16 d. kratos protokole užfiksuota, kad iš miegamojo kambario, kuriame yra darbo stalas, M. M. paėmė ir savo noru pateikė įvairius dokumentus, susegtus segtuvuose, sudėtus permatomuose vokuose, paprastuose vokuose, įmautėse, taip pat palaidus lapus, ir nurodė, kad tai visi dokumentai, susiję su VšĮ „MMSC“. Taip pat protokole užfiksuota, kad segtuvuose susegti dokumentai yra paimami, o įvairūs kasos aparato čekiai, bilietai, viešbučio apmokėjimo dokumentai, kurie nėra susegti segtuvuose ir pagal kuriuos negalima identifikuoti, kas ir kada pagal juos atliko mokėjimus, paliekami M. M.. Antra, 2017 m. kovo 16 d. kratos protokole neužfiksuota, kad M. M. neturi VšĮ „MMSC“ priklausančių pinigų. Apeliacinės instancijos teisme pateiktoje specialisto išvadoje, kuria rėmėsi šis teismas, nepagrįstai konstatuota, kad 2017 m. kovo 16 d. kratos protokole M. M. nurodė, jog jis juridinio asmens lėšų neturi. Trečia, auditorės J. Tušaitės 2018 m. spalio 5 d. konsultacinėje išvadoje dėl kasos darbo organizavimo yra paaiškintos avansinės apyskaitos surašymo aplinkybės pagal atskaitingo asmens pateiktus sumokėjimo dokumentus. Joje nurodyta, kad juridinio asmens VšĮ „MMSC“ grynųjų pinigų likutis buvo pas M. M., kaip atskaitingą asmenį. Kadangi kasa nebuvo tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, šioje byloje buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau tai yra buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas ir jis negali būti siejamas su svetimo turto pasisavinimu ir žalos juridiniam asmeniui sukėlimu. Ketvirta, bylos proceso metu VšĮ „MMSC“ veikla nebuvo apribota ar sustabdyta, ji toliau vykdė savo įprastinę veiklą: atstovavo sportininkams ir sporto organizacijoms, veikė kaip tarpininkė tarp profesionalių futbolo žaidėjų iš Pietų Amerikos, Afrikos ir futbolo klubų įvairiose Europos šalyse ir pan. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme data buvo derinama su M. M. kelionės laiku į teismą Rusijoje (Nižnij Novgorode) dėl skolos už paslaugas priteisimo ir patyrė išlaidų. Penkta, po kratos atlikimo 2017 m. kovo 16 d. iš juridinio asmens sąskaitos pinigų daugiau nebuvo paimta, juridinio asmens reikmėms buvo naudojami būtent tie pinigai, kurie buvo paimti iš sąskaitų iki kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigos, t. y. 2017 m. vasario 28 d. Šešta, nors didžioji dauguma avansinėje apyskaitoje Nr. 2 nurodytų VšĮ „MMSC“ išlaidų patirtos vėliau nei kaltinime nurodyto laikotarpio pabaiga, jos susijusios su VšĮ „MMSC“ vykdoma veikla ir yra iš esmės tokios pačios, kaip ir avansinėje apyskaitoje Nr. 1, kurias specialistė pripažino VšĮ „MMSC“ išlaidomis dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Septinta, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba negrąžino 2017 m. kovo 16 d. kratos metu paimtų dokumentų, M. M. negalėjo jų pagrindu parengti teisės aktų reikalaujamų suvestinių, registrų ir kt. Aštunta, bylos nagrinėjimo metu M. M. pateikė pirminius dokumentus (tarpininkavimo sutartis ir kt.), kurie vėliau buvo įvertinti kaip pagrindžiantys VšĮ „MMSC“ išlaidas.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymą pateiktą avansinę apyskaitą Nr. 2, kurioje užfiksuotos VšĮ „MMSC“ išlaidos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Nors šios avansinės apyskaitos sudarymo data 2019 m. rugpjūčio 12 d., joje nurodytos išlaidos buvo patirtos VšĮ „MMSC“ veiklos metu (bankroto byla viešajai įstaigai iškelta 2019 m. kovo 29 d. (civilinė byla Nr. e2B-925-777/2019)). Minėta avansinė apyskaita parengta pagal M. M. pateiktus dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, kuris ją ir pasirašė. Turėdamas faktinių duomenų suvestinę (avansinę apyskaitą Nr. 2) apie VšĮ „MMSC“ patirtas išlaidas, teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, turėjo vykdyti įrodymų tyrimą tol, kol bus nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės ir neliks protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, tačiau to nepadarė, avansinę apyskaitą Nr. 2 įvertino tik formaliai, nors joje nurodyti duomenys, atsižvelgiant į VšĮ „MMSC“ veiklos specifiką, iš esmės analogiški jau teismo priimtiems ir tirtiems, nurodytiems avansinėje apyskaitoje Nr. 1. Be to, teismas turėjo sudaryti galimybę M. M. pateikti pirminius paslaugų (išlaidų) dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta avansinė apyskaita Nr. 2, ir juos išsamiai išnagrinėti bei įvertinti. To nepadarius, negalima spręsti ir apie konkrečių veikų, nurodytų baudžiamajame įstatyme, požymių buvimą M. M. veiksmuose.
3.7. Teismai tinkamai netyrė ir nenustatė turto pasisavinimo objektyviojo požymio – padarinių, t. y. nevertino juridinio asmens turto netekimo arba jo apimties sumažėjimo, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl žalos VšĮ „MMSC“ padarymo. Atlikus avansinės apyskaitos Nr. 2 bei ją pagrindžiančių papildomų duomenų (kurie gali būti nedelsiant pateikti teismui) išsamų tyrimą ir vertinimą, būtų nustatytos naujos bylai reikšmingos aplinkybės ir paneigtos teismų jau nustatytos, kad M. M. grynuosius pinigus panaudojo ne VšĮ „MMSC“ reikmėms.
3.8. Teismai visiškai netyrė ir nenustatė M. M. veiksmuose kaltės. Tyčinė kaltė, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis) sudėtis yra materialioji, kaltei, būdingai šiai nusikalstamai veikai, konstatuoti nepakanka VšĮ „MMSC“ priklausančių grynųjų pinigų laikymo, tvarkymo ir saugojimo tvarkos nesilaikymo. Ne mažiau svarbu nustatyti ir tai, ar šios tvarkos nesilaikymas yra susijęs su asmens (kaltininko) numatymu, kad juridinis asmuo šių pinigų neteks, ir to siekimu. Apie tokį kaltės turinį gali būti sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, kaip asmuo elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu, kaip kaltininkas pažeidė esmines jam nustatytas turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygas, ar įmonei buvo padaryta žalos ir pan. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-382-489/2015). Taigi, darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje nurodytos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo juridinio asmens reikmėms faktą. M. M. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytų pinigų nepasisavino, o juos naudojo jo įsteigtos ir vadovaujamos VšĮ „MMSC“ veiklai vykdyti (sportininkų paieškai, tarpininkavimui tarp sportininkų ir įvairių šalių futbolo klubų ir pan.), minėti pinigai, kurių pasisavinimu jis kaltinamas, buvo naudojami skrydžių bilietams, viešbučiams, degalams bei viešojo maitinimo paslaugoms po 2017 m. kovo 16 d. kratos apmokėti. Kaip minėta, VšĮ „MMSC“ veikla nebuvo apribota ar sustabdyta. Iš avansinės apyskaitos Nr. 2 turinio ir pirminių dokumentų, kurių pagrindu buvo parengta ši avansinė apyskaita, būtų nustatytas aiškus M. M. sumanymas disponuoti iš VšĮ „MMSC“ sąskaitos paimtomis lėšomis jos naudai, dengiant veiklos metu patiriamas išlaidas.
3.9. Kadangi M. M. jokių lėšų nepasisavino ir žalos VšĮ „MMSC“ nepadarė, o išleido jas šio juridinio asmens reikmėms, nepagrįstai buvo taikytos BK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos ir nuspręsta iš jo išieškoti valstybės naudai 23 591,47 Eur; šios sumos priteisimas valstybei reikštų antros tokios pačios sumos išieškojimą. Tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir minėto BK straipsnio nuostatoms.
2. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė M. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai įvertino bylos įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių jo veiksmuose buvimo. Nagrinėjamoje byloje laikytasi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, apkaltinamojo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, teismai savo sprendimuose pateikė išsamią bylos dokumentų turinio, specialistų ir ekspertų paaiškinimų bei kitų bylos įrodymų analizę, palygino juos tarpusavyje, patikrino jų patikimumą ir nurodė motyvuotas išvadas. Pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK normų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, jame nėra prieštaravimų, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
4.2. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai nusprendė taikyti turto konfiskavimą BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. VšĮ „MMSC“ civilinio ieškinio dėl jai priklausančių 23 591,47 Eur pasisavinimo nereiškė, todėl šią sumą pagrįstai nuspręsta konfiskuoti iš nuteistojo, kaip jo padarytos BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos rezultatą.
4.3. Įrodymų leistinumo klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keltas ir apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisakė, todėl kasacine tvarka jis nenagrinėtinas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato R. Rakausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo
6. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad M. M. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažintas nepagrįstai, nes šios veikos nepadarė, kartu ir nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas. Šie argumentai nepagrįsti.
7. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 183 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
8. Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais. Vadovaujantis šia nuostata reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Svarbu ir tai, kad nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.
9. Šioje byloje teismų nustatyta, kad nuteistasis M. M., būdamas VšĮ „MMSC“ direktorius, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d. iš VšĮ „MMSC“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų išgrynino lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš jų 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Byloje nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, taigi taip padaryta turtinė žala VšĮ „MMSC“.
10. Teismai taip pat nustatė, kad nuteistasis M. M., negrąžindamas viešajai įstaigai priklausančių lėšų ir nepagrįsdamas jų panaudojimo dokumentais, suvokė, kad veikia neteisėtai, suvokė, kad daroma veika pavojinga nuosavybei, numatė, kad dėl tokio jo veikimo daroma didelė turtinė žala šiai viešajai įstaigai, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
11. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes M. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu pagrįstai, nustačius šios jo veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Teismas pagrįstai nusprendė taikyti iš nusikalstamos veikos gauto turto – 23 591,47 Eur – kaip uždraustos veikos rezultato konfiskavimą BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes nuteistasis iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje civilinis ieškinys nepareikštas ir nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam.
12. Iš bylos matyti, kad nuteistasis pripažįsta šių lėšų paėmimo faktą, tačiau teigia, kad jos buvo panaudotos VšĮ „MMSC“ veiklai, todėl šiai įmonei žala nepadaryta. Teismai pakankamai išsamiai ir visapusiškai patikrino šią nuteistojo versiją ir ją motyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad pagal pirminį kaltinimą M. M. buvo kaltinamas 103 591,47 Eur pasisavinimu, tačiau, įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinimo apimtis buvo sumažinta 80 000 Eur ir, kaip minėta, konstatuotas 23 591,47 Eur lėšų pasisavinimas.
13. Teigdamas, jog ir ši 23 591,47 Eur suma buvo panaudota įmonės veiklai, apeliacinės instancijos teismui gynėjas pateikė VšĮ „MMSC“ direktoriaus M. M. pasirašytas avansines apyskaitas Nr. 1 ir Nr. 2. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir šias apyskaitas ištyrė, tuo tikslu iškvietė į teismo posėdį ir apklausė specialistę R. B. Teismas nustatė, kad šie dokumentai nepatvirtina, jog 23 591,47 Eur buvo panaudoti šios viešosios įstaigos reikmėms. Visos avansinėje apyskaitoje Nr. 1 nurodytos sumos specialistės jau buvo įvertintos ir pripažintos VšĮ „MMSC“ išlaidomis, kurioms pagrįsti pateikti pirkimo dokumentai, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Avansinėje apyskaitoje Nr. 2 nurodytos VšĮ „MMSC“ išlaidos, buvusios laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau kartu su šiuo dokumentu nepateikti jokie pirminiai jame nurodytą informaciją apie viešosios įstaigos patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, be to, ši apyskaita surašyta ir pasirašyta M. M. kaip VšĮ „MMSC“ direktoriaus, nors, Klaipėdos apygardos teismui iškėlus šiai įmonei bankroto bylą ir 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi ją pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tokių įgaliojimų surašyti šią avansinę apyskaitą ir ją pasirašyti M. M. neturėjo.
14. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl apeliacinės instancijos teismo pateikto apyskaitos Nr. 2 bei kitų įrodymų vertinimo, tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tuo tarpu teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus, konstatuoja, kad teismai, tirdami ir vertindami bylos įrodymus dėl M. M. inkriminuotos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių yra pagrįstos ne prielaidomis, bet teisėtais būdais gautų, teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu. Buvo įvertinti tiek kasatorių kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, išsiaiškintos iš esmės visos aplinkybės, reikšmingos bylai teisingai išspręsti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
15. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Kasatorius teigia, kad teismai vadovavosi specialisto išvada, pateikta remiantis ir kratos duomenimis, kurie nėra gauti teisėtu būdu, nes kratos metu paimti dokumentai aprašyti pernelyg abstrakčiai. Pažymėtina, kad šie kasatorių argumentai nepagrindžia neteisėto duomenų gavimo atliekant kratą, be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šis aptariamas klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keltas ir nagrinėtas, todėl nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
16. Kasatoriai teigia, kad teismai posėdžio metu neperskaitė kratų metu paimtų ir specialistės tirtų apskaitos dokumentų, kurie nebuvo įsiūti į bylą, nesiaiškino, ar tai tie patys minėtos kratos metu surinkti dokumentai ir ar jie visi. Iš bylos matyti, kad nuteistasis bei jo gynėjas prašymų perskaityti kratos metu paimtus dokumentus nereiškė, nors tokia teise naudotis turėjo galimybę, o kasaciniame skunde nenurodo, kurie konkretūs dokumentai, kasatorių nuomone, liko neištirti. Be to, šis klausimas apeliaciniame skunde taip pat nebuvo keltas, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. M. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Rakausko kasacinį skundą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
