Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1194/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00332-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.16.1;
1.1.7.2.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2025 m. balandžio 2 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,
kaltinamajam V. I., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandraitei – Butvilienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. V. I., paslėpė turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent – jis, 2023 m. gegužės 23 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato, esančio adresu Pylimo g. 52, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17765-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, paskiriant jį minėto turto saugotoju, būdamas pasirašytinai supažindintas su 2023 m. gegužės 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu, kuriuo vadovaujantis jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 090 eurų, perduodamas jam saugoti, kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį, šiuo protokolu pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat būdamas 2023 m. birželio 8 d. (kaltinime nurodyta data – 2024 m. birželio 8 d. taisytina ir laikytina, kaip rašymo apsirikimas), pasirašytinai supažindintas su 2023 m. birželio 1 d. (kaltinime nurodyta data – 2024 m. birželio 1 d. taisytina ir laikytina, kaip rašymo apsirikimas) Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu, kuriame jam nurodyta paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegija), savo įsipareigojimo nevykdė ir automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas 2023 m. vasaros laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paslėpė automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Kaltinamasis V. I. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad automobilis jam nepriklauso, jis priklauso Norvegijoje registruotai įmonei. Jis yra tos įmonės įkūrėjas, tai nėra jo asmeninis turtas. Automobilis realiai nebuvo apžiūrėtas ir nenustatyta reali jo vertė. Jis pirktas už 800 Eur, o Lietuvoje įvertintas 4 000 Eur su PVM. Tai neteisybė. Norvegija ne Europos sąjungos valstybė ir įvertinti automobilį su PVM yra nelogiška. Automobilis nėra paslėptas. Teismas neapribojo juo naudotis, galėjo juo važinėti. Kurį laiką jis stovėjo Lietuvoje. Likus 3 dienoms iki 3 mėnesių paprašė automobilį apdrausti. Reikėjo juo išvykti į Norvegiją. Trečiųjų šalių automobilis Lietuvoje gali būti tik 3 mėnesius. Išvyko į užsienį šiuo automobiliu. Pats nevairavo. Automobilį pardavė J. V., tačiau iš Norvegijos buvo gauti dokumentai, kad automobilis priklauso įmonei, tai nesusipratimas. Ir šiai dienai automobilis priklauso įmonei ir nėra parduotas. Vienuose dokumentuose buvo nurodyta, kad jis automobilį turėjo saugoti ten, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o jau kituose dokumentuose ten, kur yra jo gyvenamoji vieta. Kaip jį gali saugoti, jei juo gali disponuoti. Nebuvo nurodyta, kaip turi automobilį saugoti. Saugojimas Elektrėnuose buvo neįmanomas, nes namai buvo renovuojami ir automobilis ten stovėti negalėjo. VMI jo ieškojo netiksliu adresu ir jei kažką ir turėjo gauti, negavo. Jo banko sąskaitos areštuotos. Rugpjūčio mėnesį su draugu išvažiavo į Norvegiją, vežė įrankius. Grįžo ir pastatė automobilį Kauno rajone. Suvokė, kad automobilį turės atiduoti, kadangi jis yra konfiskuotas. Su šiuo faktu nesiginčijo, sutiko. Automobilis stovėjo Kaune, mokamoje stovėjimo aikštelėje. Grįžo gal spalio mėnesį. Automobilis pastatytas stovėjimo aikštelėje. Praėjus 3 mėnesiams po baudžiamojo įsakymo priėmimo išvažiavo į Norvegiją. Po mėnesio grįžo. Negalėjo automobilio parduoti, įkeisti, bet naudotis juo galėjo. Nesikreipė niekur dėl automobilio konfiskavimo, jam neaišku kam jį turėtų atiduoti. Automobilis buvo konfiskuotas ir išvežtas į policijos aikštelę ir po savaitės jam grąžintas saugoti. Jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo neskundė. Norėtų, kad jis būtų pripažintas nekaltu ir byla būtų nutraukta, o automobilis atitektų teisėtam savininkui – Norvegijos įmonei. Valstybinės įstaigos padarė daug klaidų. K. V. ir J. V. davė parodymus. Bandoma prikišti, kad automobilis yra parduotas. Jis yra sakęs, kad jei jie sutinka apmokėti už automobilio saugojimą aikštelėje, jis automobilį parveš per 3 valandas. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad su tuo ką išdėstė prokurorė jis kaip ir sutinka. Nesutinka tik su tokiais dalykais, kaip kaltinamojo akto surašymas, kur parašyta, kad apribota jo nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Jis daug kartų kartojo, kad V. I. jam nuosavybės teise priklausančio automobilio neturi. Niekur nepaminėta, kad automobilio savininkas yra Norvegijoje registruota įmonė. Kaltinamasis aktas surašytas atmestinai. Jam neaišku dėl ikiteisminio tyrimo atsisakymo. Taip pat buvo nurodyta iki kada paskirtas laikinas apribojimas. Kai baigiasi laikinas apribojimus mano, kad jis gali kažką daryti, juo naudotis. Niekas jo neieškojo, neprašė atvykti. Realiai niekas to automobilio neieškojo. Ataskaitose buvo nurodyti jo skirtingi adresai. Neaišku ir jei ieškojo, tai kur ieškojo automobilio. Jam nenurodė kaip turi saugoti automobilį. Yra daug neatitikimų byloje. Nėra įrodymų, kad jis kažką pažeidė. Tik po metų, po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, byla atnaujinama ir pateikiamas kaltinimas. Pagal laikiną apribojimą, jis suprato, kad praėjus 3 mėnesiams, gali juo naudotis, jį paskolinti. Taip ir padarė. Jį piktina, kad visur rašoma, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, tačiau jis jam nepriklauso. Tai yra neteisybė. Yra nepatenkintas neparuoštais dokumentais, kur skiriasi ir jo gyvenamosios vietos adresas. Prašo jį išteisinti, savo kaltės dėl automobilio perdavimo neįžvelgia. O dėl automobilio konfiskavimo yra nemažas procesas, nes automobilis priklauso ne jam, o įmonei. Kaip jam nusirašyti automobilį Norvegijoje, jei jis konfiskuojamas Lietuvoje. Keistai skamba prokurorės pasakymas, kad jis neva slepia mokesčius nuo valstybės. Jei Norvegijoje automobilį išregistruoja, tai turi sumokėti papildomus mokesčius, nes automobilis yra registruotas įmonės vardu. Prašo laikyti jį nekaltu dėl daugelio gramatinių ir kitų klaidų. Jis nėra to automobilio savininkas. Tai yra tikrai klaidos. Teismai ir prokurorai neturėtų tiek klysti, kad surašytų klaidingus adresus ir kitus dalykus. Kaltinimai yra nepagrįsti. Jis ankščiau sakė „susimokate už saugojimo aikštelę, nes teismas jam liepė saugoti, automobilis pargabenamas, nemokate už saugojimą – automobilis keliauja atgal į Norvegiją“. Jis negali sumokėti ir baudų, o dar ir automobilis konfiskuojamas, ir dar už aikštelę mokėti. Laiko save nekaltu, prašo automobilį grąžinti norvegams.
3. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. I. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, poziciją išreikš dalyvaujant gynėjui. Parodymus duos apie tyrimą, dalyvaujant gynėjui (1 t., b. l. 120-122).
4. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas V. I. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltės nepripažįsta. Apie tiriamą nusikalstamą veiką parodo, kad lengvasis automobilis Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos priklauso Norvegijoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės savininkas ir vienintelis jos akcininkas yra jis. Automobilis pirktas 2022 m. rugsėjo 1 d. įmonės vardu, už įmonės pinigus. Pirkimą vykdė jis pats ir pirko automobilį Norvegijoje. Šį automobilį naudojo darbiniams reikalams. Važiuodavo ir į Lietuvą. Kai paskutinį kartą su juo buvo grįžęs, 2023 m. kovo 5 d., datos tiksliai nepamena, 2023 m. gegužės 16 d. ar 17 d., jį sulaikė policija už šio automobilio vairavimą esant neblaiviam. Automobilis buvo iš karto nuvarytas į policijos saugojimo aikštelę, o vėliau, maždaug už savaitės, jam buvo grąžintas. Jam automobilis Volvo V50, valstybinis Nr. AJ70302, buvo grąžintas su uždėtu turto areštu ir paaiškinta, kad jis negali jo perleisti tretiesiems asmenis, negali parduoti, bet jis gali juo naudotis. Viską suprato ir pasirašė pateiktus jam dokumentus. Kadangi dėl vairavimo esant neblaiviam jam buvo apribota teisė vairuoti automobilį, paprašė ir susitarė su draugu, J. V. ir jo tėvu K. V., kad jis pavairuos automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikys pas save, nes jam nebuvo galimybės jo laikyti prie savo daugiabučio, nes buvo suinteresuotas, jog automobilis nebūtų apgadintas, o ir kaimynai ėmė reikšti pretenzijas, kad mėnesį laiko stovi aikštelėje prie daugiabučio automobilis, kuriuo niekas nevažinėja ir jis užima vietą. Taip pat jam reikėjo, kad esant reikalui K. arba J. jį pavežtų ir tai jo supratimu buvo logiška daryti, su jo įmonei priklausančiu automobiliu. Šis automobilis buvo apdraustas K. vardu, kadangi jis turėjo laikinų nesklandumų su bankais, kuriuose yra jo visos sąskaitos ir Norvegijoje jis apdrausti dėl šių kliūčių draudimo bendrovėje automobilio negalėjo. Todėl K. apdraudė automobilį Lietuvoje, su jo žinia, bet kuriam laikotarpiui – nesidomėjo. Kol automobiliu važinėjo K., jis jo prašydavo pagal poreikį jį pavežti. Nevertina savo veiksmo, kaip tyčia pažeisto jam paskirto įsipareigojimo perleisti ar parduoti turtą trečiam asmeniui, nes tiek K., tiek J. jį vežė su jo reikalais, jo įmonei priklausančiu automobiliu. Savo tikslais automobiliu nei vienas jų nesinaudojo. Kai buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, dėl jo vairavimo automobilio Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaiviam, jis suprato, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, automobilio konfiskavimas. Tada jis pasakė K., kad jis nebevažinėtų su juo ir automobilį pastatė privačioje automobilių saugojimo aikštelėje, Kauno rajone. Aikštelės adreso nepasakys, nes neketina jo atiduoti, kol nebus sumokėta iš valstybės lėšų už jo saugojimą, nes ne jo problema, kad automobilis ten buvo pralaikytas daugiau nei metus laiko. Jis jo neslėpė, laikė aikštelėje iki kol atvyks kažkas jo paiimti, kaip konfiskuoto turto. Jo niekas neieškojo, jis jokios informacijos apie tai, kad kažkas ieško kur yra automobilis ir, kad jį turi pasiimti, ar jis turi atiduoti, nėra gavęs. Jam baudžiamasis įsakymas atsiųstas registruotu paštu – (duomenys neskelbtini), į faktinę gyvenamąją vietą. Jam niekur ir niekas nepaaiškino, kaip vyks procesas dėl automobilio Volvo V50 iš jo paėmimo, ir kaip jis jį turi saugoti, jam nebuvo paaiškinta nei pas ikiteisminį tyrimą vykdžiusią tyrėją, nei baudžiamajame įsakyme. Pastarajam kalbama tik apie baudą, o dėl automobilio konfiskavimo nieko neparašyta tik apie baudos sumokėjimą (1 t., b. l. 125-128).
5. Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas V. I. parodė, kad papildomai apklausoje į pateiktus tyrėjos klausimus atsakyti sutinka. 1. 2023 m. gegužės 23 d. (Vilnius) Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, su kuriuo susipažinote pasirašytinai ir gavote jo kopiją, nurodoma, kad laikinai apribojama teisė į turtą, t. y. V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m., variklis 1560, dyzelinas, kuriam laikinai apribojama nuosavybės teisė ir kurį draudžiama parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Turto saugotoju paskiriamas V. I.. Ar esate susipažinęs su minėtu dokumentu ir jo turiniu, bei pasirašęs jame? Atsakymas: Jam sunku prisiminti, bet mano, kad taip, pasirašė, nes sutiko su viskuo ką jam tada davė pasirašyti ir nieko neginčijo. 2. 2023 m. gegužės 23 d. (Vilnius) 13.30 val. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole nurodoma, kad V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė į turtą apribota, dėl jo turto apribojimo: automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m., variklis 1560, dyzelinas, minėtas turtas perduotas saugoti V. I., uždraudžiant jį parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti. V. I. protokole pažymėjęs, kad „Aš, V. I. pasižada saugoti prie šio protokolo pridedamame turto apyraše nurodytą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą“. Su protokolu V. I. susipažino pasirašytinai, įteikta dokumentų kopija sudaryta iš 2 lapų. Ar esate susipažinęs su minėtu dokumentu ir jo turiniu, gavęs jo kopijas, bei pasirašęs jame? Atsakymas: Jam sunku prisiminti, bet mano, kad taip, pasirašė, nes sutiko su viskuo ką jam tada davė pasirašyti ir nieko neginčijo. 3. Ar Jūs esate gavęs 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą? Atsakymas: Taip, esu gavęs. Jis Jums įteiktas pasirašytinai 2023 m. birželio 8 d. Adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Ką galite pakomentuoti? Atsakymas: Taip teisingai. 4. 2023 m. birželio 23 d. TBĮ įsigaliojo, negavus skundų. Tai suponuoja, kad Jūs sutikote su automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir apie tai žinojote jau nuo 2023 m. birželio 8 d., kai gavote teismo baudžiamąjį įsakymą. K. V. apdraudė Jūsų automobilį 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. Kur laikėte automobilį nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. spalio 25 d.? Ar dėl šio automobilio konfiskavimo į Jus kreipėsi kokių nors institucijų atstovai telefonu, el. laiškais, registruotais laiškais, buvo atvykę gyvai? Automobilis Volvo V50, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kartais Kaune, adreso nenurodys, nes nenori įkišti kitų žmonių, kurie niekaip nesusiję su šia byla, kartais (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio kieme. Atsakymas: iš institucijų niekas jo jokiais būdais neieškojo, bet gal ieškojo ir nerado, bet apie tai duomenų jis neturi. 5. Ar Jums teko kalbėtis su policijos pareigūne 2023 m. spalio mėnesį, Jums būnant Norvegijoje, apie automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? Ar pamenate pokalbio turinį ir ką sakėte, apie tai, kur yra automobilis? Iš pareigūnės 2023 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo: „Mobiliuoju telefonu susisiekus su V. I. ir pasiteiravus kur šiuo metu yra automobilis Volvo V50, jis nurodė, kad minėta transporto priemonė yra Norvegijoje, pats jos neeksploatuoja, jį yra paskolinęs savo kolegoms iš Norvegijos, nurodė, kad automobilis yra Narviko mieste. Asmeniui paaiškinta, kad minėtam automobiliui paskirta konfiskacija. V. I. nurodė, kad teismo sprendimu nėra uždrausta eksploatuoti minėto automobilio, todėl jį paskolino kolegoms, taip pat teigė, kad automobilis šiuo metu yra nieko vertas, planavo apskritai jį utilizuoti. Paklausus pas V. I. ar jis žino, jog už transporto priemonės sunaikinimą ar slėpimą jam grėstų baudžiamoji atsakomybė, šis nurodė, kad tą supranta, teigė, kad automobilio pats į Lietuvą nepristatys, kadangi jam tai per daug kainuotų“. Iš dalies Jūsų pasakojimą patvirtina ir K. V., kuris nurodo, kad jo sūnus, J., jam paskolino automobilį Volvo V50, neprisimena valst. Nr., pamena, kad norvegiškas. Iš kart jį apdraudė mėnesiui (2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d.), tačiau jam ėmus gesti po dviejų dienų, grąžino savo sūnui, J. V.. Jis negali patvirtinti, kad su tuo pačiu automobiliu jis išvyko į Norvegiją. Kelionėje jis sugedo, ir paliko Narviko mieste aikštelėje, kur ir dabar (t. y. 2023 m. rudenį, galimai spalio mėn.) jis yra. J. minėjo, kad automobilis paimtas iš V., nes jis geria. Atsakymas: šio klausimo jis nekomentuos. 6. Kodėl Jūs, dar 2023 m. birželio 8 d. (gavote TBĮ ir su juo laikoma, kad esate susipažinęs, nes negauti jokie skundai ir 2023 m. birželio 23 d. TBĮ įsigaliojo), žinodamas, jog yra skirtas Jūsų turto konfiskavimas, nepaisėte teismo įpareigojimo ir automobilio nesaugojote ir/ar jo neperdavėte, kai Jums jau buvo žinoma, kad yra vykdomas teismo įpareigojimas – automobilio konfiskavimas? Atsakymas: po įvykio, kai vairavo neblaivus, automobilį konfiskavo policija. Tada jį išsikvietė ir grąžino automobilį su įsipareigojimais, kad negali juo disponuoti, negali parduoti, dovanoti ar sugadinti trijų mėnesių laikotarpiu. Jo supratimu po teismo sprendimo – konfiskuoti automobilį, jis turėjo gauti instrukcijas ką jam toliau daryti su teismo konfiskuotu automobiliu, kuris yra registruotas jo įmonės, registruotos Norvegijoje, vardu. Jis būtų iš karto pristatęs automobilį, jeigu tik būtų to pareikalauta tinkamai. Jis tyčia neslėpė šio automobilio ir nenorėjo užsitraukti dėl to baudžiamosios atsakomybės. Jis po teismo sprendimo ir įpareigojimo su aiškiais nurodymais kaip jam elgtis dėl automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, jį įsipareigos pristatyti per parą, po to kai kažkuri iš institucijų, kuri atsakinga už automobilio konfiskavimą, sumokės už jo saugojimą aikštelėje Kauno rajone, adreso nenurodys. Kol kas nesakys kur jis, nes atvažiuos kažkas paimti automobilio ir liks skoloje aikštelei, kur buvo saugotas automobilis apie metus laiko (1 t., b. l. 141-145).
6. Liudytojas J. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kartu dirbo. D. N.. Kiek žino V. sustabdė girtą vairuojant. Turėjo konfiskuoti automobilį, bet iš jo nekonfiskavo. Po metų pradėjo automobilio ieškoti, bet automobilio nebuvo. To automobilį jis (liudytojas) nenaudojo. Prieš 2-3 metus su V. tuo automobiliu, Volvo, važiavo į Norvegiją grąžinti įrankių. Nuvažiavo į Norvegiją su V., vėliau grįžo į Elektrėnus. Ten paliko automobilį. Automobilį vairavo jis (liudytojas), padėjo V., nes jis negalėjo vairuoti. To automobilio jis nei pirko, nei perėmė, nei kitaip jį įsigijo. Jis padėjo draugui nuvažiuoti, nes pastarasis negalėjo vairuoti. To automobilio jis (liudytojas) niekam nedavė. Galbūt dieną iki tos kelionės važiavo pas V. tuo automobiliu. Daugiau juo nesinaudojo. Jis (liudytojas) Volvo automobilio niekam nedavė naudotis. Visada automobiliu naudojosi kartu su V., nes jis pats negalėjo vairuoti. Kiek žino automobilis priklauso V. įmonei. Kai važiavo į Norvegiją ir grįžo į Elektrėnus buvo gal ruduo ar pavasaris. Tiksliai koks metų laikas buvo tikrai neatsimena, bet tikrai ne žiema. Norvegijoje automobilį truputi pasitvarkė. Jis su V. važiavo tik vieną kartą į Norvegiją tuo automobiliu. Nežino, kur šiuo metu yra automobilis. Su V. kalbėjo tik tiek, kad jį pagavo neblaivų ir atėmė teises, kad jis turi saugoti ar prižiūrėti automobilį – nežinojo.
7. Liudytoja J. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos departamente, paimtų daiktų valdymo skyriuje. Kaltinamojo nepažįsta, jis nėra jos giminaitis ar šeimos narys. Kaip įprastai vykdė savo darbą. Gavo iš Vilniaus apylinkės teismo dokumentus dėl automobilio konfiskavimo. Kadangi automobilis turėjo ne Europos sąjungos registraciją, automobilio konfiskavimą vykdo muitinės departamentas. Pagal tuos dokumentus ji paruošė dokumentus dėl automobilio konfiskavimo muitinei ir išsiuntė. Vėliau gavo raštą iš muitinės, kad pagal nurodytą adresą ir kontaktinį telefoną, jie negalėjo perimti to automobilio. Nei ji, nei muitinė negali Vilniaus apylinkės teismui atsakyti, kur yra automobilis. Taip pat buvo paruoštas raštas Vilniaus VPK, kad jie padėtų nustatyti kur yra automobilis. Gavo iš jų atsakymą, kad automobilis yra Norvegijoje. Muitinė turi perimti automobilio konfiskavimą, nes automobilis turi ne Europos sąjungos registraciją. Tokių automobilių konfiskavimą vykdo muitinės departamentas. Jie gavo iš teismo dokumentus dėl automobilio konfiskavimo ir privalėjo vykdyti. Ji padarė atžymą DVS sistemoje, kad buvo išsiųstas raštas muitinei. Vėliau gavus per DVS iš muitinės, kad jie negali perimti, buvo parašytas raštas Vilniaus VPK, kurie jau perdavė vykdymui pagal teritoriją. Tuomet kartu su muitine parašė raštus Vilniaus VPK dėl automobilio būvimo vietos. Negali atsakyti, ar muitinės departamentui pavyko susisiekti su automobilio savininku. Ji parašė tarnybinį pranešimą, kad negali vykdyti Vilniaus apylinkės teismo nurodymo, nes negali rasti automobilio. Kodėl muitinės departamentas atsisakė kelti bylą, atsakyti negali.
8. Liudytoja J. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja parodė, kad ji dirba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vyriausiąja specialiste. M. Ž. P. dirbo Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, tačiau nuo 2024 m. birželio 21 d. nedirba. 2023 m. birželio 27 d. gavo per dokumentų valdymo sistemą (vadinamą DVS) dokumentą registracijos numeris 10-G-40775, tai buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas dėl automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (Norvegijos registracija) konfiskavimo. Tuo pagrindu 2023 m. birželio 28 d. parengė dokumentą (leidimą) registracijos numeris 5-S-15143 dėl minėto teismo baudžiamojo įsakymo siuntimo vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Valstybei perduotino turto skyriui. Pagal gautą jo skyriuje 2023 m. birželio 29 d. raštą registracijos numeris 5-G-7843, Valstybinė mokesčių inspekcija perdavė konfiskavimą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija konfiskuoja transporto priemones tik su Europos sąjungoje esančių šalių automobilių registracija. O kaip minėjo, automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas Norvegijoje. 2023 m. gegužės 23 d. automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugojimui pasirašytinai V. I., kurį jis turėjo saugoti adresu – (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas. 2023 m. liepos 7 d. parengė dokumentą, kurio registracijos numeris 5-S-15992 dėl automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas Norvegijoje, konfiskavimo, kurį pasirašė M. Ž. P., tuo metu laikinai atlikęs minėto skyriaus vedėjo funkcijas. Dėl to atitinkamai raštu registracijos numeris 5-S-15992 buvo informuotas teritorinis policijos komisariatas, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas, kuriam buvo pavesta nurodyti atstovą, įgaliotą atlikti automobilio perdavimą Muitinei realizavimui. 2023 m. lapkričio 20 d. jo skyrius buvo informuotas, raštu registracijos numeris 5-G-14178, kad minėtame policijos komisariate yra priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nutarimas buvo pridėtas prie informacinio rašto. Apie tai, kad Muitinė neturi galimybės perimti automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo informuota 2023 m. gruodžio 14 d. raštu 5-G-15607 (1 t., b. l. 55-56).
9. Liudytojas K. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 1,5 metų teko pasinaudoti automobiliu, kuris buvo ne jo, bet jis jį apdraudė, kad būtų galima juo naudotis. Tiksliai, kada tai buvo, neatsimena. V. tuo metu neturėjo pinigų. Sūnus J. sakė „pasinaudosime, kai apdrausime“. Tačiau automobilis iš karto pradėjo gesti ir teko grąžinti. Tai buvo automobilis Volvo. Automobilį apdraudė savo vardu. Trumpai juo pasinaudojo, gal 1-2 dienas, jokių įvykių nebuvo. Per sūnų J. gavo automobilį Volvo, kartu buvo. Automobilį jis atidavė J., o pastarasis turėjo atiduoti V. Jis nežino, kur dabar tas automobilis. Tai buvo vasara. Žodžiu susitarė, kad pasinaudos automobiliu, kol remontuos savo. Jis nežinojo, kad automobilis yra konfiskuotas, būtų jo nedraudęs savo vardu.
10. Liudytojas K. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad 2023?m. vasarą, tikslios datos neatsimena, jo sūnus J. V. paskolino jam automobilį Volvo V50, koks buvo jo valst. Nr. jis neatsimena, atsimena, kad jis buvo norvegiškas. Jis automobilį iškart apdraudė mėnesio laikotarpiui ir pradėjo juo važinėti. Juo važinėjosi dvi dienas, kol automobilis sugedo, tuomet grąžino Volvo automobilį sūnui J., kadangi susitvarkė savo asmeninį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam tas Volvo nebebuvo reikalingas. Kiek žino, J. automobiliu Volvo išvažiavo į Norvegiją, tačiau nežino, ar tikrai tuo automobiliu. Žino, kad automobilis Volvo norvegiškais valstybiniais numeriais priklauso V., kurio pavardės nežino. Sūnus J. jam pasakė, kad paėmė šį automobilį Volvo iš V., kadangi V. geria. Kur tiksliai šiuo metu yra Volvo automobilis norvegiškais numeriais, jis nežino. Jo sūnus J. gyvena ir dirba Norvegijoje, kada jis planuoja grįžti jis nežino (1 t., b. l. 39-41).
11. Liudytojas V. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Muitinės departamente, nėra priežasčių dėl kurių negalėtų būti liudytojas šiame procese, nepažįsta nei kaltinamojo, nei kitų dalyvių. Elektrėnų policijos komisariatas informavo muitinę apie konfiskuotiną automobilį Volvo, kuris turi ne Sąjungos prekių statusą, todėl konfiskavimo atveju administravimą vykdo muitinė. Tačiau automobilio neperdavė, nes nežinojo, kur jis yra. Jis nebuvo perduotas muitinei, todėl nieko pasakyti negali. Automobilis muitinei nebuvo perduotas. Muitinės departamentas neieško automobilio, tik perima iš institucijos, kuri vykdo konfiskavimą. Šiuo atveju konfiskavimo vykdymas buvo pavestas Elektrėnų policijos komisariatui. Jiems buvo pateiktas raštas iš Elektrėnų policijos komisariato, kad konfiskuotas toks automobilis. Iš pradžių gavo raštą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal kompetenciją, kadangi automobilis neturi Europos sąjungos prekių statuso. Muitinės departamentas tuomet paprašė nurodyti, kur yra automobilis, kas perduos, kurioje vietoje, bet to nebuvo padaryta. Susirašinėjimuose buvo pateiktas baudžiamasis įsakymas, kuriame buvo matomi duomenys apie automobilio saugotoją. Nežino, apie kokį atsisakymą paimti automobilį kalba kaltinamasis. Muitinės departamentas neatsisakė priimti automobilio. Galėjo būti taip, kad Muitinės departamentas atsakė, kad neturi galimybių pasiimti užsienio valstybėje esančio automobilio. Saugojimo aikšteles Muitinės departamentas turi. Automobilis nebuvo perduotas Muitinės departamentui. Jei būtų automobilis perduotas, tai Muitinės departamentas turėtų, kur jį laikyti. Ir jei šiuo metu automobilis būtų perduotas, Muitinės departamentas priimtų. Muitinės departamentas pats neieško automobilio ir laukia kol jiems pristatys Elektrėnų policijos komisariatas, tai ne Muitinės departamento kompetencija. Importo mokestis ir PVM yra apskaičiuojamas realizuojant automobilį. Jį realizavus yra išskaičiuojama ir atitinkamai pervedama. Importo mokestis ir PVM apskaičiuojamas nuo realizavimo sumos. Realizavimo pradinę vertę nustato Muitinės departamentas prieš realizuodamas. O vėliau automobilis realizuojamas aukcione ir kokią kainą pasiūlo aukciono dalyviai, tokia ir yra realizavimo kaina. Muitinės departamentas automobilį vertina faktiškai, kai turi automobilį, atsižvelgiant į jo techninę būklę.
12. Teismas, prokurorės prašymu, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino 2024 m. balandžio 30 d. vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko nutarimo, panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rezoliucinę dalį (1 t., b. l. 5).
13. 2023 m. liepos 7 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus rašto Nr. 5-S-15992 duomenimis nustatyta, kad kreiptasi dėl konfiskuojamos transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietos nustatymo (1 t., b. l. 1-3).
14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate atliekamo nuo 2024 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00332-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus raštą Nr. 5-S-15992, dėl konfiskuojamos transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietos nustatymo (1 t., b. l. 4-11, 12-14).??
15. 2023 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės nutarimo duomenimis nustatyta, kad skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. I. turtui – automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su Norvegiškais valstybiniais numeriais) 4 090 Eur vertės, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausti parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Turto saugotojas – V. I.. Su nutarimu 2023 m. gegužės 23 d. susipažindintas pasirašytinai V. I. (1 t., b. l. 26-28).
16. 2023 m. gegužės 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo duomenimis nustatyta, kad V. I. turtui, automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su Norvegiškais valstybiniais numeriais), taikytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždrausti parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti. Turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perduotas saugoti V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Su nutarimu 2023 m. gegužės 23 d. supažindintas pasirašytinai V. I., kur jis pasižadėjo saugoti prie šio protokolo pridedamame turto apyraše nurodytą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. V. I. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą (1 t., b. l. 30-32).
17. 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo duomenimis nustatyta, kad V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. I. paskirta galutinė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Paskirta V. I. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bei 2 (dvejiems) metams uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 23 d. Paskirta V. I. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotas automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegija). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu V. I. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegija), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti (1 t., b. l. 66-75).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymos baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtMTkwMi04NjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-1902-865/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-1902-865/2023">e1-1902-865/2023</a> dėl 2023 m. birželio 1 d. baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 8 d. V. I. jis įteiktas pasirašytinai (1 t., b. l. 81).
19. 2023 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas perdavė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patvarkymą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtMTkwMi04NjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-1902-865/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-1902-865/2023">e1-1902-865/2023</a> dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d., V. I. automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegija) konfiskavimo vykdymo (1 t., b. l. 86).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
20. BK 246 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų nėra tapačios, jos turi savarankišką prasmę, kurią reikia įrodyti atskirai. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Be to jis turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi būti nustatytas BK 246 straipsnio nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia. Atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 131/2013, 2K-420/2013, 2K- 96/2015, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).
21. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
22. V. I. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, automobilio nepaslėpė. Jis paaiškino, kad šiuo metu automobilis yra vienoje iš Kauno mieste esančių saugojimo aikštelių. Jo nuomone, kaltos institucijos, kurios laiku automobilio iš jo nepaėmė. Jis reikalauja, kad jam būtų atlygintos išlaidos už automobilio saugojimą aikštelėje, kurioje šiuo metu stovi automobilis, ir po to jis automobilį grąžins. Taip pat jis ginčija aplinkybę, kad automobilis yra jo nuosavybė, pasak kaltinamojo, automobilis priklauso Norvegijoje registruotai jam priklausančiai įmonei, todėl šiuo atveju automobilis negali būti konfiskuotas.
23. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo V. I. atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ajame skyriuje pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17765-23. Minėto ikiteisminio tyrimo metu, ko viso proceso metu neginčijo ir pats kaltinamasis V. I., transporto priemonei – automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegija), prokuroro nutarimu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, automobilio saugotoju paskiriant patį kaltinamąjį V. I.. Su šios procesinės prievartos priemonės paskyrimu ir taikymo sąlygomis, V. I. buvo supažindintas pasirašytinai, ko bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats kaltinamasis, be to, atkreiptinas dėmesys, kad jis neginčijo ir automobilio nuosavybės aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad vėliau užbaigus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17765-23, kaltinamasis V. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTEtMTkwMi04NjUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e1-1902-865/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e1-1902-865/2023">e1-1902-865/2023</a> buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtu teismo sprendimu V. I. buvo paskirta galutinė sumažinta 60 MGL dydžio bauda bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teisė vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei turto konfiskavimas, iš pastarojo konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Volvo V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Norvegija), ir iki turto konfiskavimo įvykdymo paliekant minėtai transporto priemonei prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Su minėtu baudžiamuoju įsakymu V. I. buvo supažindintas 2023 m. birželio 8 d. pasirašytinai. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 23 d.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paliko galioti transporto priemonei prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki turto konfiskavimo įvykdymo, todėl prokuroro nutarime nurodytas terminas nesibaigė 2023 m. rugpjūčio 23 d. Be to, pažymėtina, kad po 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2023 m. birželio 23 d.), o būtent 2023 m. liepos 7 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus raštu Nr. 5-S-15992 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą dėl konfiskuojamos transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietos nustatymo. Liudytoja J. B. (Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus darbuotoja) apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji negalėjo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo dėl automobilio Volvo V 50 su norvegiška registracija, konfiskavimo. Paaiškino, kad buvo parengti dokumentai Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl baudžiamojo įsakymo vykdymo, po to vykdymas buvo perduotas Muitinės departamentui, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija konfiskuoja transporto priemones tik su Europos Sąjungoje esančių šalių automobilių registracija. Jos žiniomis, iš muitinės atstovo, šis sprendimas nebuvo įvykdytas. Patvirtino, kad rašė raštą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui, kad jie padėtų nustatyti, kur yra automobilis. 2023 m. spalio 25 d. tyrėjos Simonos Pučinskaitės tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad vykdant pavedimą…<…>… mobiliuoju telefonu susisiekus su V. I. ir pasiteiravus, kur šiuo metu yra automobilis Volvo V50, jis nurodė, kad minėta transporto priemonė yra Norvegijoje, pats jos neeksploatuoja, jį yra paskolinęs savo kolegoms iš Norvegijos, nurodė, kad automobilis yra Narviko mieste. Asmeniui paaiškinta, kad minėtam automobiliui paskirta konfiskacija. V. I. nurodė, kad teismo sprendimu nėra uždrausta eksploatuoti minėto automobilio, todėl jį paskolino kolegoms, taip pat teigė, kad automobilis šiuo metu yra nieko vertas, planavo apskritai jį utilizuoti. Paklausus V. I., ar jis žino, jog už transporto priemonės sunaikinimą ar slėpimą jam grėstų baudžiamoji atsakomybė, šis nurodė, kad tą supranta, teigė, kad automobilio pats į Lietuvą nepristatys, kadangi jam tai per daug kainuotų. Liudytojai K. ir J. V. patvirtino, kad automobiliu, kuriam buvo paskirtas nuosavybės apribojimas, naudojosi, tačiau nežinojo apie paskirtus apribojimus. Liudytojas J. V. taip pat paaiškino, kad po to, kai kaltinamasis vairavo neblaivus, gal prieš 2-3 metus, jis kartu su V. tuo automobiliu – Volvo važiavo į Norvegiją grąžinti įrankių. Nuvažiavo į Norvegiją, vėliau grįžo į Elektrėnus.
25. Taigi, kaltinamojo kaltę patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų ir liudytojų parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam šioje byloje pareikšto kaltinimo, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamai nustatyta tai, jog kaltinamasis V. I. pirmiau minėtą transporto priemonę, nepaisant jam paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paslėpė. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu V. I. kaltino institucijas dėl laiku nepaimto konfiskuotino turto, tačiau teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus rašytinių baudžiamosios bylos duomenų kontekste, neturi pagrindo su jais sutikti ir juos vertina išimtinai kaip gynybinę pastarojo poziciją. Teismo nuomone, V. I. piktybiškai vengia atiduoti konfiskuotiną turtą, nes kaip jis nurodė – pirmiausia institucijos jam turi atlyginti išlaidas už automobilio saugojimą aikštelėje, kurioje šiuo metu stovi minėtas automobilis, ir tuomet jis per 3 val. automobilį pristatys. Byloje nėra tokių duomenų, kad V. I. buvo įpareigotas laikyti konfiskuotiną turtą – automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje ir, teismo nuomone, tam nebuvo jokios būtinybės, nes, pasak V. I., minėtas automobilis šiuo metu yra nieko vertas.
26. Taigi, iš pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių bei vienas kitą papildančių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad V. I. bylai aktualiu laiku, o būtent – 2023 m. gegužės 23 d. ir 2023 m. birželio 8 d., būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas apie tenkančią atsakomybę dėl automobilio saugojimo, paslėpė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį – Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
27. Iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad V. I. pasirašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. nutarime dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo skyrimo jam priklausančiai transporto priemonei – automobiliui Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, jis pasirašė ir tos pačios dienos laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole, kuriame buvo aiškiai išvardinta laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdymo tvarka bei atsakomybė, jei šios tvarkos nėra laikomasi. Pabrėžtina, jog nei viename iš pirmiau minėtų procesinių dokumentų V. I. neišreiškė pozicijos, kad su šių dokumentų turiniu nesusipažino, jų nesupranta ir nepageidauja jų pasirašyti. Priešingai, juose yra tik pastarojo parašas be jokių pastabų ir prierašų. Be kita ko, šiuose procesiniuose dokumentuose taip pat nėra išreikštas V. I. nesutikimas, kad transporto priemonė – Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso. Taigi V. I., pasirašytinai supažindintas, puikiai suvokė minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo tvarką ir pasekmes, kilsiančias tuo atveju, jeigu šios tvarkos nebus laikomasi. Tai reiškia, kad kaltinamasis V. I., nepaisydamas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų veikė tiesioginė tyčia – puikiai suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
28. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. I. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. I. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.
Dėl V. I. bausmės skyrimo
29. BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
30. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
31. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
32. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
33. V. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
34. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – V. I. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta, žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
35. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Teismo vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
Kiti klausimai
36. Kaltinamajam jokia kardomoji priemonė nepaskirta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti V. I., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Silvija Bunkuvienė
