Civilinė byla Nr. 3K-3-607/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10668-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4;
(S)
52.4; 106.1; 114.6; 123.7; 123.9
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovui R. M. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M. prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt skolos, 1066 Lt palūkanų, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad 2007 m. lapkričio 7 d. su atsakovu sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 2007/10-02 (toliau – Projektavimo sutartis), pagal kurią jis įsipareigojo dviem etapais parengti atsakovo pasiūlytą objekto techninį projektą, o atsakovas – priimti darbus ir už juos sumokėti tokia tvarka: po sutarties pasirašymo – 12 000 Lt avansą, po pirmojo etapo pasiūlymų patvirtinimo – 10 000 Lt bei po pirmojo etapo darbų atlikimo ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo – 8000 Lt. Atsakovas sumokėjo 10 000 Lt avansą bei 5000 Lt po pirmojo etapo sprendimų patvirtinimo. 2008 m. vasario 21 d. ieškovas atsakovui perdavė pirmojo etapo darbus, tačiau šis darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė ir likusių pinigų nesumokėjo.
Atsakovas A. I. priešieškiniu prašė taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 15 000 Lt sumokėto avanso, 10 800 Lt delspinigių, 869,18 Lt palūkanų už be pagrindo įgytą avansą, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas turėjo pateikti jam pirmojo etapo bylą ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 30 d., tačiau nustatytą dieną visa tinkamai parengta pirmojo etapo byla nebuvo pateikta ir perduota pasirašant darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovo nuomone, Projektavimo sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų praleidimas buvo esminis jos pažeidimas, be to, darbai nebuvo tinkamai atlikti, todėl tiek žodžiu, tiek vėliau – 2009 m. gegužės 11 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2009 m. birželio 6 d. vienašališkai nutraukia Projektavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovo R. M. naudai iš atsakovo A. I. 15 000 Lt skolos, 1066 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 16 066 Lt sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys Projektavimo sutartyje buvo susitarusios, jog pirmojo darbų etapo byla atsakovui bus pateikta ne vėliau nei iki 2007 m. gruodžio 30 d., o atsakovas per dešimt dienų pateiks pastabas, kurios koreguotinos abiejų šalių nustatytu terminu ir kiti projektavimo darbai nukeliami tiek dienų, kiek buvo sugaišta pastaboms koreguoti, ir (arba) pasirašydamas patvirtins pirmojo etapo bylą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų (subrangovų) parodymų nustatyta, kad atsakovas, parengus projekto Variantą Nr. 1, pateikė pastabas, todėl projektas buvo tobulinamas, o pirmojo etapo projektavimo byla buvo užbaigta 2008 m. vasario 20 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo suinteresuotas laiku atlikti pirmojo etapo darbus, nes už sutartą atlygį pasitelkė į pagalbą subrangovus, intensyviai dirbo ir bendradarbiavo su atsakovu, o byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas būtų raginęs ieškovą dėl darbų atlikimo ar išsakęs nepasitenkinimą dėl uždelsimo. Teismas sprendė, kad pirmojo etapo projektavimo darbai nebuvo ir negalėjo būti atlikti šalių Projektavimo sutartyje nustatytu terminu, nes projektą rengiantys architektai bei pastato bendraturčiai (projekto užsakovai) nesutarė dėl esminių projekto idėjų, nuolat jį tobulino, reiškė naujus pageidavimus, todėl šis terminas galėjo būti ir buvo koreguojamas, atsižvelgiant į atsakovo pareikštas logiškas ir techniškai įmanomas įvykdyti pastabas bei būtinus gauti papildomus duomenis, reikalingus tinkamai įvykdyti užduotį. Be to, nustatyta, kad atsakovas sąmoningai vengė tolimesnio bendradarbiavimo su ieškovu, susitikti, priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, nes jam nepatiko atsakovo pateiktas projekto variantas. Teismo vertinimu, ieškovo argumentas, kad atsakovas vis iš naujo reikšdamas pageidavimus, nepateikdamas galutinio varianto bei tinkamai netvirtindamas projektinių pasiūlymų, pats praleido šalių nustatytą terminą, yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo kaltės yra praleistas šalių Projektavimo sutarties 2.1 punktu nustatytas terminas ir jog dėl šios priežasties jam neliko ekonominio suinteresuotumo projektavimo darbų atlikimu bei priėmimu. Be to, atsakovas tik 2009 m. gegužės 4 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl vienašalio Projektavimo sutarties nutraukimo. Konstatuota, kad ieškovas įvykdė savo prievolę pagal Projektavimo sutartį ir parengė pirmojo etapo bylą bei perdavė ją atsakovui, todėl šis privalo atsiskaityti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino atsakovo A. I. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija nustatė tokias faktines aplinkybes: ginčo šalių susitarimas, kaip dėl jo esmės pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, atitinka CK 6.700 straipsnyje apibrėžtą projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą; ieškovas pirmojo etapo darbų rezultatą pagal atsakovo pateiktą ir pasirašytą užduotį, kuri jam tapo privalomu nurodymu (CK 6.701 straipsnio 1 dalis, 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas), parengė ir bandė perduoti atsakovui (tai patvirtina šalių, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai), tačiau atsakovas, remdamasis tik Projektavimo sutarties termino pažeidimo faktu, likusią atliktų darbų kainą mokėti atsisakė; 2009 m. gegužės 4 d. atsakovas pranešė apie vienašalį Projektavimo sutarties nutraukimą pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl to, kad pirmojo etapo byla nebuvo pateikta iki 2007 m. gruodžio 30 d. bei reikalavo grąžinti sumokėtus 15 000 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad savo priešieškinį atsakovas grindė būtent esminiu Projektavimo sutarties pažeidimu – termino pirmojo etapo projektui pateikti praleidimu, o dėl darbų trūkumų pasisakė tiek, kad jie buvo atlikti neatsižvelgus į visus jo reikalavimus bei pastabas, todėl neatitinka užsakovo lūkesčių ir normatyvinių dokumentų – STR pateiktos projektinių pasiūlymų sąvokos, taip pat nepateikta fotofiksacija ir 3D vizualizacija. Argumentus, susijusius su pirmojo etapo darbų atlikimo terminu, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė, todėl teisėjų kolegija, pritardama šiems argumentams, juos tik papildė, kad atsakovas pernelyg suabsoliutina darbų atlikimo terminą ir be pagrindo jį prilygina esminiam sutarties pažeidimui, nes iš Projektavimo sutarties formuluočių akivaizdu, kad šalys nelaikė susitarimo dėl kurių nors terminų esmine prievolių pagal sutartį sąlyga, todėl tokios sąlygos nevisiškai preciziškas laikymasis negalėjo nulemti Projektavimo sutarties nutraukimo ar atsisakymo priimti darbų rezultatą bei atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Bylos duomenimis, anot teisėjų kolegijos, patvirtinta, kad ir po šio termino pasibaigimo ieškovas toliau vykdė užsakymą, atsižvelgdamas į atsakovo pastabas. Kolegija nesutiko, kad atlikti pirmojo etapo darbai netinkamos kokybės, neatitinkantys apelianto lūkesčių ar nepakankamai iliustruoti vaizdine medžiaga, o atsižvelgusi į suformuluotą jo paties projektavimo užduotį ir projekto bylą, konstatavo, kad joje vizualiai yra užduotyje išvardyti elementai. Fasadų atitikties nurodytoms užduotyje sąvokoms „šiuolaikiški, išradingi, įdomūs, gali būti kiek netradicinių šiandieninės architektūros Lietuvoje sprendimų“ ar patalpų išplanavimo apibūdinimo „atitinkantys užsakovo pageidavimus“ patikrinti kuriomis nors objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis nėra galimybės, jų vertinimas kiekvienu atveju būtų subjektyvus. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas savo motyvų dėl kurių nors techninių rangovo sprendimų neatitikties STR ar Statybos įstatymo reikalavimams leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (specialistų išvadomis, ekspertų vertinimais ar pan.) taip pat nepagrindė, o teismas šioje byloje neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai – Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentai, susirašinėjimo su savivaldybės administracija medžiaga – nepriimtini ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakytina (CPK 314 straipsnis). Nors apeliantas prašymą pridėti dalį šių įrodymų, anksčiau teiktų pirmosios instancijos teismui, teikia pakartotinai, tačiau, nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, toks prašymas buvo atmestas. Kita vertus, iš skundo turinio matyti, kad jais atsakovas mėgina praplėsti bylos nagrinėjimo dalyką apeliacinės instancijos teisme bei savo atsikirtimų į ieškovo reikalavimą argumentaciją, teigdamas, jog parengtas projektas prieštarauja ir detaliajam Palangos miesto planui, todėl pagal jį negalėtų būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, tačiau tokiais argumentais iki kilusio teisminio ginčo savo atsisakymo sumokėti už darbą ieškovui negrindė, dėl to nepasisakė ir pareikšdamas priešieškinį bei siekdamas susigrąžinti avansu išmokėtas sumas. Taigi, tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos, o naujomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas, negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo iškelti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Skundo motyvus dėl žodinių projektavimo užduoties pakeitimų ar jų įrodinėjimo liudytojų parodymais negalimumo kolegija atmetė kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstus, nes tokių pastabų pateikimo galimybė įvardyta šalių Projektavimo sutartyje, apie užsakovo būsimus pageidavimus užsimenama ir projektavimo užduotyje, o įstatymas tokio susitarimo nedraudžia, todėl liudytojų paaiškinimai šioje situacijoje atitinka leistinumo reikalavimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasatorius A. I. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl atliktų projektavimo darbų kokybės. Kasatoriaus teigimu, teismai netyrė ir nepasisakė dėl jo priešieškinyje nurodytų motyvų, kad pirmojo etapo darbai buvo atlikti su trūkumais – jie prieštarauja detaliajam Palangos miesto planui, pagal juos negali būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, todėl ieškovo pateiktų pasiūlymų neįmanoma įgyvendinti. Kasatorius nurodo viso bylos nagrinėjimo metu kėlęs klausimą dėl atlikto darbo kokybės ir tik pamatęs, kad teismai neatskleidžia ginčo esmės, pateikė oficialiuosius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius darbo rezultato netinkamą kokybę. Kasatoriaus teikti ir teismų nepriimti įrodymai (Palangos miesto savivaldybės raštas Nr. (18.8)-ASK1-853 bei jo priedai) patvirtina, kad darbas atliktas netinkamai, neatitinka bendrojo miesto plano. Projektavimo užsakymas, kasatoriaus teigimu, susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai), statybos rangovas privalo vykdyti darbus pagal statinio projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2010">3K-3-228/2010</a>), o Projektavimo sutarties 8.3 punkte taip pat nustatyta, kad ji turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o šiuo atveju teismai aiškino ją siaurinamai, ieškovo naudai. Be to, kasatorius pažymi, kad projektuotojo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus projektavimo rangos sutarčiai, todėl šiai šaliai ir jos atliekamiems darbams turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. Projektavimo sutarties tikslas – techninio projekto, pagal kurį gali būti išduotas statybos leidimas, realizavimas trikovėje, todėl techninis projektas turi būti parengtas vadovaujantis Statybos įstatymo, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatomis, kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius funkcinius, architektūros, technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus rodiklius ir charakteristikas, pakankamas statytojo sumanymui suvokti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos kainai nustatyti. Teismai nesigilino į Projektavimo sutarties esmę ir neatskleidė ginčo esmės, netaikė CK normų sistemiškai, neatsižvelgdami į specialiąsias CK normas, todėl pažeidė įstatymo normų kolizijos principą, įtvirtintą teisės doktrinoje, šalių lygiateisiškumo principą, atsakovo teisę įrodinėti savo poziciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertino jo lūkesčių pagal Projektavimo sutartį.
Taip pat kasatorius nurodo, kad ieškovas pagal Projektavimo sutartį nepateikė fotofiksacijos, 3D vizualizacijos, funkcinių–tūrinių–architektūrinių vidaus patalpų, fasadų ir teritorijos sutvarkymo sprendimų bei siūlomos idėjos ryšio su istorine, kultūros paveldo, kraštovaizdžio bei esamo užstatymo urbanistine aplinka, kuris itin svarbus atsižvelgiant į tai, kad rekonstruojamas pastatas yra Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginio plano U-2 reglamentuojamoje teritorijoje.
Be to, kasatorius pažymi, kad ieškovas neturėjo licencijos projektavimo darbams vykdyti, todėl apskritai negalėjo sudaryti projektavimo darbų sutarties, samdė subrangovus, o to pagal Projektavimo sutartį taip pat negalėjo atlikti.
Dėl darbų priėmimo–perdavimo. Kasatoriaus teigimu, praleidus Projektavimo sutartyje nustatytą terminą, nebuvo sukurtas pirmojo etapo pasiūlymas, iš kurio daromas techninis projektas, t. y. pereinama į antrąjį etapą, o pagal pavėluotai pateiktą pasiūlymą techninio projekto nebūtų įmanoma parengti. Teismai, anot kasatoriaus, nepagrįstai visą atsakomybę už tinkamą projektavimo darbų atlikimo įforminimą perkėlė jam, projektavimo darbų specifikoje nepatyrusiam ir nenusimanančiam asmeniui, nes būtent projektuotojas, savo srities profesionalas, turėjo tuo pasirūpinti, numatyti darbų mastą, veikti pagal užduotį, patikrinti užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški jų apimtis. Rangovui priėmus užduotį, šiam tenka sutarties neįvykdymo teisiniai padariniai paaiškėjus, kad užduotis netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2010">3K-3-228/2010</a>). Teismai nesivadovavo šia teismų praktika ir nesiaiškino, ar sutarties nevykdymas joje nustatytais terminais dėl to, kad architektai bei pastato bendraturčiai žodžiu nesutarė dėl esminių projekto idėjų (kurios turi būti nurodytos užduotyje), nuolat jį tobulino neįformindami to raštu, gali būti laikomas pagrindu pažeisti darbų atlikimo terminus. Pagal Projektavimo sutarties 2.6 punktą, projektavimo užduotis keistina tik rašytine forma, tokių pakeitimų nėra, todėl, kasatoriaus nuomone, praleisti sutartinius terminus nebuvo teisinio pagrindo. Teismai aiškino Projektavimo sutartį siaurinamai, ne sistemiškai, jos tikslas buvo ne bet kokių, o tinkamos kokybės projektavimo darbų gavimas. Teismų priimti procesiniai sprendimai pagrįsti tikimybėmis, nes tik ieškovo netinkamas elgesys, kaip savo srities profesionalo, netinkamai ir ne laiku atlikti darbai, buvo pagrindas, kodėl kasatorius turėjo susirasti kitą projektuotoją, kuris pasamdytas tik po to, kai 2009 m. birželio 6 d. buvo nutraukta šalių Projektavimo sutartis. Kasatoriaus teigimu, jam darbai buvo perduoti netinkamai, nes 2008 m. kovo 19 d. ieškovas išsiuntė pareiškimą atsakovui per Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, ne į oficialiai deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą, o adresu, kuris nenurodytas dokumentacijoje, susijusioje su darbų atlikimu, todėl visas šalių susirašinėjimas turėjo vykti būtent atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įrodymų apie tai, kad ieškovo siųstu adresu pranešimas atsakovą pasiekė, nepateikta, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, kad darbai buvo perduoti tinkamai. Tokio pobūdžio notaro išsiųstas pranešimas nereiškia, kasatoriaus nuomone, kad darbai jam buvo perduoti 2008 m. vasario 21 d., tokį faktą gali konstatuoti tik antstolis, remdamasis objektyviomis aplinkybėmis, o ne notaras pagal subjektyvią kliento pateiktą informaciją.
Dėl kitų civilinio proceso teisės normų taikymo. Kasatorius pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas leido ieškovui įrodinėti neva buvusius Projektavimo sutarties žodinius pakeitimus liudytojų parodymais, elektroniniu susirašinėjimu, tačiau jokių oficialiųjų dokumentų dėl to nepateikta. Kita vertus, atsakovo pateikti oficialieji įrodymai (Palangos miesto detalusis planas, Palangos savivaldybės raštas) teismų nepriimti nemotyvuotai ir nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė teismo posėdžio metu pateiktos Palangos miesto detaliojo plano dalies, pareikalavęs šios institucijos rašto, tačiau ir pateikus tokį raštą (Nr. 18.8-ASK-853 „Dėl projekto derinimo“ su priedais), pagrindžiantį atsakovo poziciją, jog ieškovo atlikti projektavimo darbai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, teismas juos atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas du kartus nepriėmė atsakovo pateiktų dokumentų, dėl to nepasisakė priimtame sprendime, o apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai pasisakė nenustatęs nepagrįsto tokio pirmosios instancijos veiksmo. Teismai, anot kasatoriaus, nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir nenurodė priimtuose procesiniuose sprendimuose, kodėl kai kuriuos įrodymus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas turėjo, kasatoriaus manymu, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis priimti jo pateiktus ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nepriimtus įrodymus, turėjusius lemiamą reikšmę teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir ieškovo atliktų darbų pripažinimui niekiniais, kurių neįmanoma įgyvendinti.
Teismai, anot kasatoriaus, taip pat neanalizavo perduotų darbų dokumentacijos turinio, nors pagal Projektavimo sutarties 3.5 punktą kartu turėjo būti pateikta ir PVM sąskaita faktūra, kurios nėra byloje, todėl pareigos sumokėti atsakovas apskritai neturėjo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas R. M. prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime ieškovas sutinka su bylą nagrinėjusių teismų nurodytais motyvais ir argumentais, papildomai nurodo:
Dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovo teigimu, nei atsakovas, nei kitas pastato bendraturtis niekada jam pretenzijų dėl atliktų projektavimo darbų kokybės nepateikė, o fotofiksacijos, 3 D vizualizacijos, funkcinių–tūrinių–architektūrinių vidaus patalpų, fasadų ir teritorijos sutvarkymo informacija buvo kasatoriui pateikta perduotoje byloje, šis tai pripažino teisme. Visa projektinių pasiūlymų idėja buvo aiškiai išreikšta ir aprašyta projekto aiškinamajame rašte. Kasatorius 2010 m. balandžio 1 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad projektinius pasiūlymus gavo, iš penkių variantų pasirinko pirmąjį, pateikė pastabas, ir tai, anot ieškovo, patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir jam perduoti. Kasatorius pats pasirašė Sutarties priedą Nr. 1 – projektavimo užduotį, kurioje nustatyta, kad 3–4 aukštų patalpų aukštumas turi būti numatytas kuo didesnis, tačiau būtina atsižvelgti į numatomą ir būsimą aukštingumą pagal teritorijos detalųjį planą, ir ne kartą reiškė pageidavimus daryti tokius projektinių pasiūlymų variantus – sprendimus, kurie neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, todėl buvo dėl to įspėtas. Ieškovas nurodo, kad, elgdamasis kaip bonus pater familias asmuo, žinodamas, kad naujajame 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto bendrajame plane leidžiamas aukštingumas bus didesnis, bei kad kasatorius tuo pačiu metu rengia detalųjį planą su didesniu aukštingumu, atitinkamai parengė ir tokį projektinį pasiūlymą su didesniu aukštingumu, kurį kasatorius pasirinko. Ieškovas, remdamasis CPK 251, 256 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pabrėžia, kad įrodymų rinkimo ir pateikimo procese netoleruotina, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybių nustatymui, tačiau jie sąmoningai nepateikiami (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005), šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningą proceso dalyvį (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-194/2005). Ieškovas tvirtina, kad šalių ginčo esmė buvo pirmojo etapo darbų atlikimas (neatlikimas) ir tinkamas neperdavimas kasatoriui, kasatoriaus nebendradarbiavimas ir vengimas priimti atliktus darbus, neatsiskaitymas su ieškovu. Siekiant ištirti šias aplinkybes, šalys pirmosios instancijos teisme pateikė visus savo turimus įrodymus, tačiau, bylos nagrinėjimo metu kasatoriui pripažinus darbų perdavimo laiku faktą ir kasatoriaus atstovui supratus, kad faktinis priešieškinio pagrindas (dėl neatlikimo ir neperdavimo) žlugo, jis ėmė naujais argumentais ginčyti ieškinį. Projektinių pasiūlymų trūkumai nėra šio ginčo esmė, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjimo metu neprivalėjo priimti naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrindu nesančią poziciją. Šiuo atveju pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškimo dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo įstatymo nustatytais terminais pateikta nebuvo, o teismas pagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo reikšmingi tinkamam šios bylos išnagrinėjimui.
Dėl darbų priėmimo–perdavimo. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose statinių projektavimo procesą, nenumatyta, kad projektiniai pasiūlymai būtų derinami su atitinkamomis valstybės institucijomis – tai tik architekto būsimo statinio idėjos pateikimas statytojui. Tuo atveju, kai pateiktas projektinis pasiūlymas (jei jis buvo rengiamas) neatitinka teisės normų reikalavimų, detaliojo plano, nagrinėjant projektavimo sąlygas yra galimybė keisti projektinio pasiūlymo sprendimus. Šiuo atveju, kasatoriui vengiant priimti projektinius pasiūlymus, nebendradarbiaujant, jie net nebuvo pateikti institucijai, nagrinėjančiai ir rengiančiai statinių projektavimo sąlygas.
Ieškovas pabrėžia, kad darbų atlikimo terminas ir perdavimo klausimai – fakto klausimai, nenagrinėtini kasaciniame teisme. Kasatoriaus nurodytos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2010">3K-3-228/2010</a> ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Dėl teismų priimtų procesinių sprendimų argumentavimo. Ieškovas nurodo, kad teismai vadovavosi CK nuostatomis, šalių sudaryta Projektavimo sutartimi, kuri neprieštaravo Statybos įstatymui ir STR 1.05.06:2005, bei neprivalėjo nurodyti visų ginčo šalių teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, pakako nurodyti tas, kuriomis buvo remtasi procesiniuose sprendimuose, o teisės normų nenurodymas teismo sprendime, jeigu yra išdėstyti teisiniai ir faktiniai teismo sprendimo argumentai ir motyvai, nors ir galėtų būti pripažintas proceso teisės normų pažeidimu, tačiau nesudaro besąlygiško pagrindo panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2001).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus teigdamas, kad Projektavimo sutarties pirmojo etapo darbai buvo atlikti su trūkumais, ne laiku pateikti projektiniai pasiūlymai prieštarauja detaliajam Palangos miesto planui, jų realiai įgyvendinti neįmanoma, o teismai, atsisakydami priimti jau pirmosios instancijos teismo posėdžių metu jo teiktus oficialiuosius rašytinius įrodymus dėl projektinio pasiūlymo neatitikties nustatytam teisiniam reglamentavimui, neatskleidė ginčo esmės, o visą atsakomybę už Projektavimo sutarties netikslumus ir sukurto projektinio pasiūlymo neatitiktį teisiniam reglamentavimui perkėlė iš esmės jam – užsakovui, visiškai neįvertinę ieškovo – kaip vykdytojo (projektuotojo) – pareigų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius iki kilusio teisminio ginčo savo atsisakymo sumokėti už atliktą darbą ieškovui bei prašymo priteisti iš šio jau sumokėtą avansą negrindė tuo, kad parengtas projektinis pasiūlymas prieštarauja detaliajam Palangos miesto planui bei kad pagal jį apskritai negalėtų būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Anot apeliacinės instancijos teismo, šiuo aspektu, nesančiu bylos nagrinėjimo dalyku, pagrįstai nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime bei dėl to nebuvo priimti atsakovo teikti rašytiniai įrodymai.
Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2012">3K-3-425/2012</a>).
Kasatorius 2010 m. sausio 12 d. teismui pateiktu priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovo sumokėtą avansą ir atlyginti jo patirtus nuostolius dėl netinkamo projektinio pasiūlymo parengimo, nurodydamas, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, neatitinka jo lūkesčių bei normatyvinių dokumentų reikalavimų, teritorijos detaliojo plano, taip pat kad projektinis pasiūlymas pateiktas pavėluotai – nesilaikant projektavimo sutartyje nustatyto termino. Iš esmės analogiška pozicija buvo išdėstyta ir 2009 m. rugsėjo 4 d. paduotame atsakovo A. I. atsiliepime į ieškovo R. M. pareikštą ieškinį, kuriame jis, be kita ko, nurodė, kad pareiga sumokėti už tariamai atliktus darbus atsirastų tik tokiu atveju, kai darbai atlikti tinkamai ir būtų laiku atsakovui perduoti, t. y. darbų kokybės, tinkamo atlikimo ir perdavimo faktai turi esminę reikšmę šiame ginče, taip pat A. I. atsiliepime pabrėžiama, kad prie ieškinio pateikti projektavimo dokumentai neatitinka jo lūkesčių, sutartyje sulygtos kokybės, sutarti darbai nėra tinkamos kokybės. Taigi, nors didžioji šių procesinių dokumentų turinio dalis buvo koncentruota kvestionuojant projektavimo darbų atlikimo termino tinkamą laikymąsi pagal Projektavimo sutartį, tačiau neabejotinai kvestionuojamas ir atliktų darbų tinkamumas, kokybė.
Įvertinusi būtent priešieškinio turinį, jo dalyką – pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą – taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 15 000 Lt sumokėto avanso, delspinigius pagal Projektavimo sutartį, procesines palūkanas, bei priešieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius jau pirmosios instancijos teisme, pateikdamas priešieškinį, kvestionavo ieškovo atliktų projektavimo darbų – pateikto projektinio pasiūlymo – atitiktį normatyviniams reikalavimams, jo (kasatoriaus) pateiktai užduočiai ir detaliajam miesto planui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame dar parengiamųjų teismo posėdžių (2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. balandžio 21 d.) metu kasatorius reiškė reikalavimus pridėti papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo reikalavimų pagrįstumą, prie bylos, nepagrįstai atsisakė juos priimti, motyvuodamas, kad tai nėra susiję su nagrinėjama byla, o apeliacinės instancijos teismas tokius procesinius sprendimus pripažino pagrįstais ir teisėtais, neatsižvelgdamas, į tai, kad šie rašytiniai įrodymai buvo svarbūs reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, t. y. teisingam bylos išnagrinėjimui.
Taip pat pažymėtina, kad ieškovas R. M. atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai nurodo, jog atsakovas rašytinius įrodymus dėl projektinių pasiūlymų (ne)atitikties detaliajam Palangos miesto planui, galėjo pateikti anksčiau, o apeliacinės instancijos teismas dėl to jų pagrįstai nepriėmė (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, tokie įrodymai (Palangos miesto detalusis planas, Kultūros paveldo departamento raštas) buvo teikiami dar parengiamųjų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, kurių paskirtis – geriau ir išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui teisme iš esmės (CPK 228 straipsnis). Parengiamojo posėdžio metu teismas turi išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai sukonkretinti šalių reiškiamų reikalavimų ir atsikirtimų turinį, įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, nustatyti įtrauktinus į bylą asmenis bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo nuomone, reikalingi tinkamai išnagrinėti civilinę bylą (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad jau pirmosios instancijos teisme parengiamuosiuose teismo posėdžiuose teikti kasatoriaus rašytiniai įrodymai buvo susiję su jo pareikšto priešieškinio pagrindu, t. y. kad jis, prašydamas priteisti sumokėtą avansinį atlyginimą iš ieškovo, ginčijo ne tik projektinio pasiūlymo pateikimo termino pagal Projektavimo sutartį praleidimą, kaip esminį sutarties pažeidimą, tačiau ir pateikto projektinio pasiūlymo atitiktį normatyviniams reikalavimams, detaliajam Palangos miesto planui. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių netyrė ir nepagrįstai atsisakė priimti kasatoriaus pateiktus rašytinius įrodymus, dėl to byloje nebuvo nustatytos reikšmingos jos teisingam išnagrinėjimui aplinkybės. Pabrėžtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. raštas dėl projektinio pasiūlymo atitikties Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentams buvo teikiamas jau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau teismas atsisakė priimti tiek šį raštą, tiek pakartotinai teikiamus Palangos miesto teritorijų planavimo dokumentus, nurodydamas, kad šie galėjo būti pateikti iki teismo posėdžio pradžios, o priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tokia teismo pozicija, kuri pripažinta pagrįsta ir apeliacinėje instancijoje, prieštaringa, nes parengiamųjų posėdžių metu buvo konstatuota, kad teikiami kasatoriaus rašytiniai įrodymai apskritai yra nesusiję su nagrinėjama byla, o teismo posėdžio metu – kad šių rašytinių įrodymų pateikimo teismui veiksmai tiesiog galėjo būti atlikti anksčiau. Toks civilinio proceso teisės normų taikymas, dėl kurio iš esmės nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nevertinęs nagrinėjamo ginčo esmės, šalių pozicijos jame nuo civilinio proceso pradžios, neatitinka tiek civilinio proceso tikslų, tiek teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principų. Bylą nagrinėjusių teismų neatsižvelgta į tai, kad šie įrodymai turi esminės reikšmės nustatant reikšmingas bylos aplinkybes. Atsisakius juos priimti buvo pažeistos kasatoriaus teisės ir nepagrįstai apribotos jo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio bei pagrįsti savo priešieškinio reikalavimus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, neanalizavo, netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo parengto projektinio pasiūlymo tinkamumo, atitikties miesto detaliajam planui, jo įgyvendinimo galimybių ateityje, neįvertino ir neaiškino šalių sudarytos Projektavimo sutarties tikslų, esmės šiais aspektais, nepagrįstai atsisakė priimti dar parengiamųjų posėdžių metu teiktus rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatytos jos išsprendimui bei materialiosios teisės normų taikymui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Tirtinų ir nustatytinų faktinių aplinkybių mastas yra didelis. Tai vertintina kaip esminis pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl apskųsti teismų procesiniai sprendimai naikintini, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2012 m. gruodžio 20 d. pažymą, byloje kasacinime teisme patirta 22,10 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu. Ginčo šalys, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti. Visų šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą iš esmės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 26 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Antanas Simniškis
Juozas Šerkšnas
