Civilinė byla Nr. 3K-3-599/2012
Proceso Nr. 2-01-3-13881-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
42.9, 52.1, 54.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dizaino kryptis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dizaino kryptis“ ieškinį atsakovui UAB,,TLO“ bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2010 m. sausio 22 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria sutarė dėl verslo valdymo sistemos sukūrimo, per nustatytus terminus atliekant Sutarties prieduose išvardytus darbus.
Ieškovas UAB „Dizaino kryptis“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB,,TLO“ 21 759,80 Lt skolos už atliktus darbus ir 2650 Lt nuostolių ir 6 proc. procesines palūkanas, teigdamas, kad, atlikus visus sutartus darbus ir juos perdavus atsakovui, šis neatsiskaitė.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo patirtus 8902 Lt nuostolių, susidariusių dėl to, kad ieškovas sutartų darbų nebaigė, o prašoma priteisti suma avansu sumokėta ieškovui už darbus, kurių jis neatliko.
Kasaciniu skundu keliami klausimai dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, Sutarties vienašalio nutraukimo pagrindo ir padarinių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo ieškovui 21 759,80 Lt skolos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi ištaisė sprendime padarytą rašymo apsirikimą, papildomai nurodydamas, kad iš atsakovo ieškovui priteista ir 2560 Lt nuostolių.
Teismas konstatavo, kad ieškovas reikalauja sumokėti tik už darbus, kuriuos įrodė atlikęs, t. y. įdiegęs greitųjų kreditų sistemą. Tai patvirtina 2010 m. rugpjūčio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovo vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas bei jo pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros, taip pat šalių susirašinėjimas apie Sutarties vykdymo eigą. Sistemos funkcionavimui Lenkijoje užtikrinti atsakovas privalėjo pasirašyti sutartis su Lenkijos viešaisiais registrais ir paslaugų tiekėjais, tačiau neįrodė, kad tai atliko. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas Sutarties per nustatytą terminą neabejotinai neįvykdys, todėl nepagrįstai nutraukė Sutartį. Teismo nuomone, ginčas byloje kilo atsakovui nebendradarbiavus su ieškovu, todėl atsakovas pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį laikomas pažeidusiu prievolę ir privalo ieškovui atlyginti nuostolius. Atsakovas taip pat pažeidė CK 6.662 straipsnyje nustatytą reikalavimą priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, todėl ieškovas pagrįstai vienašališkai pasirašė perdavimo aktą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad Sutarties dalykas yra nedalus, pažymėjęs, kad darbų atlikimas yra suskirstytas į du etapus, atsakovas sutiko apmokėti 5040 Lt be PVM vertės darbus. Pagal CK 6.39 straipsnio 2 dalį, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitu būdu, prievolė laikoma įvykdyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovo atsakovui 8902 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sisteminė Sutarties nuostatų analizė ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovo tikslas buvo sukurti Lenkijos rinkai pritaikytą kreditų valdymo sistemą, internetinį puslapį bei įsteigti veiklai vykdyti reikalingą įmonę. Pirmojo etapo darbai turėjo būti atlikti iki 2010 m. gegužės 7 d., o antrojo etapo – programinės įrangos adaptavimas Lenkijos teisinei sistemai – iki 2010 m. birželio 1 d. Atsakovas 2010 m. birželio 16 d. informavo ieškovą, kad Sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2010 m. birželio 22 d., nes sutarti darbai neatlikti ir neperduoti. Liudytojas K. E. patvirtino, kad 2010 m. gegužės 7 d. jam buvo suteikta prieiga prie ieškovo parengtos sistemos, tačiau ji nebuvo adaptuota Lenkijai. Antstolio V. Milevičiaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad jo surašymo metu funkcionavo interneto puslapis www.amberfish.eu, buvo galima prisijungti prie valdymo sistemos, tačiau internetiniame puslapyje ir sistemoje informacija buvo pateikiama maišyta lenkų ir lietuvių kalba. Antstolės N. Lipeikienės 2010 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad pagal ieškovo atsiųstus duomenis negalima prisijungti prie programinės įrangos. Be to, iš šalių susirašinėjimo el. paštu medžiagos aišku, kad kreditų valdymo sistema nebuvo integruota ir adaptuota su Lenkijos teisine sistema bei registrais. Taigi darbai „Vartotojo sąsajos realizavimas“ ir „SystemSight Credit sistema“, nurodyti Sutarties priede Nr. 1, ir darbai, numatyti Sutarties priede Nr. 2, atsakovui faktiškai nebuvo perduoti. Darbų priėmimo–perdavimo aktų pateikimas savaime neįrodo, kad Sutarties nutraukimo dieną atlikti darbai faktiškai buvo perduoti atsakovui. Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina prieštaringas aplinkybes, prioritetą teikė 2010 m. birželio 21 d. protokolu konstatuotoms aplinkybėms kaip artimiausioms vienašalio darbų perdavimo datai (2010 m. birželio 17 d.). Be to, teismas įvertino tai, kad ieškovas, kaip kreditų valdymo sistemos kūrėjas, galėjo ir po 2010 m. birželio 17 d. plėsti bei tobulinti sistemą, manipuliuoti prisijungimo prie jos duomenimis. Iš 15 000 Lt avanso išskaičiavus atliktų darbų kainą (5040 + PVM = 6098 Lt), likusią 8902 Lt sumą teisėjų kolegija laikė ieškovo įgyta be pagrindo, todėl, vadovaudamasi CK 6.237 straipsniu, priteisė ją atsakovui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 2650 Lt nuostolių, nenurodė argumentų, kodėl ieškovo reikalavimą priteisti šią sumą vertino kaip pagrįstą, neanalizavo, ar buvo visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nekvalifikavo Sutarties priede Nr. 4 nurodytų darbų, būtinų įmonei Lenkijoje įsteigti. Sutartyje nenustatyta, kad teikdamas šiame priede nurodytas paslaugas ieškovas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis ar kad atsakovui atsiras pareiga padengti ieškovo papildomas išlaidas, susijusias su prisiimtų prievolių vykdymu. Nors pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas, vienašališkai nutraukęs sutartį, privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad iki atsakovo valios dėl įmonės steigimo paslaugų atsisakymo išreiškimo ieškovui faktiškai nebuvo suteikta paslaugų, numatytų Sutarties priede Nr. 4, teisėjų kolegija sprendė, kad, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, jam neatsirado pareiga padengti Lenkijos įmonei „Comti“ ieškovo sumokėto avanso.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą, palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad ginčo Sutartis yra mišraus pobūdžio, turinti tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų sutarčių bruožų, nepagrįstai vien tik ginčo daliai, susijusiai su įmonės įsteigimo paslaugų atlikimu, taikė atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančias teisės normas, o visas kitas ieškovo atsakovui suteiktas paslaugas (sutarties projekto paruošimo, vertimų į lenkų kalbą, tarpininkavimo pasirašant sutartis su Lenkijos viešaisiais registrais) ir autoriaus teisių objekto (prekių ženklo, dizaino bei kompiuterių programos) sukūrimą, kvalifikavo kaip rangos santykius ir taikė vien tik rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas. Dėl to teismas netaikė CK 6.721 straipsnio, reglamentuojančio vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo padarinius. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokią paslaugą ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui, ar ji buvo suteikta, ar ieškovas galėjo garantuoti atsakovui, kad konkreti paslaugos dalis bus įvykdyta. Sutarties dalis, susijusi su autoriaus teisių objekto (prekės ženklo, dizaino, programos) sukūrimu, turėjo būti kvalifikuota kaip sukurianti šalims autorinės sutarties santykius, taikant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas. Nustačius, kad atsakovas po vienašalio Sutarties nutraukimo turėjo galimybę prisijungti prie ieškovo sukurtos programos, teismas turėjo spręsti dėl programos, kaip autorių teisių objekto, naudojimo teisėtumo ir teisinių padarinių.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs prievolės įvykdymo prasmės užsakovui praradimo, nepagrįstai taikė CK 6.652 straipsnio 4 dalį, suteikiančią užsakovui teisę nepriimti rangovo perduodamų darbų.
3. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė, ar kituose nei statybos rangos santykiuose vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu ir iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka tokie pat akto sudarymo padariniai, kaip ir atsirandančios abiem šalims pasirašius aktą (CK 6.662 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 4 dalis).
4. Teismas privalėjo spręsti, ar atsakovas turėjo faktinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį ir kokių teisinių padarinių tai sukelia šalims, nustatyti aplinkybę, svarbią juos taikant – dėl kokių šalių veiksmų pažeistas prievolės įvykdymo terminas, kaip šalys vykdė bendradarbiavimo pareigą.
5. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, klientui vienašališkai nutraukus Sutartį, šis privalo paslaugų teikėjui ne tik sumokėti už suteiktas paslaugas, bet ir atlyginti kitas protingas išlaidas. CK 6.717 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė priešingai – kad ieškovas negalėjo Sutarčiai vykdyti pasitelkti trečiųjų asmenų, jeigu tokia galimybė šalių Sutartyje nenurodyta, todėl ieškovas neturįs teisės reikalauti išlaidų, sumokėtų tretiesiems asmenims, atlyginimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad ieškovas neatliko Sutartyje numatytų darbų, padarė remdamasis vieninteliu atsakovo pateiktu įrodymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota aplinkybė, jog atsakovas 2010 m. birželio 21 d. negalėjo prisijunti prie ieškovo sukurtos programos pagal ieškovo 2010 m. gegužės 7 d. pateiktą nuorodą. Teismas nepagrįstai šiam įrodymui suteikė prioritetą, nepaisydamas ieškovo pateiktų įrodymų, kad jis informavo atsakovą apie naują prisijungimo adresą, kuriuo prisijungus programos veikimas konstatuotas 2010 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Liudytojas K. E. patvirtino prieigos suteikimą, nors ir nurodė, kad sistema nebuvo adaptuota Lenkijai. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
7. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, tenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą atlyginti 8902 Lt nuostolių, nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą, nes šios normos gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių daiktinės, sutarčių ar deliktinės teisės gynimo būdais. Teismas privalėjo taikyti materialiosios teisės normą, reglamentuojančią nuostolių priteisimo pagrindą, ir nustatinėti ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas, kaip reikalaujama CK 6.246–6.249 straipsniuose, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, tačiau taikęs CK 6.237 straipsnio normas, to neatliko.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:
1. Pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Sutarties 13.5.1 punkte nustatyta užsakovo teisė neteismine tvarka atsisakyti Sutarties, apie tai raštu informavus vykdytoją prieš penkias darbo dienas, jeigu vykdytojas dirba taip lėtai, kad atlikti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma. Vykdytojas nebaigė darbų iki nustatyto termino – 2010 m. gegužės 31 d., todėl 2010 m. birželio 16 d., įsitikinęs, kad vykdytojas nesugeba vykdyti Sutarties tinkamai ir nustatytais terminais, pranešė apie Sutarties nutraukimą. Ieškovas nesukūrė greitųjų kreditų valdymo sistemos Lenkijoje, kuri buvo atsakovo pagrindinis Sutarties sudarymo tikslas.
2. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas negalėjo Sutarčiai vykdyti pasitelkti trečiųjų asmenų. Sisteminė skundžiamo sprendimo turinio analizė patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ieškovas sutartinius įsipareigojimus privalėjo įvykdyti už bendrą, Sutartyje nustatytą, atlyginimą, nes joje neišskirtas atlyginimas už trečiųjų asmenų ieškovui suteiktas paslaugas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neprivalo kompensuoti ieškovui išlaidų, patirtų paslaugoms teikti pasitelkus trečiuosius asmenis.
3. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovui negalėjo atsirasti pareiga padengti ieškovui sumokėto avanso, nes faktiškai nesuteiktos paslaugos, nustatytos Sutarties priede Nr. 4. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 6.721 straipsnio 1 dalies, nustatančios užsakovui pareigą atlyginti paslaugų teikėjui protingas išlaidas, taikymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikytinų teisės normų
Kasatorius kelia klausimą dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą. Ginčas byloje kilo dėl šalių teisių ir pareigų, nustatytų Sutartyje, vykdymo. Byloje nustatyta, kad šalių Sutartimi ieškovas įsipareigojo: savo rizika sukurti originalų žymenį, kurį galima registruoti prekių ženklu; atlikti interneto svetainės, t. y. kompiuterinės programos, dizaino sukūrimo, jos turinio valdymo sistemos įdiegimo ir vartotojo sąsajos programavimo darbus bei perduoti atsakovui visas autoriaus turtines teises į nurodytą žymenį ir darbus; įdiegti programinę įrangą, t. y. instaliuoti greitųjų kreditų valdymo sistemą, nustatyti parametrus ir atlikti kitus darbus, reikalingus, kad programinė įranga būtų tinkamai įdiegta ir paruošta darbui; apmokyti atsakovo darbuotojus naudotis sistema; įsteigti Lenkijoje įmonę, t. y. inicijuoti, koordinuoti ir užtikrinti sklandų įmonės steigimo procesą, sudaryti arba tarpininkauti sudarant sutartis su visomis verslo vystymui būtinomis organizacijomis bei tarpininkais; parengti atsakovo patvirtintą verslo modelį bei Lenkijos įstatymus atitinkančią Kreditų išdavimo sutartį; parengti visus įmonės veiklai būtinus dokumentus, nurodytus Sutarties priede Nr. 4, dokumentacijoje ir techniniuose reikalavimuose.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas Sutartimi iš esmės įsipareigojo sukurti funkcionuojančią internetinę kreditų teikimo svetainę ir jos valdymo sistemą bei suteikti pagalbą atsakovui steigiant įmonę Lenkijoje, sprendė, kad ši Sutartis turi bruožų, būdingų tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų sutarčiai, todėl ją kvalifikavo kaip mišraus pobūdžio sutartį.
CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš Sutarties turinio matyti, kad ji turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) (audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
Nors šalys Sutartyje nenurodė, kokias teisės normos jai taikomos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose jos rėmėsi rangos ir paslaugų sutartis reglamentuojančiomis nuostatomis, taip pat į Sutarties turinį, iš kurio matyti, kad detalizuodamos Sutarties vykdymą, šalys nustatė rangai būdingas darbų perdavimo–priėmimo taisykles, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys nusprendė ginčo sutarčiai mutatis mutandis taikyti rangos sutartį reglamentuojančias bendrąsias nuostatas santykiams, kylantiems iš Sutarties nuostatų, turinčių rangos ir autorinės sutarčių bruožų. Rangos sutartį reglamentuojančių bendrųjų nuostatų taikymas šiuo atveju pagrįstas ir dėl to, kad autorinės sutarties vykdymas nėra detaliai reglamentuotas įstatyme, todėl byloje kilusiems klausimams spręsti būtina taikyti įstatymo ir teisės analogiją (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis taip pat taikomos bendrosios rangos sutarčių nuostatos. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą kildino iš Sutarties, t. y. joje nustatytos teisės gauti sutartą atlyginimą už atsakovui perleistas teises į sukurtą programą, originalų žymenį ir kitus autorių teisės objektus, o ne iš delikto – neteisėto naudojimosi nurodytais objektais. Dėl to kasatorius nepagrįstai kelia klausimą dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normų, reglamentuojančių autoriaus teisių gynimą tokio delikto atveju, taikymo byloje.
Dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2009">3K-3-287/2009</a>).
Atsakovas 2010 m. birželio 16 d. pranešimu nutraukė sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neatliko ir nustatytais terminais neperdavė atsakovui sutartų darbų. Sutarties šaliai praleidus prievolės įvykdymo terminą, priklausomai nuo to, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, taikomos skirtingos sutarties nutraukimo taisyklės. Kai termino praleidimas turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, įtvirtinančių pranešimo apie nutraukimą terminus, papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina civilinių santykių stabilumą. Atsakovas galimybe tęsti sutartinius santykius nepasinaudojo, pažymėjęs, kad ieškovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, iš esmės pažeidė Sutartį. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl kita šalis turi galimybę įrodinėti priešingas aplinkybes, t. y. kad sutarties pažeidimas yra neesminis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB,,Baldras” ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Atsakovas kaip pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį nurodė Sutarties 13.5.1 ir 13.5.2 punktus. Pagal Sutarties 13.5.1 punktą užsakovas turi teisę neteismine tvarka atsisakyti šios Sutarties, apie tai raštu informavęs vykdytoją prieš penkias darbo dienas, jeigu vykdytojas, nepaisydamas užsakovo raginimo, nepradeda darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad atlikti darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma, o pagal 13.5.2 punktą – kai vykdytojas nesilaiko Sutarties sąlygų dėl darbų kokybės, naudoja netinkamas medžiagas, priemones, įrangą, prastai atlieka darbus, nepaiso užsakovo nurodymų pašalinti trūkumus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalis, teigianti, kad egzistuoja jos nurodomos aplinkybės, privalo savo teiginius įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neįrodinėjo jo nurodytus Sutarties nutraukimo pagrindus atitinkančių aplinkybių egzistavimo, savo poziciją byloje grįsdamas teiginiu, kad ieškovas nesukūrė greitųjų kreditų valdymo sistemos Lenkijoje, kuri buvo atsakovo pagrindinis Sutarties sudarymo tikslas. Tokia sutarties nutraukimo formuluotė atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą vieną iš esminio sutarties pažeidimo kriterijų – nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos faktai atitinka šį kriterijų, pažymėjęs, kad nors ieškovas 2010 m. gegužės 7 d. suteikė prieigą prie parengtos sistemos, tačiau ji nebuvo adaptuota Lenkijai, vėliau internetiniame puslapyje ir sistemoje informacija buvo pateikiama maišyta lenkų ir lietuvių kalba, t. y. darbai, nurodyti Sutarties prieduose Nr. 1 ir 2, atsakovui faktiškai nebuvo perduoti. Minėta, kad, atsižvelgdamas į įstatyme išvardytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, teismas, spręsdamas dėl kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo turi vertinti atitinkamo pažeidimo reikšmę. Atsižvelgiant į favor contractus principą, kuriuo vadovaudamosi šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė, darytina išvada, kad sutarties esminis pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo yra didelis. Sutarties neįvykdymo reikšmei nustatyti turi būti analizuojami visi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, o ne vienas jų. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė: ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Teismas turėjo atsižvelgti į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatyti, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB,,Baldras” ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Apeliacinės instancijos teismas išvardytų kriterijų apskritai nevertino, todėl neturėjo pagrindo padaryti išvadą ne tik dėl esminio sutarties pažeidimo ir teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį egzistavimo, bet ir dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo.
Dėl sutarties vykdymo
Minėta, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis).
Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl bendradarbiavimo pareigos reikšmės yra ne kartą pasisakęs, pažymėdamas, kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Valionio įmonė „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v, UAB „Mindija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas sudarė Sutartį, siekdamas tikslo sukurti Lenkijos rinkai pritaikytą kreditų valdymo sistemą, internetinį puslapį bei įsteigti veiklai vykdyti reikalingą įmonę. Sutartyje nustatytos ne tik užsakovo teisės, bet ir pareigos, kurias jis privalo įvykdyti siekiant Sutarties tikslo. Sutarties 5.5 punkte ieškovas įsipareigojo tarpininkauti derybose ir sudarant sutartis su klientų mokumą vertinančia bendrove „Infomonitor“, draudimo bendrove, su kitais asmenimis. Taigi iš Sutarties turinio aišku, kad būtent atsakovas privalėjo sudaryti tam tikras sutartis, atlikti kitus veiksmus, būtinus Sutarties tikslui pasiekti. Dėl šios priežasties Sutarties tinkamas įvykdymas per joje nustatytus terminus priklausė ne tik nuo vykdytojo, bet nuo užsakovo tinkamo sutartinių prievolių vykdymo, o jų nevykdant, arba vykdant netinkamai, Sutarties įvykdymas per nustatytus terminus tapo iš esmės neįmanomas. Sutarties 5.11, 5.12, 5.16, 6.3, 6.4 ir 6.8 punktuose nustatyta užsakovo pareiga raštu pateikti argumentuotas pastabas, jei darbai atlikti netinkamai, užsakovas dėl jų turi pastabų arba darbai neperduodami, o vykdytojas įsipareigojo šias pastabas vertinti ir į jas atsakyti. Šios sutarties nuostatos atskleidžia didelę šalių bendradarbiavimo reikšmę vykdant sutartį. Užsakovas byloje neįrodė, kad Sutarties vykdymo metu bendradarbiavo tinkamai: pastabų apie netinkamai atliktus programavimo darbus, veiksmus vykdytojui teikiant pasiūlymus dėl įmonės Lenkijoje steigimo, organizuojant kitų sutarčių sudarymą raštu nereiškė; nenurodė priežasčių, dėl kurių sutartį su bendrove „Infomonitor“ buvo pasirengęs pasirašyti tik po 3 mėnesių nuo vykdytojo pranešimo apie parengtas sąlygas nurodytos sutarties pasirašymui. Kadangi atsakovas visą Sutarties vykdymo laikotarpį jokia forma neišreiškė reikšmingų pastabų dėl Sutarties vykdymo, o pretenzijas ieškovui pareiškė tik suėjus Sutarties vykdymo terminui, kolegija pažymi, kad tokie atsakovo veiksmai iš esmės atitinka pirmiau minėtą šalies veikimo būdą, tariamu vienašalio sutarties nutraukimo pagrindu remiantis tik kaip pretekstu, siekiant nepagrįstai nutraukti sutartį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčą byloje lėmė tai, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartyje nustatytas konkrečias bendradarbiavimo pareigas, nenustatęs teisėto pagrindo nutraukti Sutartį, pagrįstai priteisė ieškovui Sutartyje nustatytą atlyginimą už darbus, taip pat pagrįstų išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepaneigė byloje ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių darbų atlikimą ir juos atliekant patirtas išlaidas, kurias atlyginti ieškovui privalo pagal tiek rangos, tiek paslaugų sutartis reglamentuojančias nuostatas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.721 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Ieškovas kasaciniame skunde kelia klausimą dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo teisėtumo nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas netaikomas tuo atveju, kai asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140/2006">3K-3-140/2006</a>; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2008">3K-3-166/2008</a>; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-593/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-593/2008">3K-3-593/2008</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2009">3K-3-355/2009</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nutraukus sutartį, jos šalių teisių apsauga užtikrinama taikant restituciją, reglamentuojamą CK 6.222 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
Pasisakant dėl ieškovo kasacinio skundo argumento, kuriuo keliamas klausimas dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto vertinimo, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas, todėl ne statybos rangos santykiams ši teisės norma netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. „Rialsta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2009">3K-3-317/2009</a>; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2007">3K-3-484/2007</a>; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-521/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-521/2011">3K-3-521/2011</a>).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo ir vienašalio darbų perdavimo–priėmimo akto vertinimo ne statybos rangos santykiuose išdėstyti pasisakant dėl kasaciniame skunde iškeltų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau panaikinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą remiantis kitose nutarties dalyse išdėstytais motyvais, šie argumentai neturi įtakos bylos šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinant kasacinį skundą, šis prašymas taip pat tenkintinas.
Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 999 Lt žyminį mokestį, o apeliacinės instancijos teisme – 3630 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai apskaičiuotini nustatytą koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Rekomendacijose nustatytas koeficientas skaičiuoti atlyginimui už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,5 (8.11 punktas). Jį taikant apskaičiuotas maksimalus atlyginimas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1275 Lt. Kadangi ieškovo advokatui sumokėtas atlyginimas viršija rekomenduojamąjį maksimalų, jam iš atsakovo priteistina pirmiau nurodyta rekomenduojama atlyginimo ir už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio suma – 2274 Lt.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą.
Priteisti UAB,,Dizaino kryptis“ (kodas 225257570) iš UAB,,TLO“ (kodas 300120892) 2274 Lt (du tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt keturi litai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš UAB,,TLO“ (kodas 300120892) 17,25 Lt (septyniolika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
