Civilinė byla Nr. 3K-3-633/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01698-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymą įtraukti jį į bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. B2-2027-258/2012, patikslinant kreditorių sąrašą; suinteresuoti asmenys: Vichiunai Nordic AS; „Swedbank“, AB; AS „Unicredit Bank“; UAB „Plungės kooperatinė prekyba“; UAB „Swedbank lizingas“; UAB „Swedbank autoparko valdymas“; UAB „EPTS“; VĮ Turto bankas; E. L.; J. S.; UAB „Blankų leidykla“; M. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą CPK 163 straipsnio pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi AB „Vievio paukštynas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 1 d.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių reikalavimus, „Swedbank“, AB 23 244 963,19 Lt reikalavimą, užtikrintą hipoteka ir įkeitimu; AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus 2 993 243,60 Lt reikalavimą, užtikrintą turto įkeitimu.
Bankroto administratorius 2012 m. vasario 24 d. gavo UAB,,Plungės kooperatinė prekyba“ pranešimą, kad AS,,UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius perleido reikalavimo teisę į BAB,,Vievio paukštynas“ 2 993 243,60 Lt skolą; 2012 m. kovo 2 d. gavo BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriaus AB „Kauno grūdai“ pranešimą, kad AB „Kauno grūdai“ 2012 m. kovo 2 d. sumokėjo „Swedbank“, AB BAB „Vievio paukštynas“ 23 244 963,19 Lt skolą. Bankroto administratorius teismo prašė iš BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, sąrašo išbraukti AS,,UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių su 2 993 243,60 Lt reikalavimu ir jo vietoje įtraukti UAB,,Plungės kooperatinė prekyba“ su 2 993 243,60 Lt reikalavimu, išbraukti „Swedbank“, AB su 23 244 963,19 Lt reikalavimu ir jo vietoje įtraukti AB „Kauno grūdai“ su 23 244 963,19 Lt reikalavimu, užtikrintu hipoteka ir įkeitimu.
Kreditorius AB „Kauno grūdai“ pateikė prieštaravimus dėl AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus reikalavimo į BAB „Vievio paukštynas“ perleidimo UAB „Plungės kooperatinė prekyba realumo ir teisėtumo. Jo teigimu, pateiktas prašymas, 2012 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties priedas (perdavimo-priėmimo aktas) neįrodė nei reikalavimo perleidimo kainos, nei jos sumokėjimo fakto, kuris privalo būti realus, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad kreditoriaus AS,,UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus reikalavimas perėjo kitam ūkio subjektui, UAB,,Plungės kooperatinė prekyba“, kuri siekia tapti konkurentu BAB,,Vievio paukštynas“ bankroto byloje, ir kuri, kreditoriaus nuomone, akivaizdžiai darys kliūtis taikos sutarčiai sudaryti; mano, kad esant tokioms aplinkybėms būtina taikyti CK 6.101 straipsnio 5 dalies nuostatas ir ex officio spręsti dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio galiojimo.
Kreditorius „Swedbank“, AB pateikė teismui paaiškinimus dėl AB „Kauno grūdai“ reikalavimo, kuriuose nurodė, jog pateiktas prašymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes „Swedbank“, AB neperleido jokių reikalavimo teisių į bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“ kreditoriui AB „Kauno grūdai“.
Kreditoriai „Swedbank“, AB, UAB,,Swedbank autoparko valdymas“ ir UAB „Swedbank lizingas“, Vichiunai Nordic AS pateikė teismui prašymus patikslinti BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių sąrašą ir išbraukti,,Swedbank“, AB, UAB,,Swedbank autoparko valdymas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ iš BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių sąrašo ir jų vietoje įtraukti Vichiunai Nordic AS.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje patikslino kreditorių sąrašą: išbraukė kreditorių AS,,UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių su 2 993 243 60 Lt reikalavimu ir jo vietoje įtraukė UAB,,Plungės kooperatinė prekyba“ su 2 993 243,60 Lt reikalavimu; išbraukė kreditorių,,Swedbank“, AB su 23 244 963,19 Lt reikalavimu ir jo vietoje įtraukė Vichiunai Nordic AS su 23 244 963,19 Lt reikalavimu; išbraukė kreditorių „Swedbank autoparko valdymas“ UAB su 7 101,69 Lt reikalavimu ir jo vietoje įtraukė Vichiunai Nordic AS su 7 101,69 Lt reikalavimu; išbraukė,,Swedbank lizingas“ UAB su 52 260,19 Lt reikalavimu ir jo vietoje įtraukė Vichiunai Nordic AS su 52 260,19 Lt reikalavimu. AB „Kauno grūdai“ prašymo pakeisti kreditorių netenkino. Teismas nurodė, kad teismui pateiktos AS,,UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ 2012 m. vasario 22 d., „Swedbank“, AB, „Swedbank lizingas“ UAB, „Swedbank autoparko valdymas“ UAB ir Vichiunai Nordic AS 2012 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys patvirtina kreditoriaus reikalavimo perdavimo faktą. Reikalavimo perleidimo kainos, jos sumokėjimo fakto nepateikimas, teismo nuomone, nereiškia reikalavimo teisių perdavimo nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalies ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų pasikeitimo prievolės rūšimi laikytinas susitarimas, kuriuo yra perleidžiamas reikalavimas ir perkeliama skola tuo pačiu metu. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius „Swedbank“, AB nėra perleidęs kreditoriui AB „Kauno grūdai“ reikalavimo, šią prašymo dalį pripažino nepagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus AB „Kauno grūdai“ ir atsakovo BAB „Vievio paukštynas“ atskiruosius skundus, 2012 m. birželio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, netenkino kreditoriaus AB „Kauno grūdai“ prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Kolegija nurodė, kad kreditoriaus AB,,Kauno grūdai“ nurodytos civilinės bylos Vilniaus apygardos teisme Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDgxLTEwNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4081-104/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4081-104/2012">2-4081-104/2012</a> ir Nr. 2-4083-560/2012 ir nagrinėjama byla tarpusavyje susijusios, tačiau atsižvelgė į civilinio bei bankroto procesų tikslus bei principus – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkui, likviduoti skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo ir sprendė, kad, sustabdžius šią nagrinėjamą bylą, užsitęstų kitos bankroto procedūros. Dėl to kolegija sprendė, kad nebuvo būtino pagrindo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.
Kolegija, vertindama „Swedbank“, AB reikalavimo teisėtumą, nustatė, kad šis kreditorius su keliais potencialiais pirkėjais vykdė derybas, siekdamas tretiesiems asmenims atlygintinai perleisti reikalavimą į skolininką bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“. Derybose dalyvavo tiek AB „Kauno grūdai“, tiek Vichiunai Nordic AS. Nesant rašytinės sutarties, AB,,Kauno grūdai“ sumokėjo „Swedbank“, AB 23 244 963,19 Lt skolą už bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“, pervesdama į pastarojo sąskaitą, ir pareiškė, jog perėmė šią „Swedbank“ AB reikalavimo teisę CK 6.114 straipsnio 1 punkto pagrindu. Vichiunai Nordic AS, pasiūliusi geriausią kainą už ginčo skolą, su „Swedbank“, AB derybas pabaigė – sudarė reikalavimo teisių perleidimo sandorį. Nagrinėjant skundžiamos nutarties pagrįstumą, Vichiunai Nordic AS ir „Swedbank“, AB reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti. Kolegija pažymėjo, kad didžiausi kreditorių reikalavimai, suteikiantys teisę iš esmės daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, nes ĮBĮ nenustatyta, jog kreditorius ar trečiasis asmuo, nesant kreditoriaus sutikimo, gali perimti jo kreditorių reikalavimą. Nors nagrinėjamoje byloje kreditorius nurodė, kad jis už trečiąjį asmenį BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriui įvykdė prievolę remdamasis CK 6.114 straipsniu, tačiau kolegija pabrėžė, jog CK 6.114 straipsnyje neišplėstos CK 6.50 straipsnyje nustatytos teisės vykdyti pinigines prievoles už trečiuosius asmenis, todėl pirmosios instancijos teismas, esant galiojančiai Vichiunai Nordic AS ir „Swedbank“, AB reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai, ginčijant reikalavimo teisių regreso tvarka pagal įstatymus perėjimo faktą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4383-560/2012, pagrįstai atsisakė vietoje,,Swedbank“, AB kreditoriumi į kreditorių sąrašą įtraukti AB,,Kauno grūdai“.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu skundu kreditorius AB „Kauno grūdai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patikslinti BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių sąrašą, ir netenkinti prašymo pakeisti kreditorių, tenkinti kreditoriaus prašymą ir dėl nurodytų reikalavimų sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus baigtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDgxLTEwNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4081-104/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4081-104/2012">2-4081-104/2012</a> ir Nr. 2-4383-560/12. Kasacinis skundas grindžiamas argumentu dėl imperatyviosios proceso teisės normos – CPK 163 straipsnio 3 punkto, kuriame įtvirtintas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, pažeidimo. Kasatorius prašė teismo sustabdyti šios civilinės bylos dalies nagrinėjimą, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus baigtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDgxLTEwNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4081-104/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4081-104/2012">2-4081-104/2012</a> ir Nr. 2-4383-560/12. Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDgxLTEwNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4081-104/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4081-104/2012">2-4081-104/2012</a> (prevencinis ieškinys), kurioje galioja draudimas „Swedbank“, AB parduoti ar kitaip perleisti ar bet kokia forma suvaržyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011, patvirtintą „Swedbank“, AB įkeitimu (hipoteka) užtikrintą 23 244 963,19 Lt reikalavimą į bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“ iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, o jeigu sandoris jau sudarytas, – uždrausti jį vykdyti. Vilniaus apygardos teisme taip pat pradėta civilinė byla Nr. 2-4383-560/12 (ieškinys dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu), kurioje galioja draudimas „Swedbank“, AB ir (ar) Vichiunai Nordic AS vykdyti 2012 m. kovo 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria atsakovas „Swedbank“, AB perleido atsakovui Vichiunai Nordic AS Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011 patvirtintą „Swedbank“, AB įkeitimu (hipoteka) užtikrintą 23 244 963,19 Lt reikalavimą į bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“; draudimas „Swedbank“, AB ir (ar) Vichiunai Nordic AS naudotis 23 244 963,19 Lt reikalavimo teisėmis į BAB „Vievio paukštynas“, kurias „Swedbank“, AB perleido Vichiunai Nordic AS 2012 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, įskaitant draudimą naudotis balsavimo teisėmis BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto ir (ar) kreditorių susirinkimuose. Taigi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose sprendžiamas klausimas, ar AB „Kauno grūdai“ įgijo „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į BAB „Vievio paukštynas“ CK 6.114 straipsnio 1 dalies pagrindu 2012 m. kovo 2 d., ar tą pačią reikalavimo teisę įgijo Vichiunai Nordic AS vėlesnės 2012 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas klausimą, ar Vichiunai Nordic AS teisėtai įgijo „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į BAB „Vievio paukštynas“, turėtų pasisakyti dėl 2012 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalies, kuria Vichiunai Nordic AS galbūt įgijo „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į BAB „Vievio paukštynas“, teisėtumo. Pažymėtina, kad ši sutarties dalis ginčijama Vilniaus apygardos teisme civilinėse bylose Nr. 2-4383-560/12 ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MDgxLTEwNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4081-104/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4081-104/2012">2-4081-104/2012</a>. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo motyvai atsisakant stabdyti šią civilinę bylą yra deklaratyvūs, nes, kilus ginčui, kuriam subjektui priklauso ginčo reikalavimo teisė į BAB „Vievio paukštynas“, ji gali būti tenkinama ir atitinkamai mažinama bankrutuojančios įmonės skolų našta. Dėl to šios civilinės bylos dalies nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės išsprendė abi Vilniaus apygardos teisme nagrinėtas bylas, pasisakė dėl faktų, kurie nustatinėjami kitose civilinėse bylose, nagrinėjamose Vilniaus apygardos teisme, t. y. konstatavo, kad,,Swedbank“, AB su keliais potencialiais pirkėjais vykdė derybas, siekdama tretiesiems asmenims atlygintinai perleisti reikalavimą į skolininką bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“; derybose dalyvavo tiek AB „Kauno grūdai“, tiek Vichiunai Nordic AS; nesant rašytinės sutarties, kasatorius sumokėjo „Swedbank“, AB 23 244 963,19 Lt skolą už bankrutuojančią AB „Vievio paukštynas“, pervesdamas šią sumą į pastarojo sąskaitą, ir pareiškė, jog perėmė „Swedbank“, AB reikalavimo teisę CK 6.114 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad „Swedbank“, AB priėmė įmoką ir nebegalėjo toliau tęsti derybų, t. y. „Swedbank“, AB savo valią aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė 2012 m. kovo 5 d. kasatoriaus sumokėtus 23 244 963,19 Lt paskirstęs BAB „Vievio paukštynas“ sąskaitose bei atlikęs įrašus apie visos BAB „Vievio paukštynas“ skolos grąžinimą. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vichiunai Nordic AS, pasiūliusi geriausią kainą už ginčo skolą, su „Swedbank“, AB derybas pabaigė – sudarė reikalavimo teisių perleidimo sandorį, tačiau Vichiunai Nordic AS nedalyvavo derybose ir negalėjo nieko bankui siūlyti, juolab įgyti reikalavimą, kurio perėjimą kasatoriui 2012 m. kovo 5 d. skolos grąžinimo patvirtinimu pripažino pats bankas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad Vichiunai Nordic AS ir „Swedbank“, AB reikalavimo teisių perleidimo sutartis galiojo ir nepasisakydamas dėl Vichiunai Nordic AS ir „Swedbank“, AB sudarytos reikalavimo teisių sutarties, nepasisakė ir dėl reikalavimo teisių kasatoriui pagal įstatymą perėjimo fakto, tačiau analizavo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir vertino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Kasatoriaus teigimu, teismas aiškiai pasisakė dėl Vichiunai Nordic AS ir „Swedbank“, AB reikalavimo teisių sutarties ir reikalavimo teisių AB „Kauno grūdai“ pagal įstatymą perėjimo teisėtumo, tačiau tai buvo kitų civilinių bylų, nagrinėjamų Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjimo dalykas. Taigi apeliacinės instancijos teismas išsprendė kitas civilines bylas ir ši nutartis turės prejudicinę galią, nes teismas pasisakė dėl CK 6.50 straipsnio ir 6.114 straipsnio 1 punkto santykio bei aplinkybės, jog kasatorius neturėjo teisės perimti „Swedbank“, AB reikalavimo į BAB „Vievio paukštynas“ CK 6.114 straipsnio 1 punkto pagrindu, o tik sandoriu, nes „Swedbank“, AB reikalavimas į BAB „Vievio paukštynas“ yra didžiausias reikalavimas ir ĮBĮ nereglamentuota, kad kreditorius ar trečiasis asmuo nesant kreditoriaus sutikimo gali perimti jo kreditorių reikalavimą. Kasatoriaus teigimu, kreditoriaus ar trečiojo asmens, nesant kreditoriaus sutikimo perimti jo kreditorių reikalavimą, teisę lemia ne reikalavimo dydis ar ĮBĮ nuostatos, o perimančio reikalavimą asmens interesas tokiam reikalavimui perimti, t. y. bankrutuojančios įmonės didžiausias akcininkas (kasatorius) turi aiškiai išreikštą interesą atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais nei trečiasis asmuo (Vichiunai Nordic AS).
Suinteresuotas asmuo Vichiunai Nordic AS atsiliepimu į kreditoriaus kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatorius nesąžiningu elgesiu, reikšdamas tapačius ieškinius keliose bylose, kuria teisinę situaciją, prieštaraujančią civilinės bylos stabdymo institutui. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai sprendė, kad visas bylai reikšmingas aplinkybes jis galėjo nustatyti šioje byloje, nes šios aplinkybės buvo šios nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas, todėl nebuvo pagrindo stabdyti šią civilinę bylą. Be to, skunde neargumentuota, kokiu pagrindu apeliacinės instancijos teismas išsprendė kitas civilines bylas, nepateikta pagrįstų teiginių dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Suinteresuoto asmens teigimu, faktinės aplinkybės, kurias ginčija kasatorius, nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes susijęs su fakto klausimų nustatymu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo. Kilus ginčui dėl reikalavimų bankrutuojančiai bendrovei pareiškimo, CK 6.50 straipsnio 1 dalis taikoma tiek, kiek neprieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurokortas“ v. BAB „Ekinsta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583/2005">3K-3-583/2005</a>). Sistemiškai aiškinant ĮBĮ matyti, kad bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, ne tik neturi teisės vykdyti piniginių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, bet ir po bankroto bylos iškėlimo jai negali atsirasti naujų prievolių, t. y. įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolės gali pasibaigti tik Įmonių bankroto įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Leidimas perleisti reikalavimo teisę, įtvirtintas ĮBĮ, reiškia, kad reikalavimo teisės perleidimas nesukuria naujos prievolės bankrutuojančiai įmonei, o tik pasikeičia kreditorius jau egzistuojančioje prievolėje, atsiradusioje iki bankroto bylos iškėlimo. Bylą nagrinėję teismai reikalavimo teisės perleidimą aiškino nepažeisdami imperatyviųjų teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti palikta nepakeista.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į kreditoriaus kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad teismas neturi tik formaliai taikyti civilinės bylos stabdymo pagrindo, o privalo įsitikinti, ar egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas stabdyti civilinę bylą. Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvaujančių asmenų dalis turi teisinių ginčių kitose civilinėse bylose nelaikytina esmine sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo. Kasatorius nenurodė jokių aplinkybių, kurių apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti šioje civilinėje byloje ir kurios galėjo būti nustatytos tik kitose civilinėse bylose. Kasatorius tapačiu teisiniu pagrindu pradėjo tris civilines bylas dėl CK 6.50, 6.114 straipsnių ir ĮBĮ normų santykio, todėl nebuvo pagrindo stabdyti bylą, nes visose bylose nagrinėjamas tų pačių teisės normų santykis pagal identiškas faktines aplinkybes. Suinteresuotas asmuo nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad, šiam be banko sutikimo pervedus į banko sąskaitą skolą už bankrutuojančią bendrovę, kasatoriui perėjo reikalavimo teisė į bankrutuojančią bendrovę, ir pažymi, jog kreditorius turi teisę perimti reikalavimą tik sutikus pirminiam kreditoriui (CK 6.50 straipsnis). Dėl to, suinteresuotam asmeniui neigiant, kad jis perleido kasatoriui savo reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę, negalimas ir reikalavimo perleidimas regreso tvarka, todėl skunde išdėstyti argumentai dėl CK 6.114 straipsnio aiškinimo taip pat nepagrįsti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
AB „Kauno grūdai“ pateikė kasacinio skundo atsisakymą.
Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1, 4 dalys, 349 straipsnis). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva. Kasacinio skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Spręsdama klausimą dėl kasacinio skundo atsisakymo, teisėjų kolegija turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi to padariniai.
Nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje AB „Kauno grūdai“ pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus ir kitų asmenų teises bei interesus. Šioje byloje buvo nagrinėtas juridinių asmenų komercinio pobūdžio ir neturintis viešojo intereso požymių civilinis ginčas, kasacinio skundo atsisakymą pateikiantis asmuo savo teisinę poziciją yra suderinęs su jo interesams atstovaujančiu advokatu, kuris pagal atstovavimo sutartį pasirašė kasacinio skundo atsisakymą (T. 2, b. l. 156). Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad AB „Kauno grūdai“ teisiniai kasacinio skundo atsisakymo padariniai yra žinomi.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti AB „Kauno grūdai“ pareikšto kasacinio skundo atsisakymo, todėl, įvertinusi byloje esančius duomenis, jį priima, o kasacinį procesą nutraukia (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Iš kasatoriaus valstybei priteistinos 185,90 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Priimti kasatoriaus akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ kasacinio skundo atsisakymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ (juridinio asmens kodas 133818917) 185,90 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė
Zigmas Levickis
