Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-441/2012

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00836-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 40.3; 44.5.1

(S)

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. U. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui V. U. dėl be teisinio pagrindo turimų sumų priteisimo ir atsakovo V. U. priešieškinį ieškovei D. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su žirgo pardavėjo išlaidų atlyginimu neįvykdžius sutarties ir šalių sutartinių santykių pabaigos tinkamu kvalifikavimu.

Ieškovė kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2000 m. balandžio 18 d. su atsakovu sudarė žirgo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti už žirgą 27 000 Vokietijos markių (toliau – markės), nupirkti tris balnus, dvejas kamanas ir dvejas kojų apsaugas bei mokėti pardavėjui 10 proc. už kergimą, jei žirgas bus naudojamas kaip veislinis. Atsakovas įsipareigojo prižiūrėti žirgą iki 2001 m. kovo 1 d., iki jo išvežimo iš Lietuvos, įtraukti į Trakėnų kilmės knygą ir pažymėti trakėnų ženklu. Pagal šią sutartį ieškovė dalimis sumokėjo atsakovui 16 000 markių, tačiau po paskutinio 2000 m. rugsėjo 4 d. atlikto pervedimo, nebepervedė į atsakovo sąskaitą likusios sumos, nes atsakovas nevykdė savo rašytinio įsipareigojimo įregistruoti (įtraukti) žirgą Vulkaną į Trakėnų kilmės knygą ir pažymėti Trakėnų ženklu. Tai svarbu dėl to, kad išvežus žirgą į Šveicariją jis turėtų vertę kaip sportinis ir veislinis, kergimui tinkamas žirgas. Tai turėjo būti padaryta iki žirgo išvežimo iš Lietuvos, t. y. iki jo atsiėmimo. Atsakovas šio įsipareigojimo vykdymą vis atidėdavo, taip neįtraukęs žirgo į Europoje pripažintą Trakėnų kilmės knygą. Ieškovė ne kartą telefonu išsakė pretenzijas dėl to, jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, pasakė jam, kad nemokės toliau pinigų, kol atsakovas neįvykdys savo įsipareigojimų. Atsakovas žirgą Vulkaną pažymėjo Lietuvos Trakėnu ženklu tik 2001 m. gegužės mėnesį, t. y. pasibaigus su ieškove sudarytoje sutartyje nurodytam 2001 m. kovo 1 d. terminui. Be to, atsakovas pasakė ieškovei, jog nebesutinka žirgo parduoti už sutartyje numatytą 27 000 markių sumą, o nauja kaina yra 40 000 markių, kuri ieškovei buvo nepriimtina. Taigi, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų ir vienašališkai padidinus kainą, ieškovė nebemokėjo likusios žirgo pirkimo–pardavimo kainos. Šalys 2002 m. pavasarį susitarė, jog vietoj žirgo Vulkano atsakovas parduos ieškovei žirgą Valetą, papildomai sumokėdamas 7500 eurų. 2002 m. gegužės 16 d. šalys pakeitė pirkimo-pardavimo sutartį, jos dalyką (vietoj žirgo Vulkano į žirgą Valetą), kainą, terminus. Tai patvirtina 2002 m. gegužės 16 d. atsakovo pasirašytas grynųjų pinigų priėmimo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovės 500 eurų dalinio apmokėjimo už žirgą Valetą. Ieškovė daro išvadą, jog šalys 2002 m. gegužės 16 d. susitarimu nutraukė buvusią sutartį dėl žirgo Vulkano ir sudarė naują sutartį dėl žirgo Valeto, ir pirmoji, t. y. 2000 m. balandžio 18 d., sutartis nutraukta be jokių sankcijų (netesybų) taikymo vienos šalies kitos atžvilgiu, bei antroje sutartyje nesusitarta dėl jokių sankcijų (netesybų) taikymo, nes to nėra fiksuota šalių raštiškai įforminta sutartimi. 2002 m. gegužės 16 d. ieškovė sumokėjo 500 eurų dalinį mokėjimą už žirgą Valetą, o likusius 7000 eurų buvo sutarta sumokėti po Veterinarijos akademijos pirkimo–pardavimo tyrimo, jei bus nustatyta, jog žirgas sveikas, neturės ateityje rimtų sveikatos problemų. Ieškovė 2002 m. gegužės mėn. užsakė atestuotų specialistų atlikti žirgo sveikatos būklės įvertinimą. 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikos trijų atestuotų specialistų buvo surašyta ir pateikta Arklio tyrimo pirkimui–pardavimui ataskaita, kurios išvadose buvo nurodyta, jog „žirgas tyrimo dieną netinkamas sportui. Rentgeno nuotraukos rodo rimtus ilgalaikius sveikatos sutrikimus galūnėse. Tolesnis žirgo naudojimas priklausys nuo gydymo rezultatų ir papildomų tyrimų”. Dėl šių tyrimo rezultatų, kurie reiškė netinkamą parduodamą daiktą (žirgą Valetą), ieškovė atsisakė pirkti jį iš atsakovo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 29 972,62 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. U. pareiškė priešieškinį ir pareikalavo priteisti iš ieškovės 24 844,39Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso Žirginio sporto klubas „Lankupiai”, kuriame vykdo ir plėtoja veislinių, grynakraujų žirgų veisimo, auginimo, treniravimo veiklą. Pagrindinis tikslas ir uždavinys – užauginti ir ištreniruoti žirgus, kurių pardavimas duotų pakankamų pajamų asmeninių ir klubo poreikių tenkinimui ir užtikrinimui. Kiekvieno žirgo auginimas jo savininkui, augintojui kainuoja dideles pinigų sumas, nes būtina žirgus laikyti jiems pritaikytose patalpose, užtikrinti žirgų šėrimą tinkamos kokybės pašarais ir pašarų papildais, užtikrinti žirgų sveikatos būklę, medicininę priežiūrą. Be to, būtina užtikrinti sportui auginamų žirgų sportinį lygį, tam kiekvienas sportinis žirgas nuolat yra treniruojamas profesionalaus raitelio, žirgas turi nuolat dalyvauti žirgų sporto varžybose. Todėl žirgo laikymas, jo nerealizavus (nepardavus), esant optimaliai (aukščiausiai) žirgo kainai, gali tapti nuostolingas. 2000 m. pavasarį ieškovė išreiškė pageidavimą iš atsakovo įsigyti pramogai ir sportui tinkamą žirgą, ji pati išsirinko trakėnų veislės, sartos spalvos eržilą Vulkanas, su ja buvo sutarta dėl žirgo pirkimo sąlygų, kainos. 2000 m. balandžio 18 d. šalių buvo pasirašyta pardavimo–pirkimo sutartis dėl eržilo Vulkanas pirkimo – pardavimo. Sutartimi šalys susitarė dėl to, kad ne vėliau kaip iki 2001 m. kovo 1 d. ieškovė sumokės žirgo Vulkano kainą ir iki nurodytos datos paims žirgą iš atsakovo, kuris įsipareigojo saugoti, prižiūrėti žirgą Vulkaną ir prisiimti žirgo išlaikymo išlaidas, būsiančias iki 2001 m. kovo 1 d. Sutarties sudarymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovui 8000 markių, vėliau sumokėjo dar 8000 markių, daugiau nebemokėdama ir paaiškindama, kad jai kilo sunkumų gauti pinigų iš žirgo įsigijimą finansavusio asmens, tačiau ketinimo nupirkti žirgą Vulkano neatsisakė. Tačiau iki sutartimi nustatyto termino – 2001 m. kovo 1 d., ieškovė neatvyko pasiimti žirgo, nesumokėjo visos likusios jo kainos. Ieškovė įsipareigojo atvykti pas atsakovą ir prašė žirgą iki jos atvykimo išlaikyti. Pas atsakovą ji atvyko tik 2002 m. gegužės mėn., t. y. praėjus 15 mėnesių nuo šalių sutarto termino, todėl atsakovas žirgą buvo priverstas savo lėšomis saugoti, išlaikyti, treniruoti. Dėl to, atvykus ieškovei 2002 m. gegužės mėn., atsakovas paprašė šias žirgo papildomų 15 mėnesių išlaikymo išlaidas atlyginti. Ieškovė nurodė, kad dėl finansinės padėties ji negalinti to padaryti. Ieškovei nurodžius, kad ji vis dar ketina įsigyti žirgą iš atsakovo, šis jai pasiūlė už žirgo Vulkano kainą, į ją įskaičiuojant ir jo išlaikymo 15 mėnesių išlaidas, nupirkti kitą, trakėnų veislės, 1996 m. gimimo eržilą Valetą. Su tokiu siūlymu ieškovė sutiko, 2002 m. gegužės 16 d. perdavė atsakovui 500 eurų, tačiau pareiškė norinti patikrinti žirgo sveikatos būklę. Atlikus žirgo sveikatos patikrinimą, remdamasi Lietuvos veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikos specialistų surašyta išvada, ieškovė atsisakė iš atsakovo nupirkti ir žirgą Valetą. 2002 m. gegužės 28 d. ieškovė pareiškė galutinį atsisakymą pirkti iš atsakovo kurį nors žirgą ir bendravimą su atsakovu nutraukė. Remiantis sudaryta sutartimi ir ieškovės atliktų mokėjimų paskirties vertinimu, atsakovas ieškovės sumokėtą pinigų sumą laikė jam sumokėtais rankpinigiais, kurių paskirtis sankcijų už sandorio nevykdymą forma kompensuoti atsakovo turėtas išlaidas, patirtus nuostolius. Atsakovas nurodė, kad tinkamai vykdė sutartį, o ieškovės veiksmai praleidžiant sutarties įvykdymo terminus ir atsisakant vykdyti sutartį yra atlikti esant ieškovės kaltei. Nebūdamas saistomas su ieškove sudarytos sutarties, atsakovas būtų turėjęs galimybę žirgą Vulkaną parduoti kitiems asmenims ir išvengti nepagrįstų jo išlaikymo išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu visiškai patenkino ir ieškinį, ir priešieškinį. Nustatęs, kad šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, juos įskaitė ir priteisė iš V. U. 5128,23 Lt skolą, procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nustatęs, kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo įrašyta sąlyga apie rankpinigius, ieškovės sumokėtas pinigų sumas teismas laikė avansu ir nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 29 972,62 Lt suma bei procesinės palūkanos. Teismas nustatė, kad ieškovė, suėjus žirgo Vulkano pirkimo–pardavimo sutarties terminui, nesumokėjo visos sutarties kainos, neatvyko pas atsakovą, nepranešė jam raštu apie ją netenkinančias sutarties sąlygas, t. y. apie tai, kad žirgas Vulkanas nebuvo laiku įtrauktas į Trakėnų kilmės knygą ar į netinkamos valstybės Trakėnų kilmės knygą, kad jos netenkina atsakovo padidinta žirgo kaina, neprašė nutraukti sutartį ar kaip nors kitaip ją pakeisti, kaip turėtų pasielgti pakankamai apdairus ir rūpestingas žmogus. Žirgas Vulkanas jau 2000 m. kovą buvo įvertintas kaip Trakėnų veislės žirgas, todėl teismas konstatavo, kad žirgo Vulkano pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės. Vėlesnis žodinis, praėjus daugiau kaip metams, sutarties pakeitimas, numatant pirkti–parduoti žirgą Valetą, nesilaikant įstatymo nustatytos rašytinės formos, ir jos neįvykdymas, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės sprendžiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Kadangi atsakovas nepardavė žirgo Vulkano dėl ieškovės kaltės, tai teismas nurodė, kad iš ieškovės priteistina 24844,39 Lt nuostolių suma, kurią atsakovas patyrė nuo sutarties sudarymo dienos 2000 m. balandžio 18 d. iki 2002 m. gegužės 28 d. Atsakovas minimu laikotarpiu per mėnesį žirgui Vulkanas turėjo 863 Lt išlaidų, o už 25 mėnesius ir 10 dienų tai sudarė 21 853,39 Lt. Taip pat atsakovas turėjo išlaidų per žirgo Vulkano dalyvavimą sporto varžybose 2 991 Lt. Šias išlaidas, teismo nuomone, atsakovas pagrindė rašytiniais įrodymais. Kadangi šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, tai jie įskaitytini ir iš ieškovei priteistinos 29 972,62 Lt sumos atmestina atsakovui priteistina suma 24 844,39 Lt, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 5128,23 Lt suma.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovė apeliacinį skundą 2012 m. sausio 13 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą pakeitė: priešieškinį atmetė ir ieškovei iš atsakovo priteistą sumą padidino iki 29 972,62 Lt, bei nustatė, kad nuo šios sumos priteisiamos 5 procentų metinės procesinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti nuostolius, kurių, atsakovo teigimu, atsirado dėl to, kad ieškovė laiku nenupirko žirgo Vulkano. Abi šalys pripažįsta, kad šalių žodiniu sutarimu vietoje žirgo Vulkano ieškovė turėjo pirkti žirgą Valetą. Jokių veiksmų, susijusių su pirminės sutarties (dėl žirgo Vulkano pirkimo–pardavimo) nutraukimu, šalys neatliko (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Dėl to laikytina, kad šalys pasinaudojo savo teise sutartį pakeisti (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pakeista sutartis galioja toliau pagal pakeistas sąlygas ir pripažįstama pakeista nuo tada, kai šalys susitaria ją pakeisti. Civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Jei atsakovas manė, kad dėl ieškovės veiksmų jam atsirado nuostolių, jis turėjo šį klausimą kelti keisdamas sutartį. Tačiau dėl žirgo Vulkanas išlaikymo išlaidų šalys susitarimo nesudarė. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami gali būti tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Priežastiniam ryšiui konstatuoti reikia įrodyti, kad atsakovo elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. Žirgo Vulkano nuosavybės teisės ieškovė neįgijo, žirgu disponavo, naudojosi ir valdė atsakovas, todėl jam tenka visos žirgo išlaikymo išlaidos, ieškovė neturi pareigos prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo. Dėl išvardytų priežasčių darytina išvada, kad taikyti ieškovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju nebetikslinga pasisakyti dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl priešieškinio tenkinimo. Dėl to sprendimas keistinas, šią ieškinio dalį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju nebelieka pagrindo pirmosios instancijos teismo atliktam įskaitymui ir ieškovei turi būti priteista visa avansu atsakovui sumokėta 29 972,62 Lt suma.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Netinkamai įvertinusi 2002 m. gegužės mėnesio žodinio šalių susitarimo dėl žirgo Valeto pirkimo–pardavimo statusą ir reikšmę, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė esminių materialiosios teisės normų pažeidimų, tinkamai neatskleidė ginčo esmės ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą. 2002 m. gegužės mėnesio žodiniu susitarimu šalys susitarė dėl esminių naujos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, naujo dalyko – žirgo Valeto, naujos kainos (27 000 markių), į ją įskaičiuojant atsakovo patirtas išlaidas žirgo Vulkano išlaikymui po 2000 m. balandžio 18 d. sutartimi nustatyto žirgo atsiėmimo iš atsakovo termino pasibaigimo, taip pat dėl kitų naujų sąlygų – sandorio įsigaliojimo sąlygos ir momento nustatymo. Tai reiškia, kad, šalims sudarant susitarimą dėl naujų esminių sutarties sąlygų, buvo susitarta dėl naujos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nuosavybės teisei į žirgą Vulkaną neperėjus ieškovei, visą laiką šį valdžius ir naudojus atsakovui, pastarajam tenka visos patirtos žirgo Vulkanas išlaikymo išlaidos ir po to, kai ieškovė praleido terminą žirgui paimti. Tačiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados iš esmės prieštarauja materialinių teisės normų reguliavimui ir iš esmės paneigia civilinės sutartinės atsakomybės institutą, kaip tokį. Šalims susitarus dėl žirgo Vulkano perdavimo ieškovei ateityje, atsakovas įsipareigojo nustatytu terminu užtikrinti žirgo Vulkano išlaikymą, tinkamą sportinę ir sveikatos būklę, su ieškove sudaryta sutartis suvaržė atsakovo galimybes optimalios, didžiausios vertės žirgą parduoti kitiems pirkėjams, galintiems sumokėti jo kainą. Sutartyje esant nustatytai sąlygai, kad ieškovė turi pareigą sumokėti visą žirgo Vulkano kainą ir pareigą žirgą Vulkaną iš atsakovo paimti ne vėliau kaip iki 2001 m. kovo 1 d., ieškovei jos nevykdžius, ieškovė pagrįstai laikytina pažeidusi sutartį ir atsakinga už atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą. Akivaizdu, kad atsakovas išlaidų, susijusių su žirgo Vulkano išlaikymu po 2001 m. kovo 1 d., patyrė dėl to, kad ieškovė praleido sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminus bei atsisakė vykdyti sutartį. Dėl to pripažintina, kad atsakovo patirti nuostoliai yra tiesioginis neteisėtų ieškovės veiksmų padarinys (CK 6.247 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė po paskutinio 2000 m. rugsėjo 4 d. atlikto pervedimo nebepervedė į atsakovo sąskaitą likusios sumos, nes atsakovas nevykdė savo rašytinio įsipareigojimo įregistruoti (įtraukti) žirgą Vulkaną į Trakėnų kilmės knygą ir pažymėti Trakėnų ženklu, tai svarbu dėl to, kad, išvežus jį į Šveicariją, jis turėtų vertę kaip sportinis ir veislinis, kergimui tinkamas žirgas. Tai turėjo būti padaryta iki žirgo išvežimo iš Lietuvos, t. y. iki jo atsiėmimo. Šio įsipareigojimo įvykdymą atsakovas vis atidėdavo, taip neįtraukęs žirgo į Europoje pripažintą Trakėnų kilmės knygą. Žirgas Vulkanas pažymėtas Lietuvos Trakėnu ženklu tik 2001 m. gegužės 26 d.

2. Kasatoriui žirgų pardavimas yra pagrindinė jo komercinė veikla, duodanti pajamas, ką tvirtina ir jis pats, todėl laikytinas verslininku CK 6.256 straipsnio 4 dalies prasme. Būtent jam, o ne ieškovei taikytini didesni rūpestingumo standartai sudarant įprastos komercinės veiklos sandorius ir būtent jis CK 6.256 straipsnio 4 pagrindu laikytinas kaltu dėl prievolės neįvykdymo. Atsakovas, kaip verslininkas, turėjo numatyti, kad žirgo laikymas, kol ieškovė jį pasiims, yra susijęs su papildomomis išlaidomis ir, jei manė, kad tas išlaidas privalo apmokėti ieškovė, turėjo tai nustatyti šalių sutartyje.

3. Sprendžiant dėl nuostolių dydžio, iš jų būtina atimti pajamas, kurias daiktas davė jo turėtojui (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Kasatorius pats patvirtino, kad žirgas būdavo kergiamas, o kasatorius (atsakovas) už tai gaudavo pajamų, o 2002 m. spalio mėnesį žirgas Taline turnyre laimėjo 1000 kronų.

4. Kasacinis skundas netenkintinas, nes tai reikštų šališkai šią bylą sprendusio pirmosios instancijos teismo sprendimo palikimą galioti. Teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai priėmė priešieškinį, savo iniciatyva ėmėsi rinkti įrodymus, šališkai vertino įrodymus, dėl teismo kaltės užsitęsė civilinės bylos nagrinėjimas. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties normas, nes nuostolius priteisė nuo 2000 m. balandžio 18 d., o priešieškinis pareikštas 2010 m. lapkričio 12 d.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl šalių civilinių santykių teisinio kvalifikavimo

Kasacinis skundas šioje byloje grindžiamas tuo, kad netinkamai įvertinusi 2002 m. gegužės mėnesio žodinio šalių susitarimo dėl žirgo Valeto pirkimo–pardavimo statusą ir reikšmę, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė esminių materialiosios teisės normų pažeidimų, tinkamai neatskleidė ginčo esmės ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą. Teisėjų kolegija vertindama šiuos argumentus atkreipia dėmesį į tai, kad šalys panašiai aiškina faktines aplinkybes, susijusias su 2002 m. gegužės 16 d. susitarimu, tačiau skirtingai aiškina šio susitarimo teisinius padarinius. Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė, kad šalys 2002 m. pavasarį susitardamos, jog vietoj žirgo Vulkano atsakovas parduos ieškovei žirgą Valetą, papildomai sumokėdamas 7500 eurų, pakeitė pirkimo–pardavimo sutartį, jos dalyką (vietoj žirgo Vulkaną į žirgą Valetą), kainą ir terminus. Tai patvirtina 2002 m. gegužės 16 d. atsakovo pasirašytas grynųjų pinigų priėmimo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas gavo iš ieškovės 500 eurų dalinio apmokėjimo už žirgą Valetą. Atsakovas teigia, kad, ieškovei nurodžius, jog ji vis dar ketina įsigyti žirgą iš atsakovo, šis jai pasiūlė už žirgo Vulkano kainą, į ją įskaičiuojant ir jo išlaikymo 15 mėnesių išlaidas, nupirkti kitą, trakėnų veislės, 1996 m. gimimo eržilą Valetą. Su tokiu siūlymu ieškovė sutiko ir 2002 m. gegužės 16 d. perdavė atsakovui 500 eurų.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad abi šalys sutinka, jog 2002 m. gegužės mėn. ieškovei atvykus pas atsakovą pirminė žirgo pirkimo sutartis buvo pakeista į kitą. Žodžiu buvo susitarta, kad atsakovas ieškovei už tą pačią kainą parduos kitą žirgą – Valetą. Šios sutarties sudarymą įrodo 2002 m. gegužės 16 d. atsakovo pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, jog jis iš ieškovės už šį žirgą gavo 500 eurų. Šalys buvo susitarusios, kad žirgą Valetą ieškovė pirks, jeigu jis nebus sergantis. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad abi šalys pripažįsta, jog žodiniu sutarimu vietoje žirgo Vulkano ieškovė turėjo pirkti žirgą Valetą, tačiau pažymėjo, kad jokių veiksmų, susijusių su pirminės sutarties (dėl žirgo Vulkano pirkimo–pardavimo) nutraukimu, šalys neatliko (CK 6.217, 6.218 straipsniai). Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys pasinaudojo savo teise sutartį pakeisti (CK 6.223 straipsnio 1 dalis), ir sprendė, kad jei atsakovas dėl ieškovės veiksmų patyrė žalos, jis turėjo šį klausimą kelti keisdamas sutartį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismų pateiktu prievolinių santykių teisiniu kvalifikavimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esamos prievolės pasibaigimas dėl naujos prievolės sukūrimo yra novacija. Nauja prievolė novacijoje reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena novacijos rūšių yra prievolės dalyko novacija. Prievolės dalykas yra kreditoriaus ir skolininko teisės bei pareigos, susijusios su konkrečiu turtu, arba dėl jo atliekami veiksmai ar neveikimas. Turtas yra prievolės įvykdymo objektas, o ne prievolės dalykas. Novacija dėl prievolės dalyko – vieno prievolės dalyko pakeitimas kitu. Jeigu prievolės dalyką sudaro įsipareigojimas sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai tokiu atveju būtina įvertinti, ar sutartyje aptarto turto (prievolės objekto) pasikeitimas yra esminis, kad reikštų pradinės prievolės pakeitimą nauja prievole (novacija). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Avižienių projektai“ v. Asociacija „Ekologinės statybos“, bylos Nr. 3K-3-145/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. gegužės 16 d. susitarimu buvo susitarta, jog vietoje egzistuojančios prievolės iki 2001 m. kovo 1 d. už 27 000 markių prižiūrėti ir perduoti pirkėjui žirgą Vulkaną, pardavėjas perduos žirgą Valetą už kainą, į kurią įskaitomi pardavėjo patirti nuostoliai išlaikant žirgą Vulkaną ir kuri iš dalies padengiama pagal ankstesnius šalių santykius pirkėjos sumokėta suma. Turint omenyje tai, kad šiuo objektu yra kitas nepakeičiamas, individualiais požymiais apibrėžtas ir ypatingą vertę pirkėjui turintis daiktas (CK 4.3 straipsnio 2 dalis, 4.4 straipsnio 1 dalis, 4.11 straipsnio 3 dalis), toks susitarimas leidžia spręsti, kad šalys susitarė dėl esminio sutarties objekto pasikeitimo, taigi – iš esmės naujo sutarties dalyko. Be to, naujieji šalių santykiai pasižymi ir papildomais skirtumais: 2002 m. gegužės 16 d. susitarimu nebuvo nustatyti konkretūs terminai, nebuvo aptarta atsakovo pareiga įrašyti žirgą į Trakėnų knygą, nebuvo nustatyta jo teisė reikalauti atlyginti už žirgų kergimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys susitarė dėl esminio sutarties dalyko pakeitimo, kas yra kvalifikuotina kaip novacija, todėl 2002 m. gegužės 16 d. šalių susitarimo teisiniai padariniai šioje byloje nustatytini visų pirma pagal novaciją reglamentuojančias teisės normas.

Novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad ankstesnioji žirgo Vulkano pirkimo–pardavimo sutartis baigėsi, o vietoje jos atsirado nauja žirgo Valeto pirkimo–pardavimo sutartis. Kitas svarbus novacijos padarinys tas, kad pagal CK 6.143 straipsnio 3 dalį papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, novacijos atveju pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria šias teises išsaugoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors sutartinė civilinė atsakomybė pagal prigimtį gali būti laikoma papildoma prievole, ji, atsižvelgiant į konstitucinį žalos atlyginimo imperatyvą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), kartu su kitomis šalutinėmis prievolėmis automatiškai nepasibaigia vien dėl to, kad baigėsi pagrindinė sutartinė prievolė. Kadangi pagrindinės prievolės novacija neapima sutartinės civilinės atsakomybės, tai ši išlieka tol, kol nėra tinkamai įvykdoma arba nepasibaigia kitais prievolių pabaigos pagrindais (CK 6.123–144 straipsniai). Tai reiškia, kad šalys, susitardamos dėl pagrindinės prievolės novacijos ir norėdamos, kad ji apimtų ir iš šios prievolės kilusią sutartinę civilinę atsakomybę, dėl civilinės atsakomybės pabaigos turi susitarti atskirai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad jei atsakovas manė, jog dėl ieškovės veiksmų jam atsirado nuostolių, jis turėjo šį klausimą kelti keisdamas sutartį, laikytini nepagrįstais ir paneigiančiais atsakovo konstitucinę teisę į žalos atlyginimą. Atitinkamai laikytini nepagrįstais ir apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų nebuvimo.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Šioje byloje pareikštus priešpriešinius vienarūšius turtinius reikalavimus pirmosios instancijos teismas įskaitė. Teisėjų kolegija, pritardama šalių tarpusavio reikalavimo įskaitymui, pažymi, kad, siekiant priimti tinkamą procesinį sprendimą byloje, būtina nustatyti, kokio dydžio atsakovo reikalavimas buvo įskaitytas į ieškovės reikalavimą sugrąžinti jos mokėtas sumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės priteistina 24844,39 Lt nuostolių, kurių atsakovas patyrė nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2000 m. balandžio 18 d. iki 2002 m. gegužės 28 d. Atsakovas šiuo laikotarpiu per mėnesį žirgui Vulkanui turėjo 863 Lt išlaidų, o už 25 mėnesius ir 10 dienų tai sudarė 21 853,39 Lt. Taip pat atsakovas turėjo išlaidų per žirgo Vulkano dalyvavimą sporto varžybose 2991 Lt. Teisėjų kolegija su šiais skaičiavimais sutinka tik iš dalies.

Pagal sutartį atsakovas žirgą Vulkaną privalėjo įtraukti į Trakėnų kilmės knygą ir atitinkamai paženklinti iki 2001 m. kovo 1 d., tačiau tai atliko tik 2001 m. gegužės 26 d. Pirmosios instancijos teismas nuostolius skaičiavo nuo 2000 m. balandžio 18 d. iki 2002 m. gegužės 28 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostoliai turėjo būti skaičiuojami ne nuo sutarties sudarymo dienos, bet nuo tada, kai ieškovė pažeidė sutartį, nes civilinė atsakomybė atsiranda tik už neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Pagal sutartį žirgą išlaikyti iki 2001 m. kovo 1 d. turėjo atsakovas, tačiau iki nurodyto momento atsakovas nespėjo jo įtraukti į Trakėnų kilmės knygą, taip pažeisdamas sutartį. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Tai reiškia, kad ieškovė už atsakovo iki 2001 m. gegužės 26 d. patirtus nuostolius negali būti laikoma atsakinga, tačiau ji lieka atsakinga už vėlesnius atsakovo nuostolius. Kadangi žirgo Vulkano pirkimo–pardavimo sutartis galiojo iki 2002 m. gegužės 16 d. atliktos sutarties novacijos, tai atsakovo nuostoliai išlaikant žirgą Vulkaną skaičiuotini iki šios datos. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė atsakinga už laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 26 d. iki 2002 m. gegužės 16 d., t. y. už 11 mėn. ir 20 d., patirtus atsakovo nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu per mėnesį žirgui Vulkanui turėjo 863 Lt išlaidų. Per 11 mėn. ir 20 d. kasmėnesinės 863 Lt išlaidos sudaro 10 068 Lt (863x11+575=10 068 Lt), kurios ir priteistinos atsakovui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turėjo 2 991 Lt išlaidų per žirgo Vulkano dalyvavimą sporto varžybose ir jas priteisė. Teisėjų kolegija atmesdama atsakovo reikalavimą dėl šios dalies pažymi, kad jis neįrodė tokių išlaidų būtinumo, dėl to nebuvo tartasi ir sutartyje, todėl jos nepripažintinos susijusiomis su ieškovės neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis) ir neatlygintinos. Taigi iš viso atsakovas turi 10 068 Lt reikalavimą į ieškovę dėl žalos atlyginimo. Įskaičius šią sumą į ieškovės 29 972,62 Lt priešpriešinį reikalavimą, konstatuotina, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 19 904,62 Lt.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė prievolių teisės normas, tai lėmė neteisingą sprendimą byloje, todėl kasacinį skundą tenkina iš dalies, panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ieškovei priteistiną sumą padidindama iki 19 904,62 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasaciniame procese atsakovo skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau, įskaičius ieškinį į priešieškinį, bendras rezultatas byloje yra toks, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 2/3. Atsižvelgiant į tai, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi konstatavo, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 2050 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje, o valstybei – 31 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą po kasacijos, nurodyti dydžiai perskaičiuojami, juos mažinant 1/3: 1366,67 Lt suma priteistina ieškovei ir 20,67 Lt – valstybei. Ieškovė valstybei privalo atlyginti 10,33 Lt pašto išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.

Už kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 745,33 Lt. Kadangi 1/3 šios sumos, t. y. 248,44 Lt, turi apmokėti ieškovė, tai ji įskaitoma į ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinkamai mažinamos nuo 1366,67 Lt iki 1118,23 Lt. Šalys nepateikė įrodymų apie kitas kasacijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš šalių valstybei priteistinos kasacijoje valstybės patirtos 41,43 Lt pašto išlaidos: 27,62 Lt iš atsakovo ir 13,81 Lt iš ieškovės. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 48,29 Lt, o iš ieškovės –

24,14 Lt pašto išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 13 d. nutartį.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistiną sumą padidinti iki 19 904,62 Lt (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų keturių litų 62 ct).

Priteisti D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1118,23 Lt (vieną tūkstantį šimtą aštuoniolika litų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 48,29 Lt, iš D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 24,14 Lt pašto išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Pranas Žeimys