R. K. pagal BK 300 str., 300 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-628/2012

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-07024-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.29.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,

nuteistajam R. K.,

gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžių.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. K. (M.), T. Š., R. K. ir O. K. (P.), tačiau dėl jų nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalis, kuria R. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: R. K. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodytas jo dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu taikytas bausmių subendrinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas sutrumpintas iki vienerių metų šešių mėnesių (BK 75 straipsnis).

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

O. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su O. K. (P.) ir nenustatytu asmeniu ar asmenimis, 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 13 d., nenustatytoje vietoje, ne poligrafiniu būdu, panaudodamas spalvinį rašalinį spausdintuvą, išspausdino rekvizitus, blankų numerius, apvalių antspaudų atspaudus, pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomo NR. ET-I Nr. 031152 blankus ir juos pateikė O. P., kuri, panaudodama juodos spalvos rašiklį, į šiuos du blankus savo ranka įrašė tokius pačius duomenis, t. y. eilutėje „Šiuo diplomu pažymima, kad“ įrašydama duomenis „M. G. A.“, eilutėje „19... metais įstojo į“ įrašydama duomenis „78 Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą“, eilutėje „ir 19... metais baigė“ įrašydama duomenis „šios mokyklos „Auklėjimo ikimokyklinėse įstaigose“, eilutėje „valstybinės kvalifikacinės komisijos 19... m....d.“ įrašydama duomenis „82 birželio mėn. 30“, eilutėje „nutarimu“ įrašydama duomenis „M. G. A.“, eilutėje „pripažinta... kvalifikacija“ įrašydama duomenis „ikimokyklinių įstaigų auklėtojos“, eilutėje „Valstybinės kvalifikacinės komisijos pirmininkas“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „Direktorius“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „Sekretorius“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „... miestas, 19...m.„ įrašydama duomenis „Panevėžio 82 liepos 1 d.“, eilutėje „Registracijos Nr.“ įrašydama duomenis „1957“, šių diplomų blankų dalyje rusų kalba eilutėje „????????????????????“ įrašydama duomenis „?.?.?.“, eilutėje „????,??????? 19...??????????????“ įrašydama duomenis „ 78?????????????????????-???????????????????????.?.???????“, eilutėje „?? 19...??????????????????????“ įrašydama duomenis „82????????????????“, eilutėje „???????????????“ įrašydama duomenis „???????????????????????????????“, eilutėje „????????????????????????????????????????????????? 19...????“ įrašydama duomenis „30???? 82?.?.?.“, eilutėje „?????????????????????“ įrašydama duomenis „???????????????????????????????????“, eilutėje „???????????????????????????????????????????????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „?????????“ įrašydama asmens parašą, eilutėje „????? 19...????“ įrašydama duomenis „????????? 1???? 82“, eilutėje „??????????????? N°“ įrašydama duomenis „1957“. Tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomus NR. ET-I Nr. 031152 G. M. vardu, ir šiuos du žinomai netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 13 d. siuntė iš Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriaus, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), į Šiaulių autobusų stoties siuntų skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorius skunde tvirtina, kad byloje nėra neginčijamų jo kaltės įrodymų, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir grindžiamos prielaidomis bei spėjimais, taip pat pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes nepašalintos abejonės vertintos jo nenaudai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio nuostatas, nes tinkamai, tiesiogiai, išsamiai ir nešališkai neįvertino visų bylos įrodymų, nuosprendyje išdėstė ne visus jo kaltei pagrįsti ar paneigti reikšmingus įrodymus, todėl rėmėsi tik įrodymų dalimi, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatų.

Kasatorius nurodo, kad nuosprendis prieštaringas, t. y. nuosprendžio nustatomojoje dalyje tvirtinama, jog dviejų diplomų suklastojimą ir jų išsiuntimą vykdė jis (kasatorius) kartu su O. K. (P.) ir nenustatytu asmeniu ar asmenimis, tačiau nuosprendžio dalyje dėl nuteistojo R. K. nurodoma, kad tuos pačius dokumentus šis susitarė suklastoti su nenustatytu asmeniu, bet ne su kasatoriumi ar O. K.. Be to, R. K. iš Šiaulių autobusų stoties suklastotus diplomus pasiėmė apie juos informuotas nenustatyto asmens. Taigi dėl minėtų prieštaravimų neaišku, ar tuos pačius dokumentus suklastojo jis (kasatorius) su O. K. ir jis (kasatorius) juos persiuntė R. K., ar tai padarė nenustatytas asmuo, nes iš nuosprendžio dalies, surašytos dėl R. K., galima spręsti, kad tai padarė kiti asmenys ar asmuo. Taip pat prieštaringa nuosprendžio motyvuojamoji dalis. Kasatorius nurodo, kad liudytojas R. P. parodė, jog jo (kasatoriaus) nepažįsta, jam tokia pavardė nebuvo žinoma; į jį kreipęsis asmuo nemokėjo naudotis kompiuterine technika panaikinant dokumentuose esančius įrašus. Nepaisydamas tokių šio liudytojo parodymų, teismas padarė prieštaringą išvadą, kad jis (kasatorius) kreipdavosi pagalbos į šį liudytoją dėl įrašų panaikinimo, tačiau kitus darbus kompiuterine technika padarydavo pats. Kasatorius tvirtina, kad tokia teismo išvada yra spėjimas, nes jos nepatvirtina jokie bylos duomenys. Kasatoriaus manymu, iš liudytojo R. P. parodymų negalima daryti išvados, kad jis (kasatorius) būtų prašęs R. P. panaikinti kokius nors įrašus būtent dviejuose diplomuose. O tai, kad jis (kasatorius) prašė panaikinti įrašus kažkokiuose liudytojo nenurodytuose dokumentuose, nėra pagrindas teigti, jog jis prašė tai padaryti būtent Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomuose. Taip pat kasatorius nurodo, kad krata jo gyvenamojoje patalpoje atlikta šiurkščiai pažeidžiant BPK nuostatas, nes nutarime padaryti kratą nenurodyti būtini rekvizitai, kratos teisėtumas formaliai patvirtintas neatsižvelgiant į kratos atlikimo tvarkos pažeidimus. Kasatoriaus manymu, jo kaltės nepatvirtina ir rašysenos specialisto išvada, nes ji nėra pakankamai motyvuota, joje be sutapimų yra matomi ir skirtumai tarp jo rašysenos pavyzdžių ir tiriamųjų įrašų. Be to, šios išvados nepatikimumą patvirtina teismo išvada, kad nuteistajam R. K. voką atsiuntė ne jis (kasatorius), o nenustatytas asmuo. Taip pat teismų nuosprendžiuose nenurodyta, kuo jo kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įrodo tarnybinis pranešimas, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas ar Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos raštas. Šie dokumentai, kasatoriaus manymu, savaime jo kaltės neįrodo. Kaip vieną svarbiausių kasatoriaus kaltės įrodymų teismai laiko specialisto išvadą, kuri neva patvirtina, kad užrašus ant voko padarė jis, tačiau nuosprendžiuose nenurodyta, kaip tai (užrašai ant voko) įrodo, kokius veiksmus jis asmeniškai atliko klastojant diplomus, koks buvo jo veikos subjektyvusis požymis darant šiuos veiksmus, nes nenustatyta, kad įrašus diplomuose padarė būtent jis (kasatorius); nutylėta, kokie bylos duomenys patvirtina jo žinojimą, jog voke yra suklastoti dokumentai; nenurodyta, kas patvirtina, jog būtent jis išsiuntė suklastotus dokumentus iš Panevėžio į Šiaulius. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos esminius apeliacinio skundo argumentus motyvuotai neatsakė, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų, taip pat nenurodė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę pagaminus ir siuntus netikrus du diplomus, taigi nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apskritai teismai neįsigilino į pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, nenustatė tikrojo dokumentų klastojimo ir disponavimo jais mechanizmo ir savo išvadas grindė prielaidomis. Toks įrodymų vertinimas, neparemtas bylos duomenimis, patvirtinančiais ar paneigiančiais vieną ar kitą aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o spėjimais ar prielaidomis, neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino skirtingai, t. y. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį jį išteisino nurodęs, jog byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių jo kaltę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Taigi nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kuriais jis ginčija įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, teismo išvadų pagrįstumą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, nesiedamas jų su esminiais BPK pažeidimais, paliekami nenagrinėti, nes, kaip jau minėta, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.

Dėl BPK 20, 242, 331, 320 straipsnių nuostatų ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. K. pareikštą kaltinimą, BPK 20, 242, 301 straipsnių nuostatų laikėsi. Kasatorius skunde deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos BPK nuostatos, nes nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių minėtų straipsnių pažeidimus ir iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą. Teigdamas, kad teismas neišsamiai įvertino bylos įrodymus (neįvertino visų įrodymų, rėmėsi tik jų dalimi), kasatorius nenurodo, kokių įrodymų teismas neįvertino. Tokių deklaratyvių teiginių teismas negali patikrinti. Kasatoriaus argumentas apie šiurkščius kratos (BPK 145 straipsnis) atlikimo pažeidimus taip pat nepagrįstas, kasatorius skunde nenurodo, kokie būtini rekvizitai nenurodyti nutarime padaryti kratą.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo R. K. kaltė pagrįsta visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir tinkamai įvertintų įrodymų: liudytojo R. P. parodymais; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. P. atpažįsta R. K.; specialisto išvada Nr. 11Š-211(10), iš kurios matyti, kad rankraštinius užrašus ant voko, kuriame buvo du suklastoti diplomai, parašė R. K.; 2009 m. gegužės 14 d. tarnybiniu pranešimu, kad patikrinimo metu pas R. K. voke buvo rasti ir paimti du Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomai; 2009 m. gegužės 14 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2009 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus baltą voką, paimtą 2009 m. gegužės 14 d. iš R. K., jo viduje, be kita ko, rastas užrašas,,8 689 10528 Ričardui Panevėžys“. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas taip pat išnagrinėjo: 2010 m. liepos 16 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. K., paimta SIM kortelė,,Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama darant nusikalstamas veikas, t. y. buvo R. K. naudojama ryšiams su bendrininkais klastojant bei realizuojant J. Švedo pedagoginės mokyklos diplomus G. M. vardu, tariantis dėl suklastotų dokumentų gabenimo; telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, vykusių 2009 m. gegužės 19 d., suvestinės duomenis. Šie duomenys įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų ir jų visumos pagrindu (įrodymai vienas kitą papildo ir sujungia į vientisą loginę grandinę) padarytos išsamiai motyvuotos išvados. Taigi nuteistojo kaltė pagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais, o ne prielaidomis ar spėjimais, kaip savo skunde teigia kasatorius.

Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad nuosprendis prieštaringas, nes iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad R. K., veikdamas kartu su O. K. ir nenustatytu asmeniu ar asmenimis, 2009 m. gegužės mėnesį pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomo blankus, juos pateikė O. K., kuri juose savo ranka padarė įrašus lietuvių ir rusų kalbomis, ir šiuos du žinomai netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 13 d. siuntė iš Panevėžio autobusų stoties į Šiaulių autobusų stotį nenustatytam asmeniui. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl R. K. matyti, kad jis, gavęs iš T. Š. duomenis, reikalingus suklastoti diplomą G. M. vardu, susitarė su nenustatytu asmeniu, kuris pažadėjo pagaminti žinomai netikrą dokumentą – diplomą; 2009 m. gegužės 10 d. į Panevėžio autobusų stoties siuntų skyrių persiuntė iš T. Š. gautus dokumentus ir G. M. duomenis; 2009 m. gegužės 13 d. nenustatytam asmeniui, vardu Ričardas, pranešus jam, kad žinomai netikras dokumentas – Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomas G. M. vardu pagamintas ir bus atsiųstas į Šiaulių autobusų stoties siuntų skyrių, 2009 m. gegužės 14 d. siuntų skyriuje pasiėmė voką, kuriame ir buvo du žinomai netikri diplomai G. M. vardu. Taigi byloje nustatyta, kad klastojant dokumentus dalyvavo nenustatytas asmuo ar asmenys, t. y. R. K. pagamino netikrus dokumentus ir juos 2009 m. gegužės 13 d. siuntė iš Panevėžio į Šiaulių autobusų stotį nenustatytam asmeniui, o nenustatytas asmuo, vardu Ričardas, 2009 m. gegužės 13 d. pranešė R. K., kad žinomai netikras dokumentas – diplomas G. M. vardu – yra pagamintas ir bus atsiųstas į Šiaulių autobusų stotį.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytojus S. B., V. Ž., Ž. M., S. V., pareikalavo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. 368, kuria, be kita ko, sankcionuota R. K. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomų telefoninių pokalbių ir perduodamos informacijos slapta kontrolė bei įrašų darymas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nuosprendžio dalies dėl BK 300 straipsnio 1 dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, teisingai nustatė šio nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl kasatoriaus kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Priimtame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai atsakė į esminius nuteistojo R. K. skundo argumentus dėl jo kaltės, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas R. K. išteisino pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tik patvirtina, jog šios instancijos teismas bylą išnagrinėjo labai išsamiai ir kruopščiai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Kaip jau minėta, byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – R. K. padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, nes R. K., veikdamas kartu su O. K. ir nenustatytu asmeniu ar asmenimis, pagamino netikrus dokumentus – du Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos diplomo blankus, juos pateikė O. K., kuri juose padarė įrašus lietuvių ir rusų kalbomis, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus siuntė nenustatytam asmeniui. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog pagamino netikrus dokumentus, juos siuntė, ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų nuosprendžiai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Masiokas

Albinas Sirvydis