Baudžiamoji byla Nr. 2K-687/2012 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00745-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.2; 2.1.14
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. (B. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu B. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant B. S. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteista 20 075,59 Lt turtinei žalai, iš B. S. – 41 368 Lt neturtinei žalai R. D. atlyginti. Iš B. S. priteista R. D. 3000 Lt proceso išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas: B. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams – panaikinta. Iš B. S. priteista 800 Lt nukentėjusiojo R. D. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms sumokėti. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
B. S. nuteistas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jis 2011 m. birželio 8 d., apie 18.01 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Yamaha XT 660 X“ (duomenys neskelbtini), elgėsi neatsargiai, važiuodamas trečiąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad įsitikintų, ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti ir sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja iš dešinės važiavusio dviratininko R. D., kuris vairavo dviratį „Merida Crossway“ (duomenys neskelbtini), ir jį partrenkė, sukėlė R. D. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip B. S. pažeidė KET 9 punktą, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 37 punkto reikalavimus, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, ir 38 punkto reikalavimus, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Kasaciniu skundu nuteistasis B. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, sumažinant jį ir priteisiant 20 000 Lt neturtinei žalai R. D. atlyginti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7, 113 ir 115 straipsnių nuostatas, nustatydami nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, teismai neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, nesivadovavo neturtinės žalos nustatymo kriterijais, tai lėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Kasatorius, pripažindamas nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą, nesutinka su teismų nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Šiuo atveju, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, teismas akcentavo tik vieną iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų – nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, tačiau tinkamai neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių: neatsargios B. S. kaltės, jo šeiminės bei turtinės padėties, paties nukentėjusiojo KET reikalavimų nesilaikymo. Anot kasatoriaus, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, pasak B. S., neįvertino jo turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad jis rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais. Žemesnės instancijos teismai, pasak kasatoriaus, nevertino, kad dviratininkas R. D. taip pat šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus: KET nenumato pėsčiųjų pirmenybės eiti važiuojamąja dalimi, važiuoti dviračiu, nenulipant ir staiga keičiant važiavimo kryptį per pėsčiųjų perėją. KET 66 punkte numatyta, kad jei eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Byloje nustatyta, kad R. D. per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavo, o ne jį vedėsi. Kadangi eismas buvo intensyvus, R. D. turėjo dviratį vestis. Anot kasatoriaus, turėjo būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata. Nukentėjusiojo KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Teismai, vertindami neturtinės žalos dydį, suabsoliutino kilusias pasekmes, tačiau nevertino kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros. Taip pat teismai neatsižvelgė į tai, kad B. S. vairavo blaivus, savo kaltę pripažino ir dėl jos gailėjosi. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-38/2008, 2K-638/2010, protingumo ir teisingumo kriterijais, šalies ekonomine situacija, žmonių pragyvenimo lygiu, mano, kad 20 000 Lt neturtinės žalos dydis šioje byloje nukentėjusiajam R. D. būtų tinkamas.
Atsiliepimu į nuteistojo B. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad skunde neakcentuota, kurias BK bendrosios dalies normas ir kaip netinkamai pritaikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, nors nurodoma, kad padaryta BPK 7, 113 ir 115 straipsnių pažeidimų; kasaciniame skunde nesutinkama tik su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, negali būti vertinama, kaip teismų padaryti pažeidimai. Teismai išnagrinėjo bylą laikydamiesi BPK reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais ir bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į kilusias sunkias pasekmes, bet ir į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat į jo turtinę padėtį, tai, kad jis dirba, turi mažametį vaiką. Taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, numatančią priteistinos žalos dydžio mažinimo galimybę, šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo. Tai, kad R. D. per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavo, o ne jį vedėsi, tiesiogiai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes KET jis nepažeidė, toks jo elgesys nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl kilusių padarinių ir dėl to mažinti nukentėjusiajam priteistos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bendrųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatų.
Atsiliepimu į nuteistojo B. S. kasacinį skundą nukentėjusysis R. D. prašo jo skundą atmesti, taip pat nukentėjusiojo R. D. naudai iš kasatoriaus B. S. priteisti 3000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Atsiliepime į nuteistojo B. S. kasacinį skundą nukentėjusysis R. D. nurodo, kad kasatorius deklaratyviai teigia dėl BPK 7, 113 ir 115 straipsnių pažeidimų. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, tačiau nenurodoma, kokį baudžiamąjį įstatymą, t. y. kokią konkrečią BK bendrosios ar specialiosios dalies normą, kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė, taip pat nenurodytas nė vienas argumentas kaip, kasatoriaus nuomone, buvo padaryti nurodyti BPK pažeidimai. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, o fakto klausimas (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209/2007">2K-209/2007</a>, 2K-830/2007), teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kaip galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-604/2005). Konkretus neturtinės žalos dydis parenkamas bylą nagrinėjančio teismo. Teismai tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus kaip visumą. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažeidus šią vertybę, kitos žmogaus teisės dažnai nebetenka prasmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, akcentuodamas, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis ir lemiamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, 2K-422/2009, 2K-399/2009; Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį teisingai įvertino. Priešingai, nei teigia kasatorius, teismai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad įvykio metu B. S. buvo blaivus, įvertino jo turtinę padėtį – jis dirba, turi mažametį vaiką, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>, 2K-442/2009, 2K-422/2009). R. D., kaip eismo dalyvis, KET nepažeidė. Priešingai, nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo ne tik kasatoriaus, bet ir nukentėjusiojo R. D. veiksmus, ir konstatavo, jog R. D. jokių KET reikalavimų nepažeidė. Jo elgesys nebuvo aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl kilusių padarinių ir dėl to mažinti priteistos žalos dydį. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad panašiose bylose (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-228/2007, 2K-377/2012, 2K-193/2012) priteisiamos žymiai didesnės sumos. CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismai taikė tinkamai.
Atsiliepimu į nuteistojo B. S. kasacinį skundą AAS (duomenys neskelbtini) prašo tenkinti nuteistojo B. S. kasacinį skundą. Tiksliam žalos dydžiui ir abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės laipsniui nustatyti reikia surinkti papildomų įrodymų, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam turi būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atsiliepime nurodoma, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nuteistojo turtinės padėties neįvertino, nors CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas tai padaryti. Taip pat teismai netinkamai vertino kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių padarytus KET pažeidimus. Teismai pripažino, kad B. S. pažeidė KET 9, 37 ir 38 punktus, o nukentėjusysis R. D. KET nepažeidė. Su tokiomis teismų išvadomis negalima sutikti. KET 9 punktą pažeidė ir nuteistasis B. S., nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, ir nukentėjusysis, kuris neleistinai per perėją važiavo dviračiu, o ne jį vedėsi. Taip pat civilinio atsakovo nuomone, teismai nepagrįstai nustatė, kad nuteistasis pažeidė KET 37 ir 38 punktų nuostatas, nes jie kalba apie vairuotojo pareigą pėstiesiems, o ne kitiems eismo įvykio dalyviams. Nukentėjusysis R. D. dviračio per perėją nevedė, juo važiavo, todėl jis neatitinka pėsčiojo sąvokos. Sistemiškai analizuojant KET, eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, o ne vairuotojas ir pėsčiasis. Atsiliepime teigiama, kad B. S. pažeidė tik KET 9 punktą, o 37 ir 38 punktų reikalavimų nepažeidė, R. D. pažeidė KET 9, 66 ir 130 punktus. Konstatavus abiejų eismo įvykio dalyvių kaltę, turėtų būti peržiūrimas ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos dydis. Taip pat neišsamiai buvo tirti proceso dalyvių pateikti įrodymai: teismai priteisė sumas, kurios nelaikytinos būtinosiomis, su eismo įvykiu susijusiomis, išlaidomis, nevertino dviračio likutinės vertės, aplinkybės, jog lėktuvo bilietai galėjo būti grąžinti ir už juos atgauti sumokėti pinigai; teismai, priteisdami negautas pajamas, neatsižvelgė į tai, kad dalį turtinės žalos nukentėjusiajam sumokės SODRA. Tam tikri elementai apeliacinės instancijos teismo galėjo būti perkelti iš kitos bylos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš nuteistojo B. S. nukentėjusiajam R. D. 41 368 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad B. S. – dirbančio, auginančio mažametį vaiką, įvykio metu blaivaus vairavusio motociklą neatsargiais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. D. sveikata, po įvykio nukentėjusysis ilgai gydėsi ir ligoninėje, ir namuose, vėliau reabilitacijoje, per gydymosi laikotarpį jam buvo atliktos penkios rankos ir kojos operacijos, ateityje planuojama atlikti dar bent dvi operacijas; eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė ir galvos smegenų sutrenkimą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. D. visą laiką kentė skausmus, negalėjo vaikščioti, jį nuolat turėjo prižiūrėti artimieji, nes jis pats negalėjo savęs apsitarnauti, beveik pusę metų buvo nedarbingas, nuo to nukentėjo ir profesinė veikla. Po įvykio juntami psichologiniai padariniai. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalis (dėl neturtinės žalos mažinimo) netaikytina, nes nekonstatuota R. D. padarytų KET pažeidimų.
Nagrinėjant neturtinės žalos priteisimo klausimą kasacine tvarka pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-267/2009, 2K-89/2010,2K-271/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas šioje byloje įvertino visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus kaip visumą, nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, jog nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.).
Priteistos neturtinės žalos dydį mažinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. D. už atsiliepimo į nuteistojo B. S. kasacinį skundą, tiesiogiai susijusį su jo interesais byloje, surašymą sumokėjo advokatui 3000 Lt. Nuteistojo kasacinis skundas atmetamas, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį nukentėjusysis turi teisę reikalauti iš nuteistojo atlyginti turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272/2011">2K-272/2011</a>, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į nedidelę bylos ir suteiktos paslaugos kasacinės instancijos teisme apimtį, į tai, kad ta pati advokatė atstovavo nukentėjusiajam pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, visa bylos medžiaga jai buvo žinoma, prašoma suma mažinama iki 1000 Lt.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Nuteistojo B. S. (B. S.) kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo B. S. (B. S.) nukentėjusiajam R. D. 1000 Lt turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Gintaras Goda
Albinas Sirvydis
