Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

Civilinė byla Nr. 3K-3-584/2012

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00100-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7

(S)

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl darbuotojo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovė R. A. prašė atnaujinti praleistą senaties terminą; pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; grąžinti į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 15 000 Lt neturtinę žalą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ja darbo sutartį; nurodo, kad darbo sutartis nutraukta nepagrįstai, prieš tai dirbtinai sumodeliavus bei įforminus atitinkamus darbo drausmės pažeidimus.

Byloje nustatyta, kad ieškovei atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, apmokant 2011 m. kovo 10 d. tik už išdirbtą laiką ir nemokant pusės papildomos algos už kovo mėnesį. Drausminė nuobauda buvo skirta už nebuvimą darbe darbo metu 2011 m. kovo 10 d. nuo 12 val. iki 15 val. Šalys neginčijo fakto, kad ieškovės nebuvo darbe nurodytu metu. Ieškovė atsakovui pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2011 m. kovo 10 d. 11.15 val. jai paskambino kaimynas ir pranešė, jog aplink jos buto duris matyti vanduo, todėl 11.35 val. išvyko namo, kur paaiškėjo, jog būtina nedelsiant imtis veiksmų vandens nutekėjimui sustabdyti. Ieškovė teigia informavusi vadovybę apie šį įvykį, o avarijai pašalinti kvietėsi santechniką iš Kybartų, nes jį pažinojo.

UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas administraciniam padaliniui priėmė 2011 m. kovo 21 d. potvarkį „Dėl darbuotojų pareigų vykdymo tobulinimo“, kuriuo pavedė ieškovei nuo 2011 m. kovo 22 d. susipažinti su R. V. atliekamo darbo pobūdžiu, o Administracinio padalinio Kanceliarijos biuro administratorei R. V. – su ieškovės atliekamo darbo pobūdžiu. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 birželio 7 d. ieškovė dėl ligos buvo nedarbinga. 2011 m. birželio 8 d. jai pasirašytinai buvo įteiktas UAB „Vilniaus energija“ generalinio direktoriaus įsakymas, kuriame iki 2011 m. birželio 8 d. buvo nustatytas terminas paaiškinimui, kodėl atsisakoma vykdyti potvarkį „Dėl darbuotojų pareigų vykdymo tobulinimo“, pateikti. 2011 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime ir paaiškinime ieškovė informavo atsakovą, kad su potvarkiu nesutinka dėl anksčiau tarnybiniame pranešime nurodytų priežasčių, t. y. dėl to, kad neteisėtai bandoma pakeisti jos darbo vietą. UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius priėmė 2011 m. birželio 9 d. įsakymą, kuriuo už 2011 m. kovo 21 d. potvarkio nevykdymą skyrė R. A. drausminę nuobaudą papeikimą ir nutraukė su ieškove darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jeigu prieš tai jam nors kartą per 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos). Ieškovė su šiuo įsakymu buvo pasirašytinai supažindinta tą pačią dieną.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. birželio 9 d. įsakymą; pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisė iš atsakovo 11 482,17 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2011 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos (2011 m. gruodžio 15 d.), o vėliau po 77,74 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 3280,62 Lt išeitinę kompensaciją, 800 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei 1200 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. A.; darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu; likusią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. birželio 7 d. ieškovė dėl ligos buvo nedarbinga, todėl jai buvo suvaržyta galimybė ginti savo teises; padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); kad ieškovė elgdamasi nerūpestingai ir neapdairiai pati sukėlė sau nenaudingą faktinę padėtį, kuri, sprendžiant iš to, jog avarijai likviduoti buvo iškviesta ne Vilniuje esanti avarinė tarnyba, o santechnikas, kuris važiavo iš Kybartų apie 2 val., nebuvo tokia grėsminga, jog ieškovė privalėjo nedelsiant be savo tiesioginio vadovo sutikimo palikti darbo vietą. Ieškovė taip pat neįrodė, kad apie savo išvykimą iš darbo vietos informavo savo tiesioginį vadovą ir gavo jo sutikimą. Teismas nurodė, jog 2011 m. kovo 16 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl šios ieškinio dalies netenkino. Teismas taip pat padarė išvadą, kad 2011 m. birželio 9 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda ir atleidimas iš darbo už aiškiai neapibrėžto pavedimo nevykdymą yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė į darbą negali būti grąžinama dėl UAB „Vilniaus vandenys“ atliktų organizacinių pertvarkymų, be to, mano, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu. Pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu teismas ieškovei priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė neturtinės žalos padarymą ir jos dydį grindė pablogėjusia sveikata, išgyvenimais po 2011 m. kovo 16 d. įsakymo priėmimo, bet nepateikė iš esmės jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių dėl neturtinės žalos patyrimo po 2011 m. birželio 9 d. įsakymo priėmimo, ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies ir priteisė 800 Lt iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija išnagrinėjusi bylą pagal R. A. ir UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Spręsdama dėl 2011 m. kovo 16 d. ieškovei skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji iš darbo vietos išvyko informavusi ir gavusi darbdavio sutikimą, be to, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog ieškovė tinkamai informavo darbdavį apie savo išvykimą ir nebuvimą darbe. Kolegijos manymu, ieškovės teiginiai, kad atsakovas, nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis bei savo kaip stipresniosios darbo sutarties šalies, galimybėmis, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ieškove darbo sutartį, yra nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Nuobauda buvo paskirta ne griežčiausia ir, kolegijos nuomone, adekvati pažeidimui. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovei 2011 m. kovo 16 d. drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai laikantis Darbo kodekse nustatytų reikalavimų, todėl jos argumentai atmestini.

Spręsdama dėl 2011 m. birželio 9 d. drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo 2011 m. kovo 21 d. potvarkis yra neaiškus ir nekonkretus, tačiau tokiai išvadai prieštarauja pačios ieškovės duotas paaiškinimas dėl atsisakymo jį vykdyti ir paaiškinimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Ieškovė tiek savo paaiškinimuose, tiek bylą nagrinėjant teisme aiškiai nurodė, kad suprato potvarkį, t. y. kad ji turi vykti į kitoje vietoje esantį skyrių ir ten vykdyti darbo funkcijas. Atsakovas taip pat pripažino, jog būtent toks ir buvo potvarkio turinys, todėl teigti, kad šis nebuvo aiškus, nėra pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo potvarkis, kuriuo ieškovei buvo nurodyta susipažinti su kitos Administracinio padalinio Kanceliarijos skyriaus biuro administratorės darbo pobūdžiu, t. y. dirbti kitoje vietoje, negali būti laikomas būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimu, nes iš byloje esančio sutarties turinio matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl to, kad ieškovė savo darbo funkcijas atliks konkrečioje vietoje. Kolegija nurodo, kad toks ieškovės atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymą buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes darbdavys, priimdamas tokį potvarkį ir nurodydamas dirbti kitoje vietoje, veikė teisėtai ir įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas yra pakankamas pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir nutraukti darbo sutartį, skirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir padarinius.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti 3280,62 Lt išeitinę kompensaciją, 800 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas, bei dalį, kuria nuspręsta darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad 2011 m. kovo 16 d. įsakymu kasatorei (ieškovei) paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad darbdavys UAB „Vilniaus vandenys“ nesąžiningai naudodamasis savo teisėmis bei savo kaip stipresniosios darbo sutarties šalies galimybėmis, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą bei spaudimą ir siekė bet kokiomis sąlygomis nutraukti su ieškove (kastore) darbo sutartį. Teismai taip pat tinkamai neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad kasatorės nebuvimas darbe buvo trumpalaikis, nulemtas ekstremalios situacijos, jokių neigiamų padarinių toks darbuotojo (biuro administratorės) laikinas išvykimas iš darbo vietos darbdaviui nesukėlė, kad darbdavys dėl šio nebuvimo darbe kasatorei (ieškovei) ne tik skyrė drausminę nuobaudą, bet ir nusprendė nemokėti ieškovei atitinkamo nustatyto atlyginimo piniginio priedo (išmokos) už visą einamąjį mėnesį. Parenkant DK nustatytą drausminę nuobaudą, įvertinus finansinį kasatorės (ieškovės) nubaudimą, būtų pakakę ir žodinio įspėjimo, todėl, darbdaviui dirbtinai konstatavus šį darbo drausmės pažeidimą, pavyzdinga darbuotoja buvo nubausta neadekvačiai ir per griežtai.

2. Vilniaus apygardos teismas, iš esmės remdamasis tik atsakovo abstrakčiais parodymais, bei visiškai nepasisakydamas dėl atsakovo teiginius paneigiančių ieškovės bei liudytojų parodymų, ieškovės parodymus vertindamas subjektyviai, vadovaudamasis išimtinai tikimybių pusiausvyros principu, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo išleistas potvarkis Nr. 7 buvo aiškus, apibrėžtas ir todėl vykdytinas. Ketindamas duoti privalomą pavedimą atsakovas turėjo konkrečiai nurodyti, per kokį laikotarpį, kokius konkrečius veiksmus ieškovė turėjo atlikti. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog jai kilo abejonių dėl priimto potvarkio vykdymo, pateikė tarnybinį pranešimą su prašymu pateikti paaiškinimus bei žodžiu prašė paaiškinti, bet atsakovas į tokį jos kreipimąsi nepateikė jokio atsakymo. Potvarkio buvo neįmanoma realiai įvykdyti – visiškai nesuprantama, kaip ir kokia tvarka abi darbuotojos susipažins su viena kitos atliekamo darbo pobūdžiu. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovės (kasatorės) darbo vieta buvo vienu, o potvarkyje įvardytos darbuotojos, su kurios darbo pobūdžiu reikėjo susipažinti – kitu adresu. Be to, darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ar administracijos nurodymus.

3. Vertindami ieškovei (kasatorei) paskirtas drausmines nuobaudas teismai privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad nors ir ieškovė (kasatorė) padarė formalų pažeidimą pirmojo papeikimo skyrimo atveju, tačiau byloje nenustatyta, kad padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė atsakovui neigiamų padarinių. Jį (pažeidimą) vertinti kaip sunkų būtų neteisinga. Tas pats pasakytina ir apie antrąjį darbo drausmės pažeidimą, jeigu net ir būtų pripažinta, jog ieškovė (kasatorė) nepagrįstai atsisakė vykdyti darbdavio priimtą potvarkį Nr. 7.

4. Ginčijamame Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė į darbą negali būti grąžinama dėl UAB „Vilniaus vandenys“ atliktų organizacinių pertvarkymų ir dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovė prašė teismo grąžinti ją į pirmesnį darbą. Pertvarką atsakovas savo bendrovėje atliko be jokio akivaizdaus reikalingumo (atsakovas nepateikė tokios pertvarkos reikalingumo įrodymų), formaliai ir tik besibaigiant bylos nagrinėjimui. Taigi teismas negalėjo remtis vien tik šia aplinkybe ir visai nekreipti dėmesio į ieškovės nurodytus faktus bei realią situaciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesant tam pagrindo, nustatė, kad šios bylos atveju darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

5. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktiką; darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, taip pat į tą aplinkybę, kad darbdavys neteisėtais pagrindais atleido ieškovę (kasatorę) iš darbo.

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame iš esmės palaikomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir prašoma netenkinti kasacinio skundo, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo, esant pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui

DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 136 straipsnyje įtvirtinta ne tik darbdavio teisė skirti drausminę nuobaudą, bet ir pareiga laikytis jos skyrimo taisyklių, nustatytų DK XVI skyriuje. Drausminė nuobauda gali būti taikoma tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo sutarties nutraukimo pagrindu laikytinas tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį.

Kasacinis teismas, aiškindamas DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas ir vienodindamas šiuo pagrindu darbo sutarties nutraukimo bylų nagrinėjimo praktiką, ne kartą pažymėjo, kad į juridinių faktų sudėtį, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priima civilinėje byloje R. P. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-616/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. ir kt. v. UAB „Kelio restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2009">3K-3-295/2009</a>). Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir jo kaltės buvimą tenka darbdaviui. Teismai, vertindami įrodymus, turi remtis jų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi daryti pagal vidinį įsitikinimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus įrodymų visumą. Be to, pažymėtina, kad CPK XX skyriuje nustatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, įskaitant tai, kad teismui suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu tai būtina teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad drausminę nuobaudą už nebuvimą darbe (2011 m. kovo 16 d. UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus įsakymas NR. P-297) kasatorei darbdavys paskyrė teisėtai ir pagrįstai, nes ji be svarbios priežasties nebuvo darbe. Kasatorės faktinio pobūdžio argumentai, kad darbdavys nesąžiningai pasinaudojo jos sutrikimu dėl namuose įvykusios avarijos, negali būti kasacijos pagrindas, nes kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o pagal kasacinio skundo argumentus vertina, ar teismai nepažeidė įrodymų leistinumo, sąsajumo ar vertinimo taisyklių. Kasatorės nurodytų aplinkybių dėl nebuvimo darbe teismai nelaikė svarbiomis, nes ekstremalią situaciją dėl vandens nutekėjimo bute, jeigu tokia buvo, ji sprendė neadekvačiomis priemonėmis (t. y. nebuvo kviečiama avarinė tarnyba). Kasatorė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nebendradarbiavo su darbdaviu, siekdama gauti leidimą dėl įvykių jos namuose išvykti iš darbo, bei nesiekė kuo greitesnio įvykio padarinių likvidavimo. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmeta kasatorės argumentą, kad darbdavys elgėsi nesąžiningai, o teismų išvadas, jog nenaudingą jai situaciją sukėlė pačios kasatorės nerūpestingas ir neapdairus elgesys, pripažįsta teisingomis. Kasatorė pažeidė pareigą būti darbe, tinkamai atlikti jai pavestas darbo funkcijas, o atsiradus atitinkamoms aplinkybėms veikti kitaip nei numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklėse, šiuos veiksmus suderinti su darbdaviu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasatorė, pasišalindama iš darbo vietos dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, neveikė taip, kaip nustatyta DK 228 straipsnyje (sąžiningai laikytis darbo drausmės ir laiku vykdyti darbdavio reikalavimus), todėl drausminė nuobauda jai buvo paskirta teisėtai ir yra adekvati padarytam pažeidimui (DK 237, 238 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad galiojant paskirtai drausminei nuobaudai kasatorė atsisakė vykdyti darbdavio generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. potvarkį Nr. 7, kuriuo jai buvo pavesta susipažinti su administracinio padalinio kanceliarijos biuro administratorės darbu, t. y. kitos darbuotojos, dirbančios tame pačiame padalinyje ir einančios tas pačias pareigas, kaip ir kasatorė.

DK 228 straipsnyje išvardytos darbuotojo pareigos, kurios bendrąja prasme reiškia pareigas laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ar jo administracijos nurodymus. Ši teisės norma nesuteikia galimybės atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymus, nebent jie būtų neteisėti. Tai reiškia, kad, nors darbdavys turi teisę reikalauti tik įstatymams neprieštaraujančių jo nurodymų vykdymo, darbuotojas, atsisakydamas nurodymą vykdyti, subjektyviai sprendžia apie nurodymo neteisėtumą ir pats prisiima tokio vertinimo riziką. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl atsisakymo vykdyti nurodymą teisinių padarinių paaiškėjus, kad atsisakymui nebuvo pakankamo pagrindo: paaiškėjus, kad darbuotojo atsisakymas buvo nepagrįstas, toks atsisakymas pripažintinas darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. ir kt. v. „Visatex“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2007">3K-3-311/2007</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad nurodymas kasatorei buvo nekonkretus ir neaiškus, nesilaikė suformuotos DK 228 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, nes nevertino kasatorės atsisakymo vykdyti darbdavio nurodymą priežasčių ir jo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino kasatorės tarnybiniame pranešime įvardytą atsisakymo pagrindą, t. y. kad ji tokį nurodymą įvertino kaip perkėlimą į kitą darbo vietą ir kartu vienos iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimą be darbuotojo sutikimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl tokio perkėlimo nebuvimo pagrįstos bylos šalių sudarytos darbo sutarties analize bei tinkamu DK 120 straipsnio aiškinimu, todėl kasatorės atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymą neturėjo pakankamo teisinio pagrindo. Darbo sutartyje nenurodyta konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta Vilniaus mieste, todėl darbo, kuris skirtas atlikti analogiško pobūdžio veiksmams tame pačiame padalinyje, adreso pakeitimas iš Dominikonų g. į Savanorių g. nereiškia būtinųjų sąlygų keitimo. Pažymėtina, kad po ligos ieškovei darbdavys pasiūlė dar kartą vykdyti jo nurodymus, o šiai atsisakius tuo pačiu pagrindu, tai įvertino kaip darbo drausmės pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė darbuotojo drausminę atsakomybę nustatančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo teismų praktikos, todėl kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus dėl drausminės nuobaudos parinkimo. Po atsisakymo vykdyti nurodymą kasatorei buvo pasiūlyta vykdyti nurodymą dar kartą ir, pakartotinai atsisakius tai daryti, darbdavys galėjo tęsti su kasatore darbo santykius tik atšaukęs savo potvarkį.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas atsakovas prašo atlyginti 2414,82 Lt ir pateikia šios sumos sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš kasatorės atsakovo naudai priteistinas 500 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Kasaciniame procese valstybė patyrė 17,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849) naudai 500 (penkis šimtus litų) Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752) 17,95 Lt (septyniolika litų 95 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė