Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio priteisimo, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-8/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13146-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. birželio 16 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams UAB „Kalvarijų turgus“ ir UAB „Šnipiškių ūkis“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio priteisimo, įpareigojimo sudaryti darbo sutartį ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl reorganizuojamos įmonės darbuotojų teisinę padėtį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas G. J. prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ 2009 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl prastovos skelbimo“, 2009 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 115-P „Dėl prekybos skyriaus vyr. kontrolieriaus G. J. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti ieškovą į tas pačias vyriausiojo kontrolieriaus Kalvarijų turgaus prekybos skyriuje pareigas bei priteisti iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) įpareigoti atsakovus UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Kalvarijų turgus“ per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti raštišką darbdavių susitarimą perkelti ieškovą į UAB „Kalvarijų turgus“ šiomis būtinosiomis ir kitomis darbo sutarties sąlygomis: darbo sutartis neterminuota, darbo funkcijos (pareigos) – kontrolierių viršininkas, darbo užmokestis – 6500 Lt, aptariant ir kitas ieškovo perkėlimo sąlygas (darbo pradžią, nepertraukiamo darbo stažo tęstinumą ir kt.) bei įpareigojant atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ pasirašyti darbo sutartį su ieškovu per dvi darbo dienas nuo raštiško darbdavių susitarimo pasirašymo dienos; 3) priteisti iš UAB „Šnipiškių ūkis“ 1065,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 4) priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad jo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes atsakovai susitarimu turėjo perkelti jį dirbti į po reorganizacijos įsteigtą naują bendrovę UAB „Kalvarijų turgus“, kuriai buvo perduotos iki tol UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškovo vykdytos vyriausiojo kontrolieriaus funkcijos (UAB „Kalvarijų turgus“ tai atitinka kontrolierių viršininko pareigybę). Be to, su ieškovu, auginančiu mažametį vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negalėjo būti nutraukta nesant jo kaltės (DK 132 straipsnio 2 dalis). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ jį atleido iš darbo 2009 m. liepos 9 d., o darbo užmokestį ir kitas išmokas sumokėjo tik 2009 m. liepos 17 d., todėl privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už 6 darbo dienas (DK 141 straipsnio 3 dalis), be to, jam iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovo teigimu, atsakovai neteisėtais veiksmais jį įskaudino ir pažemino, dėl to jis patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 30 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. spalio 8 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas į UAB „Šnipiškių ūkis“ Kalvarijų turgaus prekybos skyriaus vyriausiojo kontrolieriaus pareigas. Pagal 2005 m. lapkričio 17 d. patvirtintus vyriausiojo kontrolieriaus pareiginius nuostatus vyriausiojo kontrolieriaus funkcijos buvo organizuoti kontrolierių darbą, paskirstyti kontrolieriams darbus turgaus teritorijoje, organizuoti mokesčių rinkimą iš turgavietėje prekiaujančių asmenų, prižiūrėti, kad nebūtų pažeidinėjamos prekybos taisyklės, ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1-1009 „Dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ atskyrimo“ nusprendė atskirti UAB „Šnipiškių ūkis“ bendrovės, kuri tęs veiklą, dalį ir šiai daliai priskirtų teisių, turto bei pareigų pagrindu įkurti naują juridinį asmenį UAB „Kalvarijų turgus“, patvirtinti UAB „Šnipiškių ūkis“ atskyrimo sąlygas. Vykdant šį sprendimą, buvo sukurtas naujas juridinis asmuo UAB „Kalvarijų turgus“, įregistruoti šios bendrovės įstatai. Iš atskyrimo sąlygų ir UAB „Kalvarijų turgus“ įstatų teismas sprendė, kad nuo UAB „Šnipiškių ūkis“ buvo atskirta turgavietės teritorijos eksploatacijos ir prekybos organizavimo veiklos funkcija, kuri perduota naujai įsteigtai bendrovei (ABĮ 71 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. gegužės 6 d. UAB „Šnipiškių ūkis“ sudarė darbo sutartį su S. K., kurios pagrindu priėmė jį į tokias pat kaip ieškovo vyriausiojo kontrolieriaus pareigas.

Įsteigus UAB „Kalvarijų turgus“, atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ nuo 2009 m. birželio 4 d. patvirtino naują įmonės struktūrą, kurioje neliko Kalvarijų turgaus prekybos skyriaus. UAB „Kalvarijų turgus“ valdyba 2009 m. birželio 9 d. posėdyje patvirtino bendrovės struktūrą, kurioje, be kitų, numatė ir kontrolierių viršininko bei kontrolierių pareigybes. Atsakovai 2009 m. birželio 25 d. sudarė susitarimus dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ darbuotojų pagal pridedamus sąrašus perkėlimo į UAB „Kalvarijų turgus“. Susitarimais UAB „Šnipiškių ūkis“ įsipareigojo įforminti darbo sutarčių pasibaigimą nuo 2009 m. birželio 30 d., o UAB „Kalvarijų turgus“ – 2009 m. liepos 1 d. sudaryti darbo sutartis su darbuotojais. Susitarimo 2 punkte nustatyta, kad darbuotojai perkeliami nekeičiant jų pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų sutartų darbo sąlygų. Ieškovas į perkeliamų darbuotojų sąrašus neįtrauktas, tačiau sąraše įrašytas tokias pat kaip ieškovo pareigas ėjęs prekybos skyriaus vyriausiasis kontrolierius S. K. Vykdydamas šiuos susitarimus, atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ 2009 m. birželio 26 d. įsakymu „Dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ prekybos skyriaus darbuotojų perkėlimo į UAB Kalvarijų turgus“ darbuotojams sutikus nuo 2009 m. birželio 30 d. nutraukė darbo sutartis su bendrovės prekybos skyriaus darbuotojais šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį ir 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, perkeliant juos į UAB „Kalvarijų turgus“. Atsakovai 2009 m. birželio 29 d. pasirašė aktą „Dėl darbuotojų perkėlimo“, kuriame nurodė, kad UAB „Kalvarijų turgus“ atsisako pasirašyti susitarimą perkelti jame išvardytus darbuotojus, tarp jų ir ieškovą.

Atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ 2009 m. liepos 1 d. ieškovui paskelbė prastovą, nes nebeliko vyriausiojo kontrolieriaus etato; 2009 m. liepos 8 d. pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovas 2009 m. liepos 9 d. pranešė, kad su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį nesutinka. Tą pačią dieną atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ įspėjo ieškovą, kad, atlikus bendrovės reorganizavimą ir nelikus ieškovo darbo vietos, įmonei neturint galimybės pasiūlyti kitos darbo vietos, po 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovas gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 ir 130 straipsnius. Atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ 2009 m. liepos 9 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (darbo sutarties nutraukimas, kai nėra darbuotojo kaltės) ir 130 straipsnio 5 dalį (darbuotojo atleidimas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „Šnipiškių ūkis“ direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymą „Dėl prekybos skyriaus vyr. kontrolieriaus G. J. atleidimo iš darbo“, pripažino neteisėtu darbo sutarties su ieškovu nutraukimą DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu ir grąžino ieškovą į UAB „Šnipiškių ūkis“ prekybos skyriaus vyriausiojo kontrolieriaus pareigas; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ 303,62 Lt vidutinio darbo užmokesčio už nepagrįstą prastovą nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 9 d., 14 312,58 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 168,39 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2010 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“) dienos; 3) įpareigojo atsakovus UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Kalvarijų turgus“ sudaryti susitarimą dėl ieškovo perkėlimo į UAB „Kalvarijų turgus“, nekeičiant ieškovo pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų darbo sąlygų, nustatytų 2007 m. spalio 8 d. darbo sutartyje Nr. 2226; 4) įpareigojo atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ priimti ieškovą į darbą ir sudaryti su juo darbo sutartį, nekeičiant ieškovo pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų darbo sąlygų, nustatytų 2007 m. spalio 8 d. darbo sutartyje Nr. 2226; 5) kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad darbdavys, nutraukdamas darbo santykius su ieškovu dėl įmonės reorganizacijos, pažeidė DK 138 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, pagal kurias įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Funkcijos, kurias iki darbo sutarties nutraukimo atliko ieškovas, buvo perduotos vykdyti kitai įmonei, todėl ši privalėjo perimti visus įsipareigojimus, kylančius iš ieškovo darbo sutarties. Teismas taip pat nustatė, kad į UAB „Kalvarijų turgus“ buvo perkelti du kontrolieriai, vėliau jų skaičius padidėjo iki septynių. Aplinkybę, kad nebuvo jokių svarbių kliūčių, nustatytų DK 129 straipsnio 2 dalyje, ieškovą perkelti dirbti į UAB „Kalvarijų turgus“, įrodo tai, jog į naujai įsteigtą bendrovę buvo perkeltas S. K., ėjęs tokias pat kaip ieškovo pareigas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai turėjo susitarti ir dėl ieškovo perkėlimo į naujai įsteigtą įmonę bei jo darbo sąlygų užtikrinimo; to nepadarius, ieškovas buvo atleistas iš UAB „Šnipiškių ūkis“ be teisėto pagrindo. Teismas iš nustatytų aplinkybių sprendė, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ iki atskyrimo buvo viena vyriausiojo kontrolieriaus pareigybė, naujai įsteigtoje UAB „Kalvarijų turgus“ taip pat yra viena kontrolierių viršininko pareigybė ir jos pakanka, tačiau tą pačią dieną, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą dėl atskyrimo, į analogiškas kaip ieškovo pareigas UAB „Šnipiškių ūkis“ buvo priimtas S. K. Kadangi UAB „Kalvarijų turgus“ struktūroje buvo numatyta tik viena kontrolierių viršininko pareigybė, taip buvo dirbtinai sukurta situacija, kad atskyrimo metu mažinamas vyriausiųjų kontrolierių skaičius. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas augina vaiką iki trejų metų (gim. 2008 m. birželio 3 d.), todėl su ieškovu be jo kaltės darbo sutartis negalėjo būti nutraukta (DK 132 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo atleistas be teisėto pagrindo (DK 297 straipsnio 3 dalis); nurodė, kad vertina tik ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį teisėtumą ir neturi teisės vertinti, ar darbdavys galėjo ieškovą atleisti kitu pagrindu, t. y. dėl aplinkybės, kad ieškovas įtariamas nusikalstamų veikų padarymu.

Teismas nurodė, kad ieškovo teisės buvo pažeistos – jis nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo įtrauktas į darbdavių 2009 m. birželio 25 d. susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo ir UAB „Kalvarijų turgus“ 2009 m. liepos 1 d. su juo nesudarė darbo sutarties (DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tomis pat sąlygomis. Taigi ieškovas be teisėto pagrindo buvo atleistas iš UAB „Šnipiškių ūkis“. Tokiomis aplinkybėmis teismas, vadovaudamasis DK 296 straipsnio 3 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais (DK 35 straipsnio 2 dalis), konstatavo, kad ieškovo pažeistos teisės turi būti ginamos taikant keletą būdų, nustatytų DK 36 straipsnio 2 dalyje, t. y. atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovus atlikti pareigą. Teismas, nustatęs, kad ieškovas buvo atleistas neteisėtai, įpareigojo atsakovą UAB „Šnipiškių ūkis“ grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą ir sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo įtrauktas į darbdavių 2009 m. birželio 25 d. susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo, todėl su juo UAB „Kalvarijų turgus“ nepagrįstai 2009 m. liepos 1 d. nesudarė darbo sutarties; taip pat pripažino neteisėtu ir panaikino UAB „Šnipiškių ūkis“ 2009 m. liepos 1 d. įsakymą „Dėl prastovos skelbimo“ Nr. 20. Kadangi nuo 2009 m. liepos 1 d. ieškovas turėjo dirbti UAB „Kalvarijų turgus“, jam nepagrįstai buvo nustatyta pravaikšta ir nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, tai teismas priteisė neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki ieškovo atleidimo dienos. Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu bendrovėje „Šnipiškių ūkis“ ieškovo pareigybės nėra, o buvusią Kalvarijų turgaus prekybos skyriaus veiklą vykdo atskirtas nuo bendrovės asmuo UAB „Kalvarijų turgus“, todėl ieškovas, grąžintas į pirmesnį darbą UAB „Šnipiškių ūkis“, negalės atlikti darbo pareigų. Motyvuodamas tuo, teismas įpareigojo atsakovus sudaryti susitarimą dėl ieškovo perkėlimo į UAB „Kalvarijų turgus“, o atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ – priimti ieškovą į darbą bei sudaryti su juo darbo sutartį, nekeičiant ieškovo pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų sutartų darbo sąlygų, kurios nustatytos ieškovo su UAB „Šnipiškių ūkis“ 2007 m. spalio 8 d. sudarytoje darbo sutartyje. Ieškovo sutikimas dėl darbdavio pasikeitimo išreikštas bylos nagrinėjimo metu (DK 120 straipsnis).

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė šios žalos fakto ir dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo pažeistos teisės pakankamai apgintos kitais DK nustatytais darbuotojų teisių gynimo būdais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų UAB „Kalvarijų turgus“ ir UAB „Šnipiškių ūkis“ apeliacinius skundus, 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą pakeitė: 1) panaikino teismo sprendimo dalį, kuria nutarta ieškovą grąžinti į UAB „Šnipiškių ūkis“ prekybos skyriaus vyriausiojo kontrolieriaus pareigas, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; 2) panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atsakovai UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Kalvarijų turgus“ įpareigoti sudaryti susitarimą dėl ieškovo perkėlimo į UAB „Kalvarijų turgus“, nekeičiant jo pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų darbo sąlygų, nustatytų 2007 m. spalio 8 d. darbo sutartyje, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetė; 3) kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2011 m. birželio 16 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2011 m. gegužės 4 d. nutartyje ir papildė jos rezoliucinę dalį, nurodydama, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečioje dalyje esantys žodžiai „iki teismo sprendimo įvykdymo“ keičiami žodžiais „iki teismo sprendimo įsigaliojimo“ ir šalintini skliausteliuose esantys žodžiai („grąžinimo į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“).

Teisėjų kolegija nurodė, kad, byloje nustačius, jog UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškovo pareigybės nėra, o prekybos skyriaus veiklą vykdo atskirtas nuo bendrovės asmuo – UAB „Kalvarijų turgus“, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą grąžinti jį į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“. Pagal DK 138 straipsnį atleidimas dėl bendrovės reorganizavimo negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, tačiau nustačiusi, kad bendrovėje neliko pareigų, kurias vykdė ieškovas, teisėjų kolegija pripažino, jog ieškovas, nors ir atleistas neteisėtai, dėl organizacinių priežasčių negalėjo būti grąžintas į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“ (DK 297 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. gegužės 6 d. sprendime dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ atskyrimo ir atskyrimo sąlygose buvo numatytas tik turto ir turtinių įsipareigojimų perdavimas, tačiau nenustatyta darbuotojų perėmimo sąlygų. Atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ privalėjo vykdyti darbo įstatymų nuostatas ir, atsakovui UAB „Šnipiškių ūkis‘ nesumažinus darbuotojų skaičiaus, dirbusių bendrovei perduodamame padalinyje, privalėjo priimti į darbą darbuotojus, dirbusius UAB „Šnipiškių ūkis“. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovai privalėjo pasirašyti raštišką susitarimą dėl darbuotojo perkėlimo, todėl atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“ atsisakymą priimti į darbą ieškovą pripažino neteisėtu. Teisėjų kolegija atmetė kaip perteklinį ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus sudaryti susitarimą dėl ieškovo perkėlimo į UAB „Kalvarijų turgus“. Atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ neįrodžius, kad atidalijus bendrovę pasikeitė darbo pobūdis ar funkcijos, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus jo argumentus, jog nėra ieškovo buvusių pareigų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. bei 2011 m. birželio 16 d. nutarčių dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovui UAB „Šnipiškių ūkis“ (pripažintas neteisėtu ir panaikintas UAB „Šnipiškių ūkis“ direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymas „Dėl prekybos skyriaus vyr. kontrolieriaus G. J. atleidimo iš darbo“, pripažintas neteisėtu darbo sutarties su ieškovu nutraukimas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už nepagrįstą prastovą nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 9 d., 14 312,58 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2010 m. birželio 28 d. ir 168,39 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2010 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidos), ir ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Šnipiškių ūkis“ atmesti bei pripažinti, kad atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ neteisėtai atsisakė perkelti ir įdarbinti ieškovą nuo 2009 m. liepos 10 d., ir įpareigoti atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ nuo 2009 m. liepos 10 d. sudaryti darbo sutartį su ieškovu, priteisiant ieškovui visas su darbo santykiais susijusias išmokas iš atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, konstatuodami, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš UAB „Šnipiškių ūkis“, netinkamai taikė DK 129 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnį. Teismai neatskleidė įmonės struktūrinių pertvarkymų (DK 129 straipsnio 2 dalis) ir reorganizavimo (DK 138 straipsnis) skirtumų, todėl, atsižvelgdami į tai, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ buvo reorganizuojamas, padarė išvadą, jog tai ir buvo ieškovo atleidimo iš darbo priežastis. Tuo tarpu ieškovas buvo atleistas iš darbo tik po dviejų mėnesių po sprendimo dėl įmonės reorganizavimo priėmimo (per tą laiką kasatorius siūlė atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ įdarbinti ieškovą, tačiau šis atsisakė, be to, nesutiko eiti kasatoriaus jam siūlomų kitų pareigų), ir ne dėl reorganizavimo, o dėl 2009 m. birželio 4 d. įsakymo pagrindu atlikto įmonės struktūrinio pertvarkymo. Aplinkybė, kad įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo nurodytas įmonės reorganizavimas, savaime nereiškia, jog tai ir buvo ieškovo atleidimo iš darbo priežastis. Tiesioginė ieškovo atleidimo iš darbo priežastis buvo įmonės struktūriniai pertvarkymai, kuriuos nulėmė įmonės reorganizavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškoje situacijoje išaiškino, kad įmonės padalinio panaikinimas turgavietėje laikomas struktūriniu pertvarkymu, o ne reorganizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M., R. M. v. Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-382/2004). Teismai, įvertinę tik kasatoriaus įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir iš jo, o ne iš įrodymų viseto, darydami išvadą apie ieškovo atleidimo iš darbo priežastis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismai turėjo įvertinti ir tai, kad, po reorganizacijos nelikus ieškovo pareigybės, šis dirbo pas kasatorių, o pastarasis mokėjo jam darbo užmokestį, taip patirdamas nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad toks atvejis, kai darbuotojo palikimas darbe reikštų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, pripažintinas aplinkybėmis, galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas išvengti nuostolių darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą DK 129 straipsnio pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. T. v. Panevėžio K. Paltaroko vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-356/2004).

2. Teismui nustačius atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“ neteisėtus veiksmus dėl ieškovo nepriėmimo į darbą, visos išmokos turėjo būti priteistos ne iš kasatoriaus, o iš atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“. Teismų sprendime ir nutartyje nepasisakyta dėl kasatoriaus veiksmų, kurie būtų pagrindas priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas iš kasatoriaus. Dėl ieškovo neįdarbinimo UAB „Kalvarijų turgus“ nėra kasatoriaus kaltės, nes kasatorius visus savo įsipareigojimus ieškovui perkelti į UAB „Kalvarijų turgus“ įvykdė – surašė aktą dėl darbuotojų, tarp jų ir ieškovo, perkėlimo į UAB „Kalvarijų turgus“; šiam atsisakius aktą pasirašyti, kelis kartus teikė pakartotinį prašymą priimti ieškovą, atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ galutinai atsisakius priimti į darbą ieškovą, šis pas kasatorių dirbo dar beveik du mėnesius, nors kasatoriui tai buvo nuostolinga, nes jis negalėjo suteikti ieškovui darbo. Kasatorius ir atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ yra atskiri juridiniai asmenys, todėl kasatorius negalėjo priversti jo įdarbinti. Kasatorius ne iš karto atleido ieškovą, siūlė jam kitą darbą, tačiau šis atsisakė. Visi nurodyti kasatoriaus veiksmai nėra neteisėti, nėra jo kaltės dėl ieškovo atleidimo iš darbo, todėl negalima konstatuoti neteisėto atleidimo.

3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo neteisėtą atleidimą iš darbo, formaliai vadovavosi DK 132 straipsnio 2 dalies norma, draudžiančia atleisti darbuotojus, auginančius mažamečius vaikus iki trejų metų, ir neatsižvelgė į tai, kad apie šias garantijas darbdaviui turi būti žinoma, o pranešti apie tai yra darbuotojo pareiga. Esant ginčui, aplinkybes, kad darbdavys žinojo apie darbuotojui taikytiną garantiją, privalo įrodyti darbuotojas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, gavęs įsakymą dėl atleidimo iš darbo, nepranešė darbdaviui, kad jam taikoma DK 132 straipsnio nustatyta garantija, taip pažeisdamas DK 35 straipsnį bei darbuotojo ir darbdavio bendradarbiavimo principą. Teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nepareikalavo iš ieškovo įrodyti pirmiau nurodytas aplinkybes, o šis nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų pranešęs darbdaviui apie jam taikomą garantiją. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino kasatoriaus argumentų dėl DK 132 straipsnio nuostatų aiškinimo ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas pareigą motyvuoti teismo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių apskritai nepasisakė, ir tai vertintina kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų reorganizavimą. Nei CK, nei DK nenustatyta įpareigojimo perkelti atskiriamo padalinio darbuotojų kartu su perkeliamu padaliniu, kuriame jie dirbo, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, logikos dėsniais, draudimu atleisti darbuotojus dėl įmonės reorganizavimo, darytina išvada, kad perkeliant padalinį iš vienos įmonės į kitą, turi būti perkeliami ir šiame padalinyje dirbantys asmenys, nes įmonės reorganizavimas – padalinio perkėlimas iš vienos įmonės kitai, naujai įsteigtai, – savaime suponuoja atitinkamų darbo vietų panaikinimą, o su jais ir darbuotojų atleidimą. DK 138 straipsnio įtvirtintas draudimas atleisti darbuotoją dėl įmonės reorganizavimo leidžia daryti išvadą, kad įmonės reorganizavimas suponuoja ne tik turtinių teisių ir pareigų perkėlimą naujai įsteigtai įmonei, bet ir darbuotojų, kurie dirbo atitinkamuose perkeliamuose padaliniuose, perkėlimą. Esant įstatymo spragai dėl darbuotojų perkėlimo reorganizavimo atveju tikslinga taikyti Europos Sąjungoje galiojantį darbo santykių tęstinumo principą (2001 m. kovo 23 d. Tarybos direktyva Nr. 2001/23/EB). Perdavus dalį įmonės veiklos kitai įmonei, vadovaujantis darbo santykių tęstinumo principu, turi būti perduota ir darbo jėga, t. y. darbuotojai.

5. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 276 straipsnį, savo iniciatyva 2011 m. gegužės 4 d. nutartyje ištaisė rašymo apsirikimą, kuriuo pakeitė nutarties esmę. Teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje esančius žodžius „iki teismo sprendimo įvykdymo“ į „iki teismo sprendimo įsigaliojimo“, keičiasi ir iš atsakovų priteistinų sumų dydžiai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti kasatoriaus prašymą išaiškinti teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį. Kasatorius, kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą dėl nutarties išaiškinimo, nurodė, kad iš nutarties neaišku, kaip turi būti vykdoma nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo dalis dėl 168,39 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną priteisimo iki ieškovo grąžinimo į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“, kai ieškovas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“ negrąžintas; taip pat neaišku, ar UAB „Kalvarijų turgus“ priverstas priimti ieškovą į darbą, nes rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakyta; be to, neaišku ir tai, kas, kokia apimtimi ir kokiais terminais turi mokėti ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendimu pritiestas išmokas – 303,62 Lt vidutinį darbo užmokestį už nepagrįstą prastovą, 14 312,58 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 168,39 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

6. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, taip pat neteisėtai buvo paskelbta prastova, ir priteisė ieškovui iš kasatoriaus išmokas, susijusias su darbo santykiais, tačiau teismo nutartyje tokia išvada niekuo nemotyvuota, ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas G. J. prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatorius neužtikrino ieškovo darbo santykių tęstinumo, taip šiurkščiai pažeisdamas ieškovo, kaip darbuotojo, interesus. DK 138 straipsnyje nustatyti pasikeitimai nėra struktūriniai pertvarkymai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję byloje pateiktus įrodymus, (UAB „Kalvarijų turgus“ valdybos 2009 m. birželio 9 d. patvirtintą struktūrą, S. K. priėmimo į darbą UAB „Kalvarijų turgus“ dokumentus, kontrolierių viršininko pareiginius nuostatus), padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad UAB „Kalvarijų turgus“ struktūroje išliko kontrolieriai bei jiems vadovaujantis darbuotojas – kontrolierių viršininkas. S. K. buvo priimtas dirbti į UAB „Šnipiškių ūkis“ vyriausiojo kontrolieriaus (tokias pat kaip ieškovo) pareigas nuo 2009 m. gegužės 6 d., t. y. po sprendimo dėl bendrovių atskyrimo priėmimo, o vėliau kasatoriaus sprendimu perkeltas į UAB „Kalvarijų turgus“, tuo tarpu ieškovas, dirbęs nuo 2007 m. spalio 8 d., nebuvo perkeltas, be to, bylos duomenimis, S. K. pareiškimas dėl priėmimo į darbą buvo pateiktas tik 2009 m. gegužės 8 d., o jo darbo sutartis sudaryta 2009 m. gegužės 6-osios data. Tai patvirtina kasatoriaus nesąžiningumą ir ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo atleistas dėl reorganizacinių pagrindų. Ieškovo vykdytos funkcijos išliko ir ieškovas galėjo jas atlikti, be to, šioms funkcijoms atlikti reikalingas darbuotojų skaičius padidėjo iki 7. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pagal DK 138 straipsnį atleidimas dėl bendrovės reorganizavimo negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius, tačiau, bendrovėje nelikus skyriaus, kuriame dirbo ieškovas, pareigų, kurias jis vykdė, pripažintina, kad dėl organizacinių priežasčių ieškovas negalėjo būti grąžintas į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“.

2. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus bei atsikirtimus. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atlikti struktūriniai pakeitimai, susiję su funkcijomis, perduotomis UAB „Kalvarijų turgus“, dėl kurių ieškovas negalėjo būti perkeltas į naujai įsteigtą įmonę. Taigi nebuvo paneigta, kad ieškovo atleidimą lėmė struktūriniai pertvarkymai, o ne reorganizavimas, t. y. kad būtų pasikeitęs darbo pobūdis ar funkcijos, atidalijus įmonę į atskirus juridinius asmenis. Pagal DK 138 straipsnį darbo santykiai negali nutrūkti vien dėl to, kad įvykdoma juridinio asmens reorganizacija.

3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nėra įstatymo, nustatančio pareigą reorganizuojant įmonę, perkelti joje dirbančius darbuotojus į po reorganizacijos įsteigtą naują įmonę. Draudimas atleisti darbuotojus dėl reorganizacijos nustatytas DK 138 straipsnyje. Be to, 2001 m. kovo 12 d. Tarybos Direktyvos Nr. 2001/23/EB 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas arba perėmėjas gali atleisti iš darbo. Ši nuostata netrukdo atleisti iš darbo dėl ekonominių, techninių arba organizacinių priežasčių, susijusių su darbo jėgos pasikeitimais, tačiau dėl šių priežasčių ieškovas negalėjo būti atleistas vadovaujantis DK 132 straipsnio 2 dalimi, nes augina mažametį vaiką iki trejų metų. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perdavėjo teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarties arba darbo santykių, galiojančių perdavimo dieną, perduodami perėmėjui. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ turėjo pareigą perimti visas teises, kylančias iš ieškovo ir kasatoriaus sudarytos darbo sutarties. Iš nurodytų normų darytina išvada, kad ieškovas negalėjo būti atleistas iš einamų pareigų kasatoriaus iniciatyva. Kasatorius, neužtikrinęs šių nuostatų įgyvendinimo, turi prisiimti neteisėto ieškovo atleidimo teisinius padarinius.

4. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. M., R. M. v. Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-382/2004. Toje byloje buvo visiškai kitokios faktinės aplinkybės, todėl ji nevertintina kaip precedentas.

5. Kasacinio skundo argumentai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“ atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo darbdavys buvo kasatorius, todėl būtent jis turėjo užtikrinti ieškovo, kaip darbuotojo, interesų gynimą ir darbo santykių tęstinumą, o ne atleisti jį iš darbo.

6. Kasatorius klaidingai teigia, kad jis nebuvo informuotas apie aplinkybes, svarbias DK 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai garantijai taikyti. Tai, kad kasatorius žinojo, jog ieškovas augina mažametį vaiką, patvirtino tiek paties kasatoriaus atstovas, tiek byloje apklausta liudytoja E. N., be to, šios aplinkybės akivaizdžiai buvo žinomos kasatoriui ir dėl to, kad darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus, taikomos mokesčių lengvatos, kurias apskaičiuoja darbdavys.

7. Apeliacinės instancijos teismo atliktas rašymo apsirikimo ištaisymas nepakeitė teismo nutarties esmės. Teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą išaiškinti nutartį, nusprendęs, kad yra pagrindas ištaisyti rašymo apsirikimą, kuriuo išsprendė nutarties neaiškumus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ prašo atmesti kasacinio skundo dalį, kuria prašoma pripažinti, kad atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ neteisėtai atsisakė perkelti ir įdarbinti ieškovą nuo 2009 m. liepos 10 d., bei įpareigoti atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ nuo 2009 m. liepos 10 d. su ieškovu sudaryti darbo sutartį, priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas ieškovui iš atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

1. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas atskyrimo sąlygas atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ buvo perduotos lėšos, statiniai, transporto priemonės, įranga, skolos ir reikalavimo teisės. Jokių teisių ir pareigų, susijusių su UAB „Šnipiškių ūkis“ darbuotojais, atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ perduota nebuvo, taigi reorganizavimas nenustatė atsakovui pareigos priimti UAB „Šnipiškių ūkis“ darbuotojus, to nenustatyta nei CK, nei DK, nei ABĮ. Pagal DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudžiama atsisakyti priimti į darbą darbuotoją, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę; šiuo atveju tokio susitarimo dėl ieškovo nebuvo. Be to, kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis kelis kartus teikė prašymus atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ priimti ieškovą į darbą; tokių prašymų byloje nepateikta.

2. DK 138 straipsnis, draudžiantis nutraukti darbo santykius su darbuotojais dėl reorganizavimo, taikytinas reorganizuojamai bendrovei, šiuo atveju – kasatoriui. Be to, ieškovas buvo atleistas ne DK 138 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tačiau net ir konstatavus, kad ieškovas buvo atleistas pažeidžiant DK 138 straipsnį, jis turėjo būti grąžintas į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“, bet ne į UAB „Kalvarijų turgus“ (DK 297 straipsnio 3 dalis), o negalint grąžinti į darbą, jam pagal DK 140 straipsnį iš kasatoriaus turėjo būti priteista nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai teisingai išaiškino, kad konpensacija už priverstinę pravaikštą priteistina iš kasatoriaus, o ne iš atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl DK 138 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

Pagrindinis byloje keliamas teisės klausimas susijęs su teisės normų, reglamentuojančių įmonės reorganizavimo teisinius padarinius darbuotojams, aiškinimu ir taikymu. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ (kasatorius) buvo reorganizuotas, byloje nustatyta ir dėl jos nėra ginčo; šiuo atveju svarbu nustatyti įmonės reorganizavimo teisinius padarinius jos darbuotojams, o tam būtina išsiaiškinti teisės normų, reglamentuojančių reorganizuojamos įmonės darbuotojų teisinę padėtį bei darbdavių teises ir pareigas darbuotojams, turinį ir jas tinkamai taikyti. Įmonių reorganizavimą reglamentuoja CK, tačiau jame nėra teisės normų, nustatančių reorganizuojamos įmonės darbuotojų teisinę padėtį, šiuos santykius reglamentuoja DK normos.

DK 138 straipsnyje nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad ji taikytina, be kitų, tais atvejais, kai įmonė reorganizuojama bet kuriuo iš CK nustatytų reorganizavimo būdų, tarp jų ir skaidymo būdu. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1-1009 buvo reorganizuotas, nuo jo atskiriant Kalvarijų turgavietės teritorijos eksploatacijos ir prekybos organizavimo veiklos funkciją (ją vykdė Kalvarijų turgaus prekybos skyrius) ir perduodant ją naujai įsteigtai įmonei – atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“. Savivaldybės tarybos patvirtintose UAB „Šnipiškių ūkis“ atskyrimo sąlygose darbuotojų perkėlimo klausimas neišspręstas. Ieškovas dirbo atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ Kalvarijų turgaus prekybos skyriaus vyriausiuoju kontrolieriumi, taigi jo vykdytos funkcijos buvo perduotos iš atsakovo (kasatoriaus) UAB „Šnipiškių ūkis“ atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“. Tai yra fakto klausimai, šios aplinkybės byloje nustatytos ir kasacinio teismo teisėjų kolegija jomis remiasi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. birželio 25 d. atsakovai UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Kalvarijų turgus“ sudarė darbdavių susitarimą dėl darbuotojų perkėlimo iš UAB „Šnipiškių ūkis“ į UAB „Kalvarijų turgus“ pagal pridedamą sąrašą, į kurį ieškovas neįtrauktas. Atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ atsisakė priimti į darbą ieškovą, motyvuodamas tuo, kad pagal DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą draudžiama atsisakyti priimti į darbą tik tais atvejais, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę; šiuo atveju atsakovų susitarimo dėl ieškovo perkėlimo nebuvo.

Bendrovės reorganizavimo padariniai darbuotojams nustatyti DK 138 straipsnyje, įtvirtinant draudimą reorganizavimo pagrindu nutraukti darbo santykius. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualus šios normos aiškinimas ir taikymas. Šiuo metu galiojanti DK 138 straipsnio redakcija buvo patvirtinta 2005 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. X-188, redakcijos tikslas – įgyvendinti 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą Nr. 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (toliau – ir Direktyva). Tuo atveju, kai kyla nacionalinės teisės normų, skirtų Europos Sąjungos direktyvai įgyvendinti, turinio aiškinimo klausimas, jis turi būti sprendžiamas šias normas aiškinant ir taikant Direktyvos nuostatų kontekste bei atsižvelgiant į šias nuostatas aiškinančius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) sprendimus. 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos Nr. 2001/23/EB 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perdavėjo (fizinio ar juridinio asmens, kuris dėl įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimo kitam darbdaviui praranda darbdavio teises įmonėje, versle arba įmonės ar verslo dalyje) teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarties arba darbo santykių, galiojančių perdavimo dieną, ryšium su perdavimu yra perduodami perėmėjui. Pagal Direktyvos 4 straipsnio 1 dalį įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas arba perėmėjas gali atleisti iš darbo; ši nuostata netrukdo atleisti iš darbo dėl ekonominių, techninių arba organizacinių priežasčių, susijusių su darbo jėgos pasikeitimais. Iš nurodytų Direktyvos nuostatų išplaukia, kad joje įtvirtinta darbuotojų garantija įmonės, verslo ar įmonės ar verslo dalies perdavimo atveju remiasi savaiminio darbo santykių perėjimo principu, t. y. perdavėjo teisės ir pareigos, kylančios iš perdavimo dieną galiojančių darbo santykių, perduodamos perėmėjui. Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad direktyvos teikiama apsauga yra viešosios teisės dalykas ir taikoma nepriklausomai nuo šalių valios, t. y. darbuotojų darbo sutartys pereina teisių perėmėjui nepriklausomai nuo šalių valios (žr. Teisingumo Teismo 1988 m. vasario 10 d. Sprendimą Daddy‘s Dance Hall, C-324/86, Rink. p. 739; 1988 m. gegužės 5 d. Sprendimą Berg, 145/87, Rink p. 2559). Pažymėtina, kad darbo teisės srityje išleidžiamomis direktyvomis, siekiant, kad valstybės narės nacionalinė teisė atitiktų direktyvos siekiamą rezultatą, nustatomi minimalūs standartai; tai reiškia, kad paprastai nedraudžiama vidaus teisėje nustatyti darbuotojams palankesnius standartus, tačiau tam, kad direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę būtų vertinamas kaip tinkamas, šie minimalūs standartai negali būti pažeisti. Direktyvos Nr. 2001/23/EB 3 ir 4 straipsnių nuostatos darbdavio teisių ir pareigų įmonės, verslo ar jų dalies perdavimo atveju perėjimo kitam darbdaviui nesieja su tam tikrais atliekamais papildomais veiksmais, taigi ir nacionalinės teisės normose, įgyvendinančiose šią Direktyvą, negali būti nustatyta darbuotojams suteiktų garantijų suvaržymų. DK 138 straipsnio nuostatų aiškinimas taip, kad įmonės reorganizavimo atveju darbdavio teisės ir pareigos konkrečių darbuotojų atžvilgiu perduodamos kitam darbdaviui tik tuo atveju, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl tų darbuotojų perkėlimo į kitą darbovietę, reikštų Direktyvoje nustatytų darbuotojų garantijų nepagrįstą apribojimą, t. y. netinkamą įgyvendinimą nacionalinėje teisėje. Toks DK 138 straipsnio aiškinimas neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo. DK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį draudžiama atsisakyti priimti į darbą tais atvejais, jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę, reglamentuoja kitokio pobūdžio darbo teisinius santykius, t. y. nustato darbdavių teises ir pareigas, kylančias iš jų sudarytos sutarties, o nagrinėjamos bylos atveju (kai įmonė reorganizuojama skaidymo būdu ir jos dalis perduodama naujai įsteigtai įmonei) darbdavio teisės ir pareigos perimamos pagal įstatymą (įmonių reorganizavimą reglamentuojančias CK normas, DK 138 straipsnį). Svarbu pažymėti tai, kad pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį joje įtvirtintos garantijos taikytinos tik tiems darbuotojams, kuriuos su darbdaviu darbo santykiai sieja įmonės, verslo ar jų dalies perdavimo metu.

Taigi, aiškinant DK 138 straipsnio nuostatas remiantis Direktyva, darytina išvada, kad tuo atveju, kai įmonė reorganizuojama, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, kuris perduodamas iš reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas. Jeigu įmonėje, perėmusioje reorganizuojamos įmonės kaip darbdavio teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių keičiasi vykdomos funkcijos ir dėl to reikia sumažinti darbuotojų skaičių arba atsiranda kitokio pobūdžio aplinkybių, sudarančių DK nustatytą pagrindą nutraukti darbo santykius, darbuotojų atleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis DK normomis, pvz., DK 129 straipsniu, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti perimti darbuotojus, perdavimo metu dirbusius perduodamame reorganizuojamos bendrovės padalinyje (DK 138 straipsnis).

Iš to, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“, perėmęs UAB „Šnipiškių ūkis“ Kalvarijų turgaus prekybos skyriaus funkcijas, turtą, teises ir prievoles, kartu perėmė ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovo, dirbusio perimtame padalinyje, darbo sutarties su UAB „Šnipiškių ūkis“. Dėl to keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir priimtinas naujas sprendimas pripažinti atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ darbdavio teisių ir pareigų, kylančių iš ieškovo darbo sutarties su UAB „Šnipiškių ūkis“, perėmėju ir įpareigoti jį pakeisti ieškovo darbo sutartį, nurodant, kad darbdavys yra UAB „Kalvarijų turgus“.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau išdėstyti argumentai dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo ir jų pagrindu padarytos išvados yra susiję tik su teisės aiškinimu ir taikymu, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl dėl šios bylos dalies kasaciniame teisme priimtas naujas sprendimas nevertintinas kaip apribojantis šalių procesines teises, nes: pirma, byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, o tokiose bylose teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl tinkamo atsakovo, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 414, 417 straipsniai); antra, ieškovas ieškiniu siekė būti priimtas į darbą UAB „Kalvarijų turgus“, o šalių santykių teisinis kvalifikavimas yra teismo kompetencija; trečia, UAB „Kalvarijų turgus“ byloje dalyvauja kaip atsakovas, UAB „Šnipiškių ūkis“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame ir kasaciniame skunduose kėlė UAB „Kalvarijų turgus“ atsakomybės už ieškovo darbo santykių tęstinumą klausimą, taigi UAB „Kalvarijų turgus“ turėjo galimybę pareikšti atsikirtimus, todėl kasacinio teismo sprendimas šio atsakovo atžvilgiu nevertintinas kaip jo procesinių teisių suvaržymas; ketvirta, kasacinis teismas dėl bylos dalies priima naują sprendimą, siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo ir išvengti dėl to šalims galinčių kilti neigiamų padarinių.

Dėl kitų byloje pareikštų reikalavimų

Kvalifikavus šalių darbo santykius kaip tęstinius, pagrįstus darbo teisių ir pareigų perėmimu, atitinkamai spręstini kiti byloje pareikšti ieškovo reikalavimai.

Teismai teisingai nustatė, kad ieškovo darbo sutartis su UAB „Šnipiškių ūkis“ buvo nutraukta neteisėtai, tačiau šią išvadą argumentavo netinkamai, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija, pripažindama šias teismų sprendimo ir nutarties dalis iš esmės pagrįstomis, pakeičia jų teisinius motyvus. Konstatavus, kad ieškovo darbo santykiai dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ reorganizavimo nepasibaigė, tik pasikeitė vienas šių santykių dalyvis, t. y. ieškovo darbdaviu tapo UAB „Kalvarijų ūkis“, akivaizdu, kad kasatorius UAB „Šnipiškių ūkis“, perleidęs savo kaip darbdavio teises UAB „Kalvarijų ūkis“, neturėjo teisių ir pareigų ieškovui, taigi ir teisės nutraukti ieškovo darbo sutartį. Tai yra teisinis pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu.

Kita vertus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pagrįstai pripažinę neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, netinkamai sprendė ieškinio reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ klausimą. Nustačius, kad ieškovo darbo santykiai nenutrūko, o jo darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai (atitinkamai – be pagrindo jam išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos – vidutinis darbo užmokestis už įspėjimo laikotarpį, išeitinė išmoka), spręstinas darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo iš to darbdavio, kuris turėjo mokėti ieškovui darbo užmokestį, t. y. iš atsakovo „Kalvarijų turgus“, priteisimo klausimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad išspręsti šiuos ieškinio reikalavimus kasacine tvarka nėra procesinės galimybės, nes, pakeitus ginčo šalių teisinių santykių teisinį kvalifikavimą, atitinkamai turi būti tikslinami šalių reikalavimai, susiję su jų tarpusavio atsiskaitymu, be to, svarbu nustatyti atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ teisių ir pareigų perėmimo atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ momentą (turto, teisių ir prievolių perdavimo–priėmimo akto pasirašymo datą). Kadangi šiuos reikalavimus, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą šalių santykių kvalifikavimą, reikia tikslinti, taip pat nustatyti jiems teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo dalis, kuria atsakovas UAB „Kalvarijų turgus“ įpareigotas priimti ieškovą G. J. į darbą ir sudaryti su juo darbo sutartį, nekeičiant ieškovo G. J. pareigų, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, tvarkos ir sąlygų bei visų kitų darbo sąlygų, numatytų G. J. ir UAB „Šnipiškių ūkis“ 2007 m. spalio 8 d. darbo sutartyje Nr. 2226, pakeisti, išdėstant šią nutarties dalį taip: „pripažinti atsakovą UAB „Kalvarijų turgus“ (juridinio asmens kodas 302346858) darbdavio teisių ir pareigų, kylančių iš ieškovo G. J. (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 8 d. su atsakovu UAB „Šnipiškių ūkis“ (juridinio asmens kodas 121483222) sudarytos darbo sutarties Nr. 2226, perėmėju ir įpareigoti pakeisti ieškovo G. J. darbo sutartį Nr. 2226, nurodant, kad darbdavys yra UAB „Kalvarijų turgus“.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui G. J. iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ priteista 303,62 Lt vidutinio darbo užmokesčio už nepagrįstą prastovą nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 9 d., 14 312,58 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2010 m. birželio 28 d. ir 168,39 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo kitos po teismo sprendimo priėmimo dienos (2010 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į darbą UAB „Šnipiškių ūkis“) dienos, taip pat atitinkamą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 16 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigitas Gurevičius

Juozas Šerkšnas