Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Civilinė byla Nr. 3K-3-343/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.6.2; 114.3; 114.9.3.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe; tretieji asmenys – A. V., antstolė Marytė Trijonienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. D. ieškiniu prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį tvarto bei 1/8 dalį sandėlio jos asmenine nuosavybe. Ieškovė teigia, kad už ginčo nekilnojamąjį turtą 1995 m. spalio 10 d., vykdydama ankstesnį susitarimą, sumokėjo jos pusseserė J. A., kuriai ieškovė už tai 1996 m. liepos 2 d. perleido iš 1995 m. rugpjūčio 18 d. mirusios E. J. paveldėto turto dalį. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 1996 m. vasario 29 d. Antstolė Marytė Trijonienė, vykdydama išieškojimą pagal ieškovės sutuoktinio A. D. prievoles, nutarė skolą išieškoti iš ginčo turto. Ieškovė teigia, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ji įgijo už paveldėtą turtą, todėl jis yra jos asmeninė nuosavybė ir išieškoti A. D. skolas iš šio turto nėra pagrindo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktas notaro patvirtintas sutartis, kurios pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį laikytinos oficialiais dokumentais, konstatavo, kad ieškovė J. D. ir J. A. 1996 m. vasario 29 d. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, kurio dalį 1996 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė pardavė, o J. A. nupirko. Ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kai dar nebuvo pardavusi savo turto dalies, todėl ji nepagrįstai teigia, kad ginčo turtas yra įgytas už asmenines lėšas, gautas pardavus paveldėtą turtą. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį byloje pateiktos notaro patvirtintos sutartys laikytinos oficialiais dokumentais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, kurių negalima paneigti liudytojų parodymais. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą turtas gali būti pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jei jis įgytas už asmenines lėšas ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį tvarto ir 1/8 dalį sandėlio ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas nurodė, kad nors ginčo butą ieškovė įsigijo anksčiau negu jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ieškovė pardavė paveldėto turto dalį kitai paveldėtojai, tačiau šį turtą ji nusipirko praėjus beveik dviem mėnesiams po palikėjos E. J. mirties, t. y. tada, kai ji jau žinojo, kad testamentu paveldės mirusiosios turto dalį ir šią jos dalį norės įsigyti kita įpėdinė. Teismas laikė, kad ieškovės teiginius apie buto įsigijimą patvirtina sutampanti buto įsigijimo ir J. A. parduotos paveldėtos turto dalies kaina, taip pat J. A. patvirtinimas raštu, kad ji sumokėjo už ieškovės įsigytą butą pardavėjai. Minėtų sandorių sudarymo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse nebuvo nuostatos, įtvirtintos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kad už asmenines lėšas perkant daiktą jis tampa asmenine nuosavybe tik tada, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Butui įsigyti ieškovė panaudojo asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, gautas už paveldėto turto dalį, pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį ji įsigijo šį butą viena, jis įregistruotas ieškovės vardu, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės valia buvo nukreipta įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu tretysis asmuo A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą, palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Nekilnojamasis turtas, kurį prašomą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, įsigytas anksčiau nei paveldėtas turtas ir jį realizavus buvo gautos lėšos, todėl akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

2. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė šios normos, bet, motyvuodamas priimtą sprendimą, rėmėsi sandorių sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatomis.

3. Byloje apklausti liudytojai yra šalių giminaičiai ir artimieji, todėl suinteresuoti jiems palankiu teismo sprendimu, turint tikslą išvengti A. D. skolos išieškojimo iš sutuoktinių turto. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės pagrįstas šių liudytojų parodymais. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį byloje pateiktos notaro patvirtintos sutartys yra oficialūs dokumentai, turintys didesnę įrodomąją galią nei liudytojų parodymai. Liudytojų parodymus panaudoti galima tik siekiant išvengti prieštaravimo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas netinkamai panaudojo šią įstatymo suteiktą galimybę.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė J. D. 1995 m. spalio 10 d. sutartimi nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį tvarto bei 1/8 dalį sandėlio. 1996 m. vasario 29 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ieškovė ir J. A. paveldėjo 1995 m. rugpjūčio 18 d. mirusios E. J. gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Paveldėtojos 1996 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė J. A. pardavė 36/100 dalis paveldėto turto.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta SŠK 21 straipsnyje, o SŠK 22 straipsnyje – išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo arba paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. Civiliniame kodekse. CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje, sprendžiant dėl liudytojų parodymų leistinumo, yra svarbi CPK 197 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Prie oficialių rašytinių įrodymų priskiriami ir notarų patvirtinti dokumentai (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi notaro patvirtinta sutartis pripažįstama prima facie, t. y. didesnę galią turinčiu, įrodymu. Byloje dalyvaujantis asmuo, ginčijantis tam tikras aplinkybes, visų pirma turi paneigti šias aplinkybes patvirtinančius didesnės galios įrodymus. Prima facie įrodymu patvirtintas aplinkybes paneigti liudytojų parodymais gali būti leidžiama tik konstatavus, kad draudimas juos panaudoti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas, leisdamas remtis liudytojų parodymais, turi motyvuoti tokią būtinybę, argumentuodamas, kaip konkrečioje byloje minėti principai būtų pažeisti, jei liudytojų parodymais nebūtų leidžiama ginčyti oficialaus įrodymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo turto įgijimo aplinkybes – jį ieškovė nupirko anksčiau, nei paveldėjo ir pardavė gyvenamojo namo dalį ir kitus statinius. Šias aplinkybes patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai – notariškai patvirtintos sutartys, todėl juos nuginčyti liudytojų parodymais neleidžiama. Byloje nepateikta leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad už ieškovės įsigyjamą butą sumokėjo vėliau jos paveldėtą turtą įgijusi J. A. ir kad ieškovė aiškiai išreiškė valią būstą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, rėmėsi tik J. A. paaiškinimu, kad ji pirko ieškovei butą ir atsižvelgė į įsigyto bei parduoto turto kainų sutapimą. Teismas vadovavosi SŠK normomis ir nepaisė nei Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normų taikymo, nei CK 3.89 straipsnio 2 dalies reikalavimo turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise įrodinėti rašytiniais įrodymais, taip pat CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl įrodymų leistinumo ir jų įrodomosios galios. Teismo nukrypimas nuo pastarosios normos reikalavimų ne tik neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, bet, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, net prieštarauja jiems, nes J. A. yra ieškovės pusseserė, todėl kaip galimo suinteresuoto asmens jos paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, be to, klausimą dėl įgyto turto priklausomybės ieškovė iškėlė tik atsiradus grėsmei, kad į jo dalį bus nukreiptas skolos išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto nuosavybės formą (CK 3.87-3.89 straipsniai), ir proceso teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidžiantį kreditoriaus interesus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui A. V. iš ieškovės priteistinas jo sumokėtas 500 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą ir išlaidos už atstovo pagalbą kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus keliami klausimai ir jų analizė kasaciniame skunde nėra sudėtingi, kasatoriui iš ieškovės priteistina išlaidų už advokato pagalbą suma nuo 800 Lt mažintina iki 400 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą.

Priteisti A. V. iš J. D. 500 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt atstovavimo išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Stripeikienė