Civilinė byla Nr. 3K-3-337/2006
Procesinio sprendimo kategorija
44.2.4.2 „(S)“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. l3-26/2004, iškelta pagal jo skundą dėl VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų – turto arešto nepanaikinimo jo nekilnojamajam turtui, taip pat dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas 2004 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinės bylos dalį dėl VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ieškovo prašymu nutraukė, nes iki teismo posėdžio pradžios centras panaikino įrašą apie uždėtą areštą ieškovo nekilnojamajam turtui.
Registrų centro duomenų bazėje liko nepanaikintas įrašas apie tai, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Taip atsitiko dėl to, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas neišsiuntė Registrų centrui įsiteisėjusios teismo 2004 m. gegužės 3 d. nutarties, nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ATBĮ) 97 ir 102 straipsnius tai privalėjo padaryti.
Dėl minėto įrašo nepanaikinimo nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2005 m. gegužės 30 d. jis negalėjo parduoti savo turto, nes įrašas rodė esant ginčą teisme ir notarai atsisakė tvirtinti sandorį, o pirkėjai bijojo pirkti turtą. Dėl teisėjo neveikimo - nutarties neišsiuntimo - jis patyrė moralinę žalą, nes negalėjo disponuoti turtu, įgijo nepatikimo žmogaus reputaciją, dėl to labai pablogėjo jo sveikata.
Ieškovas CK 6.272 straipsnio pagrindu prašė priteisti jam iš Lietuvos Respublikos 5000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisėjo kaltės, atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad, Šiaulių apygardos administraciniame teisme iškėlus administracinę bylą Nr. l3-26/2004, VĮ Registų centras įregistravo juridinį faktą, kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Šis įrašas nebuvo panaikintas iki 2005 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2004 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinės bylos Nr. l3-26/2004 dalį dėl neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų nutraukė, o kitą bylos dalį – dėl turtinės žalos atlyginimo – perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Administracinė byla į apylinkės teismą buvo išsiųsta 2004 m. gegužės 11 d. Administracinio teismo posėdyje dalyvavo ieškovas K. R., jo advokatas, taip pat VĮ Registrų centro atstovas. Neįsiteisėjusios Šiaulių apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. nutarties nuorašai buvo išsiųsti ieškovui ir VĮ Registrų centrui.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybė visiškai atlygina turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Teisėjo kaltė konstatuojama tada, kai padaroma akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas pažeidė įstatymo reikalavimus, ir kad dėl šių pažeidimų jam atsirado neturtinė žala. ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Šiuo atveju byla buvo persiųsta iš Šiaulių apygardos administracinio teismo į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą be įsiteisėjusio sprendimo, ieškovo skundas nebuvo patenkintas, o pareiškimas šiame teisme paliktas nenagrinėtas. Taigi ieškovo reikalavimai neturi teisinio pagrindo. Teismas taip pat nurodė, kad juridinio fakto įregistravimas apie administraciniame teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, nėra laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ribojama asmens teisė disponuoti turtu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, nes byloje nenustatyti teisėjo neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija nurodė, kad dėl įsiteisėjusios teismo nutarties išdavimo ieškovas turėjo kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą ir pateikti nutartį VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas ginčo įrašas. Teisėjas pats to padaryti neturėjo galimybės, nes neturėjo bylos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 14, 44, 97 straipsnius, CK 6.246, 6.248, 6.250, 6.272 straipsnius, netaikė CPK 275 straipsnio 2 dalies, kurią reikėjo taikyti, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir nutartį.
Teismų išvada, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepažeidė ABTĮ nuostatų, nes išsiuntė šalims neįsiteisėjusią nutartį, ir šios nutarties pakako ginčo įrašui panaikinti, prieštarauja įstatymui. ABTĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad tik įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms valstybės institucijoms ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Patenkinus skundą, pareiškėjui ir administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundžiami, turi būti išsiųstas sprendimo įsiteisėjęs nuorašas (ABTĮ 97 straipsnis). Kai patenkinamas reikalavimas iki teismo posėdžio ir tuo pagrindu nutraukiama byla, tai prilyginama ieškinio patenkinimui, nes tai sukelia visas teisines pasekmes, kaip ir priėmus sprendimą (ABTĮ 44 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakius reikalavimo dėl arešto panaikinimo ir jį patenkinus iki teismo posėdžio, procesas šiuo klausimu Šiaulių apygardos administraciniame teisme pasibaigė. Administracinis teismas turėjo imtis priemonių visiems įrašams, susijusiems su nekilnojamuoju daikto teisių suvaržymu, panaikinti. Įsiteisėjusią teismo nutartį Registrų centrui vykdyti privalėjo išsiųsti Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas, kuris buvo atsakingas už teisingą bylos vykdymą, tačiau jis to nepadarė. Ieškovas nesitikėjo ir negalėjo numatyti, kad teismas pažeidinės įstatymus.
Nagrinėdamas bylas, administracinis teismas turi vadovautis ir CPK normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo (ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 97 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojamas sprendimo vykdymas ir nukreipiama į CPK normas. Šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 275 straipsnio 2 dalis, įpareigojanti teismą ne vėliau, kaip per tris dienas išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo nuorašą įstaigoms, susijusioms su nekilnojamojo daikto statuso tvarkymu. Analogiška pareiga administraciniam teismui išplaukia ir iš kitų įstatymų. Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, Turto areštų aktų registro nuostatų 15 ir 34 straipsniuose nustatyta, kad įrašus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, gali pakeisti tik įstaiga ar asmuo, kurie tokį patvarkymą yra davę. Ginčo įrašas Registrų centre buvo įregistruotas administracinio teismo pranešimo pagrindu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad administracinė byla į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą buvo išsiųsta, jau įsiteisėjus administracinio teismo nutarčiai. Nebuvo jokių kliūčių išsiųsti Registrų centrui įsiteisėjusią teismo nutartį, tačiau to nebuvo padaryta dėl teisėjo aplaidumo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio l dalis). Įstatymuose nustatytos pareigos neatliko Šiaulių apygardos administracinis teismas, todėl tik teismas yra kaltas dėl ieškovui atsiradusios neturtinės žalos, kurią valstybė turi atlyginti visiškai (CK 6.272, 6.250 straipsniai).
2. Nepagrįstas teismų argumentas, kad juridinio fakto apie bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, nagrinėjimą įregistravimas nesukelia teisinių pasekmių. Notariato įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad sandoris tvirtinamas, nustačius, jog perleidžiamas daiktas priklauso perleidėjui ir nėra jokių suvaržymų. CK 4.253, 4.254, 4.255 straipsniuose nustatyta, kad į nekilnojamąjį daiktą teisių suvaržymui yra priskiriama ir bylos dėl registruojamojo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas. Teismai neteisingai aiškino ir taikė šiuos įstatymus.
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas – Teisingumo ministerija – prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai atmetė ieškinį, nes byloje nenustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – teisėjo neteisėti veiksmai. Administracinė byla buvo persiųsta į apylinkės teismą neįsiteisėjus administracinio teismo nutarčiai. Dėl to teisėjas neturėjo galimybės nusiųsti įsiteisėjusią teismo nutartį Registrų centrui. Kasatorius, būdamas apdairus ir atsargus, be to, turėdamas advokatą, galėjo teismo nutartį gauti tiesiogiai kreipdamasis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą. Be to, kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo įrašas užkirto jam galimybę disponuoti turtu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Byloje buvo prašoma priteisti neturtinę žalą, todėl ieškovas privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir neturtinės žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Teismas atmetė ieškinį, be kita ko, dėl to, kad žala neįrodyta.
Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 4.253 straipsnio 2 dalį įstatymų nustatytais atvejais viešame registre turi būti registruojami juridiniai faktai, o pagal CK 4.254 straipsnio 6 punktą – civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas yra juridinis faktas ir turi būti registruojamas viešame registre. Atitinkamai po bylos pasibaigimo šis juridinis faktas turi būti išregistruojamas (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, 4.255 straipsnio 2 punktas). Dėl šio juridinio fakto neišregistravimo asmuo gali patirti nepatogumų ar suvaržymų, kurie, svarstytina, ar padaro jam neturtinės žalos. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Čia išdėstyti bendrieji reikalavimai ir kriterijai neturtinės žalos faktui nustatyti. Jais turi vadovautis teismas, taikydamas minėtą normą pagal savo diskreciją. Kasaciniame skunde pateiktų argumentų nepakanka padaryti išvadai, kad teismas netinkamai taikė šias nuostatas ar netinkamai pasinaudojo savo pasirinkimo ir vertinimo teise ir taip pažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos reikalavimo atveju civilinėje byloje K. R. prieš Lietuvos valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664, kat. 44.2.3) to paties ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas tuo pagrindu, kad neturtinė žala nebuvo įrodyta. Šios buvo reikalaujama dėl to, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo teismo sprendime buvo nurodyta panaikinti nekilnojamojo turto areštą, bet teismo sprendimas nebuvo laiku išsiųstas ir daugiau negu metus nebuvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos bylos yra vienodos savo reikalavimais, grindžiamais ta pačia teisės norma ir panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra pakankamai panašios ir turi būti sprendžiamos vienodai. Teisėjų kolegija neranda pagrindo kitokiai išvadai dėl neturtinės žalos atsiradimo ieškovui šiuo atveju, negu jau išspręstoje byloje, daryti.
Kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, tai kitos civilinės atsakomybės taikymo aplinkybės neaktualios, ir kasacinio skundo argumentai dėl jų negali būti pripažinti esminiais pagal CK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Algis Norkūnas
Bronius Pupkovas
