Dėl antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-340/2006

Procesinio sprendimo kategorija 129.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. J. ir J. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir J. R. skundą dėl antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. veiksmų; suinteresuotas asmuo – D. Ž.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė pripažinti antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2005 m. vasario 11–12 d. sudarytą turto, esančio bute Vilniuje (duomenys neskelbtini), apyrašą. Jie nurodė, kad antstolės atstovas sudarė pareiškėjos T. J. mirusio vyro N. Ž. turto apyrašą, tačiau ne savo veiklos teritorijoje; turtas buvo aprašomas T. J. pažįstamo J. R. bute Vilniuje, be to, nakties metu, nes tęsėsi iki 00 val. 40 min. J. R. pageidavo turėti advokatą, tačiau antstolės atstovas uždraudė naudotis advokato paslaugomis, J. R. turto apyrašo kopiją gavo tik policijos nuovadoje. Pareiškėja T. J. nurodė, kad buvo pažeista jos teisė dalyvauti, sudarant turto apyrašą; prašė antstolės atstovo atidėti vykdymo veiksmus, nurodė šiam advokatus, kurie galėtų atstovauti jos interesams; be to, aprašyti ir paimti jos asmeniniai daiktai ir pinigai. Antstolės atstovas nenusišalino, nors pareiškėja to prašė; turto apyrašas jai buvo įteiktas 2005 m. kovo 7 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą patenkino; teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 14 d. mirė N. Ž. – pareiškėjos T. J. vyras, suinteresuoto asmens D. Ž. tėvas. Šie kreipėsi į teismą dėl mirusiojo turto apyrašo sudarymo; D. Ž. pasirinkimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-1895-512/2005) dėl turto aprašymo vykdė antstolės A. R. Ž. atstovas A. Ž.; T. J. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-1783-323/2005) vykdymo ir turto apyrašo sudarymo kreipėsi į antstolę V. D. Teismas sprendė, kad antstolės atstovas A. Ž. 2005 m. vasario 11 d. aprašė turtą, pažeisdamas procesinės teisės normas; pagal CPK 638, 639 straipsnius T. J. turėjo teisę ir pageidavo dalyvauti, aprašant turtą, antstolės atstovas jai telefonu tik 2005 m. vasario 10 d. 17 val. pranešė apie 2005 m. vasario 11 d. vykdytinus veiksmus; ji buvo jau susitarusi su antstole V. D. dėl turto aprašymo tą pačią dieną Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat laikė, kad antstolės atstovas pažeidė CPK 590 straipsnio 5 dalį, nes be apygardos teismo pirmininko pavedimo atliko vykdymo veiksmus kitos antstolių kontoros teritorijoje; pradėjęs juos vykdyti, CPK 591 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turėjo gauti apylinkės teismo rezoliuciją; pareiškėjas J. R. nemoka valstybinės kalbos, aprašant turtą jo bute, pažeista pareiškėjo teisė turėti vertėją (CPK 597 straipsnis), taip pat advokatą (CPK 51,599 straipsniai); pažeisti CPK 592 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl vykdymo veiksmų laiko. Antstolės atstovui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartimi nesuteikta teisė patekti į J. R. butą, dėl to teismas sprendė, kad buvo pažeista jo konstitucinė teisė į būsto neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad T. J. nepraleido termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, nes kreipėsi 2005 m. vasario 23 d., teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino ne dėl savo kaltės, nes skundžiamą turto apyrašą gavo tik 2005 m. kovo 7 d. (CPK 512 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolės atstovo ir suinteresuoto asmens atskiruosius skundus, 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį panaikino, pareiškėjo J. R. skundo dėl antstolės atstovo veiksmų netenkino, bylos dalį pagal T. J. skundą nutraukė. Kolegija sprendė, kad pareiškėja T. J. praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti: antstolės atstovas skundžiamus veiksmus atliko 2005 m. vasario 11 d., tuo tarpu pareiškėjos skundas teisme gautas 2005 m. kovo 14 d.; kadangi CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas yra naikinamasis, tai pirmosios instancijos teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą turėjo atsisakyti skundą priimti, nurodytai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo, bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Kolegija motyvavo, kad atlikti vykdymo veiksmai pareiškėjo J. R. bute nelaikytini tiesiogiai susijusiais su jo interesais, šis nėra nei skolininkas, nei išieškotojas; todėl aplinkybė, kad nebuvo užtikrinta jo teisė turėti vertėją ir advokatą nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti antstolės atstovo veiksmus neteisėtais; be to, bylos duomenimis, pareiškėjas suprato, kas vyko jo bute. Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl CPK 592 straipsnio pažeidimo kolegija laikė nepagrįsta; nurodė, kad galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas leido laiku pradėtus vykdymo veiksmus užbaigti. Kolegijos vertinimu, nepažeisti ir CPK 590 straipsnio 5 dalies ir 591 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes šiuo atveju antstolės atstovas pagal CPK 591 straipsnio 3 dalį apie kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje be teisėjo leidimo pradėtus vykdymo veiksmus kitą darbo dieną pranešė apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisėjui. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo pažeista pareiškėjo J. R. konstitucinė teisė į būsto neliečiamumą, nes antstolės atstovas veikė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nutartį ir CPK 615 straipsnio 3 dalį, suteikiančius šiam teisę patekti į bet kurias gyvenamąsias patalpas be jose gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 512 straipsnio nuostatas, bylą pagal T. J. skundą nutraukė nepagrįstai, netinkamai pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 293 straipsnio 1 dalį. Sudarant turto apyrašą 2005 m. vasario 11 d. Vilniuje (duomenys neskelbtini), pareiškėja T. J. nedalyvavo, surašyto procesinio dokumento tą dieną negavo, dėl to jai buvo apribota teisė skųsti antstolės atstovo veiksmus; pareiškėja 2005 m. vasario 18 d. kreipėsi į antstolės A. R. Ž. kontorą ir prašė įteikti jai atliktų procesinių veiksmų dokumentus bei reiškė nušalinimą antstolės atstovui A. Ž.; kadangi atsakymo negavo, tai ji 2005 m. vasario 23 d. pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl antstolės atstovo A. Ž. veiksmų. Dėl to ši data, bet ne kolegijos nurodyta 2005 m. kovo 14 d., laikytina skundo padavimo data, taigi nėra pagrindo konstatuoti CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų pažeidimą.

2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad J. R. bute atlikti vykdymo veiksmai nesusiję su jo interesais ir dėl to aplinkybė, jog antstolės atstovas neužtikrino jam teisės į tinkamą atstovavimą ir teisės turėti vertėją, nėra pagrindas antstolės atstovo veiksmus pripažinti neteisėtais, yra nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 3 dalies c punktą, CPK 51, 599 straipsnius kiekvienas pilietis turi teisę turėti atstovą – advokatą, kai atliekami vykdymo veiksmai jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Antstolio veiksmai, atlikti, pažeidus žmogaus teisę į gynybą, taip pat teisę naudotis gimtąja kalba, atliekant procesinius veiksmus, pripažintini neteisėtais.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl tinkamo Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto ir CPK 592 straipsnio normos taikymo yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuriame įtvirtintas įstatymo viršenybės principas; pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK normomis, bet ne Sprendimų vykdymo instrukcija, t. y. poįstatyminiu aktu.

4. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl vykdymo veiksmų kito antstolio teritorijoje atlikimą reglamentuojančių CPK 590, 591 straipsnių normų taikymo. Kolegija laikė, kad šie antstolės atstovo veiksmai atitinka CPK 591 straipsnio 3 dalį, nes jis kitą dieną pranešė apie atliktus vykdymo veiksmus apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisėjui. Nesant įrodymų, kad mirusiojo turtas galėjo būti paslėptas, kolegijos išvada dėl tinkamo CPK 590, 591 straipsnių nuostatų taikymo, sudarant turto apyrašą, yra nepagrįsta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjos T. J. prašymą pavesti antstoliui sudaryti palikėjo N. Ž. turto apyrašą, apie šios nutarties įsiteisėjimą žinojo antstolės atstovas A. Ž. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad antstolio sudarytas turto apyrašas gali būti papildytas, tačiau antstolės atstovas neturėjo teisinio pagrindo sudaryti turto apyrašą pagal kito įpėdinio – D. Ž. – prašymą. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi užbaigtas teisminis ginčas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutarties teisėtumo, ji panaikinta, D. Ž. prašymas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo atmestas, bylos dalis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo nutraukta.

5. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nekreipė dėmesio į įsiteisėjusią 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį, o antstolės atstovo veiksmų teisėtumui pagrįsti rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nutartimi, kuria antstolio atstovui, įpareigotam sudaryti mirusio N. Ž. turto apyrašą, leista patekti į bet kurias gyvenamąsias patalpas, kuriose gali būti palikėjui nuosavybės teise priklausiusio turto, be jose gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties; dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės atstovas nepažeidė Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamumą. CPK 615 straipsnio 3 dalyje reglamentuota antstolio teisė patekti į gyvenamąsias patalpas siejama su kitų veiksmų atlikimu, bet ne turto apyrašo sudarymu; palikimo priėmimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir kitas su tuo susijusias procedūras reglamentuoja CK normos, tuo tarpu teismas apie antstolio atstovo veiksmų teisėtumą sprendė procesinės teisės normų aspektu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolės atstovas A. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pareiškėja T. J. praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti, nes jos 2005 m. kovo 9 d. skundas dėl 2005 m. vasario 11 d. vykdymo veiksmų teisme gautas 2005 m. kovo 14 d.; kasatorės nurodytas 2005 m. vasario 23 d. skundas civilinėje byloje Nr. 2-806-513/2005 nebuvo nagrinėjamas, buvo grąžintas pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Vykdant teismo nutartį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, antstolės atstovas J. R. netaikė procesinės prievartos veiksmų, dėl to šiam nebuvo būtinybės gintis; be to, J. R. teikė pastabas dėl sudaryto turto apyrašo, vadinasi, suprato, kas vyksta; antstolės atstovas į apyrašą neįtraukė kasatoriui asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolės atstovas vadovavosi CPK normomis ir tuo metu galiojusia Sprendimų vykdymo instrukcija; tai, kad nurodyta instrukcija buvo panaikinta ir patvirtinta nauja, nereiškia, jog teisiniam ginčui išspręsti negalėjo būti taikomos teisės normos, galiojusios teisinių santykių atsiradimo metu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

2005 m. sausio 14 d. mirė N. Ž., jo įpėdinė T. J. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartimi pavedė įpėdinės T. J. pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjui N. Ž. priklausiusio turto apyrašą, o 2005 m. vasario 2 d. nutartimi, patenkinęs kito įpėdinio – D. Ž. – pareiškimą, pavedė jo pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo N. Ž. turto apyrašą. Antstolė V. D. 2005 m. vasario 11 d. sudarė paveldimo turto apyrašą palikimo atsiradimo vietoje – Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Antstolės A. R. Ž. atstovas A. Ž. 2005 m. vasario 11–12 d. sudarė paveldimo turto apyrašą J. R. priklausančiame bute Vilniuje (duomenys neskelbtini).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; šią funkciją vykdydamas, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra teisės normų, reglamentuojančių paveldimo turto apyrašo sudarymą, taikymas.

Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymą reglamentuojančių CK 5.53 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo

Antstolės A. R. Ž. atstovo veiksmus 2005 m. vasario 11 d. sudarant paveldimo turto apyrašą Vilniuje (duomenys neskelbtini) skundė palikėjo N. Ž. įpėdinė T. J. ir nurodyto buto savininkas J. R. Pripažintina bylos aplinkybes atitinkančia ir teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad T. J. praleido CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad T. J. padavė skundą 2005 m. vasario 23 d.; pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodytą skundą teismas grąžino pareiškėjai; po to T. J. skundas dėl antstolio veiksmų gautas 2005 m. kovo 14 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminą. Skundas, paduotas teismui praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, todėl šį skundą teismas turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o nurodytai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad civilinė byla pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolio veiksmų nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Dėl šios priežasties toliau nutartyje nebus nagrinėjami kasacinio skundo argumentai, išreiškiantys T. J. požiūrį į teisės normų, susijusių su jos teisių gynimu, taikymą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų kitų argumentų ir išvadų pagrįstumo, pažymi, kad paveldimo turto apyrašo sudarymas – materialinės teisės institutas, todėl, sprendžiant apie antstolio veiksmų teisėtumą, šiuo atveju turi reikšmės ir tai, ar tinkamai buvo vykdomos CK 5.53 straipsnyje nustatytos procedūros. Mirusio asmens įpėdinis turi teisę priimti palikimą pagal apyrašą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Dėl apyrašo sudarymo kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o šis apyrašą sudaryti paveda antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). Jeigu yra keli įpėdiniai ir bent vienas jų priima palikimą pagal apyrašą, laikoma, kad visi įpėdiniai priėmė palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad ne visas palikėjo turtas įtrauktas į apyrašą, apie tai turi būti pranešta teismui, kad antstolis papildytų apyrašą (CK 5.53 straipsnio 7 dalis). Taigi įstatymo nustatyta, kad palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo pavedimu sudaromas vienas palikėjo turto apyrašas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartimi pavedė N. Ž. įpėdinės T. J. pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo, gyvenusio Klaipėdos mieste, turto apyrašą, o 2005 m. vasario 2 d. nutartimi teismas tenkino kito įpėdinio – D. Ž. – pareiškimą ir pavedė šio pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą; vėliau pastaroji nutartis, atnaujinus procesą, buvo panaikinta, konstatavus, kad ankstesnė – 2005 m. sausio 31 d. – nutartis buvo pagrindas paveldimo turto apyrašui sudaryti ir tai buvo padaryta palikimo atsiradimo vietoje – Klaipėdos mieste. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolės atstovas, sudarydamas turto apyrašą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – Vilniaus mieste, pažeidė įstatymų reikalavimus, nepasisakė dėl išdėstytų aplinkybių reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje

Antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, civilinio proceso principais (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Teisėtumo principas reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Vienas įstatymo reikalavimų, kad antstolio veikla būtų teisėta, yra tas, jog antstolis vykdymo ir kitus įstatymuose nurodytus veiksmus atlieka jo aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis); tai reiškia, kad apylinkės teismo nutartį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo vykdo tas antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra turtas. Vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nutartį, antstolė V. D. sudarė paveldimo turto apyrašą palikimo atsiradimo vietoje – Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), todėl pagal CK 5.53 straipsnio 2, 7 dalis, esant duomenų, kad palikėjas N. Ž. turėjo turto ne tik nurodytu adresu, bet ir kitoje vietoje, turėjo būti įstatymo nustatyta tvarka papildytas Klaipėdos mieste sudarytas palikimo apyrašas. Antstolės A. R. Ž. atstovas nesudarė paveldimo turto apyrašo palikimo atsiradimo vietoje Klaipėdoje, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai apie tai, kad antstolės atstovas turėjo teisę pradėtus veiksmus tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, neatitinka bylos aplinkybių, taip pat CPK 591 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pažymėtinas sisteminis CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatytų normų ryšys. CPK 590 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje, o CPK 591 straipsnyje reglamentuojama išimtinė situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; visos CPK 591 straipsnio normos savo ruožtu yra tarp savęs susijusios, viena kitą papildančios, todėl aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus veiksmus gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą; 3) antstolio motyvuotą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkės teismo, vykdančio antstolio procesinės veiklos kontrolę, teisėjas; 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus vykdymo veiksmus be teisėjo leidimo tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją; šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis raštu praneša teisėjui ne vėliau kaip kitą dieną. Minėta, antstolės A. R. Ž. atstovas, sudarydamas paveldimo turto apyrašą Vilniuje (duomenys neskelbtini), netęsė savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtų veiksmų, o sudarė turto apyrašą atskirai nuo kitos antstolės palikimo atsiradimo vietoje – Klaipėdoje – vykdomų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas dėl CPK 591 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos – realaus pavojaus, kad turtas gali būti paslėptas – iš viso nepasisakė, vadinasi, jos nenustatė.

Teisėjų kolegija, konstatavusi nurodytas aplinkybes, pripažįsta pagrįstais kasatoriaus J. R. argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.53 straipsnyje, taip pat CPK 590, 591 straipsniuose nustatytas normas, reglamentuojančias paveldimo turto apyrašo sudarymą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės A. R. Ž. atstovas turėjo teisę sudaryti N. Ž. palikimo apyrašą J. R. priklausančiame bute Vilniuje (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju aktualius teisės klausimus iš esmės teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog antstolės atstovas vykdė nurodytus veiksmus pažeisdamas CPK 590, 591 straipsnių normas dėl vykdymo vietos. Vien šis esminis įstatymo reikalavimų pažeidimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, antstolės atstovui neteisėtai vykdant veiksmus J. R. bute Vilniuje (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas žmogaus būsto neliečiamumas. Kiti kasatoriaus nurodyti teisės klausimai nebuvo keliami apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 340, 341 straipsniai). Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties dalis ir pareiškėjo J. R. skundas dėl antstolės A. R. Ž. atstovo veiksmų netenkintas, pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas) ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties dalis, kuria J. R. skundas patenkintas, antstolės A. R. Ž. atstovo A. Ž. veiksmai, 2005 m. vasario 11–12 d. sudarant turto apyrašą bute Vilniuje (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtais ir apyrašas panaikintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties dalis dėl J. R. skundo tenkinimo, panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria J. R. skundas patenkintas, antstolės atstovo A. Ž. veiksmai, 2005 m. vasario 11–12 d. sudarant turto apyrašą bute Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtais ir šis apyrašas panaikintas.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Stripeikienė