Civilinė byla Nr. e2-1051-1246/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26431-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.9; 2.6.1.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 21 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau ir – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Neris“ (toliau ir – atsakovė) 373,73 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Daugiabutis namas) pro bendrojo naudojimo konstrukciją – išorinę sieną, prasiskverbus kritulių vandeniui, buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė už įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 373,73 Eur draudimo išmoką. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių atitvarų, priežiūrą. Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų – išoriniai Daugiabučio namo atitvarai praleido kritulių vandenį. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, privalėjo laiku nustatyti netinkamą Daugiabučio namo išorinių atitvarų / sienų būklę ir imtis būtinų veiksmų trūkumų šalinimui.
3. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ su ieškiniu nesutiko.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai. Patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Ieškovė neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio, žalos dydis nebuvo apskaičiuotas remiantis buto ir kilnojamojo turto nusidėvėjimu. Ieškovė tik išvardina įstatymo nuostatas dėl valdytojo atsakomybės, tačiau neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikė rūpestingai ir apdairiai, tinkamai ir laiku vykdė visas iš teisės aktų jai kylančias pareigas. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, o tai sudaro pakankamą pagrindą ieškinį atmesti.
5. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dublike pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdama maksimalias pastangas. (Duomenys neskelbtini) liūties metu vanduo į apdraustą turtą pateko pro išorinę konstrukciją – sieną. Atsakovė yra atsakinga už šios konstrukcijos priežiūrą, tačiau duomenų, kurie leistų spręsti, kad nurodyta konstrukcija buvo tinkamai prižiūrima, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę į bylą pateikti dokumentus ir kitus duomenis, kurie buvo sudaryti / fiksuoti reaguojant į apdrausto turto valdytojo pranešimą apie įvykusi įvykį, kadangi pranešime apie įvykį draudikui draudėjas nurodė, kad atsakovė buvo informuota apie įvykį. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie defektai buvo nustatyti, gavus gyventojo pranešimą apie vandens prabėgimą pro išorinę daugiabučio namo sieną. Ieškovė teismui yra pateikusi nuostolių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad ieškovė laikė, jog turtas įvykio metu buvo nusidėvėjęs 21 proc., tokio dydžio nusidėvėjimas buvo pritaikytas skaičiuojant nuostolių sumą. Atsakovė, nesutikdama su prašomo priteisti nuostolio dydžiu, nepateikė jokių konkrečių nesutikimo argumentų ir / ar įrodymų, kuriais bandytų paneigti prašomą priteisti žalos sumą. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir turtui padarytos žalos egzistavo, kadangi atsakovei, tinkamai vykdant teisės aktų jai priskirtas pareigas – tinkamai ir laiku apžiūrėjus bendrojo naudojimo objektą (daugiabučio namo išorinius atitvarus), nustačius šios konstrukcijos defektus bei juos pašalinus, kritulių vanduo į apdraustą turtą nebūtų patekęs. Atsakovė turėjo tiek teisinę, tiek faktinę pareigą užtikrinti statinio saugumą.
6. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ triplike nurodė, kad atsakovės veiklą prižiūrinti vykdomoji institucija – Vilniaus miesto savivaldybė. 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atlikusi pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros patikrinimą, nustatė, kad techninės priežiūros žurnalas pildomas, apžiūrų aktai registruojami, defektai fiksuojami ir šalinami. 2023 m. kovo 1 d. buvo sudarytas 2023–2025 m. ilgalaikis planas, kuriame numatyti fasado ir balkonų remonto darbai. 2023 m. balandžio 12 d. atsakovė organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl pritarimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2023–2025 metų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir ilgalaikio darbų plano, tačiau bendraturčiai nusprendė tam nepritarti. Tai parodo bendraturčių nenorą pagerinti bendrojo naudojimo objektų būklę, apsaugant savo turtą nuo potencialiai atsirandančių žalų. Atsakovė atliko įstatymines pareigas ir tinkamai informavo butų ir kitų patalpų savininkus apie statinio būklę. Namo bendro naudojimo objektų administratorius vienasmeniškai neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas namo bendraturčių susirinkimo sprendimas. Atsakovė turėjo pareigą apie defektą informuoti – ką atsakovė padarė, o butų savininkai nepritarė. Atsakovė atliko teisės aktais nustatytas pareigas – vykdė aktyvius veiksmus, užtikrinant namo techninę priežiūrą: buvo pildomas statinio techninės priežiūros žurnalas, jame nurodant iškilusias problemas ir reikalingus atlikti darbus, organizuoti butų savininkų susirinkimai dėl darbų atlikimo, tačiau bendraturčiai nebuvo suinteresuoti prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų pagerinimo. Atsakovė pateikė pranešimą iš vidinės informacinės sistemos: „Pranešimo aprašas. Kreipiasi klientė kad jai pro sieną prateka vanduo galimai pro siūles, reikalingas tikrinimas ir perduoti darbams nes kartojasi ne pirmą kartą“. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pranešime nurodoma, jog tai kartojasi ne pirmą kartą, todėl kyla abejonių, ar visa žala susidarė tik (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teismo įpareigota pateikė papildomus duomenis. Nurodė, kad kitų įvykių, išskyrus (duomenys neskelbtini) įvykusį ginčo įvykį, ieškovė nėra registravusi ir už juos nėra mokėjusi draudimo išmokų. Butas pas ieškovę yra draudžiamas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. Pažymėjo, kad atsakovė neneigia buvusi informuota apie ginčo įvykį Bute ir turėjo galimybę bei pareigą susipažinti su Buto būkle, su vandens pratekėjimo į Butą vieta ir kt. Atsakovė į bylą neteikia dokumentų, susijusių su ginčo daugiabučio namo priežiūra, kurie patvirtintų atsakovės atliktus priežiūros veiksmus iki draudžiamojo įvykio ((duomenys neskelbtini)). Vienintelis veiksmas, kurio atsakovė dėl nustatyto ginčo daugiabučio namo fasado nesandarumo ėmėsi, buvo gyventojų susirinkimo šaukimas (duomenys neskelbtini). Daugiau nei metus laiko iki draudžiamojo įvykio atsakovė daugiabučio namo konstrukcijų neapžiūrėjo ir neremontavo, dėl ko Butui buvo padaryta žala.
8. Atsakovė UAB „Mano būstas Neris“ papildomai nurodė, kad pati ieškovė patvirtina, jog buvo pasikreipta dėl vienos įvykusios žalos, tačiau iš atsakovės pridedamų įrodymų ir registracijos apie įvykį matyti, kad klientė nurodo, jog vandens prasiskverbimas kartojasi ne primą kartą. Ieškovė pridėjo nuotraukas, kurios, remiantis pateiktais metaduomenimis, buvo darytos (duomenys neskelbtini). t. y. praėjus mėnesiui nuo nurodomos ieškovės datos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip nustatė ir sudarė žalos sąmatą ir įvertino, kad apliejimą sąlygojo būtent (duomenys neskelbtini) įvykis, o ne ankstesni apliejimai. Atsakovė pateikė atliktų darbų aktus, kurie įrodo, kad ji periodiškai, nustačius poreikį tvarkyti namo siūles, atlikdavo remonto darbus. Atsakovės teigimu, ji tinkamai atliko administratoriaus pareigas, tai patvirtina pateikti kasmetinių apžiūrų aktai ir techninės priežiūros žurnalai.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys netenkinamas
9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės atžvilgiu yra taikytina statinių savininko (valdytojo) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį dėl draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos.
Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį
10. CK reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjMtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-563-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-563-687/2015">3K-3-563-687/2015</a>; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTA1LTY4Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-105-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-105-687/2016">e3K-7-105-687/2016</a> 12 punktą).
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso
12. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-365/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-365/2005">3K-7-365/2005</a>). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-701/2018">e3K-3-206-701/2018</a>, 25 punktas).
13. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTA1LTY4Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-105-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-105-687/2016">e3K-7-105-687/2016</a>, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2017">e3K-3-27-701/2017</a>, 22.2 punktas).
Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso
14. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
15. Atsakovė yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė. Duomenų, kad minėtame daugiabučiame name būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra.
16. Taigi, įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatuotina, kad draudiminio įvykio metu atsakovė turėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 4.236–4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso santykio
17. Minėta, kad savarankiško teisinio subjektiškumo daryti statiniui ūkinį ir fizinį poveikį turėjimas yra aplinkybė, pagal kurią CK 6.266 straipsnio prasme identifikuotinas statinio valdytojo statusas. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-701/2018">e3K-3-206-701/2018</a>, 31 punktas).
18. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, o pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių Nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2. punktas); organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4. punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas); teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.8. punktas); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11. punktas). Administratorius, be kitų, turi šias teises: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. punktas); savo iniciatyva šaukia patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.3. punktas). Administratorius, be kita ko, privalo: ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę (Nuostatų 7.4. punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. punktas).
20. Taigi, pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Vienintelę minėtos taisyklės išimtį įtvirtina Nuostatų 7.7. punktas, kuriame nustatyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti tiriama, ar jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013), taip pat – ar bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
Dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio prasme
22. Pagal Nuostatus (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.) IV skyriaus 11 punkte įtvirtinta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte nustatyta, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų? laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus? profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas? išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.
24. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Reglamento 87 punkte detalizuota, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros ir kt.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, Reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdraustas Butas buvo užlietas dėl išorinės sienos, kuri laikytina bendrojo naudojimo konstrukcija, nesandarumo, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022).
27. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės veiklą prižiūri Vilniaus miesto savivaldybė. 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris atliko pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad techninės priežiūros žurnalas pildomas, apžiūrų aktai registruojami, defektai fiksuojami ir šalinami; vykdomas periodinių ir specializuotų apžiūrų atlikimas (tripliko priedas Nr. 1).
28. 2023 m. kovo 1 d. atsakovė sudarė 2023–2025 m. ilgalaikį planą, kuriame buvo numatyti stogo, sienų siūlių (tarpblokinių siūlių sandarinimo), balkonų, nuogridos / įėjimo laiptų, elektros remonto darbai bei bendrojo naudojimo šalto, karšto, šildymo, nuotekų vamzdynų keitimo darbai, nurodytos preliminarios darbų kainos (tripliko priedas Nr. 2).
29. (Duomenys neskelbtini) atsakovė organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl pritarimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2023–2025 metų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir ilgalaikio darbų plano, tačiau bendraturčiai tam nepritarė (tripliko priedas Nr. 3).
30. Atsakovė į bylą pateikė atliktų darbų aktus už 2022 m. liepos mėn., 2023 m. spalio mėn. ir 2023 m. lapkričio mėn., iš kurių matyti, kad, esant reikalui, buvo atliekami išorinių sienų tarpblokinių siūlių remonto darbai (DOK 12376).
31. Į bylą buvo pateikti ir statinio apžiūros aktai: 2022 m. sausio 24 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. kovo 7 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2024 m. vasario 28 d. – kovo 8 d. Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad atsakovė kasmet organizuodavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūrą. Iš minėtų statinio apžiūros aktų matyti, kad 2022–2023 m. sienų būklė buvo vertinama kaip patenkinama, kas suponuoja išvadą, jog tokia sienų būklė negali būti prilyginama avarinei, kaip ji suprantama pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kurio 4.3 punkte įtvirtinta, kad avarinis statinys – statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atitinkamai tokie darbai šiuo atveju nepriskirtini prie privalomųjų darbų, kuriuos atsakovė turėtų teisę atlikti be patalpų savininkų sutikimo.
32. Be to, į bylą buvo pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, pradėtas pildyti nuo 2020 m. sausio mėn., iš kurio duomenų matyti, kad atsakovė periodiškai organizavo Daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų apžiūrą, fiksavo pastebėtus defektus ir, reikalui esant, šalino nustatytus trūkumus (DOK 12376).
33. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, pareigas. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji periodiškai atliko Daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų apžiūrą, esant reikalui, šalino jų trūkumus. Šių ieškovės pateiktų įrodymų tikrumo ieškovė nepaneigė. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ėmėsi iniciatyvos, siūlydama namo patalpų / butų savininkams / gyventojams pritarti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2023–2025 metų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir ilgalaikiam darbų planui, tačiau namo bendraturčiai elgėsi pasyviai, iš visų namo gyventojų tik 18 sutiko su atsakovės siūlymu, 8 nepritarė, o netgi 94 apskritai nepareiškė nuomonės, todėl buvo nuspręsta nepritarti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2023–2025 metų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir ilgalaikiam darbų planui. Pažymėtina, kad vienas iš minėtame plane nurodytų darbų buvo būtent tarpblokinių siūlių sandarinimo darbai.
34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl, nenustačius vienos iš būtinosios sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, taikyti civilinę atsakomybę atsakovei nėra teisinio pagrindo.
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 ir 185 straipsniai). Netenkinant ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, atitinkamai netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
36. Kiti šalių argumentai, be kita ko, dėl žalos dydžio, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
37. Ieškinio netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir / ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Dovilė Sanačinienė
