Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-31-976/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00064-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2022 m. kovo 28 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad, 2021 m. liepos 1 d. atlikus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, nustatyta, jog rytinėje žemės sklypo pusėje medinė tvora su metaliniais stulpeliais pastatyta valstybinėje žemėje 0,18–0,25 m atstumu nuo registruotos sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir 4,50 m pratęsta į pietinę pusę, ties gretimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) rytine riba. Tokiu būdu savavališkai įrengus tvorą buvo užimta ir iki šiol savavališkai naudojama (trunkamasis pažeidimas) 4,60 kv. m valstybinės žemės ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rytine riba ir 1,12 kv. m valstybinės žemės ties gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rytine riba. Be to, dalis tvoros (1,85 m) pastatyta privačiame, ne R. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. apskundė Panevėžio apylinkės teismui.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi NŽT 2022 m. kovo 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. M. skundas netenkintas.
3. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi R. M. apeliacinis skundas atmestas ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis palikta galioti.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma:
5.1. Apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė ANK 110 straipsnio 1 dalį, o apygardos teismas padarė ir esminį ANK 567 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.
5.2. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Pareiškėjas nė vieno iš šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų, t. y. savavališko privačios ar valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimo arba savavališko privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimo, nėra padaręs. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis. Užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę.
5.3. Teismai, nagrinėdami bylą, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir priklausiniais – kiemo aikštele, šuliniu, kiemo aptvėrimu – įsigijo 2017 metais iš varžytynių ir nuo tada nepertraukiamai įgyvendina savo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto įsigijimo metu minėtas ir kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo aptverti. Tai, kad tvora jau buvo toje vietoje, kai pareiškėjas įsigijo nekilnojamąjį turtą, patvirtina namų valdos įvertinimo ataskaita, sudaryta 2016 metais UAB korporacijos „Matininkai“ pagal buvusios savininkės vertinimo užsakymą, šios ataskaitos prieduose yra tvoros fragmentų fotonuotraukos.
5.4. Pareiškėjas pažymi, kad tarp buvusių žemės sklypų savininkų buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kuria žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas buvusiai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei buvo suteikęs teisę nuomotis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai, ir buvo kilęs ginčas dėl tvoros nugriovimo, ginčą nagrinėjo Panevėžio apylinkės teismas. Šio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties kopija buvo pateikta tiek NŽT, tiek apylinkės teismui, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo žemės sklypo dalį, kurioje yra tvoros fragmentas, anksčiau valdė šio sklypo nuomininkė ir pareiškėjas jokių jos teisių ir pareigų pagal minėtą sutartį neperėmė. Neatsižvelgdami į šią aplinkybę, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnį. Taigi ta tvoros dalis, kuri įsikiša į valstybinę žemę ir kaimyninį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjui niekada nepriklausė, jis jos nepirko. Todėl pareiškėjas nei gretimo žemės sklypo savininko, nei valstybės interesų nepažeidė, nes jis nesinaudoja nei kaimyniniu žemės sklypu, nei jame esančia tvoros dalimi, kuri yra šio sklypo aptvėrimo dalis ir kuria naudojasi kaimyninio žemės sklypo savininkai, kurie patys prisijungė prie šios tvoros dalies savo vėliau pastatytos tvoros dalį. Todėl NŽT Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto 2 priede klaidingai pavaizduota, kad visa tvora priklauso pareiškėjui, nes dalis tvoros priklauso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams. Apygardos teismas, perkeldamas pareiškėjui pareigą įrodyti, kad ne jis yra ginčo žemės sklype esančios tvoros fragmento savininkas, padarė esminį ANK 567 straipsnio 3 dalies pažeidimą.
5.5. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už tyčinį asmens veikimą, pasireiškiantį savavališkumu, turint tikslą užvaldyti svetimą žemės sklypą ar jo dalį. Šiuo atveju teismai konstatavo neatsargią pareiškėjo kaltę, t. y. jo neatidumą įsigyjant žemės sklypą. Todėl, traukdami pareiškėją atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, teismai šią normą pritaikė netinkamai. Valstybinės žemės – (duomenys neskelbtini) gatvės pareiškėjas tyčia neužėmė, netrukdo nei automobilių, nei pėsčiųjų eismui, visuomenės interesų nepažeidžia.
6. NŽT Panevėžio skyriaus atsiliepimu į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodama:
6.1. Bylą išnagrinėję apylinkės ir apygardos teismai tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtas ir teisingas nutartis.
6.2. Pareiškėjas prašyme analizuoja nebegaliojančios redakcijos ANK 110 straipsnio dispoziciją. Pagal aktualią šio straipsnio redakciją administracinė atsakomybė nustatyta ne tik už savavališką vandens telkinių, bet ir už savavališką žemės ar miško naudojimą. Kadangi byloje konstatuotas neteisėtas valstybinės žemės naudojimas, pareiškėjas pagrįstai yra nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Atsiliepime iš esmės atkartojami skundžiamose apylinkės ir apygardos teismų nutartyse išdėstyti teismų motyvai, kuriems pritariama. Papildomai pažymima, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo veika atitinka visus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jis visą 2017 m. įsigytą ir aptvertą tvora žemės sklypą naudoja savo reikmėms, taip iki šiol savavališkai naudoja ir neteisėtai užima valstybinę žemę. Net ir tuo atveju, jei valstybinės žemės dalį savavališkai buvo užėmęs ankstesnis sklypo savininkas, tai nereiškia, kad pareiškėjas neteisėtai užimtą valstybinės žemės dalį šiuo metu valdo teisėtai.
6.3. Pareiškėjo argumentai dėl apygardos teismo padaryto ANK 567 straipsnio 3 dalies pažeidimo nepagrįsti, nes šio teismo nutarties 11 punkto išvada, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog ginčo sklype esanti tvoros dalis priklauso ne pareiškėjui, nereiškia įrodinėjimo pareigos perkėlimo pačiam pareiškėjui. Ši teismo išvada padaryta įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Be to, ir pats pareiškėjas patvirtino, kad jam priklauso visa 2017 m. įsigyta namų valda su gyvenamuoju namu ir visais priklausiniais (tvora ir kt.).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. prašymas netenkintinas.
Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).
9. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dalis argumentų yra skirta teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, kad valstybinėje ir privačioje žemėje esanti tvoros dalis priklauso pareiškėjui) ginčyti. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, nes jis valstybinės ir kitiems asmenims priklausančios žemės tyčia savavališkai neužėmė, į šią žemę patenkančios tvoros dalies nestatė, jam įsigyjant žemės sklypą ginčo tvora jau stovėjo ir jis nėra atsakingas už jos įrengimą. Šie argumentai nepagrįsti.
11. ANK 110 straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 17 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Be to, kaip teisingai nurodyta šioje byloje skundžiamuose teismų sprendimuose, atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, 2021 m. liepos 1 d. NŽT atstovams atlikus R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog rytinėje žemės sklypo pusėje tvora pastatyta valstybinėje žemėje, taip savavališkai užimta ir savavališkai naudojama valstybinė žemė, be to, dalis tvoros pastatyta privačioje, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Taip pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, be kita ko, įtvirtinančios reikalavimą žemės savininkams savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
13. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą dėl NŽT 2022 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad R. M. veika, kuri pasireiškė savavališku žemės naudojimu, atitinka visus ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Šis teismas nusprendė, kad R. M. priklausanti tvora buvo pastatyta valstybinėje žemėje, o tai, kad valstybinės žemės dalį savavališkai buvo užėmę ankstesni žemės sklypo savininkai, nereiškia, kad R. M. šią neteisėtai užimtą žemės dalį valdo teisėtai. Priešingai, žinodamas, kur yra jo žemės sklypo ribos, R. M. sąmoningai valstybine žeme naudojosi kaip savo.
14. Apygardos teismas pritarė tokiam apylinkės teismo vertinimui ir nurodė, kad nors R. M. savavališkai valstybinės ir privačios kitiems asmenims priklausančios žemės neužėmė, tačiau tai nešalina jo atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jis savavališkai šia žeme naudojasi.
15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, konstatuoja, kad teismai, spręsdami R. M. atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
16. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą visų pirma akcentuoja tai, kad jis savavališkai valstybinės ir privačios kitiems asmenims priklausančios žemės neužėmė. Iš tiesų, pagal byloje nustatytas aplinkybes R. M. 2017 m. birželio 12 d. vykusiose varžytynėse įsigijus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo tvoros dalis valstybinėje ir privačioje kitiems asmenims priklausančioje žemėje jau buvo pastatyta. Todėl teismai padarė išvadą, kad pareiškėjas savavališkai šios žemės neužėmė. Tačiau šiuo atveju kalbama ne apie savavališką žemės užėmimą, bet savavališką jos naudojimą, kuriuo nagrinėjamoje byloje buvo kaltinamas ir dėl kurio yra nubaustas pareiškėjas.
17. Byloje teismų surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su priklausiniais įsigijimo metu šio sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, todėl pareiškėjas, įsigijęs žemės sklypą, minėtus duomenis turėjo, todėl galėjo ir privalėjo žinoti tikslias savo žemės sklypo ribas, taigi ir aplinkybę, kad dalis tvoros patenka į valstybinę bei privačią kitiems asmenims priklausančią žemę. Be to, nors minėtas žemės sklypas buvo aptvertas tvora dar buvusio jo savininko, vis dėlto pareiškėjas tvorą iš dalies atstatė buvusios tvoros vietoje. Vadinasi, po žemės sklypo įsigijimo žinodamas, kad ginčo tvoros dalis patenka į valstybinę bei privačią kitiems asmenims priklausančią žemę, t. y. kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, pareiškėjas šia valstybinės ir privačios žemės dalimi sąmoningai toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų minėtai tvoros daliai pašalinti.
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad net susipažinęs su NŽT 2021 m. liepos 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame aiškiai konstatuotas teisės pažeidimas – savavališkas valstybinės ir privačios žemės užėmimo bei jos naudojimo faktas, taip pat po to, kai 2022 m. balandžio 19 d. buvo atlikti nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai, po kurių sklypo ribos liko tokios pat, kaip buvo nustatytos ankstesniame žemės sklypo plane, pareiškėjas daromo trunkamojo pažeidimo nenutraukė. Priešingai, pareiškėjas ginčijo ir toliau tebeginčija savo veiksmų neteisėtumą iš esmės teigdamas, kad ginčo tvoros nestatė ir valstybinės bei privačios kitiems asmenims priklausančios žemės savavališkai neužėmė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad šiuo atveju jo veiksmuose nebuvo tyčios, nukreiptos į savavališką svetimos žemės užėmimą ir (ar) naudojimą kaip nuosavos, prieštarauja teismų byloje nustatytoms aplinkybėms.
19. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tokie pareiškėjo veiksmai teismų teisingai kvalifikuoti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
20. Kiti pareiškėjo teiginiai dėl apygardos teismo padaryto esminio ANK 567 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl taip pat atmestini. Skundžiamos apygardos teismo nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ANK 569 straipsnyje, ar ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą perkelti įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamas teismų nutartis pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
Rima Ažubalytė
