M. A. pagal ANK 547 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-19-744/2019

(Nr. AN2-246-744/2018)

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00275-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.45; 21.11.10

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo (žurnalisto) M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties (patikslintos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi), kuria nutarta nepradėti administracinės teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. 2018 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gautas savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalisto M. A. pareiškimas, kuriuo jis prašo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vadovui, ėjusiam pareigas, už trukdymą žurnalistui atlikti profesinę pareigą skirti baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 547 straipsnio 1 dalį. Pareiškime M. A. nurodo, kad jis 2018 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei išsiuntė paklausimą suteikti jam informaciją dėl kandidatų, pretenduojančių dalyvauti konkurse į Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas, tačiau 2018 m. spalio 4 d. savivaldybės atstovė atsakė nenurodydama prašomos informacijos apie kandidatus, motyvuodama tuo, kad tai esą privatūs asmenys, nenurodydama, kokiu teisės aktu remiantis ši informacija neteikiama. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pateiktu atsakymu, remdamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 ir 46 punktais, 6 straipsnio 4 dalimi, nurodo, kad pretendentų, kandidatuojančių į viešos įstaigos vadovo pareigas, pavardės nėra saugomos įstatymo, todėl savivaldybės tarnautojų veiksmai vertintini kaip tyčinis trukdymą žurnalistui atlikti profesinę pareigą.

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi (patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi) nutarta nepradėti administracinės teisenos pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra jokio pagrindo laikyti, kad savivaldybės institucija atsisakė teikti informaciją, kurią privalo suteikti ar kokiu nors kitu būdu trukdė žurnalistui atlikti profesinę pareigą, todėl akivaizdžiai nesant savivaldybės institucijos atstovo (veiksmuose) objektyviosios pusės požymio, nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas M. A. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus iš naujo išnagrinėti jo pareiškimą dėl trukdymo žurnalistui atlikti profesinę pareigą arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl trukdymo žurnalistui vykdyti profesinę pareigą.

3.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas jo pareiškimą, turėjo jį išnagrinėti ANK nustatyta tvarka, kuri numato tokio pobūdžio pareiškimų nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsprendė klausimą dėl tinkamo subjekto (žurnalisto) ir pasisakė dėl žurnalisto pareiškimo priėmimo, tačiau gavęs informaciją iš subjekto, kuris kaltinamas trukdymu žurnalistui atlikti profesinę pareigą, atsisakė pradėti administracinę teiseną.

3.2. Apeliantas pažymi, kad ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismai nagrinėja ANK 119, 120, 204 bei 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas. ANK 627 straipsnyje nurodyta visa pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme tvarka, tačiau teismas nesilaikė nustatytų įstatymo reikalavimų. M. A. nuomone, teismas, vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu, susirinkęs informaciją iš subjekto, kaltinamo administraciniu teises pažeidimu, privalėjo nagrinėti bylą teismo posėdžio metu. Tačiau teismas netinkamai taikė ANK nuostatas ir be išsamaus tyrimo žodinio proceso būdu vienašališkai nusprendė, kad subjekto, kurio vadovas kaltinamas padaręs administracinį pažeidimą, specialistai netrukdė žurnalistui atlikti profesinę pareigą.

3.3. Apelianto tvirtinimu, specialistų atsakymas paruoštas atmestinai, be jokių nuorodų į teisės aktus, tik deklaratyviai nurodant, kad prašoma informacija neva esanti asmens duomenys. Tačiau su tuo, kad reikalingas kompetentingos institucijos išaiškinimas, skundžiamoje nutartyje sutinka ir teismas.

3.4. Apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui garantuoja galimybę savo teises ginti teisme. Jis, kaip žurnalistas, pasinaudojo šia teise, tačiau teismas kvestionuoja jo pasirinktą būdą ir skundžiama nutartimi atsisakė nagrinėti jo pareiškimą. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų įstatymo nuostatas. Nutartyje teismas nurodo, kad jis nesinaudojo teise skusti atsakymus, tačiau pareiškimas teismui dėl trukdymo žurnalistui vykdyti profesinę pareigą parodo, kad jis skundžia (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos veiksmus, tai yra tyčinį trukdymą teikti informaciją.

4. Atsiliepimų į pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu M. A. nesutinka su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi (patikslinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi) dėl to, kad apylinkės teismas, susipažinęs su jo pareiškimu, kuriuo jis prašė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vadovui, ėjusiam pareigas, už trukdymą žurnalistui atlikti profesinę pareigą skirti baudą pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį, nutarė nepradėti administracinės teisenos pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį.

6. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. ANK 547 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, taip pat už trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų pažeidimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, susipažinęs su gautu žurnalisto M. A. pareiškimu ir išreikalavęs papildomus duomenis iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, nustatė, kad savivaldybės institucijos atstovo veiksmuose nėra ANK 547 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal M. A. pareiškimą atsisakyta teisėtai ir pagrįstai.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pareiškėjas savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistas M. A. 2018 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu keturiais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės elektroniniais adresais išsiuntė elektroninius laiškus su klausimais apie konkursą į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas ir kandidatus, pretenduojančius dalyvauti šiame konkurse. Atsakinga už bendravimą su žurnalistais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės specialistė M. A. laišką persiuntė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai ir Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojui, o gavusi iš jų informaciją, atsakymus į klausimus išsiuntė žurnalistui M. A. kitą dieną, nurodydama, kad dokumentus konkursui pateikė trys asmenys, paaiškino, kad darbo paieškos yra jų pačių privataus gyvenimo dalis, todėl asmens duomenų viešinti neturi teisinio pagrindo. Taip pat atsakyme nurodė, kad du kandidatai dar tikslina duomenis, išaiškino konkurso komisijos sudarymo tvarką, nurodė konkurso datą ir laiką. Tą pačią dieną (2018 m. spalio 4 d.) pareiškėjas M. A. atsiuntė pakartotinį prašymą dėl informacijos apie konkurso dalyvių pavardes, nurodydamas, kad negavęs prašomos informacijos kreipsis į teismą dėl trukdymo žurnalistui vykdyti jo pareigą. Kitą dieną (2018 m. spalio 5 d.) ta pati specialistė informavo pareiškėją, kad dėl jo prašymo atskleisti konkurse dalyvaujančių asmenų pavardes kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją (kreipėsi Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja), siekiant išsiaiškinti, ar konkurse dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės yra informacija, neatskleidžiama trečiosioms šalims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 2018 m. spalio 9 d. gavus atsakymą iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 2018 m. spalio 12 d. buvo informuotas žurnalistas M. A., kad remiantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymu, jo prašoma informacija apie kandidatus, pretenduojančius dalyvauti konkurse į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas, jam nebus pateikta, nes fizinių asmenų vardas ir pavardė yra asmens duomenis sudaranti informacija ir jos paviešinimas prieštarauja Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, prašydamas informacijos, susijusios su kitų asmenų duomenimis, tokius teisinius santykius reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (kaip specialioji teisės norma, apibrėžianti, kokius asmens duomenis, kokiems subjektams ir kokiomis sąlygomis duomenų tvarkytojas gali teikti), tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymai (kaip bendrosios viešosios teisės normos, apibrėžiančios asmenų prašymų viešojo administravimo institucijose nagrinėjimo tvarką, terminus ir atsakymų formą bei turinį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019). Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

11. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Tai reiškia, kad asmens duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas nustatyta tvarka privalo tvarkyti asmens duomenis tokia apimtimi, kiek tai reikalinga teisėtam tikslui pasiekti. Minėtas įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).

12. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

13. Tai, kaip taikomos Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos ir kad šie teisės aktai būtų taikomi, stebi ir užtikrina Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, ji taip pat teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pagrįstai šioje byloje nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės specialistai, gavę pareiškėjo M. A. elektroninį laišką dėl informacijos apie konkursą į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas ir kandidatus, pretenduojančius dalyvauti šiame konkurse, suteikimo kreipėsi į Valstybinė duomenų apsaugos inspekciją, siekdami išsiaiškinti, ar suteikiant žurnalistui visą jo prašomą informaciją nebus pažeistos Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Gavus atsakymą iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kad fizinių asmenų vardas ir pavardė yra asmens duomenis sudaranti informacija ir jos paviešinimas prieštarauja Reglamento (ES) 2016/679 nuostatoms (25 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės specialistai pagrįstai atsisakė M. A. suteikti jo prašomą informaciją apie kandidatų, pretenduojančių dalyvauti konkurse į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas, vardus ir pavardes, ir nurodė atsisakymo priežastis (teisinį pagrindą). Taigi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės specialistai veikė tinkamai ir jokių neteisėtų veikų, galinčių užtraukti administracinę atsakomybę, neatliko.

14. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (ar jos administracijos) specialistai atsisakė teikti informaciją savaitraščio „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistui M. A., nenurodant atsisakymo priežasties, ar trukdė žurnalistui atlikti profesines pareigas, ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas M. A., nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės jam pateikta informacija

15. Apibendrindamas apygardos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo M. A. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, todėl M. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį (patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi) nepakeistą ir pareiškėjo (žurnalisto) M. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas