D. B. pagal BK 178 str., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-6/2013

Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00202-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1;

1.1.8.10.5;

1.1.8.10.6;

1.1.11.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės, Aurelijaus Gutausko, Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam D. B.,

gynėjai advokatei Rimai Žiautienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. liepos 9–10 d. padarytos vagystės) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 15–17 d. vagystės) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 15–17 d. padarytos vagystės) bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. liepos 9–10 d. vagystės), iš dalies jas sudedant, ir D. B. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė, paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu.

Nukentėjusiosios H. J. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jai priteista iš D. B. ir A. L. solidariai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. H. J. D. civilinio ieškinio dalis dėl 5110 Lt turtinės žalos priteisimo palikta nenagrinėta.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistojo D. B. kasacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartimi D. B. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo patenkintas, byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo pareiškimą patenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą patenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už šias nusikalstamas veikas:

laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 9 d. 22.00 val. iki liepos 10 d. 8.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. L. (A. L.), atidarė ūkinio pastato, esančio Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio H. J. D. ir J. Z. D., uždarytas duris, įsibrovė į jį ir pagrobė jiems priklausančius daiktus: žoliapjovę (trimerį) „Einhell“, benzininį pjūklą „Partner“, elektrinį oblių „Rebir“ IE -5708C, diskinį elektrinį pjūklą „Rebir“ IE 5107G1, kampinį šlifuoklį WINKEL SCHLEIFERR WV 125-800, elektrinį pjūklą „Rebir“, elektrinį galąstuvą, akumuliatorinį suktuvą „Klaus“ K-1004, purkštuvą „Elektrichsche“, įrankių rinkinį „Hromvanadium“, kūjį, elektrinį grąžtą (drėlę), medžio stakles, diskinį pjūklą KLING CRAFT, taip padarė nukentėjusiesiems 3090 Lt turtinę žalą;

laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 17 d. 7.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. L., laužtuvu išlaužę įėjimo į gyvenamąjį namą dvi durų spynas, įsibrovė į H. J. ir J. Z. D. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), ir pagrobė jiems priklausančius daiktus: televizorių „Samsung“, pneumatinį pistoletą, 2 vnt. radijo stotelių, trijų degiklių dujinę viryklę, 10 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, kaljaną, turistinę palapinę, miegmaišį, lygintuvą, nešiojamojo kompiuterio kroviklį, 2 vnt. akumuliatorių lėktuvų modeliams, DVD leistuvą. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrai, laužtuvu išlaužę šios sodybos ūkinio pastato duris, įsibrovė į jį ir pagrobė jiems priklausantį krosinį motociklą ČZ, taip nukentėjusiesiems padarė bendrą 4200 Lt turtinę žalą.

D. B. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su A. L., laužtuvu išlaužę įėjimo į H. J. ir J. Z. D. gyvenamąjį namą dvi durų užrakinimo spynas, sugadino įėjimo duris, staktą, išlaužė sodybos ūkinio pastato duris ir jas sugadino, taip nukentėjusiesiems padarė bendrą 550 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis D. B. pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 straipsnis) prašo jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, už kurias jis nuteistas 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, ir jo padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pripažinti tęstinėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 10 dalimis, subendrinti bausmes apėmimo būdu, taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

Nuteistasis D. B. teigia, kad nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, padarė per labai trumpą laikotarpį nuo 2009 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 15 d. būdamas nepilnametis kartu su jam įtaką dariusiu penkis kartus teistu pilnamečiu A. L. ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad nors jis iki nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, bet po jo padarymo teistas du kartus už analogiškas veikas ir piktybiškai nevykdė ankstesniais nuosprendžiais paskirtų įpareigojimų. Nuteistasis pažymi, kad 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu jis nuteistas už 2009 m. liepos 9–10 dienomis ir rugpjūčio 14 d. (turėtų būti – rugpjūčio 15–17 dienomis) padarytas vagystes iš D. sodybos, o 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu – už tuo pat metu padarytus kitus du vagystės atvejus, t. y. už 2009 m. liepos 9–10 d. ir rugpjūčio 14 d. vagystes iš M. sodybos. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nuteistojo manymu, teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nepagrįstai tęstinę vagystę, padarytą tuo pat metu iš M. ir D. sodybų, pripažino savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir paskyrė griežtesnę, t. y. realią, laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nustatančio BK 80 straipsnio nuostatos rekomenduoja riboti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes. Jis buvo teisiamas pirmą kartą už apysunkius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, įtrauktas į nusikaltimo darymą vyresnio, kelis kartus teisto asmens, todėl buvo pagrindas taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo buvo praėję daugiau kaip dveji metai ir per tą laiką jis nepadarė jokių nusikaltimų. Jis nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą ((duomenys neskelbtini) specialybę), sėkmingai mokosi ir apibūdinamas labai gerai. Tai rodo, kad jis pakeitė gyvenimo būdą ir elgesį, dėl to teismas, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, aiškiai pažeidė BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl galimybės skirti laisvės atėmimą tik tada, kai kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Nuteistasis pažymi, kad jo paklydimas buvo trumpalaikis, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sužlugdytų galimybę baigti mokslą, sąžiningai dirbti visuomenės labui, juolab kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo treji su puse metų.

Nuteistojo D. B. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo

Nuteistasis pareiškime nurodo, kad teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu turėjo nustatyti, jog M. ir D. turto vagystės bei turto sugadinimas yra tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau to nepadarė, jas pripažino savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir paskyrė griežtesnę, negu jam buvo nustatyta ankstesniu 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, t. y. realią, laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamoje byloje faktiškai 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo subendrintos trimis nuosprendžiais D. B. paskirtos bausmės. Šiais nuosprendžiais (2011 m. lapkričio 28 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2010 m. spalio 12 d.) D. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d., t. y. iki priimant pirmąjį 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį (iš viso dešimt nusikalstamų veikų: septyni – apysunkiai, du – nesunkūs nusikaltimai, vienas – baudžiamasis nusižengimas).

Už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos iš esmės tuo pačiu metu, t. y. M. ir D. turto vagystės, padarytos 2009 m. liepos 9–10 d., M. ir D. turto vagystės bei turto sugadinimas, padaryti atitinkamai 2009 m. rugpjūčio 9–14 ir 15–17 dienomis, D. B. nuteistas skirtingais nuosprendžiais – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu – už M. turto vagystes bei jo sugadinimą ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu – už D. turto vagystes bei jo sugadinimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjant BPK 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą teismų sprendimai, priimti dėl kitų pareiškėjo nusikalstamų veikų išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, negali būti tikrinami. Šiuo atveju dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo negali būti tikrinamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendis, kuriuo D. B. nuteistas už M. turto vagystes bei jo sugadinimą.

Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, tai didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a> priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2007">2K-181/2007</a>, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a> ir kt.).

Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymių ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą).

Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-433/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-433/2012">2K-433/2012</a>). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>) (Teismų praktika 26, p. 239).

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nenustatyta, kad D. B. veikė vieninga tyčia grobdamas D. turtą 2009 m. liepos 9–10 d. ir rugpjūčio 15–17 d. Nenustačius vieningo kaltininko sumanymo, jungiančio D. turto vagystes, padarytas skirtingu laiku, D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Taigi šiuo aspektu teismai BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

Nuteistasis teigia, kad teismas, 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu jį nuteisęs už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė prieš priimant pirmąjį 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį, ir, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, subendrindamas pagal du nuosprendžius (2011 m. lapkričio 28 d. ir 2011 m. birželio 29 d.) paskirtas bausmes, nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nors 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas dvejiems metams.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent nagrinėjamoje atnaujintoje baudžiamojoje byloje, vertinant Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendį tuo aspektu, kad juo, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, D. B. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, pažymėtina, jog ir taikant BK 63 straipsnio 9 dalį turi būti paisoma BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo atveju turi būti laikomasi ir BK 55 straipsnio nuostatų, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Jeigu tokia bausmė skiriama nepilnamečiam asmeniui, turi būti atsižvelgiama ir į BK XI skyriaus straipsnių nuostatas dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Antai, kai sprendžiamas klausimas dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui skyrimo, teismai turi paisyti BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Juolab, skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokio būtinumo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Taigi taikant BK 63 straipsnio 9 dalį ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, kaip ir apskritai skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Antai, pavyzdžiui, teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje.

Sprendžiant, ar Švenčionių rajono apylinkės teismas pagal 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendį D. B. nuteisdamas realia laisvės atėmimo bausme tinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalį, pažymėtina:

1. D. B. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas trimis nuosprendžiais (2010 m. spalio 12 d., 2011 m. birželio 29 d., 2011 m. lapkričio 28 d.), padarė būdamas nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)). Minėta, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokio būtinumo, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams. Tačiau teismas to nevertino ir apskritai nepasisakė, dėl ko bendrindamas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bausmes netaikė BK 92 straipsnio nuostatų, kurios buvo pritaikytos ankstesniu 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu.

2. Pagal tris nuosprendžius (2011 m. lapkričio 28 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2010 m. spalio 12 d.) D. B. nuteistas už vienarūšes nesudėtingas nusikalstamas veikas (iš viso dešimt nusikalstamų veikų: septynios vagystės, trys turto sugadinimai), kurias jis padarė vienoje vietovėje per gana trumpą laikotarpį (laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d.), t. y. iki priimant pirmąjį 2010 m. spalio 12 d. nuosprendį. Minėta, kad esant tokiai situacijai bylų išskyrimas negali lemti tai, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį. Priešingu atveju dėl valstybės institucijų veiksmų būtų nepagrįstai pasunkinta kaltinamojo teisinė padėtis. Iš Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad vienas iš teismo motyvų, kuriais remiantis D. B. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, buvo tai, jog jis po nusikalstamų veikų padarymo „buvo du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą“. Ši aplinkybė iš esmės gali būti vertintina kaip reiškianti, kad būtent bylų išskyrimas, nulėmęs trijų nuosprendžių priėmimą, ir buvo ta priežastis, dėl kurios D. B. pagal paskutinį nuosprendį buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

3. Bylos duomenimis, po pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų (laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d.) padarymo per dvejus metus iki teismo nuosprendžio 2011 m. lapkričio 28 d. priėmimo D. B. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje.

4. Nusikalstamų veikų tyrimo išskaidymas į atskiras bylas faktiškai lėmė tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki galutinio nuosprendžio D. B. įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai. Atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sudėtingumą tokia proceso trukmė nagrinėjamoje byloje laikytina pernelyg ilga ir tai teismas tai pat turėjo įvertinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54, 55, 91, 92 straipsniais ir neskiriant D. B. realios laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu D. B. taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį ir paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, taip pat į BK XI skyriaus straipsniuose įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Paskyręs asmeniui bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, teismas subendrina bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje ar 92 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms, gali vėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti ilgesnis už terminą, nustatytą pirmuoju nuosprendžiu, bet neviršijantis trejų metų. Tokio termino eiga prasideda nuo paskutiniojo nuosprendžio paskelbimo.

Pažymėtina ir tai, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje, bendrindamas bausmes, paskirtas pagal du nuosprendžius – 2011 m. lapkričio 28 d. ir 2011 m. birželio 29 d., netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir kitu aspektu.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal teismų praktiką, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas, kurios turi būti apimamos, o po to jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012).

Šiuo atveju nustatyta, kad D. B. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, padarė iki priimant 2010 m. spalio 12 d. ir 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžius dėl kitų jo nusikalstamų veikų. Pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, buvo subendrinta su 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Atnaujintoje baudžiamojoje byloje teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 15–17 d. padarytos vagystės) paskirtas bausmes pagrįstai subendrino apėmimo būdu ir paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, tačiau šią bausmę be pagrindo subendrino, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, su tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. liepos 9–10 d. padarytos vagystės) paskirta bausme (paskirdamas laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams), ir šią subendrintą bausmę bendrino su 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir bendrinti 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrintą vienerių metų bei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie griežčiausios, t. y. vienerių metų keturių mėnesių, laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes – 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Taigi nagrinėjamoje byloje teismas aiškiai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutartį.

Panaikinti nuosprendžio ir nutarčių dalį, kuria D. B. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. B. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 15–17 d. vagystės) apėmimo būdu paskirtą subendrintą bausmę ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. liepos 9–10 d. vagystės) paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę bausmę D. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, D. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 21.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kitą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir paskesnių nutarčių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytautas Greičius

Dalia Bajerčiūtė

Aurelijus Gutauskas

Antanas Klimavičius

Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius