Baudžiamoji byla Nr. e1-480-1143/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01611-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirba vairuotoju AB “ (duomenys neskelbtini) ”, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. sausio 8 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine T. K. metu, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra tyčia kairės rankos delnu vieną kartą sudavė T. K. per dešinės pusės viršugalvį, smūgiavo į veidą, tačiau T. K. nuo smūgio ginantis dešine ranka pataikė į T. K. dešinę ranką, tęsdamas nusikalstamus veiksmus dešine ranka laikė ją spausdamas už kairės rankos, tokiais savo veiksmais šešiais trauminiais poveikiais padarydamas T. K. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame žaste ir odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė nukentėjusiajai T. K. fizinį skausmą. J. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje
Įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes ne visi įtarime minėti fiziniai veiksmai yra tiesa, kadangi žmonos T. K. nei kumščiais, nei rankomis nemušė. Pripažįsta, kad gindamasis bandė ją atstumti rankomis, bei apsupęs žmoną stipriai laikė už jos dilbių. 2025-01-08 po darbo, apie 16.00 val., atvažiavo namo ir pradėjo tvarkyti ūkinius ir buitinius reikalus, paruošė malkas ir vandenį šildymui. Po darbo buvo išalkęs, todėl nusprendė užkąsti maisto ir kai tik užėjo į virtuvę, sutiko žmoną. Pamatęs ant stalo pyragą, kurį žmoną buvo iškepus dar prieš 2 dienas, be pašalinės minties paklausė, kodėl pyragas toks pigus, nes iš tiesų pyragas buvo vien tik iš tešlos, be jokių kitų ingredientų. Po šių žodžių praėjo link tualeto, kuris dar yra remontuojamas. Iš paskos atėjo žmona T. K. ir tarė: “ką tu pasakei? Dar kartą pakartok, ką tu pasakei? Kodėl tu taip sakai? Kam tu tai pasakei?”. Jis tuo tarpu pamatęs žmonos isteriją, bandė ją apraminti. Žmona jau sugniaužė rankas, jis suprato, kad tuoj viskas blogai baigsis. Žmona pradėjo dar garsiau rėkti ir bartis. Pasakė žmonai: “jei tu nenustosi rėkti, tikiuosi, kad tavo šauksmus išgirs kaimynai ir iškvies policiją”. Po šių žodžių žmona pradėjo mosikuoti rankomis prie jo veido, norėdama jį apdraskyti nagais, o tuo tarpu jis vis ramino ją, sakė, kad ji nenormali ir jai derėtų apsiraminti. Kiek vėliau kreipėsi į dukrą sakydamas: “M. išsitrauk telefoną ir pradėk filmuoti visą šitą motinos cirką”. Dukra nefilmavo, o žmona po šių jo žodžių pradėjo dar labiau draskyti jam rankas, stumdyti ir chaotiškai mosikuoti rankomis. Jis tuo tarpu kaire ranka atstūmė žmoną, kad pastaroji nesiartintų. T. K. nesustojo ir dar labiau agresyvėjo, todėl jis apsupo žmoną iš nugaros ir abejomis rankomis sugriebė ją už jos abiejų rankų dilbių. Laikė labai stipriai, maždaug vieną minutę, nes T. K. bandė išsivaduoti ir kelis kartus netgi stipriai sugriebė už jo lytinių organų, sukeldama jam stiprų fizinį skausmą. Kai žmona aprimo, jis ją paleido ir pasakė: “tau tikrai reikia pagalbos, nes nesuprantu ką tu išdarinėji”. Išeidama iš patalpos žmona pasiėmė prie pečiaus gulinčias malkas ir sviedė tiesiai į jį, maždaug iš 3-4 metrų atstumo. Metė 2 malkas, viena iš jų praskrido pro šoną, o kita pataikė jam į alkūnę. Išeidama žmona pasakė: “išeinu iš namų, o tau palieku du mažus vaikus, M. einam su manimi kartu” ir išėjo kartu su M. Jis buvo labai išsekęs ir po darbo, ir po konflikto, todėl tiesiog atsisėdo ant sofos, pasiėmė vaiką ir tiesiog sėdėjo. Po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai kartu su T. K.. Pareigūnai įteikė jam orderį ir išprašė iš namų. Konflikto su žmona metu abu buvo blaivūs, paskutinį kartą vartojo alkoholį per Naujuosius metus. Kitą dieną nuvyko į penktąjį policijos komisariatą esantį Karoliniškėse, adresu Sietyno g. 24, Vilniaus m. sav. ir pateikė skundą, dėl žmonos smurto. Norėtų dar kartą paminėti, kad gindamas save, nemušdamas, o laikydamas žmoną už rankų sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau po to, kai fizinis skausmas buvo sukeltas jam. Pretenzijų dėl žmonos smurto jo atžvilgiu neturi, tiesiog apmaudu, kad žmona dėl žodžių sugeba sukelti tokį konfliktą. Su žmona skirtis nenori, kadangi turi 4 vaikus, todėl norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo tyrimo baigties, nori, kad jam ir jo žmonai būtų suteikta psichologinė pagalba, kadangi patys išsiaiškinti santykių negali ir tuo labiau nenori, kad nuo to nukentėtų jų vaikai.
Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo įtariamasis J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Lieka prie 2025 m. sausio 15 d. įtariamojo apklausos parodymų, tačiau norėtų pridurti, kad kaltę pripažįsta pilnai, kad iš tikrųjų bandydamas save apginti, sukėlė žmonai fizinį skausmą. Reikėjo ir jam rašyti pareiškimą, kad būtų lygybė. Nuoširdžiai gailisi dėl šių savo veiksmų. Taip pat nori paprašyti, kad prokuroras atsižvelgtų į jo nuoširdų apgailestavimą dėl jo tokio poelgio ir į jo turtinę padėtį, kadangi su žmona skirsis, bei pasiūlytų jo nuožiūra tinkamiausią jam bausmės rūšį ir dydį, taip pat sutiks jeigu ikiteisminis tyrimas bus pabaigtas baudžiamuoju įsakymu ir jei bus piniginė bauda, norėtų ją mokėti dalimis.
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01611-25 pradėtas gavus T. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 8 d., apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos vyro J. K. kilusio žodinio konflikto metu pastarasis kairės rankos delnu sudavė jai per dešinės pusės viršugalvį, jai besiginant nuo jo smūgio, pataikė ir į jos dešinės rankos alkūnkaulį, bei dešine ranka laikė ją, spausdamas už kairės rankos trigalvio žasto raumens, dėl tokių jos vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad apžiūrimas vieno kambario gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra aptvertas segmentine tvora, gyvenamojo namo teritorijoje yra pirties pastatas ir gyvenamasis namas. Į gyvenamąjį namą patenkama per stiklines lauko duris. Atidarius lauko duris, patenkama į bendrą svetainės ir virtuvės kambarį, priešais matoma sofa - lova, už jos yra spinta stumdomomis durimis, kairėje pusėje yra baltos spalvos stalas, šalia jo trys stalo kėdės, priešais stalą yra baltos spalvos spintelė, joje yra medžiaginiai krepšiai, ant grindų guli žaislai. Virtuvės pusėje yra stalviršis, kriauklė, virtuvės reikmenys, ant sienos yra virtuvės spintelės. Virtuvės kampe yra šaldytuvas, šalia jo yra katilas. Virtuvės ir svetainės kambaryje per visą kambarį padžiauti skalbiniai, ant sienos kabo televizorius. Toliau tarp katilo yra praėjimas į vonios kambarį, kuriame yra skalbimo mašina, tualetas, veidrodis, vandens boileris, dulkių siurblys, krepšys skalbiniams, taip pat prie sienos yra lentyna, su ant jos esančiais įvairiais buitiniais daiktais. Išėjus iš vonios kambario kairėje pusėje yra praėjimas į miegamąjį kambarį. Miegamajame kambaryje priešais matomas rašomasis stalas, toliau iš dešinės pusės ant grindų yra padėti čiužiniai, su ant jų esančiomis antklodėmis, ant sienos priešais čiužinius yra pakabintas televizorius. Nusikaltimo pėdsakų nėra, įvykiui reikšmingų daiktų nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra.
Apklausta liudytoja ir nutarimu pripažinta nukentėjusiąja T. K. parodė, kad ji gyvena kartu su vyru J. K. bei jos dukra D. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš kitų santykių bei jų trimis bendrais vaikais: M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. K., gim(duomenys neskelbtini) m., M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kartu su vyru bendrą ūkį veda 11 metų. 2025 m. sausio 8 d. ji visą dieną buvo namuose su vaikais: M., A., M., tvarkėsi namuose, kai apie 16.00 val. namo iš darbo grįžo jos vyras J. K.. Vyras tvarkėsi namuose, buvo išėjęs į lauką atnešti malkų ir grįžęs į namus pradėjo žodžiu konfliktuoti. Ji tuo metu buvo atėjusi iki virtuvės, kadangi dukra paprašė pyrago, vyras priekaištavo jai dėl dukrai paduoto pyrago. Tada vyras nuėjo iki vonios, ji susinervinusi nuėjo paskui jį ir suėmė jam už kairės rankos, suėmė nestipriai, tik tam, kad atkreiptų dėmesį ir paklausė jo: “Kodėl taip elgiesi? Ar tu nori mane pažeminti?”. Jis jai atsakė: “Filmuokit mamą, parodysim policijai, kokia ji ligonė.” Tada pasakęs šiuos žodžius, be jokių žodžių, trenkė jai kairės rankos delnu per dešinės pusės viršugalvį, jai besiginant nuo jo smūgio, jis pataikė ir į jos dešinės rankos alkūnkaulį, bei su dešine ranka laikė ją, spausdamas už kairės rankos trigalvio žasto raumens, dėl tokių jos vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgių pasakė: “Gaila, kad nėra kaimynų, kurie galėtų iškviesti policiją mamai”. Ji užsidėjo striukę, buvo apsiverkusi ir labai susinervinusi. Konflikto A. ir M. nematė, kadangi buvo savo kambaryje, matė tik M. K., kadangi tuo metu valgė virtuvėje. Ji, užsidėjusi striukę, iškart pasiėmė M. ir išėjo pas mamą N. A., kuri gyvena šalia. Jos dukra pirmesnė nubėgo pas jos mamą ir jai viską papasakojo, kadangi ji dar šiek tiek buvo šalia namų, nes buvo apsiverkusi ir labai susinervinusi, jai reikėjo laiko nurimti. Kai ji atėjo pas mamą, pastaroji pasakė jai, kad jau iškvietė policiją ir liepė jai nusiraminti, kadangi jos dukra M.jau buvo viską papasakojusi. Iki kol atvyko policijos pareigūnai ji buvo pas mamą, ir tik su pareigūnais užėjo į namus. Tuo metu pareigūnams aiškiai ir tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybių nesugebėjo, taip pat negalėjo ir įvertinti ar jai skaudėjo, ar ne, kadangi yra labai jautri ir tuo metu būnant policijos pareigūnams aiškiai pasakyti ar juto skausmą negalėjo, buvo labai susinervinusi, šoko būsenoje ir nelabai suprato, kas apskritai vyksta. Pareigūnai supildė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris buvo išduotas, vyras išvyko, su juo nekontaktavo, susitikusi nebuvo ir jo nematė, jis buvo atėjęs pasiimti daiktų, tačiau jie buvo numesti už tvoros. Jos vyras manipuliuoja tiek ja, tiek jos vaikais, yra labai neigiamas, viską mato iš neigiamos pusės ir dėl to kaltina ją. Priklausomybių neturi, alkoholio dažnai nevartoja, kilusio konflikto metu vyras taip pat buvo blaivus. Fizinį smurtą prieš ją naudoja ne pirmą kartą, policija kviesta buvo, ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai šiuo metu neprisimena ir atsakyti negali. Labai bijo, kadangi žino, jog jos vyras gali vėl prieš ją smurtauti. Jai dar vis skauda ant dešinės rankos alkūnkaulio esančią mėlynę. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.
Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad nukentėjusios T. K. apžiūra. Apžiūrima pareiškėjos viršutinė kūno dalis, jos neišnuoginant, ant kairės rankos dvigalvio žasto matoma mėlynė, ant dešinės rankos alkūnkaulio nugarinės dalies matoma apie 20 cm ilgio ir apie 5 cm pločio mėlynė.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 172/2025(01) matyti, kad T. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dilbiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktas. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje padaryti galimai 4-7 paras iki apžiūros; odos nubrozdinimai kairiame dilbyje padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kadangi sužalojimuose užsifiksavę žalojančio daikto (-ų) plačios grupinės priklausomybės požymiai, pasakyti, kokiu konkrečiai daiktu padaryti sužalojimai, negalima.
Papildomos liudytojo apklausos metu T. K. parodė, kad nori patikslinti įvykio aplinkybes. Pirminės apklausos metu nurodė, kad vienu momentu J. K. be jokių žodžių, trenkė jai kairės rankos delnu per dešinės pusės viršugalvį, jai besiginant nuo jo smūgio, jis pataikė ir į jos dešinės rankos alkūnkaulį bei su dešine ranka laikė ją, spausdamas už kairės rankos trigalvio žasto raumens, dėl tokių jos vyro veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimus ant savo kūno pastebėjo tik 2025 m. sausio 11 d., iki tol jokių simptomų ir skausmų nejautė, kadangi visą laiką praleido prižiūrėdama tris vaikus, dar labai padarė įtaką tai, kad jos dukrai A. K. tą patį vakarą pakilo temperatūra, todėl teko visą dėmesį skirti jai. Nori paminėti, kad įvykio metu nors ir nejautė skausmo, tačiau gerai pamena, kad J. K. norėjo trenkti jai per veidą, bet jai iškėlus ranką vyras pataikė į dilbį, todėl toje vietoje atsirado kraujosruva, o po to stipriai laikė už kairės rankos trigalvio žasto raumens. Kiek vėliau vyras dešine ranka čiupo už jos kairiojo riešo ir vėl stipriai suspaudė. Pastebėjo ir ant dešinės rankos dilbio įbrėžimą po įvykio, tačiau negali tiksliai nurodyti iš kur jis atsirado, galbūt įsibrėžė į vyro striukę konflikto metu. Pas teismo medicinos ekspertus nuvyko kitą dieną po to, kai pareigūnai skyrė užduotį atlikti objektų tyrimą, tai yra 2025 m. sausio 14 d. Ant kairės rankos dilbio turi nubrozdinimų, tačiau šie atsirado jau po įvykio ir nepamena kaip. Apie tai minėjo ir specialistams, kurie atliko jos apžiūrą.
Apklausta liudytoja N. A. parodė, kad ji N. A. yra T. K. motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji ir jos dukra gyvena kaimynystėje, kadangi ji gyvena šalia, už tvoros. 2025 m. sausio 8 d., apie 16.00 val. grįžo iš darbo namo, tvarkė buitinius reikalus. Tiksliai nepamena, bet apie 18.00 val. pas ją namo atbėgo anūkė M. K.. Anūkė buvo šiek tiek sunerimusi, tačiau neverkė, nesiskundė ir pranešė jai, kad tuoj ateis mama (jos dukra T. K.). Anūkė išėjo į kambarį spalvinti knygutes, o po kurio laiko atėjo apsiverkusi jos dukra T. K.. Iš pradžių dukra nieko nesakė, tačiau ji pamatė, kad ji visa paraudonavusi ir kairysis žandas buvo ypatingai paraudęs. Paklausus kas atsitiko, pastaroji pasakė, kad pas juos namie kilo žodinis konfliktas su jos vyru J. K., kuriam nepatiko jos pagamintas pyragas. Kiek vėliau dukra parodė jai kraujosruvas dilbio srityje, tačiau nepamena ant kurios būtent rankos ir pasakė, kad vyras suko jai rankas, o vėliau trenkė ranka į kairį skruostą. Kuria ranka nesakė. Taip pat dukra minėjo, kad J. K. metė į ją kažkokį daiktą. T. K. buvo šoko būsenoje ir susinervinusi, todėl apie konfliktą su vyru daug nepasakojo. Po dukros pasakojimų, nors ir dukra nenorėjo, tačiau ji iškvietė policiją, kadangi tokie konfliktai tarp jų vyksta jau ne pirmą kartą. Dukra bijojo grįžti pas vaikus namo iki tol kol neatvažiuos policijos pareigūnai.
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Apžiūrimas BPC garso įrašas BPC 92347491253 Skambučio data 2025 m. sausio 8 d., skambučio pradžios laikas 18:18:23 val. Skambučio trukmė 1 minutė 33 sekundės. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: 112 Pranešėjas: Alio, labas vakaras, jus žinote čia mano dukra atbėgo visą apsiverkusi su anūke, ant jos žentas pakėlė ranką, o ten liko kūdikis ir 2 metų mergaitė BPC operatorius: Kokiu adresu? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) BPC operatorius: (duomenys neskelbtini), o gatvė? Pranešėjas(duomenys neskelbtini), čia mano adresas, bet dukra gyvena šalia, 35 namas BPC operatorius: Jūsų 33, jos 35, taip? Pranešėjas: Taip BPC operatorius: Greitoji ten reikalinga kam nors? Pranešėjas: Ne BPC operatorius: Tik policija?Pranešėjas: Tik policija BPC operatorius: Kokioje būsenoje jūsų žentas, jis neblaivus? Pranešėjas: Ne, jis blaivus BPC operatorius: Ką jis padarė jai, trenkė? Pranešėjas: Trenkė BPC operatorius: Vardas ir pavardė jūsų dukros? Pranešėjas: Jam pyragas nepatiko, K. T. BPC operatorius: Palaukite, T. Pranešėjas: K. BPC operatorius: O žento?Pranešėjas: K. J., čia jau ne pirmas kartas BPC operatorius: Laukite policijos tada, gerai? Pranešėjas: Gerai, laukiame.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota garso ir vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo (“body”) kamera 2025 m. sausio 8 d. ir 2025 m. sausio 13 d. įvykio vietoje apžiūra. Apžiūrimas “Body” kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20250108-184721UTC+0200. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 18:47:21 val. Vaizdo įrašo trukmė – 9 minutės ir 8 sekundės. Matoma kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą, juos pasitinka senyvo amžiaus moteris ir kiek toliau kambariuke sėdi ant kėdės moteris (kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai nukentėjusioji T. K.). T. K. tvirtina, kad su vyru turi daug problemų, kadangi sunkus jo charakteris. Ji iškepė pyragą, kuris vyrui nepatiko, dėl ko užsimezgė konfliktas. Ji nuolat jaučia psichologinį spaudimą iš savo vyro pusės. Nurodo, kad sugriebė savo vyrą už rankos ir paprašė, kad jis tučtuojau baigtų ją kritikuoti. Kiek vėliau įvyko grumtynės, kurių metu jos vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai įtariamasis J. K.) sudavė jai ranka į veidą (vaizdo įraše moteris savo ranka rodo į dešinės veido pusės ausų zoną). Nurodo, kad prieš vaikus J. K. fiziškai nesmurtauja, tačiau irgi naudoja psichologinį smurtą.
Apžiūrimas “Body” kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20250108-185700UTC+0200. Vaizdo įrašo trukmė – 25 minutės ir 27 sekundės. Šiame vaizdo įraše matomi tie patys atliekami procesiniai veiksmai, tačiau iš kito pareigūno kūno kameros. Kiek vėliau matoma kaip pareigūnai nuvyksta į kitą gyvenamąjį namą, kurioje ant sofos sėdi įtariamasis J. K.. Pareigūnai J. K. įteikia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 15 dienų orderį. J. K. paklausia žmonos T. K., kam ji tai padarė, o pastaroji atsako „o kam tu visą laiką taip darai, psichologinį smurtą naudoji, provokuoji”, J. K. tuo tarpu parodo alkūnę ant kurios matosi raudonos spalvos į kraują panaši žaizda. J. K. teigia pareigūnams, kad T. K. prieš jį smurtavo, o pastarasis rankomis atstumdamas gynėsi. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas “Body” kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20250113-093327UTC+0200. Vaizdo įrašo data – 2025 m. sausio 13 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 09:33:27 val. Vaizdo įrašo trukmė – 30 minučių 00 sekundžių. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai atvyksta apklausai pas T. K. į namus. T. K. tvirtina pareigūnams, kad J. K. prieš ją smurtavo 2025 m. sausio 8 d. Kraujosruvas ir kitas žaizdas ji pastebėjo tik 2025 m. sausio 11 d. Ji patyrė šoką įvykio metu, todėl skausmus pajuto tik sekančių dienų bėgyje.
Apžiūrimas “Body” kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20250113-100328UTC+0200. Vaizdo įrašo data – 2025 m. sausio 13 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 10:03:28 val. vaizdo įrašo trukmė – 30 minučių 0 sekundžių. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai apklausinėja T. K., kuri tvirtina, kad konfliktas prasidėjo dėl J. K. išreikštų pretenzijų jos pagamintam pyragui. Tada vyras išėjo į vonią, o ji iš pykčio nuėjo iš paskos ir suėmė vyrui už kairės rankos, klausdama kodėl jis nepatenkintas pyragu ir ją žemina. Vyras po žodžių “filmuokit mamą, parodysim policijai” trenkė jai savo kairės rankos delnu per dešinės pusės viršugalvį. Jai besiginant nuo smūgio, vyras pataikė į dešinės rankos alkūnkaulį, bei laikydamas ją dešine ranka, stipriai spaudė jos kairės rankos trigalvio žasto raumenį. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas “Body” kameros vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20250113-103328UTC+0200. Vaizdo įrašo data – 2025 m. sausio 13 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 10:33:28 val. Vaizdo įrašo trukmė – 6 minutės 1 sekundė. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai toliau atlikinėja procesinius veiksmus. T. K. žaizdų žymės yra nufotografuojamos.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be J. K. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą sukėlė J. K.; specialisto išvados Nr. G 172/2025(01) užfiksuoti duomenys, kuriais nustatytas nukentėjusiosios sužalojimas ir konstatuota, kad jis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad J. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė T. K. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji T. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei T. K..
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, taip pat už smurto naudojimą artimoje aplinkoje, administracine tvarka trijų metų laikotarpiu baustas, turi galiojančių nuobaudų, dirba vairuotoju. Byloje nėra duomenų apie J. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
J. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
J. K. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę T. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
VI. Kiti klausimai
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 ¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. (J. K.) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti J. K. (J. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
J. K. (J. K.), išaiškinti, kad:
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
J. K. (J. K.) išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Augustė Juozapavičienė
