Civilinė byla Nr. e3K-3-87-378/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13780-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.9; 3.5.24
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kenova Group“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „IREC Baltic“ prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir 2015 m. birželio 18 d. Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį natūra, t. y. įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą; 2) atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės naudai skirti atsakovei 300 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną; arba, jei pirmiau nurodyti reikalavimai būtų atmesti, prašė 3) pripažinti 2015 m. birželio 18 d. Preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų įsigijimo pagrindine UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ir įpareigoti ieškovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1 Eur kainą už 2015 m. birželio 18 d. Preliminariąja akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įgytus 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. pavasarį vyko šalių derybos dėl 0,2587 ha žemės sklypo Vilniuje, Latvių g. 70A, (toliau – Žemės sklypas) pardavimo. Šiame Žemės sklype ieškovė planavo statyti ne mažesnio nei 1200 kv. m ploto darželį ir (ar) pradinę mokyklą (toliau – ir Projektas). Derybų metu paaiškėjo, kad planavimo dokumentuose nenustatyta galimybės Žemės sklype vykdyti Projekto, tačiau atsakovė užtikrino, jog imsis atitinkamų veiksmų ir gaus reikiamus leidimus. Šalys susitarė, kad Žemės sklypas bus įsigytas UAB „Libero investicijos“, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovė, vardu; atsakovė savo vardu gaus visus reikalingus sutikimus ir perleis UAB,,Libero investicijos“ akcijas ieškovei. Dėl to šalys sudarė 2015 m. birželio 18 d. Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje susitarė struktūrizuoti Žemės sklypo įsigijimo sandorį: 1) ieškovė ir atsakovė sudaro preliminariąją UAB,,Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė perveda atsakovei 231 000 Eur; 3) atsakovė padidina UAB „Libero investicijos“ įstatinį kapitalą piniginiais įnašais iki 185 600 Eur; 4) UAB,,Libero investicijos“ įsigyja Žemės sklypą; 5) UAB „Libero investicijos“ įsigijus Žemės sklypą, ieškovė ir atsakovė sudaro pagrindinę UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 70 proc. (448 000 vnt.) akcijų įsigijimo ir ieškovės atliktas 231 000 Eur mokėjimas pagal preliminariąją UAB „Libero investicijos“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įskaitomas į akcijų kainą; 6) tuo atveju, jeigu atsakovė UAB „Libero investicijos“ vardu atliks visus reikiamus veiksmus, kad Žemės sklype galėtų būti įgyvendintas Projektas, atsakovė parduoda ieškovei likusius 30 procentų (192 000 vnt.) UAB,,Libero investicijos“ akcijų už 116 000 Eur; 7) tuo atveju, jeigu atsakovė neatliks UAB „Libero investicijos“ vardu reikiamų veiksmų Projektui įgyvendinti, atsakovė parduoda ieškovei likusius 30 procentų (192 000 vnt.) UAB,,Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur.
4. Vykdydama Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei 231 700 Eur; atsakovė 2015 m. liepos 24 d. padidino UAB „Libero investicijos“ įstatinį kapitalą iki 185 600 Eur; šalys 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovės 448 000 vnt. (70 proc.) paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 231 700 Eur. Sutarties 9 punktu šalys įsipareigojo ir toliau vykdyti Preliminariąja akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau per Preliminariojoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje sutartus terminus atsakovė neįvykdė papildomų veiksmų – negavo reikiamų leidimų ieškovės Projektui Žemės sklype įgyvendinti.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės kasacinį skundą, 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino šiuos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Perduota nagrinėti iš naujo, civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį: per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių trečiojo asmens UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą; atsakovei UAB „Keno finansai“ nevykdant šio teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, skyrė atsakovei 300 Eur baudą ieškovės UAB „IREC Baltic“ naudai už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
7. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės įsigyti trečiojo asmens UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 1 Eur, kaip pasekmės, atsakovei neįvykdžius iš Preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties kylančių prievolių.
8. Teismas nusprendė, kad tai, jog akcijos, kurios yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, yra areštuotos ir į jas gali būti nukreiptas išieškojimas pagal reikalavimus kitose bylose, nėra aplinkybė, dėl kurios ieškovė negalėtų reikalauti iš atsakovės įvykdyti šioje byloje nurodytos prievolės – perleisti ieškovei 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso ypatumai nėra šios bylos dalykas, tačiau konstatavo, jog nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo ieškovės reikalaujamos prievolės parduoti akcijas įvykdymo. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys negali būti atmestas dėl CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo.
10. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju papildomai taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nustatytinas protingas terminas, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas bei sankcijos už sprendimo nevykdymą. Laikytina, kad 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra pakankamas laikas sprendime nurodytoms akcijoms ieškovei už 1 Eur perleisti. Teismas taip pat nusprendė, kad pagrįsta būtų 300 Eur bauda už kiekvieną atitinkamos sprendimo dalies nevykdymo dieną, kaip sankcija už tokio teismo sprendimo nevykdymą. Būtent tokio dydžio bauda yra nustatyta vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Keno finansai“ apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“ pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą; pašalino iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
12. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą dėl įpareigojimo įvykdyti Preliminariąją sutartį, vadovaudamasis kasacinio teismo procesinio privalomumo žemesnės instancijos teismui principu, vertindamas ieškovės reikalavimus, pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl įpareigojimo atsakovei natūra įvykdyti prievoles, kylančias iš Preliminariosios sutarties. Klausimas dėl galimybės vykdyti Preliminariąją sutartį natūra galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021.
13. Kolegija nesutiko su atsakovės pateiktu CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimu ir vertino, kad minėtoje normoje įtvirtinta išimtis, kai negalima reikalauti įvykdyti natūra nepiniginę prievolę, reiškia, kad sutarties negalima įvykdyti teisiniu požiūriu (pvz., dėl sutarties objektu esančioms prekėms taikomo embargo arba dėl to, kad prekės išimtos iš civilinės apyvartos). Tuo tarpu faktiškai sutarties įvykdyti natūra negalima žuvus jos dalykui. UAB „Libero investicijos“ akcijos yra civilinių teisių objektas, atsakovė yra jų savininkė, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ta aplinkybė, kad akcijoms taikomas areštas, t. y. laikinas nuosavybės teisės suvaržymas, nepanaikina ieškovės (kreditorės) teisės reikalauti įvykdyti sutartį natūra.
14. Kolegija nustatė, kad antstolis turi teisę tiek areštuoti skolininko turtą, tiek ir panaikinti jo įvykdytą areštą skolininko turtui (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, antstolio įvykdytas skolininko turto areštas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, dėl kurios teisiškai neįmanomas sutartinės prievolės įvykdymas natūra, šalinantis ir tokio įvykdymo reikalavimo teisę.
15. Kolegijos nuomone, atsakovė CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinę negalėjimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra kategoriją nepagrįstai tapatina su procesine teismo sprendimo įvykdomumo kategorija.
16. Kolegija nustatė, kad byloje aptartas šalių susirašinėjimas ir bendradarbiavimas, liudytojų bei šalių paaiškinimai dėl sutartinių įsipareigojimų ne tik patvirtino, jog ieškovė nebuvo atsisakiusi teisės reikalauti, kad atsakovė vykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bet ir pagrindė, jog atsakovė neneigė tokios pareigos egzistavimo, suteikė ieškovei pagrįstą lūkestį, jog ją įvykdys. Todėl kolegija, remdamasi tiek nurodytomis aplinkybėmis, tiek sutarties privalomumo principu, konstatavo, kad šio ginčo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytas išimtis.
17. Kolegija nustatė, kad ieškovė 2023 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu galutinai suformulavo ieškinio reikalavimus – prašė įpareigoti atsakovę įvykdyti Preliminariąją sutartį dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo ieškovei už 1 Eur kainą. Pagal tai kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas atsakovei įvykdyti ir Sutartį yra perteklinis, todėl šalintinas iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
18. Kolegija išaiškino, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skiriamos baudos dydžio, tačiau, atsižvelgus į aplinkybę, kad civilinės bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2019 m., į šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis yra teisingas siekiamiems tikslams pasiekti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovės teigimu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo prievolę įvykdyti natūra yra atmestinas dėl to, kad ginčo prievolės objektu esančios UAB „Libero investicijos“ akcijos nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. yra areštuotos antstolio turto arešto aktu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės kreditoriai, kurių naudai turi būti išieškoma iš atsakovei priklausančių ginčo akcijų, būtų davę sutikimą perleisti areštuotą turtą. Todėl ieškinyje nurodytos prievolės dėl įpareigojimo perleisti areštuotas akcijas negalima įvykdyti nei teisiškai, nei faktiškai. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėję teismai, pripažindami ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo prievolę įvykdyti natūra pagrįstumą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą. Atsakovės įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai turėjo kreipti dėmesį ne į tai, ar ieškovė turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, o į tai, ar dėl susiklosčiusių aplinkybių sutartinę prievolę įmanoma įvykdyti natūra teisiškai ir faktiškai.
19.2. Bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, neatsižvelgė į CK 6.61 straipsnio nuostatas ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
19.3. Bylą nagrinėjusių teismų pateiktas CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimas ir taikymas prieštarauja apeliacinės instancijos teismo, Kauno apygardos teismo, 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-630-638/2023 ir 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1360-601/2023 formuojamai praktikai sprendžiant ginčus dėl įpareigojimo perleisti turtą.
19.4. Dėl baudos (ne)skyrimo šioje byloje turėjo būti sprendžiama vadovaujantis CK 6.61 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, o ne CPK 771 straipsnio 6 dalimi, kuri reglamentuoja teismo teisę skirti baudą už sprendimo nevykdymą vykdymo procese pagal antstolio teikimą teismui. Bylą nagrinėję teismai baudą atsakovei paskyrė nepagrįstai, vadovaudamiesi netinkama teisės norma (CPK 771 straipsnio 6 dalimi), kuri nereglamentuoja ginčo teisinio santykio.
19.5. Vadovaujantis CK 6.61 straipsnio 2 ir 3 dalimis, baudos skyrimas atsakovei negalimas, nes Preliminariosios sutarties 6.3 punkte yra nustatytas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas. Bauda atsakovei taip pat negalėjo būti skiriama ir dėl to, kad prievolės natūra įvykdyti neįmanoma dėl akcijoms pritaikyto turto arešto. Be to, vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, bauda gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nėra susijęs su turto ar lėšų perdavimu. Ieškovė šioje byloje siekia, kad jai būtų perduotas turtas – UAB „Libero investicijos“ akcijos, todėl baudos nustatymas teismo sprendime, remiantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, taip pat nebuvo galimas.
19.6. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir taip padarė proceso teisės pažeidimą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė, turėdama įrodinėjimo naštą, neįrodinėjo, t. y. neteikė jokių argumentų, dėl skirtinos baudos dydžio, todėl atsakovė neturėjo galimybių atsikirsti.
20. Trečiasis asmuo UAB „Kenova Group“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Teismai nevertino, kad, areštavus turtą (ginčo akcijas) ir uždraudus juo disponuoti, negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
20.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, konstatuodamas, kad ši norma esamu atveju negali būti taikoma. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš duomenų apie šalių tarpusavio santykius ir derybas dėl sutartinių santykių tęsimo galima spręsti, jog atsakovė leido ieškovei pagrįstai tikėtis sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė jau 2016 m. birželio 10 d. žinojo, kad atsakovė nesutinka įvykdyti sutartinės prievolės natūra ir perleisti ieškovei ginčo akcijas už 1 Eur kainą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 7 d. Toks terminas, anot trečiojo asmens, negali būti laikomas protingu savo pažeistoms teisėms ginti, reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo Preliminariąją sutartį įvykdyti natūra, atsižvelgiant ir į CK 6.165 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią, kad preliminarioji sutartis, jeigu nėra nurodytas jos įvykdymo terminas, galioja vienus metus nuo jos sudarymo.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė ginčo ribas, teikdamas išaiškinimus, kaip turėtų būti vykdomas byloje priimtas sprendimas dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra. Teisės aktai nenustato, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, tame pačiame procesiniame sprendime turėtų ar galėtų aiškinti jo įvykdymo tvarką.
20.4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimybės antstoliui panaikinti akcijų areštą vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl įpareigojimo įvykdymo prievolę natūra, netinkamai aiškino ir taikė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas. Trečiojo asmens teigimu, CPK 675 straipsnio 2 dalis reglamentuoja turto arešto panaikinimo galimybę, kai buvo areštuota iš esmės daugiau turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jokiais kitais atvejais antstolis neturi teisės panaikinti teisėtu pagrindu skirto turto arešto ar sumažinti jo apimties. CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos neįtvirtina, kad anksčiau pritaikytas turto (akcijų) areštas gali būti panaikintas dėl vėliau priimto teismo sprendimo tenkinti ieškinį dėl prievolės įvykdymo natūra.
21. Ieškovė UAB „IREC Baltic“ atsiliepimais į kasacinius skundus prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 9 d. nutartį. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
21.1. Aplinkybė, kad atsakovei priklausančioms paprastosioms vardinėms akcijoms (192 000 vnt.) buvo pritaikytas areštas antstoliui priėmus vykdyti vykdomuosius dokumentus, nesudaro pagrindo taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto išimties, kadangi antstolio pritaikytas akcijų areštas yra laikino, o ne pastovaus pobūdžio aplinkybė, t. y. susijęs išskirtinai su atsakovės kreditorių turimais piniginiais reikalavimais atsakovei, kurie gali būti patenkinami sumokant atitinkamą pinigų sumą ir nėra nukreipti į konkretų atsakovės turtą. Vykdymo procese antstolis turi diskreciją tiek areštą taikyti, tiek jį panaikinti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad ginčo akcijoms pritaikyto arešto taikymo klausimas yra priskirtas antstolio kompetencijai ir tai nėra aplinkybė, dėl kurios būtų galima taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto išimtį.
21.2. Antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymu leido atsakovei parduoti nuosavybės teise 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų ieškovei. Šis antstolio patvarkymas yra galiojantis ir nėra nuginčytas. Taigi atsakovės kasacine tvarka skundžiami teismų procesiniai sprendimai objektyviai gali būti vykdomi.
21.3. Atsakovės įsiskolinimo kreditoriams (tretiesiems asmenims) suma yra 4–5 kartus mažesnė, nei ginčo akcijų vertė. Vykdant išieškojimo veiksmus trečiųjų asmenų naudai, nėra jokios būtinybės parduoti visų atsakovei priklausančių 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Taigi vien tai, kad ginčo akcijos yra areštuotos vykdant išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, nereiškia, kad kasacine tvarka skundžiami teismų procesiniai sprendimai negali būti patenkinti iš dalies.
21.4. Ieškovės ieškiniu pareikštiems reikalavimams užtikrinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis teismas nutarė areštuoti ginčo akcijas, uždrausdamas jas be ieškovės sutikimo parduoti ar kitaip perleisti, suvaržyti teises į jas. Trečiųjų asmenų reikalavimai atsakovei yra kildinami iš vykdomųjų dokumentų, išduotų 2022 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo datą, laikytina, kad, pareikšdama ieškinį, ieškovė užtikrino savo pirmenybę patenkinti savo reikalavimą, nukreiptą į ginčo akcijas.
21.5. Atsakovė kasacinį skundą grindžia Kauno apygardos teismo pateiktais išaiškinimais, tačiau išaiškinimai pastarosiose bylose nėra aktualūs, nes iš esmės skiriasi nurodytų civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).
21.6. Nepagrįstas atsakovės kasacinio skundo argumentas, kad ieškovė turi teisę prašyti priteisti netesybas už Preliminariosios sutarties nevykdymą, remiantis Preliminariosios sutarties 6.3 punktu. Šį atsakovės argumentą paneigia kasacinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 pateiktas išaiškinimas, jog Preliminariosios sutarties 6.2 ir 6.3 punktų nuostatos nėra susijusios su šios sutarties dalimi dėl 30 proc. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo, dėl ko ir vyksta ginčas šioje byloje.
21.7. Bylą nagrinėję teismai turėjo teisę nustatyti atsakovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, remdamiesi CPK 273 straipsnio 3 dalimi. Teismai, skirdami baudą CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagrįstai atsižvelgė į baudos dydį, nustatytą CPK 771 straipsnio 6 dalyje.
21.8. Tiek atsakovė, tiek jos kreditoriai tretieji asmenys elgiasi nesąžiningai, siekdami apsunkinti galimybę įvykdyti ieškovei palankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalį.
21.9. Ieškovė operatyviai siekė apginti savo pažeistas teises ir reikalauti įvykdyti prievolę natūra, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Be to, trečiasis asmuo UAB „Kenova Group“ argumentus dėl CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo nurodė tik 2023 m. balandžio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu, nors ši civilinė byla nagrinėjama nuo 2019 m.
21.10. Nesutiktina su trečiojo asmens UAB „Kenova Group“ kasacinio skundo argumentu, kad CPK 675 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimybę antstoliui panaikinti turto areštą tik tuomet, kai buvo areštuota turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ieškovės įsitikinimu, CPK 675 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta plataus turinio antstolio teisė panaikinti turto areštą, jeigu turtas areštuotas antstolio, ir ji, priešingai nei teigia trečiasis asmuo UAB „Kenova Group“, nėra siejama su vienintele aplinkybe, jog buvo areštuota daugiau turto, nei reikia. Ieškovės teigimu, įstatymų leidėjas nustatė vienintelę sąlygą įgyvendinti šią antstolio teisę – areštą turi būti pritaikęs pats antstolis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
22. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022, 14 punktas).
23. Atsakovė ir trečiasis asmuo kasaciniuose skunduose kelia klausimą, kad teismai, pripažindami ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo prievolę įvykdyti natūra pagrįstumą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, nes nevertino, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių (akcijų arešto) sutartinę prievolę neįmanoma įvykdyti natūra teisiškai ir faktiškai. Byloje taip pat keliamas proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą, taikymo klausimas.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 8 d. antstolis tenkino ieškovės prašymą ir savo patvarkymu nusprendė leisti atsakovei įvykdyti Preliminariąją sutartį ir perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 1 Eur kainą su sąlyga, kad sandorio metu už parduotą turtą gauta suma bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkės atsakovės UAB „Keno finansai“ skoloms dengti. LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad 2024 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria netenkino pareiškėjos UAB „Kenova Group“ skundo dėl šio antstolio patvarkymo, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista.
25. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kasaciniuose skunduose minimas turto areštas, kaip atsakovės nurodoma kliūtis vykdyti sutartinę prievolę natūra, nebeegzistuoja, dėl to netenka prasmės sprendžiant šį ginčą kasacinio skundo argumentai apie akcijų arešto reikšmę, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.
29. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl toliau pasisakys tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų, reglamentuojančių baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą.
Dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo
26. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
27. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Tai, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 24 punktas). Tais atvejais, kai yra priimamas teismo sprendimas dėl priteisimo, t. y. atsakovas teismo sprendimu yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.
28. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (2 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (3 dalis).
29. Tokio teismo nustatomo termino prigimtis yra procesinė, o paskirtis – skatinti ir sudaryti sąlygas asmeniui pačiam atlikti veiksmus ir taip per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šių veiksmų neatlikus per teismo nustatytą terminą teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai, taikant įstatyme nustatytas sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023, 29 punktas).
30. Taigi už CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyto sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (dabar galiojančios redakcijos 6 dalį). Kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo, ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas. Tačiau bet kuriuo atveju teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).
31. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 18, 20 punktai).
34. Kasaciniame skunde teigiama, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą atsakovei buvo paskirta netaikant jokios teisės normos (pirmosios instancijos teisme) arba taikant netinkamą teisės normą (apeliacinės instancijos teisme), kuri nereglamentuoja ginčo teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucine dalimi nusprendė atsakovei skirti baudą, tačiau sprendimo motyvuose nenurodė nei jos skyrimo pagrindų, nei kokia teisės norma remiantis ji buvo paskirta. Kaip teigia atsakovė, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties galima suprasti, kad bauda jai skiriama remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi.
35. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – priteisimas įvykdyti pareigą natūra. Kadangi šis teisių gynimo būdas susijęs su tam tikro teismo įpareigojimo, kurį gali įvykdyti tik atsakovas, vykdymu, gali kilti grėsmė, kad atsakovas šio įpareigojimo nevykdys, todėl papildomai taikytinos CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nustatytinas protingas terminas, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas bei sankcijos už sprendimo nevykdymą. Teismas nusprendė, jog pagrįsta būtų 300 Eur bauda už kiekvieną atitinkamos sprendimo dalies nevykdymo dieną, kaip sankcija už tokio teismo sprendimo nevykdymą. Būtent tokio dydžio bauda yra nustatyta vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose, t. y. CPK 771 straipsnio 6 dalyje už įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik skolininkas, neįvykdymą per teismo nustatytą terminą (pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 punktas). Taigi, teismas nustatė terminą sprendimui įvykdyti ir nurodė skirtinos baudos dydį vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o CPK 771 straipsnio nuostatas naudojo kaip papildomus argumentus, pagrindžiančius nustatytinos baudos dydį.
36. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovė nekvestionavo baudos skyrimo skundžiamu teismo sprendimu fakto, bet kėlė klausimą dėl paskirtos baudos dydžio.
37. Kaip jau minėta, atsakovė teismo sprendimu įpareigota per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą. Toks teismo sprendimas reiškia įpareigojimą atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, atsakovė neginčija, jog šiuos veiksmus atlikti gali tik ji pati. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad toks teismo procesinis sprendimas, kuriuo bylos šalys įpareigojamos sudaryti sutartį, laikytinas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai jis pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 32 punktas).
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas atitinka teismo sprendimų rūšį, patenkančią į CPK 273 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, todėl teismas šiuo sprendimu turėjo teisę nustatyti terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir pagrįstai nurodė, kokio dydžio bauda yra skiriama atsakovei, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Kaip jau minėta šios nutarties 31–32 punktuose, tiek sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu paskirtos baudos išieškojimo, tiek dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos skyrimo, turi būti patikrinama, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo šių padarinių taikymo, todėl atsakovės argumentai dėl egzistavusio akcijų arešto galėtų būti reikšmingi sprendimo nevykdymo padarinių taikymo procese.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą; atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kenova Group“ kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus, todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
31. Netenkinus atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kenova Group“ kasacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šių skundų parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos.
32. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą sumokėjo 1815 Eur, už atsiliepimo į trečiojo asmens kasacinį skundą parengimą – 968 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti ji pateikė 2024 m. sausio 30 d. sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2024 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymą, 2024 m. balandžio 26 d. sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2024 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymą. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei atitinkamai iš atsakovės ir trečiojo asmens (CPK 98 straipsnis).
33. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ (j. a. k. 303440876) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“ (j. a. k. 302290726) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kenova Group“ (j. a. k. 302480526) 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
