Civilinė byla Nr. e3K-3-107-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00608-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dognus“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dognus“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei Baltijos šalių industrinio perdirbimo centrui, „AS BluOr Bank“ ir „SIA AOC Invest“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teisę kasacine tvarka apskųsti teismo sprendimo (nutarties) motyvus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovų 2021 m. gegužės 10 d. – 2021 m. birželio 21 d. sudarytus sandorius, pagal kuriuos atsakovė BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras pervedė atsakovui „AS BluOr Bank“ iš viso 6 093 891,50 Eur, atsakovei „SIA AOC Invest“ – iš viso 328 383,26 Eur; taikyti restituciją ir 6 420 274,76 Eur grąžinti atsakovei BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centrui.
3. Atsakovas „AS BluOr Bank“ pateikė prašymą patikrinti, ar ši civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo „AS BluOr Bank“ prašymus atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovė neginčija atsakovo nurodytų kreditavimo sutarčių sąlygų. Šios bylos ir Latvijos Respublikos teisme išnagrinėtos bylos dalykas, pagrindas ir šalys nėra tapatūs: šioje byloje ieškovė ginčija mokėjimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, o Latvijos Respublikos teisme prašo pripažinti tam tikrus sandorius negaliojančiais, be to, prašymus pateikusiam atsakovui „AS BluOr Bank“ nėra pareikšti reikalavimai Latvijos Respublikos teisme išnagrinėtoje byloje. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo „AS BluOr Bank“ atstovas pripažino, kad Lietuvos ir Latvijos teismuose nagrinėjamos bylos nėra tapačios.
6. Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl šios bylos teismingumo, Reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 3 dalis netaikytinos.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo „AS BluOr Bank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties, nutraukė.
8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas neturi teisės apskųsti nutarties dalies, kuria atmestas jo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą. Jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
10. Kasacinis teismas, įvertinęs padarinius, galinčius atsirasti nepagrįstai priėmus ieškinį su tarptautiniu elementu, konstatavo, kad tokia teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama tik su galutiniu teismo sprendimu, byloje jau atlikus visus CPK nustatytus procesinius bylos nagrinėjimo veiksmus, reikštų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) pažeidimą, nes nepagrįstai pradėtas ir užbaigtas teisminis procesas turėtų būti vėl iš naujo pradedamas kitoje valstybėje, o tai lemtų papildomas laiko sąnaudas ir didesnes bylinėjimosi išlaidas, galėtų kilti ieškinio senaties taikymo klausimas ir pan.
11. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas bylos apeliacine tvarka iš esmės neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl ginčo dalyko, t. y. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo „AS BluOr Bank“ prašymas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams patikrinimo ir ieškinio palikimo nenagrinėto, panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
13. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės pareikšti reikalavimai nėra tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susiję, tačiau ar taikytinos Reglamento „Briuselis I bis“ nuostatos, vertintina aplinkybė, jog ieškinį iki nemokumo bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo pareiškė ieškovė, o ne BUAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras ar nemokumo administratorius, ir ieškinys motyvuojamas tuo, kad buvo suteikta pirmenybė kitiems kreditoriams ir faktiškai restitucijos būdu tiesioginiai turtiniai reikalavimai nukreipiami atsakovams, veikiantiems ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, šiems atsakovams teigiant, kad ginčo sandoriai sudaryti remiantis sutartimis, kuriose nustatyta, kad ginčų sprendimas priklauso Latvijos Respublikos jurisdikcijai, todėl taikytinos Reglamento „Briuselis I bis“ nuostatos.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo „AS BluOr Bank“ prašymą dėl bylos teismingumo ir teisinių padarinių – ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto, nepagrįstai net preliminariai nevertino ir pirmiausia nenustatė, ar ieškovė yra subjektas (kreditorius), turintis teisinį ir faktinį suinteresuotumą – teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį, t. y. ar atitinka vieną iš esminių tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti sąlygų – vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką, kad galėtų ginčyti skolininko sudarytus sandorius, ir tik tada vertinti, ar tokio pobūdžio ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pareikšti turtiniai reikalavimai nukreipti Latvijoje veikiančioms atsakovėms ir reikalaujamos restitucijos taikymo atveju jos vykdymas būtų siejamas su Latvijos Respublikos jurisdikcija. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl netinkamai taikytų proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio teismingumo yra nepagrįstos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio teismingumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiama nutartimi buvo neteisėtai peržengtos civilinės bylos nagrinėjimo ribos ir pažeistas įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principas (CPK 18 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
15.2. Ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas civilinėje byloje (nors apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu byloje, turėjo vertinti teismingumo, o ne materialinio teisinio suinteresuotumo klausimą) yra grindžiamas ne Grūdų ir pašarų prekybos asociacijos arbitražo teismo (toliau – Arbitražo teismas) sprendimu, o Vilniaus apygardos teismo bankroto byloje patvirtintu kreditoriaus reikalavimu, neabejotinai reiškiančiu, kad ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę bei teisinį suinteresuotumą reikšti actio Pauliana (Pauliano ieškinys).
15.3. Iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų išaiškinimų išplaukia, kad kreditorius, kurio finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas bankroto byloje, gali būti nelaikomas subjektu, turinčiu materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti bankrutuojančios bendrovės sandorius actio Pauliana pagrindu; tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai šiuo klausimu.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas „AS BluOr Bank“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismų procesiniai sprendimai bankroto bylose neturi absoliučios res judicata galios, nes įstatymas ir teismų praktika palieka teisinę galimybę kelti net ir patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų peržiūrėjimo klausimą paaiškėjus naujoms reikšmingoms aplinkybėms. Tai reiškia, jog sprendimai dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje, kitaip nei kiti teismų procesiniai sprendimai, gali būti peržiūrimi ir keičiami.
16.2. Svarbu įvertinti, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. gegužės 12 d., o teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centrui įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d. Taigi, teikiant ieškinį bankroto byla dar nebuvo iškelta, o pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nebuvo priimtos kasaciniame skunde nurodomos nutartys dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje. Atitinkamai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir spręsdamas dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį, pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis tik ieškinyje nurodomu teiginiu, jog ieškovės reikalavimo teisė kyla iš Arbitražo teismo sprendimo.
16.3. Ieškovė kasaciniu skundu prašo tokios pačios procesinės pasekmės, kokia yra sukurta skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi – grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą. Tai reiškia, jog kasacinio skundo patenkinimas jokių procesinių pasekmių neturės – procesinis klausimas bet kokiu atveju bus grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas „SIA AOC Invest“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neišsprendė iš esmės nagrinėto klausimo ir pavedė tai padaryti pirmosios instancijos teismui, nėra jokios galimybės spręsti, kad skundžiama nutartimi buvo paneigtos kokios nors kitose įsiteisėjusiose nutartyse konstatuotos aplinkybės.
17.2. Ieškovė nenurodo konkrečių bankroto byloje priimtose nutartyse nurodytų faktinių aplinkybių, teiginių ar motyvų, kuriuos skundžiamoje nutartyje neva paneigė apeliacinės instancijos teismas. Byloje yra pateikta nutartis bankroto byloje, kuria patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas. Minėtoje nutartyje nėra jokių motyvų dėl ieškovės reikalavimo patvirtinimo, taip pat ir dėl jo kilmės. Todėl, nenustačius aplinkybių, kurias neva paneigė apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CPK 18 straipsnis.
18. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras prisidėjimu prie ieškovės UAB „Dognus“ kasacinio skundo prašo jį tenkinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų
19. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Bendroji taisyklė, apibrėžianti kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, ir yra saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius, kurie tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-969/2023, 22 punktas).
20. Pagal bendrąją taisyklę, tais atvejais, kai kasaciniu skundu ginčijama tik tam tikra dalis apeliacinės instancijos teismo argumentų, neginčijama procesinio sprendimo dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, atitinkami jos argumentai paliekami galioti dėl jų atskirai nepasisakant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria spręsta dėl teismingumo, motyvus
21. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Dognus“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, kuriais pasisakyta dėl galimo ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo byloje (ar ieškovė yra subjektas (kreditorius), turintis teisinį ir faktinį suinteresuotumą – teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį). Ieškovė neprašo pakeisti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo AS BluOr Bank prašymas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams patikrinimo ir ieškinio palikimo nenagrinėto, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
22. CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė teikti kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas).
24. Taigi teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, todėl sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pateikto kasacinio skundo pagrįstumo pirmiausia turi būti įvertinta, ar skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pasisakyta dėl tokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų daryti poveikį ieškovės teisėms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje.
25. Kasaciniu skundu ieškovė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalį, kuria apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės (kreditorės) neginčytinos ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Ieškovės teigimu, skundžiami apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai turės įtakos ieškovės padėčiai ir teisiniam vertinimui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamais motyvais padaryta išvada dėl jos turimos reikalavimo atsakovei teisės bus naudojama pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
26. Pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktą, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį (jos dalį) apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta apimtimi byla (klausimas) perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui perduota išspręsti klausimą dėl ieškinio teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėto. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, iškėlė tam tikras abejones dėl ieškovės reikalavimo teisės galiojimo, nereiškia, jog šis klausimas buvo išspręstas apeliacinės instancijos teisme, tai padaryti pavesta pirmosios instancijos teismui. Ieškovė turi visas procesines galimybes teikti teismui įrodymus ir paaiškinimus, susijusius su jos reikalavimo teise atsakovei bei ieškinio teismingumu Lietuvos Respublikos teismams.
27. Pagal nurodytas proceso teisės normas nėra reikšmingas apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria dar nebaigtas ginčo klausimo (ieškovės reikalavimo teisės galiojimo) teisinis vertinimas, apskųstų motyvų dėl grąžinimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėtumo peržiūrėjimas kasacine tvarka, kai byla jau grąžinta pirmosios instancijos teismui, nes šis teismas ir išnagrinės bylą šia apimtimi iš naujo ir pateiks savo nepriklausomą teisinį vertinimą, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Po kasacinio skundo priėmimo išaiškėjus teisiniam pagrindui skundą atsisakyti priimti ir dėl to teismui nusprendus kasacinį procesą nutraukti, kasacinis procesas baigiamas ne dėl šalių (ieškovės ar atsakovių) kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tačiau nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas buvo nutrauktas dėl tarpinės apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasaciniame teisme nėra sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės arba bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
29. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Egidija Tamošiūnienė
