Civilinė byla Nr. 3K–3–307/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.1.;
50.11.5;121.19.2 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. (V. B.), veikiančio nepilnametės J. B. vardu, ieškinį atsakovams Vilniaus pedagoginiam universitetui, J. Ž., G. M. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir bendrabučio kambario nuomos sutarčių, sudarytų su atsakovais, nutraukimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė: 1) nutraukti 2005 m. (be tikslesnės datos) Vilniaus pedagoginio universiteto ir atsakovų J. Ž. ir G. M. sudarytas bendrabučio patalpų nuomos sutartis Nr. 364 ir 365 anksčiau sutartyse nurodyto laiko – 2006 m. liepos 1 d.; 2) iškeldinti atsakovus J. Ž. ir G. M. iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), su jų daiktais; 3) įkeldinti į šią gyvenamąją patalpą J. B. su ieškovu ir ieškovo sutuoktine L. B.; 4) nukreipti teismo sprendimą vykdyti skubiai.
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. spalio 1 d. sudarytos neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi jo buvusiai sutuoktinei A. B. ir jų dukteriai J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), atsakovas Universitetas neterminuotai nuomos teise suteikė naudotis 17,45 kv. m bendrojo naudojimo ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Ieškovo santuoka su A. B. nutraukta 2002 m. vasario 18 d. teismo sprendimu. Dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (duomenys neskelbtini). A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties duktė pateko ieškovo ir giminaičių globon, nes vyko laidotuvės, vaikas dvasiškai išgyveno, sirgo. Ieškovas su dukteria 2005 m. rugpjūčio 20 d. bandė patekti į ginčo patalpas, tačiau spynos buvo pakeistos. Antstolis 2005 m. rugsėjo 20 d. pagal atsakovo prašymą aprašė mirusiosios namų apyvokos daiktus, jie yra saugomi specialioje patalpoje. Universitetas 2005 m. (be tikslesnės datos) su atsakovais J. Ž. ir G. M. sudarė terminuotas nuomos sutartis, nors tokios teisės neturėjo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) įkeldino ieškovą V. B. ir jo nepilnametę dukterį J. B. į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini); 2) atmetė ieškinio reikalavimą nutraukti 2005 m. (be tikslesnės datos) Vilniaus pedagoginio universiteto ir atsakovų J. Ž. ir G. M. sudarytas bendrabučio patalpų nuomos sutartis Nr. 364 ir 365 anksčiau sutartyse nustatyto laiko – 2006 m. liepos 1 d.; 3) iškeldino atsakovus J. Ž. ir G. M. iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); 4) paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą įkeldinti į šias gyvenamąsias patalpas ieškovo V. B. sutuoktinę L. B.; 5) priteisė atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui iš ieškovo 339,44 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo – 33,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto – 41,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimo dalį dėl ieškovo ir jo nepilnametės dukters įkeldinimo ir atsakovų iškeldinimo nukreipė vykdyti skubiai.
Teismas konstatavo, kad ieškovo duktė buvo neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.610 straipsnio nuostatas, iškeldinta iš ginčo gyvenamosios patalpos. Teismas, konstatavęs, kad A. B. ir jos nepilnametei dukteriai buvo išnuomotos valstybei nuosavybės teise priklausiusios gyvenamosios patalpos, kurias atsakovas Universitetas valdė, naudojo ir disponavo patikėjimo teise, tokių patalpų nuomos santykiams taikė CK 6.591 straipsnio nuostatas. Teismas sprendė, kad J. B., kaip nuomininkės šeimos narei, turėjo būti palikta teisė į ginčo patalpas visam išvykimo laikui, kol ji gyveno pas ją globoti pradėjusį tėvą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. B. yra nepilnametė, neturi visiško veiksnumo ir negali pati įgyvendinti visų savo teisių ir pareigų, kad teisiškai reikšmingus veiksmus už tokius asmenis atlieka jų tėvai ar globėjai, kad nepilnamečių asmenų gyvenamoji vieta turi būti kartu su jų tėvais ar globėjais, konstatavo, kad J. B. viena nuomininkės šeimos narės teisėmis negali naudotis, todėl ieškovas be nuomotojo sutikimo turi teisę apsigyventi toje patalpoje.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė nuomos sutarčių su atsakovais nutraukimo pagrindo, todėl atmetė šį reikalavimą. Be to, šių sutarčių terminas yra pasibaigęs ir bylos nagrinėjimo metu sutartys neturi įtakos ieškovo ir jo dukters teisėms ir pareigoms. Teismas nurodė, kad atsakovai iš ginčo gyvenamųjų patalpų iškeldinti jau pasibaigus jų teisėms naudotis patalpomis, nes į šias turi būti įkeldinti ieškovas ir jo duktė.
Teismas nurodė, kad ieškovas nepatikslino reikalavimo dėl L. B. įtraukimo į bylą, siekiant ją įkeldinti į ginčo patalpas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo įgalinimus veikti sutuoktinės vardu ir interesais, todėl, konstatavęs, kad šį reikalavimą už L. B. pareiškė neįgaliotas vesti bylą asmuo, reikalavimą paliko nenagrinėtą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Universitetas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 266 straipsnį draudžiama teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Vilniaus pedagoginiam universitetui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 17 d. potvarkiu Nr. 1101p. Potvarkyje tiksliai neapibrėžtos Vilniaus pedagoginio universiteto teisės ir pareigos valdant, naudojantis ir disponuojant šiuo turtu. Vilniaus pedagoginio universiteto Statuto 152 punkte nustatyta, kad valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų perduotą turtą Universitetas valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise, kurią nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti įstatymai. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524, nustatyta, kad sprendimus dėl valstybės turto nuomos konkurso būdu priima ir konkursus organizuoja turto valdytojai. Valstybės mokslo ir studijų institucijos sprendimus priima Švietimo ir mokslo ministerijos rašytiniu sutikimu. Turto valdytojo sprendimas išnuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą turi būti suderintas su Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teismas turėjo įtraukti valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančius asmenis į procesą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 straipsnio 1 dalis). To nepadaręs, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
J. B. nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti jokių teisių į ginčo patalpas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme neįtvirtinta galimybė fiziniams asmenims paveldėti tokį turtą ar iš jo kylančias turtines teises. Taip nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000.
Teismas dėl šių argumentų nepasisakė (CPK 270 straipsnio pažeidimas).
3. Teismas pažeidė CPK 178 straipsnį. Teismai ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo bute jis dažnai lankėsi su dukteria iki atsakovas pakeitė ginčo gyvenamųjų patalpų durų spyną, vertino kaip įrodymą, nors ši aplinkybė nebuvo pagrįsta kokiais nors įrodymais. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, taip perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovui.
4. Mirus A. B., o J. B. išvykus gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrūko (CK 6.609 straipsnio 3 dalis). Teismai netinkamai aiškino šią teisės normą.
J. B. savo valia iš nuomojamos patalpos išvyko gyventi kitur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, teismui nustačius faktą, jog nuomininkas ar jo šeimos nariai gyvena ne nuomojamoje patalpoje, nuomos sutarties pasibaigimui neturi reikšmės aplinkybė, kad ne visi nuomininko daiktai yra išgabenti, o patalpa būna kartais jo naudojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1224/2001).
Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad per CK 6.602 straipsnio nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo A. B. mirties jis būtų kreipęsis į Vilniaus pedagoginį universitetą dėl nuomininkės A. B. pakeitimo jos dukteria.
Daiktų palikimas patalpoje nesprendžia sutarties nutraukimo klausimo. CK 6.609 straipsnio 3 dalies prasme sutarties pripažinimo nutraukta pagrindas yra nuomininko ar jo esamų ar buvusių šeimos narių išvykimas. Tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-231/2001, 3K-3-1224/2001.
5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.591 straipsnį. Teismas CK 6.591 straipsnio 2 dalies 5 punktą aiškino ir taikė nesistemiškai, atskirtai nuo viso CK 6.591 straipsnio.
Ieškovas neinformavo Vilniaus pedagoginio universiteto apie laikiną J. B. išvykimą iš nuomojamų patalpų, todėl atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas dukterį visam laikui perėmė savo globon. Ieškovas negyveno ginčo patalpose, turi kitą gyvenamąją vietą. Atsakovas mano, kad ieškovo duktė išvyko gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis).
Teismas nurodė, kad visas įmokas, susijusias su gyvenamosiomis patalpomis, ieškovas buvo sumokėjęs iki 2005 m. rugsėjo 20 d. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 19 buvo mokesčių už komunalines paslaugas skola.
CK 6.591 straipsnio 7 dalies norma leidžia teigti, kad ieškovo dukters teisė į nuomojamą būstą išnyko dėl to, kad, mirus nuomininkei A. B., nutrūko Vilniaus pedagoginio universiteto ir jos sudaryta nuomos sutartis.
6. Teismas klaidingai CK 6.609 straipsnio 3 dalies taikymą siejo su CK 6.609 straipsnio 1 dalimi ir nepagrįstai nurodė, kad, nuomininkui neįspėjus nuomotojo apie išvykimą, nuomos sutartis negali nutrūkti CK 6.609 straipsnio 3 dalies pagrindu.
7. Teismai taikė normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomą. Ginčo patalpa yra bendrabučio patalpa, todėl teismai turėjo taikyti CK VI knygos ketvirtojo skirsnio normas. Bendrabučio gyvenamųjų patalpų nuomai CK nustato specialų teisinį režimą.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimų į kasacinį skundą ieškovas prašė atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Pagal CK 4.110 straipsnį turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose. Dėl to atsakovo argumentas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų atmestinas.
2. Atsakovas nenurodė CPK 270 straipsnio pažeidimų, išdėstė tik savo subjektyvią nuomonę dėl įrodymų vertinimo.
3. Gindami nepilnametės ieškovo dukters interesus, teismai gynė ir viešąjį interesą.
4. Tiek ieškovas, ties atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, nei pateikė ieškovas. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo esamus įrodymus ir dėl jų pasisakė.
5. Argumentą, kad teismas netinkamai taikė CK 6.609 straipsnį, kasatorius grindė subjektyviu faktinių aplinkybių ir su jomis susijusių įstatymo normų supratimu. Kasatorius dėl CK 6.609 ir 6.591 straipsnio pakartojo apeliacinio skundo argumentus, kuriuos išsamiai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas ir juos atmetė.
k o n s t a t u o j a :
V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2002 m. spalio 1 d. sudarytos neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi buvusiai ieškovo sutuoktinei A. B. ir jų dukteriai J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), atsakovas Universitetas neterminuotai išnuomojo 17,45 kv. m bendrojo naudojimo ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Ieškovo santuoka su A. B. nutraukta 2002 m. vasario 18 d. teismo sprendimu. Dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina (duomenys neskelbtini). A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Universitetas 2005 m. (be tikslesnės datos) su atsakovais J. Ž. ir G. M. sudarė terminuotas nuomos sutartis.
VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas turėjo įtraukti valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančius asmenis į procesą trečiaisiais asmenimis. Tačiau kasatorius nenurodo, kokia valstybės institucija atlieka šias funkcijas ir kas turi būti įtrauktas dalyvauti byloje.
1. Vyriausybės 1992 m. lapkričio 17 d. potvarkiu Nr. 1101p Vilniaus pedagoginiam universitetui perduotas 8-asis bendrabutis (duomenys neskelbtini). Šiuo potvarkiu atsakovui perduotas pastatas, kurio patalpos turi specialią paskirtį – jos yra gyvenamosios.
Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2075 patvirtinto Vilniaus pedagoginio universiteto statuto (toliau – Statutas) 152 punkte nustatyta, kad valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų perduotą turtą universitetas valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise, kurią nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti įstatymai. Kasatorius teisingai nurodo, kad bendrabučio pastatą atsakovas valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Tačiau šioje normoje yra ir kita nuostata – kad šios patikėjimo teisės turinį nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti įstatymai. Tai reiškia, kad į juose nustatytą teisinį reglamentavimą turi būti atsižvelgta.
1.1. Aukštojo mokslo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant, nustato šis ir kiti įstatymai. Taigi šioje normoje nedetalizuojama turto patikėjimo teisės turinio apimtis. Ji turi būti nustatyta remiantis kitais įstatymais.
1.2. Turto patikėjimo teisė reglamentuojama kitame įstatyme – Civiliniame kodekse, konkrečiai jo 4.106–4.110 straipsniuose. CK 4.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Statuto 1 punkte nustatyta, kad Vilniaus pedagoginis universitetas yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Taigi atsakovui perduoto bendrabučio (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisės turinį apibrėžia jo įstatai bei kiti norminiai aktai. Atsakovas privalo laikytis įstatymų nustatyto reglamentavimo, nes Statuto 10.11 punkte nustatyta, kad Universitetas turi teisę turtą naudoti bei disponuoti juo įstatymų nustatyta tvarka.
2. Minėta, kad bendrabučio patalpos yra skirtos asmenims gyventi. Gyvenamųjų patalpų nuoma reglamentuojama CK XXXI skyriaus normose. Jomis būtina vadovautis nustatant atsakovo patikėjimo teisės į bendrabučio patalpas turinį.
CK 6. 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Pagal šią įstatymo nuostatą materialųjį teisinį interesą turi atsakovas Universitetas (nuomotojas) bei mirusios nuomininkės šeimos narė – jos duktė J. B.
CK 6. 578 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu. Minėta, kad atsakovas bendrabučio pastatą valdo turto patikėjimo teise. Universitetas bendrabučio patalpų nuomotoju tapo pagal Vyriausybės 1992 m. lapkričio 17 d. potvarkį Nr. 1101p, kuriuo jam perduotas bendrabutis. Atsakovas yra teisėtas nuomotojas, todėl jis yra vienintelis ir visavertis valstybės atstovas šioje byloje.
3. Statuto 4 punkte nustatyta, kad Universitetas yra juridinis asmuo. Statuto 10.11 punkte nustatyta, kad Universitetas turi teisę naudotis kitomis juridinio asmens teisėmis, nustatytomis įstatymuose ir teisės aktuose.
CK 2.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pagal šią įstatymo normą Universitetas yra visavertis atsakovas, todėl valstybės institucijos įtraukimas dalyvauti byloje nebuvo būtinas.
4. Atsakovas patalpą gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomojo A. B. ir jos dukteriai J. B. Ieškovas pareiškė reikalavimą tuo pagrindu, kad jo dukteriai kliudoma gyventi išnuomotoje patalpoje. Atsakovas pateikė atsikirtimus, kad ieškovo duktė po motinos mirties išvyko gyventi kitur, todėl gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrūko. Taigi atsakovas remiasi CK 6.609 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Teismai konstatavo, kad ieškovo duktė J. B. iš gyvenamosios patalpos neišvyko gyventi kitur. Šios esminės aplinkybės konstatavimas lemia nuomininko šeimos nario teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Aplinkybių, ar teismai padarė teisingas išvadas dėl ieškovo dukters J. B. išvykimo iš gyvenamosios patalpos gyventi kitur ir šių aplinkybių santykio su kitomis kasatoriaus nurodomomis teisės normomis, kasacinis teismas nenagrinėja, nes pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija taip pat atskirai neanalizuoja, nes jie yra nereikšmingi sprendžiant šios bylos proceso šalių ginčą ir nedaro įtakos bylos baigčiai.
5. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Dangutė Ambrasienė
Egidijus Laužikas
