Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-312/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

95.3; 121.20 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Tikroji vaivorykštė“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. T. ieškinį atsakovui UAB „Transnetas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“, finansų maklerio įmonei „Finvesta“, J. T., R. L., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2000 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Transnetas“ 2000 m. lapkričio 8 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus:

1) atleisti direktorių R. L. iš darbo 2000 m. lapkričio 9 d. pagal DSĮ 28 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu);

2) skirti UAB „Transnetas“ direktoriumi A. V. nuo 2000 m. lapkričio 10 d., įgalioti V. V. sudaryti papildomo darbo 0,5 etato sutartį su naujai paskirtu direktoriumi A. V. nustatant 1000 Lt mėnesio atlygį;

3) įgalioti R. L. dalyvauti 2000 m. lapkričio 8 d. įvyksiančiame UAB „Vaivorykštė“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti „taip“ dėl prezidento J. T. įgaliojimų sustabdymo ir dėl UAB „Vaivorykštė“ prekybos tabako gaminiais filialo administracijos pertvarkymų.

Skundžiamų nutarimų priėmimo ir ieškinio pareiškimo metu ieškovė buvo UAB „Transnetas“ akcininkė, valdžiusi 80 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų (40 proc.). Ieškovė nurodė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo bendrovės akcininkai V. V., turintis 80 paprastųjų vardinių akcijų, ir A. V., turintis 40 bendrovės akcijų, – iš viso 60 proc. Ieškovei nebuvo pranešta apie 2000 m. lapkričio 8 d. akcininkų susirinkimo vietą ir laiką, ji nebuvo supažindinta su susirinkimo darbotvarke. Klausimas dėl įgaliojimų suteikimo R. L. balsuoti UAB „Vaivorykštė“ akcininkų susirinkime nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2000 m. lapkričio 8 d., t. y. UAB „Transnetas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu, UAB „Transnetas“ buvo trys akcininkai: ieškovė V. J. T., turinti 40 proc. akcijų, V. V., turintis 40 proc. akcijų, ir A. V., turintis 20 proc. akcijų. 2000 m. lapkričio 8 d. UAB „Transnetas“ visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo du akcininkai – V. V. ir A. V., bendrai turintys 60 proc. balsų. Susirinkime buvo priimti nutarimai dėl bendrovės direktoriaus atleidimo iš darbo, kito direktoriaus paskyrimo bei įgaliojimų balsuoti kitos bendrovės, kurios akcijų dalį valdo UAB „Transnetas“, akcininkų susirinkime suteikimo. Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, akcininkai turi teisę reguliuoti tarpusavio santykius susitarimais. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, nustatyta aplinkybė (prejudicinis faktas), kad UAB „Transnetas“ akcininkų tarpusavio susitarimu apie šaukiamą susirinkimą buvo žodžiu informuojamas kiekvienas akcininkas. Apie 2000 m. lapkričio 8 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovei buvo pranešta praktikoje nusistovėjusiu būdu – žodžiu, taigi jai apie susirinkimą buvo žinoma. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Transnetas“ įstatų 7.16, 7.3.15 ir 7.3.16 punktų nuostatos, pagal kurias nutarimams dėl bendrovės direktoriaus ir kitų administracijos darbuotojų atleidimo ir paskyrimo bei bendrovės atstovo skyrimo priimti reikalinga kvalifikuota 3/4 balsų dauguma, prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalių imperatyviosioms nuostatoms, todėl negalėjo būti taikomos. 2000 m. lapkričio 8 d. akcininkų susirinkimo nutarimams priimti pagal įstatymą pakako paprastos balsų daugumos. Susirinkime dalyvavo 60 proc. balsų turintys akcininkai, balsavę už nutarimų priėmimą. Ieškovė turėjo 40 procentų balsų suteikiančių akcijų, todėl jos dalyvavimas susirinkime ir balsavimas „prieš“ nebūtų turėjęs įtakos susirinkimo rezultatams. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. spalio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu, kurį 2005 m. sausio 11 d. patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, visos tuo metu ieškovės turėtos UAB „Transnetas“ akcijos (720 vnt.) buvo parduotos UAB „Tikroji vaivorykštė“. Šis aktas nėra nuginčytas. Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo momento ieškovė nebėra UAB „Transnetas“ akcijų savininkė, todėl nebeturi reikalavimo teisės ginčyti UAB „Transnetas“ akcininkų susirinkimo nutarimus. Be to, UAB „Transnetas“, kuriai ieškovė pareiškė ieškinį, 2005 m. vasario 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu yra reorganizuota. Šios bendrovės teises ir pareigas perėmė UAB „Tikroji vaivorykštė“. 2005 m. balandžio 20 d. UAB „Transnetas“ išregistruotas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovui nebuvo apribojimų vykdyti reorganizavimą. Ieškovė, teismui pasiūlius pakeisti atsakovą tinkamu, atsisakė tai padaryti, todėl teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį atmetė (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės V. J. T. ir trečiojo asmens J. T. apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 14 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas dar 2000 m. gruodžio 8 d., byla buvo pradėta teisėtai, todėl turi būti išnagrinėta vadovaujantis CPK nustatytomis taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl ieškovo ir atsakovo netinkamumo, taip pat nustatė, kad UAB „Transnetas“ 2000 m. lapkričio 8 d. visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų reikalavimų tiek dėl susirinkimo sušaukimo, tiek dėl balsavimo tvarkos priimant ieškovės skundžiamus nutarimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, jog, reorganizavus juridinį asmenį, kuris buvo pradinis atsakovas, ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl kurio byla galėjo būti netinkamai išnagrinėta. Teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje turėjo būti taikomas ne CPK 45, o 48 straipsnis, nes šiuo atveju yra procesinių teisių perėmimas – pradinio atsakovo UAB „Transnetas“ teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė UAB „Tikroji vaivorykštė“. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: atsakovo UAB „Transnetas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2002 m. vasario 19 d. protokolas ir UAB „Transnetas“ reorganizavimo sąlygos. UAB „Transnetas“ reorganizavimo sąlygų 9-12 punktuose tiesiogiai nustatyta, kad UAB „Transnetas“ reorganizavimo būdas yra prijungimas ir kad po reorganizavimo veiklą toliau tęsia UAB „Tikroji vaivorykštė“. Reorganizavimo sąlygose taip pat nurodyta, kad UAB „Transnetas“ teisės ir pareigos pereina UAB „Tikroji vaivorykštė“ nuo naujų jos įstatų įregistravimo ir UAB „Transnetas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Pagal Reorganizavimo sąlygų 14 punktą UAB „Tikroji vaivorykštė“ po reorganizavimo suteikia visiems savo akcininkams vienodas teises, nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir Civiliniame kodekse. Teisėjų kolegija konstatavo, kad procesinių teisių perėmimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 48 straipsnio reikalavimais. Procesinių teisių perėmimas pagal CPK 48 straipsnį galimas bet kurioje proceso stadijoje ir sprendžiamas teismo, nagrinėjančio bylą iniciatyva, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas CPK 48 straipsnio nuostatų, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Byla galėjo būti išnagrinėta iš esmės tik esant tinkamam atsakovui. UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ atstovo dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, proceso teisės normų prasme yra netinkamas, nes dėl tokios procesinės padėties buvo suvaržytos jų, kaip atsakovų, procesinės teisės, nustatytos CPK 41 ir 42 straipsniuose, taip pat ieškovės teisė prašyti teismą išnagrinėti jos reikalavimą tinkamam atsakovui. Konstatavusi esminį proceso teisės normų pažeidimą, kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėjo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo netinkamumo, neatsižvelgdamas į tai, kad šis argumentas buvo vienas iš pagrindinių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo J. T. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo ir atsakovo netinkamumo neskundė. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas yra netinkamas, ir šiam neskundžiant tokios teismo išvados, ieškovo tinkamumo klausimas yra išspręstas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą laikytina priimta vien formaliais pagrindais, t. y. pažeidžiant CPK 328 straipsnio reikalavimus. Be to, nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo (ieškovo, neturinčio reikalavimo teisės), atsakovo tinkamumo klausimas tampa nereikšmingas, taigi apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl atsakovo tinkamumo ir taip padarė esminį proceso teisės pažeidimą, neteisingai aiškino ir taikė CPK 329 straipsnio 1 dalį.

2. Apeliacinis teismas netinkamai aiškino akcininkų neturtines teises reglamentuojančias CK ir Akcinių bendrovių įstatymo normas. Teismas teisingai nurodė, kad ši civilinė byla buvo pradėta teisėtai, nes tuo metu ieškovė buvo atsakovo UAB „Transnetas“ akcininkė, tačiau teismo išvada, kad ieškovė, perleidusi akcijas, tebeturi akcininko neturtines teises, yra nepagrįsta. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė nepriklauso nė vienai nurodytai asmenų kategorijai ir nenurodė, kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ji turi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Perleidusi akcijas, ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, teismo sprendimas jai negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes jos gali kilti tik UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir jos vieninteliam akcininkui A. V. Ieškovė nėra ir nebuvo UAB „Tikroji vaivorykštė“, perėmusios UAB „Transnetas“ teises ir pareigas, akcininkė. Be to, ji nėra ir UAB „Vaivorykštė“, kurios akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti ieškovės ginčijamu UAB „Transnetas“ akcininkų susirinkimo 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo įgaliotas R. L., akcininkė. Apeliacinis teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad ieškovas, nebūdamas teisėtas atsakovo akcininkas, neturi teisės ginčyti šios bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2003).

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai privalo aiškinti ir taikyti teisės normas atsižvelgdami į jų sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis bei teisės normų tikslus. Ieškovės ginčijami akcininkų susirinkimo nutarimai buvo priimti personalijų (UAB „Transnetas“ ir jos dukterinės įmonės UAB „Vaivorykštė“ vadovų), t. y. neturtinio pobūdžio, klausimais. Bendrovės vadovas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių bendrovės pelningą veiklą, nuo šio asmens sėkmingo darbo priklauso ir bendrovės akcininkų turtiniai bei neturtiniai interesai. Taip pat svarbus yra ir tinkamas dukterinių bendrovių valdymas. Atsižvelgiant į tai bei sistemiškai aiškinant CK 2.82 straipsnio 4 dalies ir Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, įtvirtinančias akcininko teises skųsti bendrovės valdymo organų nutarimus, palyginus šias nuostatas su Akcinių bendrovių įstatymo 5 (Patronuojanti ir dukterinė bendrovės), 15 (Turtinės akcininkų teisės), 20 (Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija) ir 34 (Valdybos kompetencija) straipsniais, darytina išvada, kad tik esami bendrovės akcininkai gali paskirti bendrovės vadovą ir spręsti dėl dukterinių bendrovių valdymo. Be to, tik esami akcininkai gali revizuoti praėjusio laikotarpio bendrovės valdymo organų nutarimus neturtiniais klausimais, jeigu šie nutarimai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo tinkamumo klausimą, klaidingai vadovavosi CPK 45, o ne 48 straipsniu, yra nepagrįstas. CPK 45 straipsnis yra specialioji norma, nustatanti netinkamos šalies pakeitimo atvejus, tvarką ir jos nesilaikymo pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 45 straipsnį ir, ieškovei nesutikus su teismo pasiūlymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės ir ieškinį atmetė. CPK 45 straipsnio norma, reglamentuojanti netinkamo atsakovo pakeitimą tinkamu, yra imperatyvi ir nesuteikia teismui teisės, ieškovui prieštaraujant, savo iniciatyva pakeisti atsakovą. Be to, tai prieštarautų civilinio proceso dispozityvumo principui (CPK 13 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ dalyvavimas šioje byloje trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais, suvaržė jų procesines teises, yra nepagrįsta. Šioms bendrovėms teisme atstovavęs A. V. neprašė ginti jų teises, nes nemanė, kad jos buvo suvaržytos.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 išaiškino, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminacijos draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2-252/2006 pagal ieškovės V. J. T. ieškinį UAB „Vaivorykštė“ dėl visuotinių akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais 2006 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamos ieškovės. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažeidė vienodos teismų praktikos formavimo principą (CPK 4 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Trečiasis asmuo UAB „Vaivorykštė“ pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Ieškovė ir kiti dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą, remiantis Civilinio proceso kodekso 351 straipsniu, nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė 2000 m. gruodžio 8 d. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Transnetas“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimų dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir kito direktoriaus paskyrimo bei įgalinimų bendrovės darbuotojui balsuoti dukterinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikimo pripažinimo negaliojančiais. Skundžiamų nutarimų priėmimo ir ieškinio pareiškimo metu ieškovė buvo UAB „Transnetas“ akcininkė, valdžiusi 40 proc. bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. 2004 m. spalio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu, 2005 m. sausio 11 d. patvirtintu teisėjo, visos ieškovės turėtos UAB „Transnetas“ akcijos (720 vnt.) buvo parduotos UAB „Tikroji vaivorykštė“. UAB „Transnetas“, kuriai ieškovė pareiškė ieškinį, 2005 m. vasario 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu buvo reorganizuota. Šios bendrovės teises ir pareigas perėmė UAB „Tikroji vaivorykštė". 2005 m. balandžio 20 d. UAB „Transnetas“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstą teismo sprendimą tik teisės taikymo aspektu.

CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo nustatytų ribų. Tai reiškia, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ne visa bylos apimtimi, o tik dviem aspektais. Pirma, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Antra, ex officio tikrinama, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje pirmiausia yra proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, aiškinimas ir taikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais atvejais ir tik CPK 327 straipsnyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. E. Ž., bylos Nr. 3K-3-93/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-576/2004).

Iš kasaciniu skundu skundžiamos Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 14 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl esminio procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Nutartyje konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl to, kad, reorganizavus juridinį asmenį, kuris buvo pradinis atsakovas, ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl kurio byla galėjo būti netinkamai išnagrinėta, ir nurodė, kad šioje byloje turėjo būti taikomas ne CPK 45, o 48 straipsnis, nes šiuo atveju yra procesinių teisių perėmimas – pradinio atsakovo UAB „Transnetas“ teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė UAB „Tikroji vaivorykštė“. Apeliacinės instancijos teismas, teisingai apibrėždamas taikytiną teisę, kai nustatomas teisinio santykio šalies pasitraukimo iš bylos faktas, be to, turėjo vertinti apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo ieškinį atmetė pripažinęs ieškovę praradusia materialinį teisinį interesą byloje dėl to, jog ji, 2004 m. spalio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu, 2005 m. sausio 11 d. patvirtintu teisėjo, pardavus jos turėtas akcijas, neteko UAB „Transnetas“ akcininkės teisinio statuso (Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnis, 1998 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. VIII-666 redakcija).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui įvertinus pirmiau nurodytus faktus ir konstatavus, jog ieškovė praradusi materialinį teisinį interesą byloje, svarstytina, ar netinkamas CPK 45 straipsnio taikymas yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar, tokį pažeidimą konstatavus ir taikant proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), galima spręsti, jog nėra teisinių pagrindų naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

Dėl šių teisinių argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl bylų nagrinėjimo apeliacijoje ribų (CPK 320 straipsnis) ir, be pakankamo teisėto pagrindo naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo, pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nesilaikė šioje nutartyje nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse formuojamos procesinių teisės normų taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 14 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui naujos sudėties (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo ieškinį atmetė pripažinęs ieškovę praradusia materialinį teisinį interesą byloje dėl to, jog ji, 2004 m. spalio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu, 2005 m. sausio 11 d. patvirtintu teisėjo, pardavus jos turėtas akcijas, neteko UAB „Transnetas“ akcininkės teisinio statuso, turi atkreipti dėmesį į tai, jog Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra nurodęs, kad viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje yra ieškovo tinkamumo klausimas, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas, bylos Nr. 3K-3-630/2004).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas