Dėl antstolio teisės tęsti po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo vykdymo veiksmus, pradėtus iki šios bylos iškėlimo, ir tokių veiksmų atlikimo teisinių padarinių

Civilinė byla Nr. e3K-3-22-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04399-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo pareiškėjos Ž. M. bankroto byloje pagal suinteresuoto asmens antstolio prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“, antstoliai N. B. ir V. Z.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio teisės tęsti po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo vykdymo veiksmus, pradėtus iki šios bylos iškėlimo, ir tokių veiksmų atlikimo teisinių padarinių.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Z. prašė teismo leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras: leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjai UAB „Limesa“. Trečiasis asmuo paaiškino, kad, vykdant skolininkei (pareiškėjai) Ž. M. priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių, 2014 m. gruodžio 22 d. 12:07:12 val. pasibaigusiose varžytynėse turtas parduotas už 28 738,99 Eur pirkėjai UAB „Limesa“. Turto pardavimo iš varžytynių aktas nesurašytas, nes pareiškėja apskundė antstolio veiksmus, tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi jos skundas buvo atmestas. Vėliau Mažeikių rajono apylinkės teismui priėmus nagrinėti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, vykdomoji byla buvo sustabdyta iki nutarties iškelti ar atsisakyti kelti šią bylą.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjai Ž. M. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Dėl to trečiasis asmuo prašė leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjai, nes dalyvė varžytynėse sumokėjo mokestį iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo ir kreditoriaus AB DNB banko vardu prašė leisti antstoliui užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių procedūrą. Suinteresuotas asmuo antstolė N. B. sutiko su tokiu antstolio V. Z. prašymu. Bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ ir pareiškėja prašymui nepritarė, nes manė, kad turto pardavimo klausimus turi spręsti kreditorių susirinkimas; bankrutuojantis asmuo, nesutikdamas su antstolio nustatyta turto pardavimo kaina, jau buvo apskundęs antstolio veiksmus; be to, praėjo gana ilgas laiko tarpas tarp antstolio pradėtų vykdymo bylos veiksmų ir atlikto turto vertinimo, todėl tikslinga pakartoti nepriklausomą turto vertinimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi netenkino antstolio prašymo. Teismas pažymėjo, kad tiek vykdomojoje, tiek fizinio asmens bankroto byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai Ž. M. priklausančio nekilnojamojo turto (buto) vertės, todėl būtų labiau užtikrinti ir kreditorių, ir skolininkės interesai, jeigu būtų atliktas pakartotinis parduodamo turto vertinimas bei šis turtas parduotas pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą turto pardavimo kainą. Skolininko nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimas, pardavus įkeistą turtą, tenkinamas pirmiausia, todėl jis turi būti suinteresuotas parduoti įkeistą turtą už kaip galima didesnę kainą.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio V. Z. atskirąjį skundą, 2015 m. liepos 21 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir antstolio prašymą tenkino – leido baigti vykdomojoje byloje pradėtus vykdymo veiksmus: sudaryti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjai UAB „Limesa“, o gautą 28 738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju varžytynės buvo pasibaigusios dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme 2014 m. gruodžio 30 d., o varžytynių Nr. 59673 dalyvio mokestis (1320,67 Eur) į antstolio V. Z. depozitinę sąskaitą pervestas 2014 m. gruodžio 23 d. Antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą iki įsiteisės nutartis iškelti (atsisakyti iškelti) fiziniam asmeniui bankroto bylą, todėl negalėjo atlikti vykdymo veiksmų, tarp jų ir varžytynių akto tvirtinimo, sumokėjus per įstatyme nustatytus terminus už varžytynėse įsigytą turtą, ir parduoti turto. Kadangi varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tai teismas gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad turto įkainojimą pareiškėja galėjo ginčyti CPK nustatyta tvarka, todėl jos argumentus dėl turto kainos pripažino neturinčiais teisinės reikšmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą. Pareiškėjai priklausantis nekilnojamojo turto objektas parduotas už 28 738,99 Eur, nors pradinė jo pardavimo kaina buvo 13 206,67 Eur. Teismas nurodė ir tai, kad tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra objektyvaus pagrindimo, jog buto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, lemtų didesnę jo kainą. Be to, organizuojant naujas šio turto varžytynes, būtų pažeistos ne tik hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai, bet padidėtų vykdymo išlaidos.

Teismas nurodė ir tai, kad hipotekos kreditorius AB DNB bankas turi 138 322,03 Eur reikalavimą pareiškėjai, varžytynėse turtas parduotas už 28 738,99 Eur, taigi kiti kreditoriai negalės pretenduoti į šias lėšas, gautas pardavus skolininkės turtą. Dėl to nėra pagrindo saugoti lėšas teismo depozitinėje sąskaitoje ir pervesti jas bankroto administratoriui, nes, leidus baigti su varžytynėmis susijusius vykdymo veiksmus, visą darbą dėl įkeisto turto pardavimo bus atlikęs antstolis, todėl bankroto administratoriui nepriklausys atlygis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja Ž. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 20 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu sumokamas varžytynių dalyvio mokestis iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas gali leisti baigti pradėtų veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju teismas leido antstoliui ne pervesti lėšas į tokią sąskaitą, bet gautas lėšas paskirstyti CPK nustatyta tvarka, o tai neatitinka FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatos. Įstatymų leidėjas nustatė, kad, sprendžiant bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo klausimą, dalyvauja kreditorių susirinkimas, jis tvirtina pradinę turto kainą. Tenkinus antstolio prašymą, kreditorių susirinkimas būtų eliminuojamas spręsti turto pardavimo klausimą. Kasatorė pažymi, kad kreditoriai neturi duomenų apie šio turto rinkos vertę, jos nustatymo metodiką. Kasatorė mano, kad šiuo atveju antstolis atstovauja išimtinai hipotekos kreditoriui ir tenkina savo patirtas vykdymo išlaidas, taip aplenkdamas kitų kreditorių interesus. Kasatorė pažymi ir tai, kad praėjo nemažai laiko nuo vykdymo veiksmų pradžios ir turto vertinimo, todėl būtų tikslinga atlikti naują turto vertinimą

FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata antstoliui suteikia išimtinę teisę baigti vykdymo veiksmus, pradėtus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra imperatyvi taisyklė. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas antstolio prašymą, neatsižvelgė į tai, kad kasatorė nesutiko su parduodamo turto kaina, buvo pažeisti kreditorių interesai dėl teisės kreditorių susirinkime spręsti turto pardavimo klausimus; sumažino kreditoriams dalytino turto dalį dėl antstoliui mokėtino atlyginimo už varžytynes. Kasatorė paaiškino, kad neskundė apeliacine tvarka teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nes prasidėjo bankroto procesas ir ji tikėjosi, jog šis klausimas bus išspręstas bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į šias aplinkybes. Dėl to kasatorė daro išvadą, kad teismas neturėjo pagrindo leisti antstoliui baigti pradėtus veiksmus.

Antstolis neturi teisės skųsti atskiruoju skundu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, nes jis nėra fizinio asmens bankroto bylos dalyvis. Dėl to teismui atsisakius išduoti leidimą baigti vykdymo veiksmus, antstolis neturėjo teisės pateikti atskirąjį skundą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nepagrįsta kasatoriaus pozicija, kad antstolio veiksmais tenkinami tik hipotekos kreditoriaus interesai ir pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Iš hipoteka įkeisto turto pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, pardavus kasatorei priklausiusį butą, tenkinama tik nedidelė dalis hipotekos kreditoriaus reikalavimų, todėl nėra objektyvios galimybės tenkinti iš šių lėšų kitų kreditorių interesų. Net ir pardavus hipoteka įkeistą turtą bankroto proceso metu, už jį gautos lėšos būtų skirtos tik hipotekos kreditoriaus interesams tenkinti. Kasacinio skundo teiginys, kad būtina iš naujo atlikti turto vertinimą, nepagrįstas, nes kasatorė niekaip nepagrindė, kad antstolio nustatyta turto vertė netiksli, iki šios dienos yra pakitusi ir pan. Naujas turto vertinimas tik padidins bankroto proceso išlaidas. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartis, kuria atmestas kasatorės skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, yra įsiteisėjusi, todėl jos teiginiai dėl turto vertės yra nepagrįsti.

FABĮ 22 straipsnio nuostatos leidžia pardavus hipoteka įkeistą turtą padengti administravimo išlaidas (iki 15 proc. nuo sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, arba nuo jo vertės). Antstolis, pardavęs turtą, gautų 4 proc. atlyginimą nuo sumos, gautos pardavus įkeistą turtą. Taigi, turto pardavimas bankroto procese sukurtų gerokai didesnes administravimo išlaidas.

Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi. Nors antstolis nėra fizinio asmens kreditorius, tačiau jo žinioje yra šio asmens vykdomoji byla, todėl jis pripažintinas turinčiu suinteresuotumą bankroto byloje. Be to, pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį antstolis turi teisę pateikti teismui prašymą leisti baigti vykdymo veiksmus, tai kartu turi ir teisę apskųsti teismo sprendimą dėl šių veiksmų atlikimo.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

FABĮ nustatyta taisyklės, kad fizinio asmens turtą parduoda bankroto administratorius, išimtis – teismas gali leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras antstoliui esant šioms sąlygoms: pradėti vykdymo veiksmai ir sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Dėl to teismas sprendžia, ar leisti antstoliui baigti pradėtas procedūras, išklausęs tiek kreditoriaus, tiek fizinio asmens nuomones.

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad kasatorė neargumentuoja teiginio, jog turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, antstolis suinteresuotas parduoti jį mažesne kaina. Turto pardavimo varžytynėse kainos nustatymo tvarka yra aiškiai reglamentuota ir antstolis jos laikėsi. Be to, negalima preziumuoti, kad tik kreditorių susirinkimas žino realią rinkos kainą – paprastai jie tokių specialiųjų žinių neturi. Nagrinėjamu atveju varžytynės jau įvyko, tačiau antstolis negalėjo surašyti varžytynių akto. Taigi šiuo atveju neprotinga abejoti įvykusių varžytynių teisėtumu ir neleisti užbaigti šios procedūros.

FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimas antstoliui baigti pradėtas procedūras nesiejamas su tuo, kad būtų tenkinti visų kreditorių reikalavimai. Faktas, kad kasatorė neskundė apeliacine tvarka teismo nutarties dėl antstolio veiksmų, negali lemti šios įstatymo nuostatos taikymo.

Atlygis bankroto administratoriui nepriklauso, nes antstolis jau yra atlikęs šį darbą. Be to, antstoliui mokėtinas mažesnis nei bankroto administratoriui atlygis. Būtų neteisinga, jei bankroto administratorius, neatlikęs su turto pardavimu susijusių veiksmų, išsimokėtų atlyginimą.

FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje neįvardyti asmenys, kuriems įstatymų leidėjas suteikė teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus išieškant skolą. Taigi, asmuo, kuris kreipėsi šiuo pagrindu į teismą, turi teisę į apeliaciją.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. Z. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad antstolis iš esmės jau yra atlikęs visus išieškojimo veiksmus, susijusius su turto pardavimu, nesurašęs tik turto pardavimo akto. Šiuo atveju būtų neteisinga, jei antstolis, atlikęs visus veiksmus, negautų atlyginimo, o bankroto administratoriui, neatlikusiam šių veiksmų, būtų atlyginta. Leidimas baigti turto pardavimo procedūrą ir surašyti varžytynių aktą nepažeis kitų kreditorių teisių, nes, pardavus turtą, visiškai neatlyginama net hipotekos kreditoriui. Turto pardavimo iš varžytynių tvarka nepažeista, su turto pardavimu sutiko didžioji dalis kreditorių. Šiuo atveju siekis turtą perduoti realizuoti bankroto administratoriui iš esmės pažeis pačios kasatorės interesus, nes padidės administravimo išlaidos. Nors antstolis nėra proceso šalis, tačiau jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turi teisę skųsti teismo procesinį sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinių antstolio teisių

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kasatorės argumentų, kad antstolis, nebūdamas fizinio asmens bankroto bylos dalyvis, neturi apeliacijos teisės. Antstolio teisė pateikti atskirąjį, apeliacinį, o esant poreikiui bei pagrindui – ir kasacinį skundą yra nulemta antstolio teisinio suinteresuotumo fizinio asmens bankroto bylos baigtimi, t. y. teisinio suinteresuotumo Fizinio asmens bankroto įstatymo nustatytomis sąlygomis tęsti vykdymo veiksmus, pradėtus iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir siekti vykdymo veiksmų atlikimu sukeliamų teisinių padarinių (CPK 37 straipsnio 1 dalis).

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-277/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-277/2008">3K-7-277/2008</a>; teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341/2007">3K-3-341/2007</a>). Taigi pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

Minėta, kad egzistuoja antstolio teisinis suinteresuotumas fizinio asmens bankroto bylos baigtimi, – galimybė gavus teismo leidimą tęsti iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo antstolio pradėtus vykdymo veiksmus nustatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Antstoliui esant valstybės įgaliotu asmeniu, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitos įstatymų nustatytos funkcijos, jo atlikti veiksmai gali būti teisminės patikros dalykas, o tai atitinkamai lemia ir antstolio teisę į teismo procesinio sprendimo, priimto dėl antstolio veiksmų, apskundimą.

Dėl vykdymo procedūrų pabaigos rezultato

Nors pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą fizinio asmens turtą parduoda bankroto administratorius (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis), tačiau šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į teismą, kad pastarasis leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas. Tam reikia nustatyti: 1) ar pradėti vykdymo veiksmai; 2) ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Abi pirmiau paminėtos sąlygos nagrinėjamoje byloje nustatytos: 1) skolininkei priklausantis turtas – butas varžytynėse parduotas 2014 m. gruodžio 22 d.; 2) varžytynių dalyvio mokestis į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas 2014 m. gruodžio 23 d.; pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2014 m. gruodžio 30 d.; bankroto byla skolininkei iškelta 2015 m. kovo 23 d. Taigi antstoliui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, o teismui – spręsti, vertinti tokio kreipimosi pagrįstumą.

Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. Minimame įstatyme nenurodyti kriterijai, kurie yra reikšmingi ir nustatytini sprendžiant dėl antstolio pareikšto prašymo, tačiau teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones. Ši nuostata byloje įgyvendinta, kreditoriai ir fizinis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl antstolio prašymo.

Leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras suteikimui prieštaravo fizinis asmuo ir bankroto administratorius. Jų argumentai dėl varžytynėse parduoto turto kainos pagrįstai atmesti, įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi konstatuotas turto pardavimo varžytynėse teisėtumas (CPK 18 straipsnis). Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nustatytos aplinkybės, eliminuojančios galimybę baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.

Kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, antstolis suformulavo prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. leisti surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui. Kaip papildomą prašymą leisti gautą už parduotą turtą sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka antstolis nurodė atskirajame skunde, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, o šis tokį prašymą patenkino. Dėl to svarstytina, ar apeliacinės instancijos teismas, leidęs antstoliui CPK nustatyta tvarka paskirstyti už parduotą turtą gautą sumą, tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktą iškėlus fizinio asmens bankroto bylą teismo nutartyje privaloma nurodyti administratoriaus vardu atidarytą atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti. Tolesniame įstatymo tekste ji apibendrintai įvardijama kaip depozitinė sąskaita. Depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata teismo leidimu baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolas ir įpareigojant antstolį gautas lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą, reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą, gautas už parduotą turtą lėšas privalo pervesti į administratoriaus vardu kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis, minėta, disponuoja administratorius.

Pagal FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 1 punktą administratorius įstatymo nustatyta tvarka disponuoja ne tik depozitinės sąskaitos lėšomis, bet ir visu fizinio asmens turtu. Taigi ir FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu antstoliui siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas, nepaisant kokiai civilinių teisių objektų rūšiai priklauso, būtų kontroliuojamas ir kad įstatymo nustatyta tvarka būtų juo disponuojama vieno asmens – bankroto administratoriaus. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to administratorius, atstovaudamas kreditorių ir fizinio asmens interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui – fiziniam asmeniui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai leido antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras – surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui, tačiau, netinkamai aiškindamas ir taikydamas FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, be pagrindo leido antstoliui, neturinčiam tokios kompetencijos fizinio asmens bankroto byloje, gautą 28 738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka, nes pagal minimą įstatymo nuostatą gauta už parduotą varžytynėse turtą suma turi būti pervedama į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas) nepagrįstai buvo leista antstoliui atlikti daugiau veiksmų, nei leidžiama pagal įstatymą. Toks pažeidimas sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį ir nurodyti, kad antstoliui leidžiama baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjai UAB „Limesa“ ir pervesti gautas lėšas į į administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalių turėtos kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas iš dalies tenkintas (30 proc.). Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė duomenis, kad jis kasacinės instancijos teisme patyrė 700,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį (ginčas kilęs fizinio asmens bankroto byloje), į tai, kad kasaciniame skunde keliami nesudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktuose nurodytą dydį, teisingumo, protingumo principus, taip pat tai, jog atmesta tik dalis kasacinio skundo argumentų, sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui iš kasatorės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas ir jam priteistina 150 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 16,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus dalį kasacinio skundo, iš kasatorės valstybės naudai priteistina 11,28 Eur, o iš suinteresuoto asmens antstolio V. Z. – 5,64 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria antstolio V. Z. prašymas tenkintas ir jam leista baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/00476, t. y. leista surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjai UAB „Limesa“, o gautą 28 738,99 Eur sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka, ir nurodyti, kad antstoliui V. Z. leidžiama surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjai UAB „Limesa“ ir jis įpareigojamas pervesti gautas lėšas į administratoriaus depozitinę sąskaitą.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB banko (j. a. k. 112029270) naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,28 Eur (vienuolika Eur 28 ct), iš suinteresuoto asmens antstolio V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 5,64 Eur (penkis Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė