Civilinė byla Nr. 3K-3-484/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.5; 93.2.6;
95.6.2; 106.1;
121.11; 121.18;
121.19.8
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. B. priešieškinį ieškovui V. R. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo – E. B.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčo esmė – apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų įvertinimas ir pasinaudojimo šia teise byloje pagrįstumo patikra.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 450 Lt skolos už sugadintas statybines medžiagas, 900 Lt už eksperto paslaugas, 5 proc. procesinių palūkanų. Atsakovas pareiškė priešieškinį ir prašė teismo pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 22 d. sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 9200 Lt ir 1500 eurų iki 2008 m. birželio 1 d., kaip sandorį, sudarytą dėl realaus grasinimo.
Byloje nustatyta, kad šalys 2007 metų birželio mėn. sutarė, kad atsakovas atliks ieškovo statomo namo apšiltinimo ir apdailos darbus. Ieškovas pirko statybinių medžiagų pagal atsakovo sudarytą sąrašą. Iš viso jis patyrė 14 700 Lt išlaidų, įskaitant ir užmokestį atsakovui. Ieškovas nurodė, kad darbų broko ištaisyti neįmanoma, reikia viską nuardyti ir iš naujo atlikti sienų apšiltinimo darbus. Ieškovas ir atsakovas 2008 m. balandžio 22 d. pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 9200 Lt ir 1500 eurų už sugadintas statybines medžiagas, sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 4000 Lt., likusią 10 450 Lt skolą įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 1 d., tačiau to nepadarė. Atsakovas skolos negrąžino. Atsakovas nurodė, kad dėl šiltinimo ir apdailos darbų ieškovas tarėsi su trečiuoju asmeniu – atsakovo broliu, ieškovo namo apšiltinimo darbus atliko atsakovas ir trečiasis asmuo kartu, o 2008 m. balandžio 22 d. skolos raštelį atsakovą privertė pasirašyti ieškovas grasindamas pistoletu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: priteisė ieškovui iš atsakovo 10 450 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo rangos sutartį. Remdamasis dalinės ekspertizės aktu, teismas sprendė, kad atsakovas atliko netinkamos kokybės ieškovo namo išorės sienų apšiltinimo darbus, kuriems ištaisyti reikia 39 153,37 Lt. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Atmesdamas priešieškinį teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2008 m. balandžio 22 d. raštelį pasirašė dėl ieškovo grasinimų.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi patenkino atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas proceso teisės normas ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens nedalyvavimas nagrinėjant bylą yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, nes E. B. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu 2009 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje padarant pertrauką buvo formalus – jokių duomenų, kad jam būtų išsiųsti procesiniai dokumentai, nėra; jokio pranešimo ar atsiliepimo iš trečiojo asmens negauta; byla baigta nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje po pertraukos. Tai, teismo vertinimu, neatitinka CPK reikalavimų ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Antra, teismo šaukimas 2009 m. gruodžio 14 d. įteiktas trečiojo asmens broliui – atsakovui, kuris, pagal bylos duomenis, gyvena atskirai, duomenų, kad atsakovas pranešė apie teismo posėdį trečiajam asmeniui, byloje nėra, kaip ir duomenų, kad trečiajam asmeniui pranešta apie priimtą teismo sprendimą. Trečia, trečiojo asmens dalyvavimas byloje galėjo turėti esminę įtaką proceso dalyvių teisėms ir pareigoms, nes atsakovas ne vieną kartą ir nuosekliai byloje tvirtino, kad ieškovas dėl rangos darbų atlikimo tarėsi ne su juo, bet su trečiuoju asmeniu, kuriam už dalį atliktų rangos darbų ieškovas sumokėjo 1500 eurų, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pagal 2008 m. balandžio 22 d. raštelį. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, patvirtinančiais tai, jog trečiasis asmuo dirbo prie ieškovo namo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo. Teismas pabrėžė, kad iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir pareikšto reikalavimo neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui, nes reikalavimas įvardijamas kaip skola ir akcentuojamas 2008 m. balandžio 22 d. atsakovo pasirašytas raštelis (sutartis). Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrojo ieškinio pagrindo, o pripažindamas, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo rangos sutarties, neišsiaiškino tikrosios sutarties šalių valios, juolab kad susitarta žodžiu, rašytinės sutarties nesudaryta. Iš bylos medžiagos neaišku, kokius konkrečiai rangos darbus turėjo atlikti atsakovas; ar rangos darbams vykdyti atsakovui pateikta kokia nors dokumentacija, nurodyti konkretūs reikalavimai, standartai; kaip šalys susitarė dėl medžiagų pateikimo ir jų kokybės; ar pateiktų medžiagų kokybė turėjo įtakos ir kokios atliktų darbų kokybei; kokia sutarta atsiskaitymo tvarka: už visą atliktą darbą ar už atitinkamus darbų etapus; kaip sutarta dėl atliktų darbų vertinimo ir jų priėmimo; ar visi atsakovo atlikti darbai netinkamos kokybės ir ar bandyta ištaisyti blogai atliktus darbus; kokia dalis medžiagų ir už kokią sumą sugadinta ir kt. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis, teismas įvertino ir apskaičiavo ieškovo patirtus nuostolius už atsakovo atliktus rangos darbus. Neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo surašytame raštelyje nurodytos medžiagų kainos atitinka realias kainas ir kaip tai galima nuspręsti atsižvelgiant į eksperto sudarytą lokalinę sąmatą pagal apžiūrai pateiktą gyvenamojo namo projektą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad negali įvertinti ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktų apžiūrai statybos leidimo, Raseinių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolo dėl statybos leidimo išdavimo ir objekto projekto, nes šie dokumentai pateikti tik apžiūrai, jie neaprašyti teismo posėdžio protokole ir jų byloje nėra – jie iš karto po teismo sprendimo priėmimo grąžinti ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinį, nes neišreikalavo ir neįvertino ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriuos pateikti prašė bylos šalys. Šiaulių apygardos teismo vertinimu, tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovui pasirašant 2008 m. balandžio 22 d. sutarties raštelį negrasinta ginklu, nereiškia, jog atsakovas raštelį pasirašė gera valia.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl nedalyvavusio asmens interesų nepažeidimo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nedalyvaujant byloje trečiajam asmeniui ir jam teismo šaukimas įteiktas netinkamai. Nesutikimą kasatorius motyvuoja tuo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. teismo šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas per brolį – atsakovą, kuris, priėmęs trečiajam asmeniui adresuotą šaukimą, jį privalėjo perduoti adresatui, ir tai laikytina tinkamu įteikimu (CPK 123 straipsnio 5 dalis).
2. Tik pats trečiasis asmuo galėjo remtis aplinkybe, kad teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, teikdamas ir tuo grįsdamas apeliacinį skundą, bet nepasinaudojo šia teise (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
3. Kasaciniame skunde teigiama, kad trečiasis asmuo į bylą įtrauktas nepagrįstai, nes ieškovas su juo niekada nebendravo ir nepažįsta, o visus apšiltinimo ir apdailos darbų klausimus derino su atsakovu.
4. Dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad neatskleista bylos esmė, ir nurodė svarbiausius teisinius ir faktinius bylos klausimus, bet nemotyvavo, kodėl šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius mano, kad papildomų įrodymų teismo nurodytoms aplinkybėms nustatyti nereikėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad teismas privalo motyvuoti, jog aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes reikia surinkti daug naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal VĮ Valstybės turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, byla Nr. 3K-3-180/2009).
5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų šalių ginčui išspręsti. Byloje ginčas kilo dėl šalių 2008 m. balandžio 22 d. sutarties galiojimo, t. y. ar atsakovas sudarė ją kasatoriui panaudojus grasinimą. Kasatorius nurodo, kad grasinimo atsakovui fakto byloje nenustatyta ir tai patvirtina aplinkybės, jog atsakovas pripažino savo atliktų darbų netinkamą kokybę, sumokėdamas dalį kasatoriaus reikalaujamos sumos. Darbų netinkamą kokybę įrodo specialisto išvada, o liudytojai nepatvirtino grasinimo fakto.
6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir nurodė šiam teismui išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, ar, sudarant 2008 m. balandžio 22 d. sutartį, atsakovui buvo grasinama ginklu. Kasatorius teigia, kad šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas pats galėjo išsireikalauti, patikrinti nurodytą aplinkybę ir tai nebūtų lėmę bylos nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais. Padarydamas priešingą išvadą, Šiaulių apygardos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, byla Nr. 3K-3-121/2009).
Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
Civiliniame procese ribojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai visų pirma siejama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teise į bylos išnagrinėjimą teisme per protingą terminą (angl. within a reasonable time). Ši teisė gali būti užtikrinta tik tuo atveju, jeigu procesas byloje nuosekliai vyks pirmiausia pirmosios instancijos teisme, po to – apeliacinės instancijos teisme ir byla nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai. Bet kuris bylos grąžinimo žemesnei instancijai atvejis reiškia, kad bylinėjimosi trukmė gerokai pailgėja. Siekdamas to išvengti įstatymų leidėjas nustatė, kad byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik išimtiniais atvejais. CPK 327 straipsnyje nustatyti būtent tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje V. R., J. R. v. E. Ž., B. Ž., byla Nr. 3K-3-93/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, byla Nr. 3K-3-121/2009). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Taigi nurodytų išaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, jog apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dviem pagrindais: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, teismo posėdyje nedalyvaujant trečiajam asmeniui, kuriam, Šiaulių apygardos teismo teigimu, nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 2) pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi teisėjų kolegija byloje patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo teise grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir ši patikra atliekama pirmiau išdėstytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste.
Dėl trečiojo asmens nedalyvavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas)
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kasacinį skundą UAB „LRG farmacija“ bankroto byloje, byla Nr. 3K-3-604/2007).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, remdamasi aplinkybe, kad ieškovo brolis E. B. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, bet jam netinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą bei nesudaryta galimybės pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kasatorius prieštarauja tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus nesutikimas su tokiu trečiojo asmens informavimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką aplinkybių kvalifikavimu yra pagrįstas. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolo Nr. 6 matyti, kad, bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, ieškovo atstovas paprašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovo brolį E. B.. Teismas šį prašymą patenkino, byloje padarė pertrauką iki 2010 m. sausio 15 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 235 straipsnio 3 dalį teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama patrauka, kurios trukmė negali būti ilgesnė kaip penkios dienos. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismo padarytos pertraukos trukmė buvo vienas mėnuo. Toks teismo procesinis veiksmas kvalifikuotinas ne kaip teismo posėdžio pertrauka, bet kaip bylos nagrinėjimo atidėjimas, nes iš esmės atitinka bylos nagrinėjimo atidėjimo paskirtį, tikslą ir protingą trukmę (CPK 156 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo atliktas šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimas trečiajam asmeniui buvo formalus, nes atliktas tame pačiame teismo posėdyje, padarius pertrauką, yra nepagrįsta.
Trečiajam asmeniui adresuoto teismo šaukimo įteikimo pažymoje ir pažymoje apie procesinių dokumentų įteikimą įrašyta, kad teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai įteikti ne pačiam adresatui, bet jo broliui – atsakovui. Pagal CPK 117 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį šis asmuo, priėmęs trečiajam asmeniui adresuotą šaukimą, privalėjo, esant pirmai galimybei, perduoti jį adresatui. Taigi įteikti šaukimą ir procesinius dokumentus buvo atsakovo pareiga ir jis šią pareigą turėjo tinkamai įvykdyti, laikydamasis CPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo, juolab kad byloje nustatyta (ir pats atsakovas tai patvirtina), jog atsakovas su savo broliu užsiėmė bendru statybos verslu, pasiskirstydami funkcijomis ir dalydamiesi gautas pajamas. Šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimas trečiajam asmeniui per juos perduoti sutikusį atsakovą – trečiojo asmens brolį – laikytinas tinkamu įteikimu. Klausimo dėl šaukimo trečiajam asmeniui netinkamo įteikimo kėlimas atsakovo apeliaciniame skunde neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo esmė lemia tai, jog tik trečiasis asmuo (nedalyvavęs bylą nagrinėjant teismo posėdyje) galėjo remtis aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, teikdamas ir tuo grįsdamas apeliacinį skundą, bet nepasinaudojo šia teise. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą teikė ir nurodyta aplinkybe rėmėsi ne trečiasis asmuo, bet atsakovas, neturėjęs tokios procesinės teisės, todėl taip pat ir šiuo aspektu nėra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Pagrįsdamas analizuojamo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens dalyvavimas byloje galėjo turėti esminę įtaką proceso dalyvių teisėms ir pareigoms, nes atsakovas ne vieną kartą ir nuosekliai byloje tvirtino, kad ieškovas dėl rangos darbų atlikimo tarėsi ne su juo, bet su trečiuoju asmeniu. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija laiko nepagrįsta, nes, atsakovas, pasirašydamas 2008 m. balandžio 22 d. raštelį, kuriame nurodyta, jog jis ieškovui grąžina dalį pinigų už sugadintas medžiagas, o kitą dalį įsipareigoja grąžinti iki 2008 m. birželio 1 d., iš esmės patvirtino, kad jį ir kasatorių siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai bei kad jis, užsiimdamas statybų verslu ir būdamas šios srities profesionalas, kasatoriaus namo apšiltinimo darbus atliko netinkamai (tai pripažino ir bylą nagrinėjant teisme), bet nesutinka su ieškiniu, teigdamas, jog darbų trūkumus galima pašalinti. Taigi šioje byloje spręstinas kasatoriaus ir atsakovo vartojimo rangos teisinių santykių ginčas (CK 6.672 straipsnis), bet ne kasatoriaus ir trečiojo asmens, kurį atsakovas pasitelkė ar galėjo pasitelkti darbams atlikti, ginčas. Atsakovo brolis nagrinėjamoje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (CPK 47 straipsnis). Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi procese veikti šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesais (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Dėl to laikytina, kad atsakovo brolio įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pakankamai užtikrino jo interesų apsaugą ir šioje byloje neturėjo būti nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su šio asmens veiksmais ar turinčios kitokios įtakos jo teisėms bei pareigoms.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl, nenustatęs jo taikymo sąlygų, nepagrįstai pasinaudojo teise perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su šiuo kasatoriaus argumentu dėl tokių toliau išdėstytų motyvų.
Aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad vien tai, jog šalims nesiūlyta pirmojoje instancijoje pateikti papildomų įrodymų pagal CPK 179 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo išreikalauti, jo manymu, trūkstamas įrodinėjimo priemones arba surinkti kitus įrodymus ir ištirti naują įrodymų visumą, konstatuoti faktus, o po to juos teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-180/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, byla Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. R. L., byla Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka ar tirtinomis pripažinęs tik apeliacinės instancijos teisme ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos rinkti savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179, 302 straipsniai, 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje išvadą, kad neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo, Šiaulių apygardos teismas motyvavo tuo, kad: 1) iš bylos aplinkybių negalima nustatyti ieškinio pagrindo; 2) neišsiaiškinta šalių tikroji valia, dėl kokių darbų, jų atlikimo sąlygų, kokybės ir atsiskaitymo už darbus jos tarėsi; 3) kiek darbų atlikta netinkamai, ar galima pašalinti trūkumus, kiek, kokių statybinių medžiagų sugadinta, kokia jų vertė; 4) apeliacinės instancijos teismas negali pirmosios instancijos teismo posėdyje apžiūrai pateiktų ir kasatoriui grąžintų įrodymų (statybos leidimo, statybos komisijos posėdžio protokolo dėl statybos leidimo išdavimo ir objekto projekto).
Iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui matyti, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškinio faktinis pagrindas šiuo atveju yra aiškus: kasatorius iš atsakovo reikalauja ieškinyje įvardijamos skolos, kuri susidarė atsakovui netinkamai atlikus kasatoriaus namo apšiltinimo darbus ir sugadinus kasatoriaus pateiktas statybines medžiagas (šias aplinkybes pripažino ir atsakovas bylą nagrinėjant teisme). Priešieškiniu atsakovas ginčijo tik šalių pasirašytą 2008 m. balandžio 22 d. sutartį (raštelį). Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių materialinius teisinius santykius ir nustatė, kad ginčas kilo iš vartojimo rangos teisinių santykių, t. y. kasatorius ir atsakovas žodžiu sudarė vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovas (rangovas), versdamasis namų apšiltinimo verslu, atliko kasatoriaus gyvenamojo namo apšiltinimo darbus, skirtus buitiniams ieškovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus netenkina atsakovo atliktų statybos darbų kokybė, todėl jis reikalauja grąžinti sugadintų statybinių medžiagų vertę. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo užsakovo (kasatoriaus) gynybos būdą – vartojimo rangos sutarties nutraukimą, neapmokant už atliktus darbus, ir reikalavimą atlyginti nuostolius, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Užsakovo, kaip vartotojo, teisė nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo taip pat įtvirtinta CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalyje ir 6.665 straipsnio 3 dalyje. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio teismo išvada, jog iš bylos aplinkybių negalima nustatyti ieškinio pagrindo, yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš byloje nustatytų aplinkybių negalima nustatyti, dėl kokių darbų, jų atlikimo sąlygų, kokybės ir atsiskaitymo už darbus tvarkos tarėsi kasatorius ir atsakovas. Byloje nustatyta, kad 2007 metų birželio mėn. kasatorius pagal ant savo namo rastą skelbimą, susisiekė su atsakovu, nuvyko pas jį ir sutarė, jog atsakovas už nustatytą užmokestį (dėl kurio ginčo nėra) atliks kasatoriaus statomo namo apšiltinimo ir apdailos darbus, o kasatorius pateiks statybines medžiagas. Kasatorius pirko statybines medžiagas pagal atsakovo sudarytą sąrašą, o atsakovas vykdė namo apšiltinimo darbus, pasitelkdamas kitus asmenis. Atsakovas netinkamai atliko statybos darbus, todėl kasatorius pareikalavo atlyginti išlaidas, patirtas statybinėms medžiagoms, kurias atsakovas sugadino statybų metu, pirkti. Šalys 2008 m. balandžio 22 d. pasirašė sutartį (raštelį), kurioje nurodė, kad atsakovas kasatoriui skolingas už sugadintas medžiagas 14 450 Lt, taip pat kad tą pačią dieną grąžina 4000 Lt, o kitą dalį įsipareigoja grąžinti iki 2008 m. birželio 1 d. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, iš kurių galima vertinti šalių teisinių santykių pobūdį, darbų atlikimo sąlygas, šalių atsiskaitymo tvarką bei šalių įsipareigojimų neįvykdymo teisinius padarinius. Šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai, nes užsakovas ir subrangovas (asmuo, kurį pasitelkia generalinis rangovas savo prievolėms įvykdyti) neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu kitaip nenustatyta įstatymuose ar sutartyje (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).
Dėl kitų Šiaulių apygardos teismo išvadų, kuriomis grindžiamas bylos neatskleidimo pirmosios instancijos teisme pagrindas, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovas neginčijo atliktų statybos darbų kiekio ir namui apšiltinti panaudotų medžiagų kiekio, bet nesutiko su ieškovo nurodyta statybinių medžiagų verte ir trūkumu ištaisymo galimybe (įmanomumu ar neįmanomumu). Šias aplinkybes kasatorius grindė jo užsakymu atlikta ir teismui pateikta ekspertizės ataskaita dėl ginčo namo išorinių sienų apšiltinimo darbų kokybės patikros ir defektų pašalinimo kainos apskaičiavimo. Šiuo rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis) rėmėsi apylinkės teismas ir teismo posėdyje apklausė ataskaitą rengusį specialistą A. Z.. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kilus abejonių ir neaiškumų dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo atliktų darbų kokybe, trūkumų pašalinimo galimybe ir išlaidomis, taip pat atsakovo sugadintų kasatoriaus statybinių medžiagų verte, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę pasinaudoti teise pakviesti į teismo posėdį ir apklausti pirmiau nurodytą ekspertą ir (arba) paskirti ekspertizę CPK 212–219 straipsniuose nustatyta tvarka eksperto išvadai pateikti.
Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų išreikalavimo
Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, ar, šalims pasirašant 2008 m. balandžio 22 d. raštelį dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas grasino atsakovui, ar šis raštelį pasirašė laisva valia.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir įvertinti įrodymų visumą, turi teisinį pagrindą pats išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą bei ją ištirti ir įvertinti kartu su įrodymų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, byla Nr. 3K-3-121/2009). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, jog, išreikalavus ikiteisminio tyrimo duomenis, byla apeliacinės instancijos teisme turės būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pripažintina, kad Šiaulių apygardos teismas, matydamas poreikį, neturėjo jokių kliūčių pats išsireikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis ir nustatyti su 2008 m. balandžio 22 d. raštelio pasirašymu susijusias faktines aplinkybes. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (dėl bylos esmės neatskleidimo).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas iš dalies tenkintinas – Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes šis teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas proceso teisės normas. Nusprendusi perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, išlaidų. Dėl jų turi pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, kai šioje byloje priims galutinį procesinį sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis
Pranas Žeimys
