Kasacinio skundo Nr. DOK-1468/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18661-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Valantiejus prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą, ir kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1468/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18661-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Valantiejus prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą, ir kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Pasak kasatoriaus, A. K. veiksmuose nėra visų BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismai jų nenustatė, t. y. nepagrindė įrodymais, bei perkėlė įrodinėjimo naštą A. K. Išvados dėl A. K. kaltės padarytos neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, iki galo nesusipažinus su bylos medžiaga. Net jeigu dėl A. K. veiksmų ir buvo sugadintas svetimas turtas, tai buvo padaryta netyčia. Pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad nukentėjusiojo motociklas stovėjo gatvės važiuojamojoje dalyje ir trukdė eismui, tačiau tokių nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų (Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo) nevertino kaip išprovokavusių konfliktą. Tuo tarpu A. K., bandydamas patraukti nuo kelio pravažiuoti trukdantį motociklą, vykdė Kelių eismo taisyklių III skyriaus 11 punkto reikalavimus. Taigi šioje situacijoje buvo teisėti A. K., o ne nukentėjusiojo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos motyvas ir tikslas, prieštarauja teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju dėl teisėtais veiksmais – bandymu patraukti motociklą – atsiradusių padarinių A. K. gali kilti civilinė atsakomybė.
Kasatorius teigia, jog teismų sprendimai dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo grįsti prielaidomis ir išvedžiojimais, kad automobilį įvykio metu vairavo nuteistasis. Nukentėjusysis ir liudytoja V. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tokių aplinkybių nenurodė, tai neigia ir A. K. Apeliacinės instancijos teismas policijos vaizdo įraše užfiksuotą nukentėjusiojo teiginį, kad A. K. į motociklą spyrė, vertina kaip neginčijamą nukentėjusiojo parodymų teisingumo įrodymą, tuo tarpu įraše užfiksuotą A. K. teiginį, kad vairavo ne jis, o V. V. – vertina kaip melą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais atmestas apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistojo gynėjo nedalyvavimo atliekant liudytojos V. D. parodymų patikrinimą vietoje, prieštarauja objektyviai realybei ir rodo, kad šis teismas nuosprendį priėmė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių.
Kasatorius nurodo, kad teismai demonstravo išankstinį priešišką nusistatymą prieš A. K. ir išskirtinį palankumą nukentėjusiajam. Tai akivaizdžiai matyti iš skirtingų kriterijų, vertinant V. V. ir V. D. parodymus, V. V. atžvilgiu priimtos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, vertinant įrodymus, nereagavo. Teismo šališkumas pasireiškė ir nagrinėjant civilinį ieškinį bei sprendžiant dėl turto konfiskavimo. Nors į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusysis realiai patyrė turtinę žalą, teismas civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi, nors toks sprendimas aiškiai prieštarauja teismų praktikai. Nustatant neturtinę žalą, nevertinta, kad A. K. buvo sumuštas nukentėjusiojo, be to, jo atžvilgiu buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai. Apeliacinės instancijos teismas A. K. atžvilgiu atliktus nukentėjusiojo veiksmus laikė teisėtais.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Valantiejus kasacinio apskundimo pagrindus nurodo formaliai. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde pakartoti apeliacinio skundo argumentai (dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, pirmosios instancijos teismo šališkumo, vertinant įrodymus, neteisingai išspręsto civilinio ieškinio). Apeliacinės instancijos teismas minėtus skundo argumentus išnagrinėjo ir dėl jų išdėstė aiškius ir išsamius motyvus. Šios instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 2811 straipsnio 1 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Be to, skundžiamame nuosprendyje (44–48 punktuose) išdėstyti aiškūs motyvai, kuriais nepritariama apeliantų nuteistojo A. K. ir jo gynėjo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai išspręsto nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, vertinant įrodymus (52, 53 punktai). Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Todėl toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir nuteistojo teisės į nešališką teismą pažeidimus, įrodinėjimo naštos perkėlimą nuteistajam, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Albinas Antanaitis
Rima Ažubalytė