Baudžiamoji byla Nr. 1-102-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05292-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1;2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2;
2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13;
2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. rugsėjo 25 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui A. B.,
prokurorei Gitanai Kaupei,
nukentėjusiajam V. M., jo atstovei advokatei R. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, Kauno statybininkų profesinio rengimo centro 3 kurso studentas, teistas:
1) 2016 m. gruodžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2017 m. sausio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti/mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis G. M. 2017 m. vasario 2 d. laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 16 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas laisvą priėjimą, iš V. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo, pavogė V. M. priklausančius žemės ūkio technikos padargus: 1 500, 00 Eur vertės presą,,Frorštrit“, 400,00 Eur vertės trivagį traktorinį plūgą, 500,00 Eur vertės trivagį traktorinį plūgą, 400,00 Eur vertės žemės smulkinimo lėkštes, 500,00 Eur vertės 4,2 metro pločio vartytuvą,,Varašylka“, 300,00 Eur vertės 2,8 metro pločio kultivatorių, 800,00 Eur vertės rotacinę žoliapjovę, tuo nukentėjusiajam V. M. padarė 4 400,00 Eur turtinę žalą.
Pranešus apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 77-79), kad gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). Prieš dešimt metų, skirtingu laiku tėvas V. M. į sodybą parsivežė įvairių naudotų žemės ūkio padargų. Kur tiksliai ir už kokias sumas įsigijo žemės ūkio padargus nežino. Sodybos sode stovėjo šieno presas, du trivagiai traktoriniai plūgai, žemės smulkinimo lėkštės, šieno vartytuvas, kultivatorius, rotacinė žoliapjovė, traktoriaus skėlikas. 2017 m. sausio pabaigoje pritrūko pinigų išlaidoms, todėl sugalvojo sodyboje esančią seną žemės ūkio techniką parduoti kaip metalo laužą. 2017 m. vasario 1 d., tikslaus laiko neprisimena, Garliavoje susitiko su pažįstamu P. M., kurio paprašė padėti parduoti sodyboje esantį metalo laužą. P. pasakė, kad mama paprašė iš sodybos išvežti ir parduoti metalo laužą, nurodė, kad savo vardu metalo parduoti negali, nes neranda savo asmens tapatybės dokumentų, o parduodant metalo laužą metalo supirktuvėje reikia pateikti asmens tapatybės dokumentą. P. pasakė, kad už tai, kad savo vardu parduos metalo laužą ir už tai, kad jį nuveš į Kauną, jam duos 150,00 Eur. P. M. sutiko. Internete susirado metalo supirktuvės UAB „Metalo laužas“ telefoną, paskambino ir pasakė, kad turi parduoti metalo laužo, nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Su kalbėjusiu vyru sutarė, kad metalą atvažiuos paimti 2017 m. vasario 2 d. ryte. Tą dieną ryte mama R. M. išvažiavo į darbą, o jis vienas liko namuose. Apie 9 val. į sodybos kiemą atvažiavo metalo supirktuvės krovininis automobilis su specialiu keltuvu. Krovininio automobilio vairuotojui nurodė važiuoti į sodą. Sode specialiu krautuvu jis sukrovė šieno presą, du trivagius traktorinius plūgus, žemės smulkinimo lėkštę, šieno vartytuvą, kultivatorių, rotacinę žoliapjovę, traktoriaus skėliką. Apie 9-10 val. paskambino P. M., kurio paprašė atvažiuoti ir nuvežti į Kauną, į metalo supirktuvės aikštelę. Metalo supirktuvės vairuotojas, sukrovęs visus išvardintus žemės ūkio padargus, apie 10 val. išvažiavo iš sodybos. Po keleto minučių į jų kiemą atvažiavo P. M., su kuriuo išvažiavo į metalo supirkimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Metalo supirkimo aikštelėje nepažįstamas vyras pasvėrė automobilį su metalo laužu, po to pasvėrė tuščią automobilį ir ant lapelio parašė 2 640 kg svorį, kad tai juodasis metalas ir adresą (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į „Metalo laužas“ angarą P. M. padavė supirktuvės darbuotojui išduotą lapelį ir savo asmens tapatybės kortelę ir pasakė savo gyvenamosios vietos adresą. Metalo supirktuvės darbuotojas patikrinęs P. M. dokumentus, išrašė metalo laužo pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuose nurodė, kad pardavė 2 640 kg juodo metalo, už kurį sumokėjo 396,00 Eur, t. y. 15 centų už kilogramą. Pinigus paėmė ir dokumentuose pasirašė P. M., o supirktuvėje gautus pinigus atidavė jam. P. M. už kurą ir už tai, kad jis sutiko žemės ūkio padargus kaip metalo laužą parduoti savo vardu sumokėjo 100,00 Eur. Už pavogtus ir parduotus V. M. žemės ūkio padargus sau pasiliko 296,00 Eur, kuriuos vėliau praleido savo reikmėms. Nei V. M., nei R. M. neleido išvežti parduoti metalo laužo. Šiuos padargus be tėvų leidimo pavogė ir pardavė. Dėl įvykdytos vagystės gailisi.
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltu prisipažįsta visiškai. Teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 77-79). Sutinka, kad paėmė visus daiktus, kuriuos perskaitė prokurorė, neėmė tik skėliko. Paaiškino, kad reikėjo pinigų, todėl taip padarė. Visi padargai buvo tėvų namuose, sode (duomenys neskelbtini). Jie stovėjo, kaltinamojo manymu, apytiksliai 20 metų, padargai jo tėvo buvo naudojami retai, gal prieš kokius du metus. Negalvojo prašyti tėvo leidimo parduoti padargus, nes tai ne vieno tėvo turtas, o visos šeimos, jie parvežti prieš kokia 10 metų. Mama leido parduoti padargus prieš tris savaites. Mano, kad padargai galimai buvo pirkti ir už močiutės pinigus. Apie tai jam sakė mama. Kai ėmė daiktus nesiaiškino už kieno lėšas jie įsigyti. Tėvai šiuo metu skiriasi ir nėra pasidaliję turto. Sutinka dėl visų nurodytų prokurorės daiktų. Padargai, kaltinamojo nuomone, galėjo kainuoti ne daugiau kaip 800 Eur. Mano, kad jis taip pat prisidėjo prie padargų įsigijimo, nes padėdavo tėvams savo darbu. Jis mokosi, negauna stipendijos, jam niekas nepadeda, todėl taip padarė. Internete rado kur priduoti padargus. Rado telefono numerį, paskambino, atsiliepusiam vyrui, pasakė kad reikia didelio automobilio. Atvažiavo didelė mašina, per kelias valandas sukrovė visus padargus ir išvežė. Daiktus padėjo priduoti draugas Paulius, nes jis pats buvo pametęs savo asmens dokumentą, todėl paprašė draugo duoti asmens dokumentą, už tai aš jam pažadėjo 100 Eur. Sukrovę daiktus važiavo paskui sunkvežimį. Supirktuvėje metalą pasvėrė, P. davė savo pasą, o jis gavo 400 Eur ir 100 Eur davė P.. Vienas plūgas už 400 Eur, kitas plūgas už 100 Eur, lėkštės už 400 Eur ir kultivatorius už 300 Eur pirkti už nukentėjusiojo pinigus. Kiti daiktai pirkti už močiutės ir mamos pinigus. Presas Fordshrit 200 Eur vertės, rusiškas trivagis plūgas apie 300 Eur, šienapjonė apie 200 Eur. Dėl sumažinto 1 700 Eur civilinio ieškinio sutinka, dėl neturtinės žalos nesutinka visiškai, nes tėvui nepadaryta skriauda.
Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2017 m. vasario 2 d. ant kelio pamatė nulaužtą šaką ir nuėjo į sodą, čia pamatė, kad nėra padargų. Parėjęs namo paklausė kas pavogė padargus, sakė, kad kvies policiją, o žmona su dukra pasakė, kad pats viską pavogė. Paskui kalbėjo su kaimynais, kurie pasakė, kad apie 10 val. atvažiavo didelė mašina ir sukrovė padargus, sakė, kad matė G. vaikščiojant po kiemą. Kadangi su žmona pradėta skyrybų byla, todėl mano, kad ji nori iki skyrybų turtą išvežti. Sutinka, kad pusė sumos už padargus priklauso žmonai, nors padargai faktiškai nupirkti už jo uždirbtus pinigus. Žmona prisidėjo darbu, ji tvarkė ūkį. Paaiškino, kad kaltinamojo paminėta močiutė yra mirusi prieš 15 metų, tik rotacinė pirkta esant jai gyvai, o presas ir visa kita technika pirkta jau po jos mirties. Su žmona apie padargų pardavimą nekalbėjo. Padargų vertė – presas 500 Eur, rusiškas plūgas 400 Eur, lenkiškas plūgas 400 Eur. Kultivatorių pasidarė pats, bet pirko detales, kurių vertė 300 Eur, lėkštės 400 Eur. Visi daiktai pirkti padėvėti, bet buvo veikiantys, prižiūrėti, suremontuoti, gerame stovyje. Jeigu reikėtų įsigyti šiuo metu jie ženkliai daugiau kainuotų. Šiuo metu išnuomojo žemę, nes neturi kuo ją dirbti, nauji padargai kainuotų daug daugiau. Po vagystės liko be papildomo darbo užmokesčio, nes anksčiau jį samdė žmonės: šienavo, presuodavo, vartydavo tais padargais. Be to, po sūnaus vagystės morališkai pašlijo sveikata, mažiau bendrauja su žmonėmis, gyvena išsinuomotame kemperyje, G. iš jo šaiposi, neatsiprašė, kreipėsi į medikus, geria vaistus nuo spaudimo, svaigsta galva.
Liudytojas P. M. parodė, kad viskas buvo šių metų vasario mėnesį. Susitikus su G., šis paprašė jo dokumento, kad galėtų priduoti metalą. G. paprašė atvažiuoti pas jį į namus ir nuvežti į Kauną. Paklausus kieno metalas, M. pasakė, kad mamos. Kaune metalo supirktuvėje reikėjo priduoti metalą ir pasiimti pinigus. Metalo laužą vežė patys supirktuvės darbuotojai sunkvežimiu. Reikėjo tik jo dokumento metalui priduoti. Už tai G. davė jam 100 Eur. Jis davė dokumentą, pasirašė, metalas buvo pasvertas. Neklausė kodėl G. negali priduoti metalo savo vardu. Kaip krovė metalą jis nematė, nes buvo darbe.
Liudytoja S. A. M. parodė, kad mama, pastebėjusi, kad nėra daiktų, jai paskambino ir pasakė, kad išvežtas metalas. Ji paskambino policijai, skambino ir broliui, jis neigė vagystę, todėl tėvas parašė pareiškimą policijai. Visa technika stovėjo už ūkinio pastato sode. Keli daiktai dingo tą pačią dieną. Pasigedo preso, vartytuvo. Po pranešimo policijai pastebėjo, kad nėra plūgo. Visais daiktais iki dingimo naudojosi tėvas. Po vagystės tėvas visus likusius padargus išvežiojo pas kaimynus. Dalis padargų buvo pirkta iš mirusios močiutės iš mamos pusės pinigų, tačiau įrodymų neturi. Plūgą pirko iš kaimyno už mažesnius pinigus, vartytuvą iškeitė. Presas ir šienapjovė pirkti dar esant gyvai močiutei, gal prieš 10 metų. Su mama kalbėjo dėl padargų pardavimo, bet ji pasakė, kad kol neišsiskirs su tėvu, tai parduoti negali.
Liudytoja R. M. parodė, kad su vyru skiriasi. Santuokos nutraukimo byloje dalijasi žemę, namą, yra įtrauktas traktorius, kasama. Su sūnumi buvo kalbėję, kad reikia parduoti presą, nes šis buvo netinkamas, todėl G. ir pardavė. Sūnui nesakė, kad surastų metalo supirktuvę. Viskas buvo vasario 2-3 dienomis. Grįžusi iš darbo rado didelės mašinos išvažiuota, todėl paskambino dukrai, ji pasakė, kad nieko nežino. Dukra pranešė policijai, o vyras parašė pareiškimą. Visi pavogti daiktai buvo sode, tai presas, du plūgai, kultivatorius ir vartytuvas. Jie įgyti santuokoje, daugiausia už jos močiutės dovanotus pinigus, nes ji pati tuo metu prižiūrėjo namus, augino vaikus, niekur nedirbo. Padargai neturi jokių įsigijimo dokumentų. Presas pirktas prieš 10 metų, kainavo apie 4 000 Lt, kiti dar anksčiau. Su padargais vyras dirbo. Vieni buvo naudojami, kiti nenaudojami. Dabar likusi kasama, kitus daiktus vyras jau išvežęs. Daiktai negrąžinti. Dalį padargų pardavė ir pats vyras.
Liudytoja R. I. parodė, kad 2017 m. vasario 2 d. su kitais skyriaus pareigūnais P. ir V. gavo iškvietimą 17.10 val. Pranešėja S. M. pranešė, kad pavogtas šieno presavimo apartas, kieme provėžos. Nuvykus į vietą rado M. ir M., kuris įtarė, kad tai padarė V. M.. Jie nustatė, kad turtas įgytas santuokoje ir jis nėra padalintas. Tada išvažiavo. Apie 18 val. vėl gavo pranešimą į tą pačią vietą. Dabar skambino V. M., kuris pasakė, kad pavogtas presas, vartytuvai, plūgas. Sakė, kad tai galėjo padaryti žmona, dukra arba sūnus, nes sūnus jau kartą buvo padaręs nusikaltimą. Jie atvyko ir pasiūlė V. M. parašyti pareiškimą. Jis pasakė, kad pagalvos ir kitą dieną kreipsis į policiją. Įvykio vietoje buvo visi šeimos nariai – M., M. ir G. M., kuris neigė, kad pavogė padargus. Paskui M. pasakė, kad galimai pavogė dukra, nes kaimo vaikai matė dukters automobilį. Nei M., nei M., nei G. M. kaltės nepripažino. Jie ėjo į tą vietą, kur stovėjo daiktai, parodė kur stovėjo presas. Žemėje buvo įvairių įspaudų, matėsi vėžės, bet kieno, tai nenustatė. M. nesakė, kad leido kam nors išvežti daiktus, ji buvo įsitikinusi, kad tuos daiktus išvežė V. M.. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą kitą dieną, nes atėjo V. M. ir parašė pareiškimą nurodydamas įtariamuosius – sūnų arba dukrą.
Liudytoja V. V. parodė, kad tą dieną buvo gautas pranešimas. Pradžioje kvietė M., kad pavogti padargai ir galimai tai padarė V. M., kadangi santuoka tarp M. ir M. nenutraukta. Dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo nepradėtas. Tada kreipėsi V. M. ir nurodė, kad galimai tai padarė sūnus. V. M. pasakė, kas pavogta, įsigijimo dokumentų negalėjo pateikti, įvardino, kad viską galėjo padaryti sūnus. V. M. pasakė, kad patikslins žalą ir kreipsis į policiją. Niekas neprisipažino kas paėmė daiktus, jie sakė, kad tėvas vagia, o tėvas kaltino sūnų. Tą dieną nebuvo pateiktas pareiškimas.
Iš kaltinamojo G. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b. l. 81-85) nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu G. M. parodė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje įvykdė vagystę. Parodė vietą sode, iš kur 2017 m. vasario 2 d. pagrobė ir pardavė V. M. priklausančius žemės ūkio padargus. Parodė UAB „Metalo laužas“ priklausančias metalo supirkimo aikšteles, esančias (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kur pasvėrė pavogtus žemės ūkio padargus ir P. M. vardu juos pardavė.
Iš nukentėjusiojo V. M. protokolo-pareiškimo (b. l. 7) matyti, kad V. M. protokole-pareiškime nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 19.00 val., jis savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme pasigedo jam priklausančios žemės ūkio technikos agregatų: 1 500 Eur vertės preso,,Frorštrit“, 400 Eur vertės lenkiško trivagio traktorinio plūgo, 500 Eur vertės rusiško trivagio traktorinio plūgo, 400 Eur vertės žemės smulkinimo lėkščių, 500 Eur vertės 4,2 metro vartytuvo,,Varašylka“, 300 Eur vertės 2,8 metro kultivatoriaus, 800 Eur vertės lenkiškos rotacinės žoliapjovės ir 50 Eur vertės traktoriaus skėliko. Iš viso dėl pagrobto turto padaryta 4 450 Eur turtinė žala. Turtas nedraustas. Mano, kad vagystę galėjo įvykdyti dukra S. A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), arba sūnus G. M., gimęs (duomenys neskelbtini).
Iš liudytojo M. K. apklausos protokolo (b. l. 39-40) matyti, kad jis parodė, jog 2017 m. sausio pabaigoje, paskambinęs nepažįstamas vyras pasakė, kad (duomenys neskelbtini), turi parduoti apie toną metalo laužo ir pasiteiravo kainos, ar gali įmonė išvežti metalą. 2017 m. vasario 1 d. vėl paskambino tas pats vyras, kuris paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis nurodytu adresu išsiuntė krovininį automobilį. Automobilis į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvežė žemės ūkio padargų, kuriuos pasvėrė. 2017 m. vasario 2 d. į metalo supirkimo aikštelę atvažiavo du nepažįstami vyrai. Vienas vyras pateikė išrašytą lapelį ir P. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, nurodė savo adresą. Jis P. M. vardu išrašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal priduotą metalo svorį 2640 kg., sumokėjo 396,20 Eur, po 15 centų už kilogramą. P. M. pasirašė pinigų išmokėjimo kvite ir vyrai išvažiavo.
Iš liudytojo A. A. apklausos protokolo (b. l. 36-37) matyti, kad jis parodė, jog 2017 m. vasario 2 d. jam nurodė krovininiu automobiliu važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir paimti metalo laužą iš sodybos. Apie 10 val. jis nuvažiavo į nurodytą sodybą, kur jį pasitiko nepažįstamas vaikinas, kuris parodė sodybos sode žemės ūkio padargus: presą, plūgus. Vaikinas sakė, kad žemės ūkio padargus paveldėjo iš senelių. Jis pakrovė į automobilį visus sode buvusius žemės ūkio padargus ir išvažiavo. Išvažiuojant matė, kad į sodybą atvažiavo kažkoks automobilis, kuriuo vaikinas atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę. Pakraudamas metalą, nesuprato, kad vaikinas parduoda svetimus padargus. Pinigus turėjo sumokėti kitoje aikštelėje. Priduotas metalas išvežamas beveik kiekvieną dieną, todėl jo jau neturi.
Iš 2017 m. kovo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b. l. 41-42) nustatyta, kad UAB „Metalo laužas“ aikštelės vedėjas M. K. pateikė 2017 m. vasario 2 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį serija SPS/JMS Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2017 m. vasario 2 d. P. M. pardavė juodąjį metalą, žemės ūkio padargus 2 640 kg, 0,15 Eur už kilogramą.
Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, dėl to gailisi. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog prisipažįsta esąs kaltas. Įrodymų tyrimo teisme metu G. M., visiškai pripažinęs kaltę, aiškino prieš tris savaites kalbėjęs su motina dėl daiktų, kurie, jo manymu, priklausytų ir jam, nuo vaikystės padėjusiam tėvui dirbti žemės ūkio darbus, pardavimo. Kaltinamojo sesuo - liudytoja apklausta S. A. M. patvirtino, jog visais padargais naudojosi tėvas, motina sakiusi, kad daiktų parduoti nevalia iki nesibaigs skyrybų byla, kadangi brolis pradžioje neigė vagystę, tėvas apie tai nedelsdamas pranešė policijai. Liudytoja R. M., susidarius šeimoje tarp sutuoktinių konfliktinei situacijai, teismo posėdžio metu davė parodymus palankesnius sūnaus, t.y. kaltinamojo naudai, teigdama, jog su sūnumi kažkada buvo kalbėta, kad reikia parduoti netinkamą presą, tačiau patvirtino, jog nesakė sūnui susirasti metalo supirktuvę, liudytoja taip pat tvirtino, jog su padargais dirbo vyras, visi pavogti daiktai buvo sode, dėl vagystės dukra pranešė policijai, o vyras parašė pareiškimą, šie daiktai skyrybų byloje nėra įtraukti į dalintino turto balansą. Taigi, faktiniais bylos duomenimis darytina išvada, kad leidimas dėl žemės ūkio padargų pardavimo nagrinėjamoje situacijoje gautas nebuvo, ką pripažino ir pats kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo parodymais dėl gauto leidimo daiktų pardavimui netiki ir juos vertina kritiškai, kaip duotus siekiant palengvinti sau padėtį. Kaltinamojo versiją dėl prisidėjimo savo darbu prie pagrobtų daiktų įsigijimo teismas taip pat atmeta, nes pagal kaltinamojo parodymus, vertinant jo amžių, būnant vaiku ar paaugliu padėjimas tėvui dirbti ūkyje jokiu būdu nesukuria nuosavybės teisės į turtą. Beje argumentams (vertinant kaltinamojo amžių ir senelės mirties, kurios G. M. tiksliai nežino, datą), kad neva tai močiutė iš motinos pusės kai kuriems jo pavogtiems daiktams įsigyti buvo davusi pinigų, pagrįsti kaltinamasis jokių įrodymų taip pat nepateikė, vienok, ši aplinkybė esminės įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes faktinių bylos duomenų visuma neginčijamai patvirtina, jog pagrobti daiktai priklausė nukentėjusiajam, jis jais naudojosi, dirbo žemės ūkio darbus, nepaisant to kieno lėšomis jie buvo įsigyti, nedelsiant kreipėsi į policijos komisariatą dėl jam priklausančio turto pagrobimo. Kad G. M. veikė tyčia ir sąmoningai prieš turto savininko valią patvirtina ir ta aplinkybė, kad į metalo supirktuvę jis pridavė daiktus kito asmens vardu, šias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir liudytoju apklaustas P. M.. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai bylos duomenys: nukentėjusiojo V. M. parodymai, liudytojų S. A. M., R. M., P. M., policijos pareigūnių R. I., V. V. parodymai teismo posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. K. ir A. A. parodymai, kuriais teismas abejoti pagrindo neturi, nes jie iš esmės atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, sutampa detalėse, tarpusavyje neprieštarauja ir vienas kitą papildo. G. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, V. M. protokolas-pareiškimas, 2017 m. kovo 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriais akivaizdu, kad leidimo paimti žemės ūkio padargus niekas kaltinamajam nedavė, jis daiktus pagrobė savo valia ir iniciatyva, be turto savininko žinios ir leidimo, siekdamas tokiu būdu gauti pajamų pragyvenimui taip pat įrodo kaltinamojo kaltę. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik pirmiau aptarti įrodymai, bet ir duomenys iš bendrosios policijos informacijos (b. l. 172-173), kuriais S. M. 2017 m. vasario 2 d. 17.10 val. buvo pranešta apie iš namų kiemo pavogtą presą, kurie paneigia teismo posėdyje kaltinamojo ir jo naudai liudijusios motinos aplinkybes dėl prieš tam tikrą laiko tarpą buvus kalbai laisva valia tvarkytis su pagrobtu turtu bei prieštarauja kitiems teisiamajame posėdyje ištirtiems pirmiau aptartiems įrodymams. Taigi, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą tokiu būdu gauti pinigų pragyvenimui, suprasdamas, kad minėtas turtas nuosavybės teise jam nepriklauso, negavęs leidimo bei sutikimo pagrobė tėvui priklausančius žemės ūkio padargus, tuo nukentėjusiajam padarydamas žalą.
Bausmės skyrimas
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalyje laikytina, tai kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Kaltinamojo G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, nusikaltimas baigtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ankščiau teistas 2 kartus, iš kurių vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 55-57-, 59-62, 63-69), jis baustas administracine tvarka (b. l. 69-71), niekur nedirba (b. l. 72), kaltinamajame akte nurodyta, kad psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena pas motiną, šeimos nesukūręs, mokosi, užsidirba privačiai savaitgaliais, nuo vasaros pradžios registruojasi darbo biržoje, eis mokytis pastatų apšiltinimo specialybės.
Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis – nusikalto būdamas praeityje teistas du kartus, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką to paties nukentėjusiojo atžvilgiu padarė per paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl, esant šioms aplinkybėms, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, siekiant nubaudimo bei prevencijos, šį kartą dar gali būti pasiekti paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant draudimus bei įpareigojimus (BK 75 straipsnis). Paskirtoji bausmė subendrintina su 2017 m. sausio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iš dalies sudedant.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai G. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87).
Civilinis ieškinys
Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209/2007">2K-209/2007</a>).
Kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-699/2015">2K-84-699/2015</a>).
Byloje nukentėjusysis teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį (b. l. 163-164), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nors nukentėjusysis nurodė, kad pagrobtų daiktų įsigijimo dokumentų neturi, jie pirkti ženkliai anksčiau, tačiau pagrobti žemės ūkio padargai buvo veikiantys, su jais nukentėjusysis dirbo žemės ūkio darbus, tokių aplinkybių nepaneigė ir neįrodė priešingai nei kaltinamasis, nei jo šeimos nariai, apklausti liudytojais, todėl teismas laiko pagrįstu patikslintą sumažintą civilinio ieškinio dydį turtinės žalos atlyginimo dalyje pagal pateiktas analogiškų daiktų įsigijimo rinkos vertes. Su turtinės žalos dydžiu kaltinamasis visiškai sutinka, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis nesutinka su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nurodė, kad turėjo daug nepatogumų – morališkai pašlijo sveikata, mažiau bendrauja su žmonėmis, šie atsisako jo paslaugų, kreipėsi į medikus, gerai vaistus nuo spaudimo, svaigsta galva, visa tai jį veikia nerviškai, tačiau teismui nepateikė medicininių dokumentų išrašų iš kurių teismas galėtų spręsti apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, kitų įrodymų, leidžiančių teismui spręsti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika kaltinamojo jau nebe pirmą kartą buvo padaryta prieš artimą žmogų, vertinant ir tai, kad ankstesnis teistumas teigiamų rezultatų nedavė, kaltinamasis iš to nepasimokė ir neužilgo tėvo atžvilgiu vėl nusikalto, jo neatsiprašė, pripažįsta, jog su tėvu tarpusavio santykiai prasti, todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, jog nukentėjusiajam šia nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis mažintinas iki 150 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2017 m. sausio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir G. M. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant G. M. tęsti mokslą arba dirbti/registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo G. M. 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 ct) nukentėjusiojo V. M. naudai turtinei žalai atlyginti.
Patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo G. M. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) nukentėjusiojo V. M. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
