V. V. pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-199-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27894-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7

(S)

2017 m. rugsėjo 21 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam V. V.,

asmeniui, pateikusiam prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent 2017 m. birželio 6 dieną 14 val. 29 min. kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 98 km 300 m (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kraujyje mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio.

Šiais veiksmais V. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. iki pietų vartojo alkoholį. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, bet jam priklausančiu automobiliu „Toyota Sienna“ keliu Kaunas-Prienai-Alytus važiavo į Marijampolę. Apie 14 val. 30 min. važiuojant per Prienų šilą jo vairuojamą automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis pateikė automobilio dokumentus, draudimo polisą ir vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnams alkotesteriu patikrinus jo girtumą, buvo nustatytos 2,66 promilės, su nustatytu girtumu sutiko (b.l. 42-43, 46).

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną Kaune pas dukrą prie statomo namo padėjo dirbti namų ūkio darbus, namuose buvo vienas. Sužinojus, kad jam bus atliekama operacija jautė stresą, todėl su atėjusiu kaimynu išgėrė butelį degtinės, tačiau jautėsi gerai. Nenorėdamas, kad dukra pamatytų, jog yra išgėręs, sugalvojo važiuoti namo į Marijampolę. Važiuodamas pajuto alkoholio poveikį, nors orientacija buvo gera, tačiau reakcija susilpnėjo. Policijos pareigūnams sustabdžius prisipažino vartojęs alkoholį. Supranta, kad negalima važiuoti išgėrus, šiuo metu alkoholio nevartoja, dukra alkoholio vartojimą vertina neigiamai. Nurodė, kad automobilį „Toyota Sienna“ įsigijo iš savo lėšų daugiau kaip prieš dešimt metų. Dukra važinėjo automobiliu, iki įvykio jį drausdavo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A. (b.l. 15) parodė, kad 2017 m. birželio 6 d. 14 val. 29 min. dirbant kelyje Vilnius - Prienai - Marijampolė 98 km 300 m. Prienų šile sustabdė automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo akivaizdžiai neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0134, patikros Nr. 0584387, nustatytas 2,66 promilės girtumas. Automobilis priklauso vairuotojui V. V., kuris neneigė vairavęs transporto priemonę neblaivus;

Alytaus apskrities VPK Prienų PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. R. tarnybiniame pranešime (b.l. 7) užfiksuota, kad 2017 m. birželio 6 d. 14 val. 35 min. vairuotoją V. V. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0134, patikros sertifikato Nr. 0584387, jam nustatytas 2,66 promilės girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13) užfiksuota, V. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau aprašytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje pagal specialisto išvadą nustatyta 2,52 promilės etilo alkoholio (b. l. 13), tai yra daugiau negu 1, 5 promilė alkoholio. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo V. V. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kaltinamojo dukra E. V. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį V. V. pagal laidavimą (b. l. 98). Teisiamojo posėdžio metu apklausta E. V. parodė, kad yra kaltinamojo dukra, su tėvu santykiai geri, su juo palaiko artimus ryšius. Šiuo metu nedirba, gyvena kartu su tėvu. Yra griežta, visais klausimais turinti savo nuomonę, kurios tėvas klauso, reaguoja į jos išsakytas pastabas. Prieš trejus tėvas metus būdamas neblaivus padarė avariją, dvejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nuo to laiko tėvas jai paklūsta, atsižvelgia į jos pastabas. Nemano, kad tėvas turi priklausomybę alkoholiui ir juo piktnaudžiauja, alkoholį vartoja saikingai per šventes. Nurodė, kad yra reikli sau ir kitiems, yra baigusi Kauto technologijos universitetą, įgijusi administravimo specialybę, baigus mokslus po pusmečio pradėjo dirbti, buvo paskirta gamybos vadove, jai buvo pavaldūs darbuotojai. Studijų laikotarpiu dalyvavo nevyriausybinėse organizacijose, ketverius metus buvo studentų atstovybėje, trečiais metais buvo išrinkta pirmininke, patinka organizacinis darbas. Turi galimybę stebėti tėvą, su juo praleisti daugiau laiko, planuoja artimiausius dvejus metus gyventi kartu su juo. Prašo nekonfiskuoti automobilio, šeimoje reikalingas antras automobilis, kadangi turi mažą vaiką, o sutuoktinio darbas nuo 6.00 val., todėl didžiąją dalį laiko praleidžia pas savo motiną Kaune.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prieštaravo kaltinamojo V. V. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi toks prašymas jau buvo išspręstas prokuroro nutarimu ir atmestas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, formuojamoje teismų praktikoje <...> taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis brandaus amžiaus (g. (duomenys neskelbtini) m.), šiuo metu nedirba, gyvena Marijampolėje. Dukra E. V. nurodo, kad šiuo metu po nusikalstamos veikos padarymo ir kol yra vaiko priežiūros atostogose gyvena kartu su tėvu Marijampolėje, tačiau iki nėštumo ir gimdymo atostogų gyveno Kaune, jos darbovietė yra Kaune, šiame mieste dirba sutuoktinis, čia jis praleidžia didžiąją dalį laiko. Taigi, V. V. dukros gyvenimas nėra susijęs ir priklausomas nuo tėvo. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. yra savarankiškas ir brandus, nėra priklausomas nuo dukros.

Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismui kyla abejonių, kad kito asmens, t. y. jaunesnės dukros, auklėjimas duos teigiamų rezultatų suaugusiam asmeniui ir dukra turės tokią įtaką, kad kaltinamasis daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamais V. V. neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už tokį patį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 25), tokį patį pažeidimą padarė praėjus trejiems metams, kas neigiamai apibūdina kaltinamąjį, rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų, išvadų nepadarė ir tai jo nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nesulaikė. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybės, teismo nuomone, kaltinamojo V. V. atžvilgiu netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamasis V. V. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. V. V. neteistas (b. l. 23-24), baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 25), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 33). Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas vidurkis.

Kadangi kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skirta bausmė – bauda – sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Į bausmės laiką įskaitomas V. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 6 d. 14 val. 40 min. iki 2017 m. birželio 7 d. 16 val. 45 min. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (b. l. 36-37, 39) (BK 66 straipsnis).

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam V. V. klausimą atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamasis V. V. padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkte priskirtiną vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didelis kiekis, net 2,52 promilių alkoholio, kuris prilyginamas sunkiam girtumui, nusikaltimas padarytas naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemonę. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų terminą – trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Šios trukmės terminas skirtinas atsižvelgiant į tai, kad anksčiau baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (šiuo atveju sumokėjęs piniginę baudą), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo tikslingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, bei taip pat, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būtų išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis ir jo dukra E. V. prašo nekonfiskuoti automobilio, nurodo, kad automobiliu naudojasi tretieji asmenys: kaltinamojo dukra (už automobilio draudimą moka įmokas), Marijampolės žmonių su negalia sporto klubas „Siekis“ (sudaryta panaudos sutartis).

V. V. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi automobilis „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.

VĮ „Regitra“ viešieji duomenys patvirtina, kad minėto automobilio savininkas-valdytojas yra kaltinamasis V. V. (b. l. 28). Kaltinamasis pateikė teismui sudarytą automobilio panaudos sutartį Nr. 4, pagal kurią transporto priemonė yra perduota neatlygintinai naudotis Marijampolės žmonių su negalia sporto klubui „Siekis“. Panaudos sutartis, patvirtinanti kitą transporto priemonės valdytoją, nėra įregistruota viešame registre. Dėl to, vertinant, ar transporto priemonė priklauso tretiesiems asmenims ir jos konfiskavimas negalimas (BK 72 straipsnio 5 dalis), teismas nurodo, kad nesant panaudos sutarties sudarymo fakto įregistravimo viešame registre, šios sutarties negalima laikyti prima facie įrodymų, neginčijamai patvirtinančiu kitą transporto priemonės valdytoją. Nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų teisių į transporto priemonę, teismas vienareikšmės išvados, kad transporto priemonės konfiskavimas iš esmės pažeis Marijampolės žmonių su negalia sporto klubo „Siekis“ teisėtus interesus ir dėl to automobilio konfiskavimas natūra būtų neproporcingas šiam automobilio valdytojui, daryti negali.

Spręsdamas klausimą, ar transporto priemonės konfiskavimas turės esminės įtakos kaltinamojo V. V. dukros E. V. teisėtiems interesams, teismas nurodo, kad E. V. šeima turi dar vieną automobilį, nors juo ir naudojasi sutuoktinis. Ši nustatyta faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad turto konfiskavimas natūra yra proporcinga poveikio priemonė V. V. ir jos dukros E. V. šeimai, ir taip pat dėl transporto priemonės netekimo dukros E. V. šeimai nebus užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Priešinga išvada sudarytų sąlygas kaltininką V. V. ne tik nubausti, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti jam ekonomiškai naudingą, kas prieštarauja turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslui.

Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, V. V. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) MGL dydžio (1 694,70 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 70 centų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti 30 (trisdešimties) MGL 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 6 d. 14 val. 40 min. iki 2017 m. birželio 7 d. 16 val. 45 min. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (75,32 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ir 32 centų)) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę –draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktelį su pultu perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

Grąžinti V. V. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. V. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti V. V., kad:

Bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą asmuo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė