Civilinė byla Nr. e2S-1309-855/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01197-2026-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.4.; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) viešosios įstaigos „LIESL LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės viešosios įstaigos „LIESL LT“ ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „LIESL LT“ ieškinį atsakovėms V. J. ir viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
I. Ginčo esmė
2. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „LIESL LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms V. J. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir žalos atlyginimo, prašydama: 1) įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės VšĮ „LIESL LT“ konfidencialia informacija; 2) įpareigoti atsakoves sunaikinti visą neteisėtai pasisavintą ieškovės VšĮ „LIESL LT“ konfidencialią informaciją ir nebenaudoti ieškovės VšĮ „LIESL LT“ sutarčių, pasiūlymų, vežėjų lentelės ir kitų formų; 3) priteisti solidariai iš atsakovių 29 100 Eur turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovių 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2024 m. vasario 29 d. darbo sutarties Nr. 121a/2024-02-29 pagrindu atsakovė V. J. nuo (duomenys neskelbtini). pas ieškovę įsidarbino (duomenys neskelbtini) pareigose. 2025 m. vasario 17 d. atsakovės V. J. prašymu darbo sutartis nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Po darbo santykių nutraukimo paaiškėjo, kad atsakovė V. J., veikdama tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis, 2025 m. gegužės 5 d. įkūrė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo analogišką veiklą, kokią vykdo ieškovė, ir šioje veikloje yra naudojama atsakovės V. J. pas ieškovę sužinota ieškovės konfidenciali informacija. Tokiu būdu ieškovei daroma žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, išaiškindamas ieškovei, kad dėl ginčo sprendimo galima kreiptis į teritorinę Darbo ginčų komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kadangi nagrinėjamu atveju susitarimas dėl konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos buvo sudarytas atsakovei V. J. vykdant darbo funkcijas pas ieškovę, todėl šiuo atveju ieškinio reikalavimai kyla iš darbo teisinių santykių. Nors ginčui dėl konfidencialios informacijos (ar komercinės paslapties) atskleidimo ir su tuo susijusioms galimoms pasekmėms (žalos, nuostolių atlyginimui) bus taikomi atitinkami civilinės teisės principai ir normos, tai savaime nepanaikina šalių ginčo statuso, jis išlieka darbo ginču dėl teisės, nes yra kilęs darbo sutarties pagrindu. Tokiu atveju yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisiją. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nepasinaudojo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
4. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės ieškinys turi trūkumų: ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimai) nėra tinkamai suformuluotas: pavyzdžiui, ieškinio 1 reikalavime nėra nurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus atsakovių veiksmus teismas turėtų įpareigoti atsakoves nutraukti, todėl tokio abstraktaus reikalavimo patenkinimas akivaizdžiai keltų grėsmę sprendimo tinkamam (ne)įvykdymui ateityje; ieškinio 2 reikalavime vartojami abstraktaus pobūdžio žodžiai „visą“, „kitų“, konkrečiai neįvardinant, kokią konkrečiai neteisėtai pasisavintą konfidencialią informaciją reikėtų įpareigoti atsakovę sunaikinti ir kokių konkrečiai formų (baigtinį jų sąrašą) nenaudoti atsakovės privalėtų būti teismo įpareigojamos; žyminį mokestį ieškovė apskaičiavo ir sumokėjo tik nuo ieškinio 3 reikalavimo, tačiau nesumokėtas žyminis mokestis už 1 ir 2 neturtinio pobūdžio reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovė VšĮ „LIESL LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį ir tolesnio bylos nagrinėjimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Ieškinyje ieškovė prašė atlyginti žalą, padarytą atskleidus ieškovės komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją konkuruojančiam ūkio subjektui, o ne žalą atliekant darbo funkcijas. Atitinkamai toks ginčas yra kilęs dėl civilinės, o ne drausminės atsakomybės. Be to, ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, kuris buvo pareikštas dviem solidariems atsakovams — V. J. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – dėl jų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentuoja tik su atsakove V. J. susijusius ieškinio reikalavimus ir nėra jokia forma pasisakyta apie ieškiniu reiškiamus reikalavimus atsakovei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje reiškiami keli susiję reikalavimai – materialaus pobūdžio reikalavimas dėl turtinės žalos (29 100 Eur) atlyginimo solidariai iš abiejų atsakovių bei du nematerialinio pobūdžio reikalavimai dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės konfidencialia informacija ir sunaikinti visą neteisėtai pasisavintą ieškovės konfidencialią informaciją, - tačiau pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pasisakė tik dėl dalies jų, t. y. tų, kurie reiškiami atsakovei V. J., ir nepagrįstai nepasisakė dėl tų reikalavimų, kurie reiškiami atsakovei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“.
5.2. Tais atvejais, kai byloje reiškiami keli susiję, be kita ko, alternatyvūs, reikalavimai, kurių daliai nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka, tampa aktualus CPK 24 straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui prioritetas: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Kai ieškinyje pareiškiami keli alternatyvieji reikalavimai, iš kurių vienas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, o kitam įstatymų nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kuria ieškovas kreipimosi į teismą metu nėra pasinaudojęs, teismas, vadovaudamasis bylų priskirtinumo teismui prioritetu, neturi teisės atsisakyti priimti ar palikti nenagrinėto to alternatyviojo ieškinio reikalavimo, dėl kurio ieškovas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti.
5.3. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ir jos panaudojimu. Darbdavio komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) panaudojimo veiksmai taip pat sudaro darbo pareigų pažeidimo sudėtį, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog darbuotojo atsakomybė atskleidus komercinę paslaptį atsiranda pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį. Tai, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo ir kt., tiesiogiai nustatyta ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje. Kai ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą atskleidus ieškovo komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją konkuruojančiam ūkio subjektui, o ne žalą atliekant darbo funkcijas, toks ginčas yra kilęs dėl civilinės, o ne drausminės atsakomybės, todėl ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, neprivalo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
5.4. Net jeigu ir ieškinio reikalavimai atsakovei V. J., kaip buvusiai ieškovės darbuotojai, galėtų būti priskirti nagrinėti privaloma išankstine darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (nors su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ieškovė nesutinka), ieškovė jau yra praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą, todėl labiau tikėtina, kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ieškovė jau nebegalėtų pasinaudoti, ginčas Darbo ginčų komisijoje nebūtų išnagrinėtas iš esmės.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
17. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės VšĮ „LIESL LT“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 412 straipsnio pagrindu, t. y., konstatavus, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo išsprendimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės (apeliantės) ieškinį dėl įpareigojimo atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės konfidencialia informacija, ir žalos atlyginimo.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė VšĮ „LIESL LT“, buvusi atsakovės V. J. darbdavė, į teismą kreipėsi reikalaudama įpareigoti atsakoves V. J. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės konfidencialia informacija, sunaikinti visą neteisėtai pasisavintą ieškovės konfidencialią informaciją, nebenaudoti ieškovės sutarčių, pasiūlymų, vežėjų lentelės ir kitų formų, taip pat atlyginti 29 100 Eur dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovės patirtą turtinę žalą. Atsakovė V. J. nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) dirbo pas ieškovę; ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau nuo 2025 m. gegužės 5 d. įkūrė savo įmonę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo iš esmės analogišką kaip ir ieškovė veiklą. Anot ieškovės, atsakovės savo darbinėje veikloje naudoja konfidencialius ieškovės duomenis / informaciją, kuriuos atsakovė V. J. sužinojo dirbdama pas ieškovę; taip ieškovei yra daroma turtinė žala.
21. CPK
22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina iš darbo teisinių santykių, o ne iš civilinių teisinių santykių, dėl to ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės konfidencialia informacija, bei žalos atlyginimo iš esmės siekia, kad atsakovės - V. J. (buvusi ieškovės darbuotoja) bei jos įkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“- nutrauktų neteisėtus veiksmus (nebenaudotų ir sunaikintų visą galimai neteisėtai pasisavintą ieškovės konfidencialią informaciją / duomenis) bei kompensuotų ieškovės patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 25 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Taigi tiek DK 38 ir 39 straipsniuose, tiek CK 1.116 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga saugoti komercinę paslaptį, nekonkuruoti.
24. CK
25. Nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja CK 1.116 straipsnio 3 dalies redakcija galimų priteisti nuostolių rūšių nedetalizuoja ir įtvirtina nuostatą, jog komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas. Taigi, žalos atlyginimo klausimus nuo 2018 m. birželio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (nurodyto įstatymo 8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atskleidus įmonės komercinę paslaptį, įmonei gali būti padaroma žalos, todėl ūkio subjektas suinteresuotas apsaugoti nuo išviešinimo savo verslo veiklai reikšmingą informaciją. Ši teisė pripažįstama ir ginama komercinę (gamybinę) paslaptį reglamentuojančių civilinės teisės nuostatų, kurių pagrindinės įtvirtintos CK 1.116 straipsnyje, todėl būtent šioje CK normoje įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Taigi, asmenims, pažeidusiems pareigą saugoti komercines paslaptis, kyla civilinė atsakomybė. Dėl to laikytini pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamam ginčui išspręsti netaikytinos DK nuostatos, juo labiau, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini)nebedirba pas ieškovę. Asmenims, pažeidusiems pareigą saugoti komercines paslaptis, kyla civilinė atsakomybė, atitinkamai tokio pobūdžio ginčai spręsti bendra civilinio proceso nustatyta bet kokiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo tvarka.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a> 40 punktą).
28. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Apeliantės (ieškovės) viešosios įstaigos „LIESL LT“ atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Renata Volodko
