B. Ž. pagal BK 140 str., 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-236-495/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31900-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.1;

1.2.4.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio.

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu B. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. sužalojimo) septynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. Ž. priteistą neturtinę žalą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. Ž. sužalojimo) aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. Ž. priteistą neturtinę žalą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. N. sužalojimo) šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. N. priteistą neturtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant B. Ž. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistas neturtines žalas.

Iš nuteistojo B. Ž. priteista nukentėjusiajam A. Ž. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti.

Iš nuteistojo B. Ž. priteista nukentėjusiajam A. Ž. 400 Eur, o nukentėjusiajai M. N. – 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendis pakeistas: B. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant B. Ž. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems A. Ž., A. Ž. ir M. N. priteistas neturtines žalas.

Iš nuteistojo B. Ž. priteista nukentėjusiajam A. Ž. 886,93 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. B. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė smūgius A. Ž. į veidą ir kairįjį šoną bei paėmęs plytas metė į A. Ž., jomis pataikė jam į blauzdas, taip A. Ž. padarė poodines kraujosruvas veide ir dešinėje rankoje bei odos nubrozdinimus blauzdose, dėl to nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. B. Ž. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia paėmęs plytas metė į savo brolį A. Ž., jomis pataikė jam į kairės rankos dilbį, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje A. Ž. padarė poodines kraujosruvos veide ir kairėje rankoje, dėl to nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

3. B. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu rankomis sugriebė M. N. už dešinės rankos ir ją pasuko, taip M. N. padarė kraujosruvas odoje ir poodyje dešiniame dilbyje, dešinio peties sąnario endoprotezo panirimą, dėl to nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą atmetė. Tačiau, nustatęs bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, nuteistajam B. Ž. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistojo B. Ž. gynėjas advokatas Mindaugas Bliuvas prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį panaikinti, taikyti BK 28 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

5.2. Skundžiamuose nuosprendžiuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie nenustatytas būtinosios ginties sąlygas.

5.3. Nuteistasis B. Ž. įvykio metu nesiekė nieko sužaloti ir jokių tyčinių veiksmų neatliko, o gynėsi tik nuo agresyvių ir puolančius veiksmus atlikusių nukentėjusiųjų. Kasatoriaus nuomone, nuteistojo B. Ž. padaryti veiksmai atitinka BK 28 straipsnyje nustatytą veikimą esant būtinosios ginties sąlygoms.

5.4. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, ir šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNzg4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-788/2015">2K-31-788/2015</a>). Todėl sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, kurios susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Be to, didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas bei teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137/2010">2K-137/2010</a>, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-78-489/2016, 2K-120-628/2018 ir kt.).

5.5. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Be to, vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma ir pavojingo kėsinimosi pradžia bei pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE2LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-416-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-416-942/2016">2K-416-942/2016</a>, 2K-120-628/2018).

5.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose konstatuodami, kad puolančius ir agresyvius veiksmus konfliktinėje situacijoje atliko tik B. Ž., akivaizdžiai byloje ignoravo ir nevertino paties nuteistojo parodymų apie įvykusį konfliktą, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Pažymima, kad nuteistasis, duodamas parodymus, nuosekliai tvirtino, jog žodinio konflikto metu brolis A. Ž. kumščiu jam sudavė į veidą, netrukus prisijungė A. Ž., pastarasis šaukdamas puolė jį kumščiais, o šalia stovinti M. N. buvo užsimojusi ranka ir kėsinosi jam suduoti, dėl to nuteistasis, siekdamas išvengti smurtinių veiksmų, bėgo į šalia esančią sodybos teritoriją, tačiau buvo pargriautas ant žemės ir prarado sąmonę, nes V. Ž. kelis kartus jam spyrė į galvos sritį. Atgavęs sąmonę jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusieji ir kartu su jais buvęs V. Ž. gali prieš jį vėl panaudoti fizinį smurtą, todėl siekdamas apsiginti mėtė į juos plytas, tačiau neturėjo jokios tyčios juos sužaloti ar į juos pataikyti. Be to, teismai neatsižvelgė ir nevertino, kad pats nuteistasis iškvietė policijos pareigūnus, o nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs, taip pat to, kad nuoseklius nuteistojo B. Ž. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. liudytojo V. K. parodymai, specialisto išvada Nr. G 2621/2019 (01), kurioje B. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems dėl to iškelta baudžiamoji byla.

5.7. Kasatoriaus nuomone, byloje esančiais įrodymais nustatytos nukentėjusiųjų veiksmų faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jie savo veiksmais pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, nustatytą BK 28 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistojo B. Ž. sveikatą, ir įrodo, jog nukentėjusiųjų bei su jais buvusio V. Ž. kėsinimasis buvo realus ir pavojingas bei jau prasidėjęs. Tuo tarpu B. Ž., pagrįstai manydamas, kad jo sveikatai iškilo akivaizdus ir realus pavojus, siekė apsiginti nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. veikė esant būtinajai ginčiai. Akivaizdu ir tai, kad B. Ž. gynybai naudotos priemonės visiškai atitiko nukentėjusiųjų ir su jais buvusio V. Ž. kėsinimosi pobūdį ir intensyvumą bei šių asmenų nuteistojo sveikatai padarytos žalos dydį.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotų išvadų teisingumą, dar kartą detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai įvertinti tinkamai. Tai, kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris nepalankus kasatoriui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog byla buvo išnagrinėta neįvertinus visų bylos aplinkybių ir į jas neįsigilinus, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas.

6.2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nevertino, jog nuteistasis B. Ž. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, pirmiausia reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137/2010">2K-137/2010</a>, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant, ar kūno sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, taip pat tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą.

6.3. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, detaliai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kaip prasidėjo ir vyko konfliktas, pagrįstai atmetė B. Ž. parodymus, kuriuose jis tvirtino, jog gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų. Be to, nuteistojo veiksmai pagrįstai nevertinti kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio B. Ž. būtų turėjęs teisę gintis, byloje nenustatytas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusieji tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus apie konflikto priežastį ir eigą, apie jiems suduotus smūgius, šiuos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. teismo medicinos specialistų išvados bei liudytojo V. G. parodymai.

6.4. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į liudytojo V. K. parodymus, kuriuose jis tvirtino, jog matė, kaip B. Ž. į galvą spyrė V. Ž., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio liudytojo parodymus paneigia įsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis, kuriuo V. Ž. dėl šių veiksmų buvo išteisintas. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų ir patvirtinančių duomenų apie nukentėjusiųjų agresyvų ir neprognozuojamą elgesį, nors įvykio metu jie ir buvo neblaivūs.

6.5. Prokurorės vertinimu, kasacinio skundo argumentai dėl neteisingų faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir netinkamo parodymų vertinimo yra deklaratyvūs ir iš esmės grindžiami tik nesutikimu su teismų nustatytomis išvadomis, kurios akivaizdžiai yra nepalankios nuteistajam.

7. Nukentėjusiojo A. Ž.

7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus dėl nuteistojo B. Ž. kaltės, o kasacinio skundo argumentai dėl padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

7.2. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra melagingi ir klaidinantys, visiškai nesusiję su šia nagrinėjama baudžiamąja byla. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio įvykusio konflikto buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-559-922/2020, tik pagal B. Ž. pareiškimą, kuriuo jis kaltino savo brolį V. Ž. dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl kasatoriaus skundo teiginiai, kad teismai nevertino, jog įvykio metu V. Ž. kelis kartus spyrė B. Ž. į galvos sritį, yra visiškai nereikšmingi šioje nagrinėjamoje byloje, nes juos paneigia įsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. išteisinamasis nuosprendis.

7.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nebuvo pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis tiek padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-1073/2018).

7.4. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad prieš B. Ž. buvo nukreiptas pavojingas kėsinimasis, nuo kurio nuteistasis turėjo gintis. Puolančius ir pavojingus veiksmus atliko būtent nuteistasis, o tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo ištirti ir įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

7.5. Nors kasatorius skunde tvirtina, kad konfliktas įvyko dėl to, jog nuteistasis paveldėjo turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio turto savininkas yra ne nuteistasis, o jo tėvas B. Ž., šį turtą paveldėjo po sesers mirties.

8. Nukentėjusioji M. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį. Nukentėjusioji M. N. atsiliepime nurodo:

8.1. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę visus byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors veiksmus prieš nuteistąjį B. Ž., kurie būtų lėmę būtinosios ginties panaudojimą. Byloje nenustatyta ir tai, kad nukentėjusieji buvo agresyvūs, grasino nuteistajam B. Ž. ar panaudojo prieš jį fizinį smurtą.

8.2. Nors kasaciniame skunde ginčijamas priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau iš priimtų nuosprendžių turinio akivaizdu, kad teismai objektyviai įvertino kiekvieną įrodymą, kruopščiai išnagrinėjo iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją ir padarė pagrįstas išvadas apie nenustatytas būtinosios ginties sąlygas.

8.3. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai tiek dėl paveldėto turto, tiek dėl V. Ž. suduotų smūgių nuteistajam įvykio metu yra melagingi ir klaidinantys.

9. Nukentėjusysis A. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį. Nukentėjusysis A. Ž. atsiliepime nurodo:

9.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, nes iš priimtų sprendimų turinio akivaizdu, kad teismai išsamiai patikrino ir įvertino visus byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas apie nenustatytas būtinosios ginties sąlygas.

9.2. Nepagrįsti ir prieštaringi teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms kasatoriaus skundo teiginiai, kad nukentėjusieji buvo agresyvūs, grasino nuteistajam B. Ž. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą.

9.3. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai tiek dėl paveldėto turto, tiek dėl V. Ž. suduotų smūgių nuteistajam įvykio metu yra melagingi ir klaidinantys.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo B. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

11. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017 ir kt.).

12. Iš nuteistojo B. Ž. gynėjo kasacinio skundo turinio matyti, kad jame ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei įrodymų vertinimas, pateikiant jų savąjį vertinimą (dėl liudytojo V. K. parodymų, paties nuteistojo parodymų apie įvykusį konfliktą, specialisto išvados Nr. G 2621/2019 (01) ir pan.) ir įvykių interpretaciją, teigiant, jog vykusio konflikto metu nuteistasis jokių tyčinių veiksmų neatliko, o tik gynėsi nuo agresyvių ir puolančius veiksmus atlikusių nukentėjusiųjų. Tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

13. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas buvo atmestas, yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

14. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundo argumentus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo B. Ž., nukentėjusiųjų A. Ž., A. Ž., M. N., liudytojų V. Ž., B. Ž. (nuteistojo tėvo), V. G., K. D., V. K. parodymus, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų protokolus, specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiesiems A. Ž., M. N. ir A. Ž. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog B. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo nustatant būtinosios ginties sąlygas

17. Kasaciniame skunde nesutinkama su B. Ž. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 140 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad teismai neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai aiškino BK 28 straipsnį, todėl nepagrįstai atmetė gynybos poziciją, jog nuteistasis veikė esant būtinosios ginties situacijai. Tačiau šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018, 2K-231-489/2020, 2K-38-788/2020, 2K-3-648/2021 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagal byloje teismų nustatytą nagrinėjamo įvykio situaciją bei jo dalyvių veiksmus abiejų instancijų teismai, nepripažindami B. Ž. veiksmuose būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) požymių, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

20. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis B. Ž. ir nukentėjusieji yra ne tik sklypo sodybos kaimynai, bet ir šeimos nariai (A. Ž. yra B. Ž. brolis) bei artimi giminaičiai (A. Ž. yra B. Ž. sūnėnas, o M. N. – nuteistojo tėvo gyvenimo draugė). Santykiai tarp šeimų yra konfliktiški, tarpusavio nesutarimai yra ilgalaikiai. Byloje teismai nustatė, kad, nuteistajam B. Ž. vaikščiojant po nukentėjusiųjų sodybos teritoriją, kilo žodinis konfliktas, jo metu B. Ž. pradėjo prieš nukentėjusiuosius smurtauti. Pirmiausia nuteistasis spyrė broliui A. Ž., bet nepataikė, tuomet prišokęs prie brolio sūnaus A. Ž. kumščiu jam sudavė smūgius į veidą ir kairįjį šoną. M. N. pradėjus šaukti, nuteistasis rankomis sugriebė jai už dešinės rankos ir ją pasuko. Po to B. Ž. atsitraukė kiek toliau nuo nukentėjusiųjų ir pradėjo į juos mėtyti plytas, jomis A. Ž. sužalojo kairės rankos dilbį, o A. Ž. – blauzdas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad vykusį konfliktą ir B. Ž. agresyvius bei smurtinius veiksmus nutraukė liudytojas V. G., jis prišokęs B. Ž. pargriovė ant žemės.

21. Pagal teismų nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes įvykio metu, kilus žodiniam konfliktui, nebuvo jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, dėl kurio B. Ž. būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiųjų panaudojant smurtinius veiksmus. Priešingai, iš byloje surinktų ir įvertintų įrodymų nustatyta, kad B. Ž. tyčia vaikščiodamas po nukentėjusiųjų sodybos teritoriją išprovokavo žodinį konfliktą, o po to atliko puolančius ir agresyvius veiksmus, šiais veiksmais sužalojo nukentėjusiuosius ir nežymiai sutrikdė jiems sveikatą. Be to, teismai teisingai nustatė, kad duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji būtų atlikę kokius nors veiksmus, keliančius nuteistajam realią ir akivaizdžią grėsmę, ar būtų sudavę smūgius B. Ž., byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio skundo argumentų bei paties nuteistojo nenuoseklių parodymų, jog nukentėjusieji A. Ž. ir A. Ž. kumščiais jam smūgiavo į galvos sritį, o liudytojas V. Ž. kelis kartus spyrė į galvos sritį, nepatvirtina nei byloje esantys įrodymai, nei 2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada Nr. G 2621/2019 (01), kurioje nuteistajam buvo nustatytas tik odos nubrozdinimas kairiame antakyje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Akivaizdu, kad šie B. Ž. nustatyti sužalojimai savaime negali būti laikomi patvirtinančiais tiek kasacinio skundo argumentus, tiek nuteistojo parodymus dėl nukentėjusiųjų pavojingo kėsinimosi. Tai, kad įvykio metu nukentėjusieji M. N. ir A. Ž. buvo vartoję alkoholį, o policijos pareigūnus iškvietė pats nuteistasis B. Ž., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti nagrinėjamu atveju buvus būtinosios ginties situacijai.

22. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistajam B. Ž. pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų.

23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam A. Ž.

24. Nukentėjusiojo A. Ž.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-313-489/2019, 2K-200-495/2020, 2K-162-648/2021 ir kt.).

26. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka nagrinėta pagal nuteistojo B. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą. Nors pagal BPK 3741 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka pateikti atsiliepimą į kasacinius skundus privalo tik prokuroras (kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti tokio atsiliepimo neįpareigoja), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo surašymas ir pateikimas kasacinės instancijos teismui yra viena iš formų kitų proceso dalyvių (pavyzdžiui, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, jų atstovų ir kt.) dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese.

27. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, jo apimtį ir aplinkybę, kad nukentėjusiojo A. Ž. advokatas Justas Vilys jam atstovavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 650 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo B. Ž. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo B. Ž. nukentėjusiajam A. Ž. 650 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė