Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-348/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.3; 44.8; 114.4 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „VST“ ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl žalos, patirtos dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 32 237 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 3 d. bendrovės darbuotojai atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovo įvadinio apskaitos skydo ir skaitiklio gaubto plombos suklastotos ir kad nuėmus skaitiklio gaubtą mechaniškai atsukant buvo sumažinti suvartotos elektros energijos kiekio rodmenys. Dėl šių pažeidimų surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. Atsakovas atsisakė suteikti ieškovo darbuotojams galimybę nustatyti jo valdoje veikiančių elektros energijos imtuvų galią, todėl speciali komisija perskaičiavo suvartotą elektros energiją nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2005 m. spalio 3 d. pagal leistinąją naudoti galią, nurodytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje. Elektros skaitiklio skydas buvo užrakintas papildoma spyna, kad be vartotojo žinios bendrovės darbuotojai skaitiklio negalėtų patikrinti. Pakeitus elektros skaitiklį, elektros suvartojimas padidėjo 30 procentų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo 32 237 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2006 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 3 d. atsakovui, su kuriuo yra sudaryta elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartis, buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 00001541, kuriame užfiksuota, kad suklastotos ĮAS durelių, metrologinės patikros plombos, ant šių plombų yra šešėliai, būdingi plombų klastojimui; skaitiklio gaubto tvirtinimo varžtai mechaniškai pažeisti - tai būdinga jų sukinėjimui; varžtų sriegiai švarūs, nepridulkėję; žinybinė plomba Nr. 0096703 pažeista, ant jos matyti mechaninių pažeidimų. Šio akto pagrindu speciali komisija perskaičiavo elektros energijos suvartojimą nuo 2004 m. spalio 4 d. pagal sutartyje leistą naudoti galią 12,5 kW iki 2005 m. spalio 4 d. ir nustatė padarytos žalos dydį – 32 237 Lt. Kaišiadorių rajono PK atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 179 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto naudojimosi elektros energija, 2006 m. rugsėjo 27d. buvo gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog atlikus elektros skaitiklio trasologinį tyrimą nustatyta, kad tyrimui pateiktos plombos, kuriomis buvo užantspauduota tyrimui pateikto elektros skaitiklio gaubtas bei įvadinio apskaitos skydo durelės, po pirminio užspaudimo nebuvo pažeistos. Kadangi nebuvo pateikta lyginamųjų pavyzdžių - originalų, nenustatyta, ar uždėtos plombos yra falsifikuotos. Ištyrus, ar yra pažeistas užraktas, kuriuo buvo užplombuotas skaitiklio gaubtas, nustatyta, kad užraktas po pirminio uždėjimo buvo pažeistas. 2008 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 11-846(07), 11-2042 (08) nurodyta, kad pateikto tirti skaitiklio konstrukcija ir elektrinė schemos nepakeistos ir atitinka šio tipo skaitikliams keliamus reikalavimus, bei nerasta požymių, kad vartojant elektros energiją buvo stabdomas ar kitaip paveiktas elektros skaičiavimo mechanizmas, tačiau yra požymių, kad elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėtą elektros energijos vartojimo faktą, t. y. neteisėtus veiksmus, patvirtina tai, kad elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo aiškinimą, kad bendrovės darbuotojai, įdėdami į maišelį ir užplombuodami elektros skaitliuką, galėjo jį pakeisti kitu, nes iš Daiktų, kurie turi įtakos neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktui įrodyti, paėmimo protokolo matyti, kad elektros skaitiklis ir plombos buvo paimti dalyvaujant ne tik bendrovės darbuotojams, bet ir policijos pareigūnui.

Elektros energijos vartotojo (patalpų savininko) kaltė, kai nustatytas neteisėto elektros energijos vartojimo faktas, preziumuojama. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, siekiant paneigti savo kaltę, tenka vartotojui, t. y. atsakovui. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo faktas, kartu ir neteisėti atsakovo veiksmai, yra įrodyti vietos apžiūros protokolu, patikrinimą atlikusių asmenų (ieškovo darbuotojų) parodymais, specialisto išvadomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesinaudojo teise ir pareiga teikti atsikirtimus pagrindžiančius ir jo atsakomybę paneigiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Žalos dydis buvo apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 67.4 punktu, kuriame nustatyta, kad kai nustatoma, kad vartotojas siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba skaitiklio rodmenis, paveikia apskaitos prietaisą arba apskaitos schemos elementus, o tiekėjo atstovas per paskutinį apskaitos prietaisų ar apskaitos schemos elementų patikrinimą šios vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo to pastebėti, operatorius turi teisę perskaičiuoti tokio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos skirstymo paslaugos vertę per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip treji metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija. Šiuo atveju ieškovo sudaryta komisija atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiavo už vienerius metus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovo darbuotojams nebuvo leista patikrinti ir nustatyti tuo metu veikiančių elektros imtuvų galią, todėl suvartota elektros energija buvo perskaičiuota pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę (Taisyklių 67.4 punktas). Iš teismui pateiktos atsakovo suvartotos (apmokėtos) elektros energijos pokyčio lentelės matyti, kad elektros energijos suvartojimas pakeitus skaitiklį išaugo apie 30 procentų. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo komisija, ir kad padaryta žala yra mažesnė, nei tiekėjo apskaičiuota.

2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1(16)-21/2007 nusprendė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 97.4 punkte nustatytas žalos apskaičiavimo būdas ir laikotarpis, už kurį apskaičiuojama žala, neprieštarauja CK 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai ir 6.251 straipsnio 1 daliai. Teismas nurodė, kad Taisyklių 67.4 punktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 97.4 punktą, todėl atmetė atsakovo atstovo argumentą dėl Taisyklių 67.4 punkto prieštaravimo CK 1.2 straipsnio 1 daliai, 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytas išvadas pripažino pagrįstomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008). Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar dėl šių asmenų bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Vaitkaus įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008). Pažymėtina ir tai, kad žala gali atsirasti ir dėl trečiųjų asmenų kaltų ar neatsargių veikų, tai labiausiai tikėtina nagrinėjamo ginčo atveju, nes kontrolinė apskaitos spinta yra ne vartotojo teritorijoje ir laisvai prieinama bet kam.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuojama, kad tyrimui pateiktos plombos, kuriomis buvo užantspauduota tyrimui pateikto elektros skaitiklio gaubtas bei įvadinio apskaitos skydo durelės, po pirminio užantspaudavimo nebuvo pažeistos. O specialistų užfiksuoti elektros apskaitos prietaiso viduje esantys pažeidimai padaryti dar iki elektros prietaiso plombavimo, t. y. perdavimo vartotojui, todėl žalą, jei tokia buvo padaryta, ieškovui turėtų atlyginti elektros apskaitos prietaiso montuotojas arba asmuo, aptarnaujantis šį įrenginį. Teiginiai, kad elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami, savaime nesuponuoja atsakovo atsakomybės už prietaiso pažeidimą, nes elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai galėjo būti priverstinai persukami tik patekus į elektros apskaitos prietaisą, o tokio fakto specialisto išvadoje nekonstatuota. Ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad būtent dėl neteisėtų kasatoriaus (atsakovo) veiksmų buvo padaryta žala, jeigu tokia buvo ieškovui.

Atsižvelgtina į tai, kad elektros energijos tiekėjas yra specialus subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams (CK 6.386 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Elektros energijos vartotojui, kaip skolininkui, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, tačiau elektros energijos tiekėjas, sudarydamas sutartį, taip pat privalo elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, įrengdamas elektros skaitiklius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Vaitkaus įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

2. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju Kaišiadorių rajono apylinkės prokuroro 2008 m. spalio 20 d. nutarime, kaip oficialiajame rašytiniame dokumente, teigiama, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutraukiamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 179 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra, jie prieštaringi arba jų akivaizdžiai neužtenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Esant prieštaringiems įrodymams (2008 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadai Nr. 11-846(07), 11-2042 (08) ir Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktui) teismas privalėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.

3. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus įmonės turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes; jeigu ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismai netinkamai nustatė žalos dydį, remdamiesi galimu maksimaliu žalos dydžiu ir neatsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu pagal 2006 m. gruodžio 1 d. apžiūros metu rastus elektros energijos ėmėjus apskaičiuotą 5300,72 Lt žalos dydį, įvertinus, kad dalis elektros prietaisų ginčijamu elektros apskaitos periodu negalėjo daryti įtakos elektros energijos suvartojimui (elektrodinis suvirinimo aparatas pirktas 2005 m. spalio 14 d., oro kondicionierius pirktas 2005 m. gegužės 12 d., elektrinė viryklė pirkta 2006 m. sausio 30 d.).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kai neteisėtai vartojama elektros energija suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, todėl elektros energijos tiekėjui, nustačiusiam tokio pobūdžio pažeidimus, buvo suteikta teisė perskaičiuoti tokio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį Taisyklių 67.4 punkte nustatyta tvarka. Atsakomybė už neteisėtą elektros energijos vartojimą tenka elektros energijos vartotojui, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-241/2005).

Plombų klastotės pobūdis įrodo, kad klastotės buvo atliktos tyčiniais veiksmais, skaitiklio rodmenų pokyčiu materialiai yra suinteresuotas tik elektros energijos vartotojas, pasekmės, kurias sukelia plombų pažeidimai, yra aktualios tik elektros energijos vartotojui, todėl atsakovo kasaciniame skunde išreikštos abejonės, jog žala galėjo atsirasti ir dėl trečiųjų asmenų kaltų ar neatsargių veikų, nepagrįstos. Be to, byloje nėra duomenų, kad pašaliniai asmenys būtų galėję padaryti nustatytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas ieškovo darbuotojams neleido patikrinti ir nustatyti Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo metu veikusių elektros imtuvų galios, o dėl to elgėsi nesąžiningai.

2. Pateikti nuostolių faktą ir dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). 2006 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 8052, 2008 m. rugsėjo 3 d. išvados Nr. 11-846(07), 11-2042(08) patvirtina, kad darytina vienareikšmiška išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytas plombų pažeidimo fakto nebuvimas nereiškia ir absoliučiai neįrodo plombų suklastojimo fakto nebuvimo. Suklastotos plombos nebuvo pažeistos, tačiau savo reikalavimą ieškovas grindė plombų suklastojimo faktu. Pastaroji aplinkybė būtent ir įrodo buvus elektros energijos vartotojo galimybę patekti į elektros apskaitos prietaisą vienu iš Taisyklėse nurodytų būdu. Kad po patekimo į elektros apskaitos prietaisą, buvo daromas poveikis elektros apskaitos rodmenims, patvirtina byloje nustatytas elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgno priverstinio persukimo pašaliniu įrankiu faktas. Tai, kad elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami, patvirtino ekspertai, atlikę elektros skaitiklio ekspertizę, kurios išvadas bylą nagrinėję teismai tinkamai ir objektyviai įvertino ir jų pagrindu padarė nešališkas išvadas. Bylą nagrinėję teismai tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, o tirdami ir vertindami šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų, nurodė aiškius motyvus, kurias aplinkybes ir kuriais įrodymais vadovaudamiesi pripažįsta nustatytomis, o kurias - ne, kuriuos šalių nurodytus argumentus pripažįsta pagrįstais, o kuriuos atmeta ir dėl kokių priežasčių.

3. Atsakovas ieškovo darbuotojams neleido patikrinti ir nustatyti 2005 m. spalio 3 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 00001541 surašymo metu veikusių elektros imtuvų galios, todėl suvartota elektros energija buvo perskaičiuota pagal atsakovui sutartyje su ieškovu nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę (Taisyklių 67.4 punktas). Dėl to atsakovas elgėsi nesąžiningai ir pats tokiais savo veiksmais apsunkino tikslesnio žalos dydžio apskaičiavimo galimybes, todėl negali remtis šia aplinkybe ginčydamas ieškovo patirtų nuostolių dydį. Be to, nuostolių sumos apskaičiavimas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra fakto klausimas, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos, patirtos dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, atlyginimą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jų įrodinėjimo

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo fakto, kaip tokio. Nustačius neteisėtos elektros energijos naudojimą, kuris pagal tuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 1 punktą apibrėžiamas kaip toks atvejis (-ai): kai juridinis ar fizinis asmuo, nesudaręs sutarčių, savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus ar tiekėjo elektros tinklo ir vartoja elektros energiją; kai vartotojas sugadina apskaitos prietaisus ar apskaitos schemos elementus taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros energijos skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ir pan.; sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros energijos apskaitos prietaiso, apskaitos schemos elemento, įvadinės apskaitos spintos (skydelio) ar kitų su apskaita susijusių plombuojamųjų vietų; siekiant sumažinti elektros energijos skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista apskaitos prietaiso prijungimo schema ir kita); kai vartotojas, siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia apskaitos prietaisą ar apskaitos schemos elementus ir to per patikrinimą šios vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis; specialiaisiais prietaisais apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi; apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas; įrengiant paslėptą atvadą elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos ir kita), sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.

Kasatorius teigia, kad civilinė atsakomybę teismai taikė nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – kaltės. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-241/2005). Taigi ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalėjo įrodyti atsakovo kaltės. Įrodymus, paneigiančius jo kaltę, privalėjo pateikti atsakovas. Teismai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių kaltę (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius.

Dėl nuostolių, atsiradusių neteisėtai vartojant elektros energiją, dydžio nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008, išaiškino, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Pavyzdžiui, elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirti dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostoliai apskaičiuojami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 67.4 punkte nurodytu būdu, pagal kurį, jei buitinis vartotojas akto surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu veikiančių elektros imtuvų galią, tai suvartota elektros energija perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (1 priedas); jei buitinis vartotojas operatoriaus atstovui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai suvartota elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Taigi nagrinėjamoje byloje apskaičiuojant nuostolių dydį tinkamai taikytos teisės aktuose nustatytos specialios taisyklės. Pagal šias nuostolių dėl neteisėto elektros energijos naudojimo apskaičiavimo būdai yra keli. Konkretus taikymo būdas priklauso nuo vartotojo elgesio akto surašymo metu – jei buitinis vartotojas akto surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu veikiančių elektros imtuvų galią, tai suvartota elektros energija perskaičiuojama vienu būdu (pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę), o jei vartotojas tokios galimybės nesuteikia, taikomas kitas apskaičiavimo būdas (pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę). Byloje nėra ginčo, kad 2005 m. spalio 3 d. surašant Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 00001541 atsakovas nesuteikė galimybės operatoriaus atstovams patikrinti ir nustatyti tuo metu veikiančių elektros imtuvų galią. Ta aplinkybė, kad elektros imtuvai buvo apžiūrėti 2006 m. gruodžio 1 d. (daugiau nei po metų po Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros ako surašymo ir negali patvirtinti faktinės elektros energijos imtuvų galios 2005 m. spalio 3 d.), nesudaro pagrindo perskaičiuoti suvartotą elektros energiją pagal faktinę elektros imtuvų galią. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai nustatė žalos dydį, remdamiesi galimu maksimaliu žalos dydžiu ir neatsižvelgdami į ikiteisminio tyrimo metu pagal 2006 m. gruodžio 1 d. apžiūros metu rastus elektros imtuvus apskaičiuotą 5300,72 Lt žalos dydį, nepagrįsti.

Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą

Teismai, konstatuodami, kad atsakovas nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178, 182 straipsnio 4 punktas), nes preziumuojamos pagal įstatymą aplinkybės (šiuo atveju preziumuojama kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį) ieškovui įrodinėti nereikėjo ir pareiga jas paneigti tenka atsakovui. Teismai taip pat nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies, nes Kaišiadorių rajono apylinkės prokuroro 2008 m. spalio 20 d. nutarimu buvo sprendžiamas atsakovo patraukimo baudžiamojon atsakomybės klausimas ir nenustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nebuvimą, kurias ieškovas būtų turėjęs paneigti CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (pvz., nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus ir kartu paneigiančios atsakovo kaltę dėl padarytos žalos).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009, išaiškino, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis) ir kad CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad, atsakovui nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti tas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus į ieškinį, teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį. Dėl kasatoriaus nurodomo įrodymų prieštaringumo pažymėtina, kad ir 2008 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 11-846(07), 11-2042 (08) nustatyta, kad elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, skundžiama nutartis atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose, todėl paliekama galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 28,25 Lt. Nepatenkinus kasacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. L. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė