Dėl skolos ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-360/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 40.2; 125.10.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Palangos statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Palangos statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Ardimas“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami termino preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo, netesybų pagal už neatliktus rangos darbus mažinimo, taip pat rangovo ir užsakovo reikalavimų įskaitymo teisme klausimai.

Dokumentinio proceso tvarka ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 9309,10 Lt skolos už atliktus darbus, 186 330,91 Lt netesybų (185 400 Lt delspinigių ir 930,91 Lt baudos) bei įskaityti ieškovo 87 625,09 Lt skolą atsakovui, taigi iš šio priteisti iš viso 108 014,92 Lt. Byloje teismai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. sausio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ir priemonėmis atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Klaipėdoje, Kretingos g. 78A, bendruosius statybos ir dalinės apdailos darbus, taip pat šildymo, buitinių nuotekų, vidaus karšto ir šalto vandentiekio, elektros instaliacijos I stadijos įrengimo, telekomunikacijų ir ryšių išvedžiojimo bei inžinerinių tinklų atvedimo į pastatą, prijungimo prie miesto inžinerinių tinklų darbus, o ieškovas – sumokėti už atliktus darbus 2,06 mln. Lt. Galutinis rangos sutarties įvykdymo terminas nustatytas iki 2007 m. sausio 26 d., bet atsakovas neatliko dalies darbų. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu perduoti darbus. Paskutinis prašymas pateiktas 2007 m. liepos 25 d., bet atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo prašymus. Ieškovas 2007 m. liepos mėn. pasamdė kitus rangovus, kurie atliko darbus už atsakovą. Jiems ieškovas sumokėjo 9309,10 Lt. Ieškovas prašė taip pat priteisti rangos sutarties 10.3 punkte nustatytą 10 proc. baudą nuo atliktų darbų vertės (930,91 Lt) ir 4.4 punkte nustatytus 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos objekto kainos – 2,06 mln. Lt už kiekvieną uždelstą dieną (už 180 dienų 185 400 Lt). Ieškovas atsakovui skolingas už atliktus darbus 87 625,09 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas neinformuotas apie preliminarų teismo sprendimą per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pareikšti. 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovui iškelta bankroto byla. 2008 m. kovo 6 d. atsakovo administratorius pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovo prašymą laikė prieštaravimais dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, atnaujino atsakovo praleistą terminą prieštaravimams pareikšti ir juos priėmė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: sumažino ieškovui iš atsakovo priteistą skolą nuo 9309,10 Lt iki 2500,13 Lt, priteistas netesybas – nuo 185 400 Lt iki 612,80 Lt; kitą preliminaraus teismo sprendimo dalį panaikino ir ieškinį dėl šios dalies atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo 9309,10 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo tretiesiems asmenims už darbus, neatliktus atsakovo – medžių pasodinimas, suoliukų pataisymas, sienelės sumontavimas. Atsižvelgęs į tai, kad už išvardytus darbus ieškovas sumokėjo ne atsakovui, bet naujam rangovui, ir į tai, kad pagal rangos sutarties 4.5 punktą ieškovui nustatyta teisė mažinti statomo objekto kainą naujo rangovo atliktų darbų verte, teismas sprendė, jog atlyginimas naujam rangovui nėra ieškovo nuostoliai. Teismas pripažino, kad ieškovas patyrė nuostolių, sumokėjęs 2500,13 Lt naujiems rangovams už atsakovo nepašalintų darbų trūkumų ištaisymą – langų ir durų sureguliavimą (CK 6.658 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad neprotinga 0,05 proc. dydžio netesybas pagal rangos sutarties 4.4 punktą apskaičiuoti nuo visos sutarties objekto kainos – 2,06 mln. Lt, nes atsakovas neatliko darbų, kurių vertė – 6808,97 Lt (9309,10 – 2500,13 = 6808,97 (Lt) (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Ieškovui iš atsakovo priteistinas 612,80 Lt netesybas teismas apskaičiavo pagal atsakovo neatliktų darbų vertę (6808,97 Lt x 0,05 proc. x 180 dienų = 612,80 Lt). Teismas sprendė, kad pagal rangos sutarties 10.3 punktą ieškovas iš atsakovo turi teisę reikalauti 10 proc. dydžio baudos, t. y. 250 Lt, už atsisakymą pašalinti 2500,13 Lt vertės darbų defektus ir nurodytą baudą įskaitė į nuostolius (CK 6.258 straipsnio 2 dalį). Teismas nepatvirtinto atsakovo prievolės ieškovui atlyginti nuostolius su netesybomis ir ieškovo skolos atsakovui už atliktus darbus įskaitymo, nes ieškovas nepranešė atsakovui raštu apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis) ir įskaitymas negalimas, nes dėl netesybų ir nuostolių, kuriuos ieškovas įskaito į savo skolą atsakovui, yra iškilęs ginčas (CK 6.134 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgęs į tai, kad neatliktų darbų vertė, palyginus ją su visų objekto darbų suma, yra maža (0,33 proc.), taip pat kad atsakovas ne visus darbus galėjo atlikti iki 2007 m. sausio 26 d. (pvz., apželdinti aplinką, įrengti vaikų žaidimo aikštelę) bei kad 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovui iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 0,05 proc. netesybas pagal rangos sutarties 4.4 punktą tikslinga skaičiuoti nuo atsakovo neatliktų darbų vertės – 6808,97 Lt, bet ne nuo visos statomo objekto kainos – 2,06 mln. Lt (6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įskaitymo negalimumo, papildomai nurodė, kad ieškovas įskaitymą atliko ieškiniu, nagrinėtu dokumentinio proceso tvarka ir patenkintu priėmus preliminarų sprendimą, bet įrodymų, jog šis sprendimas įteiktas atsakovui, nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, nepažeidė proceso teisės normų. Teismas sprendė, kad tol, kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio byloje neaiški, jo teisė būti išklausytam nėra įgyvendinta, o formalūs proceso teisės normų pažeidimai, priimant atsakovo prieštaravimus, nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti neteistu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą bei naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 108 014,92 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo

Kasatorius tvirtina, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamas dokumentinis procesas. Kasatoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta esminių CPK normų (CPK 78, 430 straipsnių) pažeidimų, lėmusių neteisėto sprendimo priėmimą, todėl teismo sprendimas turėjo būti panaikintas apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo 2008 m. kovo 15 d. nutartimi nutarti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažinti prieštaravimais dėl 2007 m. rugsėjo 7 d. preliminaraus sprendimo, atnaujinti praleisto termino prieštaravimams pateikti ir jų priimti, nes atsakovas iš tikrųjų nepateikė prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei neprašė teismo atnaujinti terminą šiems prieštaravimams pateikti.

Dėl netesybų mažinimo

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė CK 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.228 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neteisingai sumažino priteistinų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., byla Nr. 3K-7-304/2007). Kasatoriaus teigimu, jam iš atsakovo turi būti priteista visa 185 400 Lt netesybų suma, o į ją įskaityti nuostoliai, nes rangos sutartyje nustatytas netesybų dydis (0,05 proc. statomo objekto kainos už kiekvieną uždelstą dieną) yra normalus ir pateisinamas. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino šalių santykių pobūdžio – šalys yra verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas.

Kasatorius tvirtina, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sumažino netesybų dydį daugiau kaip 300 kartų, nes kasacinio teismo praktikoje netesybų sumažinimas daugiau negu 20 kartų laikomas nepagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, byla Nr. 3K-3-401/2008).

Dėl įskaitymo negalimumo

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai taip pat neteisingai įskaitė 250 Lt į baudą už atsisakymą pašalinti 2500,13 Lt vertės defektus į nuostolių sumą (2500,13 Lt).

Kasatorius teigia, kad teismai šioje byloje neteisingai taikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame reglamentuojamas draudimas atlikti įskaitymą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes iki atsakovo informavimo apie atliktą įskaitymą momento teisme nebuvo ginčo dėl netesybų dydžio, t. y. kasatoriaus reikalavimai atsakovui nebuvo ginčijami teisme. Kasatorius nurodo, kad jis pasinaudojo rangos sutartyje nustatyta teise vienašališkai atlikti skolos ir netesybų įskaitymą su atsakovo reikalavimais apmokėti už atliktus darbus bei tai atitinka CK 6.130, 6.131 straipsnius.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovas prieštarauja kasatoriaus argumentams, susijusiems su dokumentinio proceso aiškinimu, ir teigia, kad šie kasacinio skundo argumentai neturi pagrindo, nes termino atnaujinimas neturėjo įtakos kasatoriaus teisėms, kasatorius negalėjo paduoti skundo nurodytu pagrindu (t. y. apskųsti termino prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo atnaujinimo), o atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti neužkirto kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Atsakovas pabrėžė, kad, teismui atsisakius atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, atsakovas būtų negalėjęs reikalauti peržiūrėti teismo sprendimą apeliacine tvarka ir praradęs teisę į teisminę gynybą.

Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad netesybos sumažintos nepagrįstai. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sumažino priteistinų netesybų dydį, nes įvertino netesybų mažinimo pagrindus, t. y. kad atsakovas neįvykdė nedidelės prievolės dalies (neatlikta 0,33 proc. darbų) ir atlikti visų darbų nustatytais terminais negalėjo dėl objektyvių nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl oro sąlygų. Atsakovo vertinimu, teismų pasirinktas netesybų sumažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sschmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, byla Nr. 3K-3-503/2007).

Atsiliepime ginčijami kasatoriaus argumentai, susiję su įskaitymu. Atsakovas nurodo, kad pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą kasatorius negalėjo įskaityti savo reikalavimų dėl skolos ir netesybų bei atsakovo reikalavimų dėl užmokesčio už darbą, nes šie yra ginčijami teisme, t. y. jis įskaitymą atliko tik pareiškęs ieškinį teisme, o iki tol atsakovas nebuvo informuotas apie tai. Taigi, atsakovo teigimu, ieškinio pareiškimo metu kasatoriaus reikalavimai buvo neapibrėžti ir negalėjo būti įskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, byla Nr. 3K-3-202/2008).

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo (CPK 430 straipsnis), netesybų mažinimo (CK 6.73, 6.258 straipsniai) ir reikalavimų įskaitymo tvarkos (CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsniai) klausimai.

Vienas iš esminių preliminaraus teismo sprendimo požymių yra specifinė šio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo tvarka – preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja tik tuo atveju, jeigu šio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas atsakovui (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 429 straipsnis) ir šis per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškia motyvuotų prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Pareiga įteikti atsakovui ieškinį ir preliminarų teismo sprendimą tenka teismui CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais, nes dokumentiniame procese negalimas įteikimas kuratoriui ar viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 429 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai dokumentiniame procese paaiškėja, jog atsakovo juridinio asmens buveinės vieta yra nežinoma ir procesinių dokumentų negalima įteikti įstatymo nustatytais būdais, teismas nutartimi turi panaikinti preliminarų sprendimą ir nustatyti ieškovui terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 424 straipsnio 2 dalis, 428 straipsnio 7 dalis). Primokėjus žyminį mokestį, byla perduodama nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 426 straipsnis). Jeigu ieškovas neprimoka žyminio mokesčio, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Taigi darytina išvada, kad tinkamas preliminaraus teismo sprendimo nuorašo įteikimas atsakovui, kai jis nepateikia prieštaravimų per dvidešimt dienų nuo įteikimo, yra viena iš įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, kurioms esant teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Būtent dokumentinio proceso specifika lemia tai, kad preliminarus teismo sprendimas yra tik tam tikra prielaida galutiniam sprendimui, kuris gali būti priimamas, gavus atsakovo prieštaravimus bei išklausius šalis teismo posėdyje.

Byloje nustatyta, kad preliminarus sprendimas priimtas 2007 m. rugsėjo 7 d., teismas jį kartu su ieškiniu ir jo priedais atsakovui išsiuntė 2007 m. rugsėjo 12 d., bet įstatymo nustatyta tvarka procesiniai dokumentai neįteikti – buvo įteikinėjami registruotu paštu, tačiau teismui grąžinti su žyma, jog dokumentai neįteikti, nes nurodytu adresu nėra įmonės (b. l. 36, 49, 51). Taigi negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad preliminarus sprendimas įteiktas atsakovo direktorei, nes byloje nepateikta įrodymų apie jų įteikimą įmonės vadovui. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas per dvidešimt dienų informuotas apie preliminarų teismo sprendimą. Nepaisant to, kad preliminarus sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas, teismas, pažeisdamas CPK 428 straipsnio 8 dalies bei 429 straipsnio reikalavimus, 2007 m. lapkričio 13 d. išdavė vykdomąjį raštą ir nurodė, kad preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo 2007 m. spalio 23 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, esant tokiai situacijai, teismas turėjo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo pakeitimo, siekdamas įteikti procesinius dokumentus, arba dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo ginčo teisena. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kuriais aiškinamas preliminaraus teismo sprendimo įsiteisėjimas.

2007 m. gruodžio 3 d. atsakovui iškelta bankroto byla ir tik po jos iškėlimo, 2008 m. sausio mėn. susipažinus su civilinės bylos medžiaga, bankrutuojančios įmonės administratoriui tapo žinoma apie įmonei iškeltą bylą dėl nuostolių ir netesybų priteisimo bei joje priimtą preliminarų teismo sprendimą (b. l. 58). 2008 m. kovo 6 d. administratorius pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės taikymo klaidos, nes atsakovui neįteiktas preliminarus teismo sprendimas. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad šioje situacijoje atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytinas prieštaravimu dėl preliminaraus teismo sprendimo, nes CPK 115 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti neaiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Iš nurodyto procesinio dokumento turinio ir jame suformuluoto prašymo matyti, kad atsakovas prašė panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą preliminarų teismo sprendimą. Formalių procesinio dokumento turinio pažeidimų, t. y. kad dokumentas pavadintas prašymu dėl proceso atnaujinimo, teismas nepripažino pagrindu atsisakyti priimti procesinį dokumentą ar nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, bet nurodytą dokumentą kvalifikavo atsakovo prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Be to, laikydamas, kad terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateikti atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių, teismas atnaujino nurodytą terminą (CPK 430 straipsnio 5 dalis).

Kasatoriaus teigimu, teismas, atnaujindamas terminą dėl prieštaravimų pateikimo, pažeidė proceso įstatymo normas, nes atnaujino procesinį terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nesant atsakovo prašymo. Iš tikrųjų atsakovo procesiniame dokumente nesuformuluotas prašymas atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, bet iš nurodyto dokumento, kurį teismas įvardijo kaip prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo, turinio matyti, kad atsakovas, nors ir nesuformulavo prašymo dėl CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, bet nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo kreiptis į teismą ir ginčyti ieškinio bei prašyti peržiūrėti preliminarų sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas CPK normų pažeidimas nelaikytinas tokiu proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla ir kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo nenaikino vien formaliais pagrindais – taip pasiektas vienas iš CPK tikslų užtikrinti atsakovo pažeistų teisių ir interesų apsaugą (CPK 2 straipsnis), nes suteikta galimybė peržiūrėti iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą preliminarų teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad proceso koncentracijos principas, t. y. siekis išspręsti šalių ginčą per kiek įmanomą trumpesnį laiko tarpą, įgyvendinamas dvejopai – procesinių duomenų koncentracija ir procesinių veiksmų koncentracija, pažymėtina, jog analizuojamas teismo padarytas formalus proceso teisės normų pažeidimas atitiko proceso koncentracijos tikslą ir turinį (CPK 7 straipsnis).

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai sumažino netesybų dydį ir turėjo priteisti ne 612,80 Lt, bet 185 400 Lt. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, byla Nr. 3K-7-367/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Inter-Trakas“ v. G. A. individuali įmonė „Ginmetas“, byla Nr. 3K-3-117/2004). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V. M., byla Nr. 3K-7-304/2007). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Taigi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.

Įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų motyvai ir išvados, susijusios su netesybų (delspinigių už prievolės termino praleidimą) dydžiu (612,80 Lt), yra teisiškai pagrįstos, nes padarytos vadovaujantis vienu CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytu iš netesybų mažinimo pagrindų – užtikrintos prievolės įvykdymas iš dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovas neatliko darbų už 6808,97 Lt (medžių pasodinimas, suoliukų pataisymas, sienelės sumontavimas) ir nepašalino savo atliktų darbų kokybinių trūkumų už 2500,13 Lt (langų ir durų sureguliavimą). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalis siejo statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kad neatliktų darbų vertė (6808,97 Lt), nuo kurių kasatorius priskaičiavo ir reikalavimo 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną dieną po termino praleidimo, buvo labai maža, palyginus ją su visų darbų kaina (2,06 mln. Lt), t. y. atsakovo neatlikti darbai sudaro tik 0,33 proc. objekto statybos vertės, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti visų darbų iki termino pabaigos, taip pat kad atsakovui 2007 m. gruodžio 3 d. iškelta bankroto byla. Be to, byloje nenustatyta, kad dėl galutinio darbų atlikimo termino praleidimo ieškovas patyrė dar kokių nors nuostolių, susijusių su namo nepripažinimu tinkamu naudoti ir pan., bei teismų sumažintos netesybos tapo mažesnės už tokius nuostolius, patirtus dėl galutinio termino darbams priduoti praleidimo. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, jog neteisinga skaičiuoti šalių rangos sutartyje nustatytus 0,05 proc. delspinigius nuo visos 2,06 mln. Lt objekto statybos kainos, bet pagrįsta delspinigius apskaičiuoti proporcingai neatliktų darbų vertei, t. y. nuo prievolės dalies, kurios atsakovas neįvykdė.

Pagal rangos sutarties 10.3 punktą ieškovas iš atsakovo turėjo teisę taip pat reikalauti ir 10 proc. dydžio baudos, t. y. 250 Lt, už atsisakymą pašalinti darbų defektus (2500,13 Lt vertės darbus langams ir durims sureguliuoti). Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų sprendimu, kad įskaityti 250 Lt baudą į 2500,13 Lt nuostolius ir kasatoriui priteisti tik 2500,13 Lt nuostolių, nepriteisiant nurodytos baudos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti nurodytos teismų procesinių sprendimų dalies neteisėtumo, nes netesybos į nuostolius įskaitytos vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi ir 6.258 straipsnio 2 dalimi, kuriose nustatyta, jog kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, jog kasatorius neturėjo teisės vienašališkai įskaityti atsakovo reikalavimą sumokėti 87 625,09 Lt už atliktus darbus į savo reikalavimą ieškovui atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis kasacinio skundo argumentas teisiškai nepagrįstas, nes vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai įskaitomi pranešant apie tai kitai prievolės šaliai, be to, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, byla Nr. 3K-3-624/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius negalėjo įskaityti savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo į atsakovo reikalavimą dėl atlyginimo už darbus, nes nepranešė atsakovui apie reikalavimų įskaitymą. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas buvo informuotas apie įskaitymą jam išsiuntus ieškinį ir preliminarų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad faktiškai reikalavimų įskaitymą kasatorius atliko pateikdamas teismui ieškinį, kuris buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka ir kuris buvo patenkintas preliminariu teismo sprendimu. Byloje nustatyta, kad ieškinys ir preliminarus teismo sprendimas atsakovui neįteikti ir grąžinti juos siuntusiam Klaipėdos apygardos teismui su žyma ant voko, jog adresatas nerastas. Taigi kasatorius nesilaikė CK 6.131 straipsnyje nustatytos įskaitymo tvarkos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įskaitymą nagrinėjamu atveju pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama atlikti, nes atsakovas ginčijo teisme kasatoriaus reikalavimą dėl nuostolių, taip pat ir netesybų priteisimo, todėl kasatoriaus reikalavimai buvo neapibrėžti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti teismų sprendimo ir nutarties, todėl kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 32,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2009 m. rugsėjo 23 d. pažyma. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Palangos statyba“ (juridinio asmens kodas 152568681) 32,95 Lt (trisdešimt du litai 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas