Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-349/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2; 15.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. U. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovui UAB „Grizenta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Darbo teisinių santykių šalims skirtingai aiškinant dėl aplinkybių, turėjusių įtakos darbdavio iniciatyvai dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu susiformuoti, darbuotojas – ieškovas – ginčija, kad, pažeidžiant CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, byloje nustatytos aplinkybės suponavo jo veiksmus kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2007 m. kovo 27 d. dirbo atsakovo įmonėje darbų vadovu; 2008 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 202 atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą vasario 8 ir 11 d. be svarbių priežasčių). Ieškovas teigia, kad 2008 m. vasario 8 d., pasibaigus kasmetinėms atostogoms, grįžo į darbą, tačiau negavo nurodymų dėl darbo objekto; pokalbio su direktoriumi telefonu metu šis reikalavo rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas buvo emociškai sukrėstas dėl tokio direktoriaus reikalavimo, pasijuto blogai, išvyko į Klaipėdą pas gydytoją, tačiau grįžo tą pačią dieną apie 16 val. ir susitiko su direktoriumi, kuris nepakeitė pozicijos dėl galimybių ieškovui toliau dirbti atsakovo įmonėje. 2008 m. vasario 11 d. ieškovas buvo darbe, tačiau finansininkė jam pranešė, kad yra atleistas iš darbo ir administracijos sprendimas šiuo klausimu jam esą išsiųstas paštu. Ieškovas gavo laišką, kuriame iš tikrųjų buvo 2008 m. vasario 8 d. direktoriaus įsakymas Nr. 201 pateikti iki vasario 14 d. pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą vasario 8 d. Nepaisant to, kad terminas pasiaiškinimui pateikti nepasibaigė, ieškovas 2008 m. vasario 11 d. atleistas iš darbo. Ieškovas prašė atsakovo įsakymą pripažinti neteisėtu, negrąžinti į darbą, priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovo 2008 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 202 ir ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2008 m. vasario 11 d. pripažino neteisėtu; negrąžino ieškovo į darbą, priteisė iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1698,11 Lt ir vidutinį darbo užmokestį po 1698,11 Lt kas mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas akcentavo drausminei nuobaudai skirti nustatytos teisinės procedūros pažeidimo faktą, nes atsakovas priėmė sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, nepasibaigus terminui pasiaiškinimui dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo pateikti; teismo vertinimu, tai rodė atsakovo siekį atleisti ieškovą iš darbo, šiam nesutikus – dirbtinai inicijavo sąlygas atleidimui iš darbo už padarytas pravaikštas įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad darbdavys nesilaikė įstatymo reikalavimų, piktnaudžiavo savo teisėmis, veikė nesąžiningai, nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą, naujai priimtu 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas vertino ieškovo veiksmus ir juos kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris yra pagrindas darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukti. Kolegija pirmiausia nurodė tai, kad nepakanka teismo sprendime tik įvardyti tam tikrus įrodymus; būtini įrodymų analizė ir jų viseto vertinimas; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesuponavo išvadų, jog darbdavys inicijavo ieškovo atleidimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip alternatyvą, šiam atsisakius išeiti iš darbo pagal paduotą pareiškimą, taip pat kad darbdavys nesilaikė įstatymų, veikė nesąžiningai, nesilaikė protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, piktnaudžiavo savo teisėmis (DK 35 straipsnis). Kolegija nelaikė, kad iš ieškovo pokalbių telefonu išklotinės, neatskleidžiant pokalbių turinio, būtų pagrindas spręsti apie ieškovo sąžiningus paaiškinimus ir jų pripažinimą tinkamais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi aspektu; teismas, spręsdamas, ar ieškovas 2008 m. vasario 8 d. buvo darbe visą darbo dieną, ar jis atliko kokias nors konkrečias darbo funkcijas, privalėjo vertinti visus įrodymus. Tuo tarpu bylos duomenys (Darbo tvarkos taisyklės, liudytojo D. P. paaiškinimai, sveikatos priežiūros įstaigų pažymos) apeliacinės instancijos teismui suponavo išvadą, kad ieškovas 2008 m. vasario 8 d. ir vasario 11 d. buvo sveikas ir darbingas, galėjo atlikti darbo funkcijas, jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas; tai reiškia, kad ieškovui nebuvo būtinumo gydytis ir šiuo tikslu išvykti iš darbo visą darbo dieną. Tai, kad ieškovas pirmomis po atostogų darbo dienomis darbo metu atliko kineziterapijos procedūras terapijos centre „Medocheda“, bet nenuvyko į darbo objektą (Klaipėdoje, Kretingos g. 78, kuris priskirtas ieškovui 2007 m. gruodžio 3 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 178/2007-12-03), kolegija vertino šio nenoru dirbti, juolab kad jis turėjo realių galimybių įsigyti vaistus iki darbo pradžios. Ieškovo pateiktų įrodymų (medicinos pažymų apie gydymo įstaigose Klaipėdoje ir Palangoje atliktas procedūras) apeliacinės instancijos teismas nevertino kaip aplinkybių, patvirtinančių svarbias neatvykimo į darbą priežastis (CPK 178, 185 straipsniai). Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas nebuvo darbe vasario 8 d. ir vasario 11 d. visą darbo dieną be svarbių priežasčių. Aplinkybės, kad ieškovas atleistas iš darbo, nepasibaigus terminui pasiaiškinimui dėl darbo drausmės pažeidimo pateikti, kolegija nelaikė esminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, dėl kurio reikėtų įsakymą dėl tokios nuobaudos skyrimo pripažinti neteisėtu. Ieškovas pasiaiškinimą darbdaviui pateikė; drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nustatyta atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 114.3 punkte. Ieškovui parinkta tinkama drausminė nuobauda.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pažeidžiant CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismo netinkamai įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl neteisingai kasatoriaus veiksmai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kuris galėjo būti pagrindas darbo sutarčiai DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad kasatorius padarė darbo pareigų pažeidimą, kuris kvalifikuotinas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes nenustatė tokiam pažeidimui konstatuoti būtinų elementų viseto. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę apie tai, kad kasatorius 2008 m. vasario 8 d. buvo atvykęs į darbą biure, kuris yra Telšių mieste, Sedos g. 34, verslo inkubatoriuje. Darbo objektus atsakovas keitė žodiniu, kartais – rašytiniu nurodymais, todėl kasatorius atvyko pirmą dieną po atostogų pirmiau nurodytu adresu tam, kad sužinotų objektą, į kurį jam teks vykti dirbti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius neatvyko į darbą, bet, būdamas darbingas, vasario 8 ir 11 d. lankėsi pas gydytojus, nepagrįsta įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad išvykimas į gydymo įstaigą yra svarbi priežastis, pateisinanti neatvykimą į darbą, tačiau iš tikrųjų po pokalbio su direktoriumi, kuris grasino kasatorių atleisiąs iš darbo ir reikalavo rašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, šiam sukėlė didelę įtampą ir stresą, emocinį šoką, dėl ko jis nuvyko į gydymo įstaigą. Iš gydymo įstaigos „Medocheda“ pateiktos pažymos matyti apie kasatoriui atliktas procedūras vasario 8 ir 11 d., taip pat tai, kiek laiko jos tęsėsi. Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2008 m. vasario 8 d. sutiko kasatorių darbe (verslo inkubatoriuje) ir sužinojo apie tai, jog darbdavys reikalauja šio rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, priešingu atveju – atleisiąs už padarytas pravaikštas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo liudytojų, kurie yra pavaldūs direktoriui, paaiškinimais apie tai, kad kasatorius ginčo dienomis nebuvo darbe visą darbo dieną. Tarnybinis pranešimas surašytas po kasatoriaus atleidimo iš darbo. Atsakovo argumentai apie kasatoriaus praeityje netinkamai atliktą darbą, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išnagrinėti, bet rodo šališką situacijos vertinimą. Kita vertus, kasatorius ir neįrodinėjo, kad 2008 m. vasario 8 ir 11 d. buvo darbe visą darbo dieną.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies normą dėl darbuotojo pasiaiškinimo; nepagrįstai laikė, kad drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimas, nepasibaigus terminui pasiaiškinimui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikti, nėra esminis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Iš DK 240 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad darbuotojo pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija; laikantis šioje įstatymo normoje įtvirtinto reikalavimo, maksimaliai užtikrinama, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei nuobaudai parinkti ir drausminei atsakomybei taikyti. Atsakovo skubėjimas atleisti kasatorių iš darbo nepasibaigus pasiaiškinimui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikti nustatytam terminui, reiškė jo iš anksto susiformavusią nuostatą. Dėl to jis privalo prisiimti neigiamų padarinių riziką.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Grizenta“ prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme. Jis nurodo, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nepažeidė procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančių CPK nuostatų, teisingai paskirstė įrodinėjimą pareigą ir sprendė, jog patvirtinamas faktas apie kasatoriaus nebuvimą darbe visą darbo dieną 2008 m. vasario 8, 11 dienomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai vertino kasatoriaus pateiktas medicinines pažymas, kurios paneigia kasatoriaus teiginius apie būtinumą šiomis dienomis vykti medicininės pagalbos, taip pat tikrąsias aplinkybes, paskatinusias kreiptis į medikus. Kolegija pagrįstai kritiškai vertino liudytojo D. P. parodymus prieštaringais ir nepatikimais. Tuo tarpu byloje apskritai nėra įrodymų, kad kasatorius buvo darbe 2008 m. vasario 11 d. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino situaciją, kad kasatorius atleistas, nepasibaigus terminui pasiaiškinimui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikti, ir nelaikė, jog taip pažeistas DK 240 straipsnis; atsakovas 2008 m. vasario 8 d. pareikalavo raštu, kad kasatorius pasiaiškintų dėl neatvykimo į darbą, bet jis vasario 11 d. nepateikė pasiaiškinimo ir apskritai tą dieną neatvyko į darbą, todėl toks jo elgesys įvertintas kaip atsisakymas pateikti pasiaiškinimą. Atsakovas laiko, kad kasaciniame skunde keliama daug fakto klausimų, jie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis); tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet ne fakto klausimus, todėl šioje byloje nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose keliami teisės klausimai, tai – įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių, taip pat šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nustatančių teisės normų taikymo klausimai.

Dėl CPK 176, 185 straipsnių nuostatų taikymo ir aiškinimo

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu padaryta, neištyrus įrodymų dėl kasatoriaus pareigų, nenustačius bylai išspręsti esminę reikšmę turinčių aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, sprendžia, kad kasatorius skirtingai aiškina dėl nebuvimo darbe visą darbo dieną. Teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, konstatavo, jog atsakovas turi įrodyti kasatoriaus nebuvimo darbe visą darbo dieną faktą, o ieškovas – nebuvimo darbe priežasčių svarbumą. Bylos duomenimis, kasatoriui buvo priskirtas statybos objektas Klaipėdos mieste (b. l. 26). Atsakovas įrodė kasatoriaus nebuvimą darbe 2008 m. vasario 8, 11 dienomis visą darbo dieną rašytiniais įrodymais, liudytojų M. J., M. S., N. A., K. S. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir medicinines pažymas, kuriose esantys duomenys nepatvirtina neatidėliotinos medicininės pagalbos būtinumo kasatoriui, todėl teisingai sprendė, kad kasatoriui paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl DK 235 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui, ar kasatoriaus padarytas darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą laikoma, jeigu darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija laiko, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK nuostatas, spręsdamas dėl kasatoriaus padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo ir dėl atsakovo kasatoriui parinktos drausminės nuobaudos adekvatumo, atsižvelgiant į padarytą darbo drausmės pažeidimą.

Dėl DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, darbuotojui paskirta drausminė nuobauda būtų savaime laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje S. K. prieš UAB „GeoTec– Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009).

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai yra metodinė medžiaga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtose nutartyse; dėl to pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas klydo, aiškindamas ir nagrinėjamoje byloje taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 nuostatas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio surašymą turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir prašė jas priteisti iš kasatoriaus. Byloje pateiktas atsakovo išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2009 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvitas, Nr. 527255. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę paslaugą, šiam surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atitinka Rekomendacijoje nustatytą užmokesčio už tokią paslaugą dydį, todėl atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo tenkina ir priteisia jam iš kasatoriaus 300 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 30,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 30,70 (trisdešimt litų 70 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, ir 300 (tris šimtus litų) Lt atsakovui UAB „Grizenta“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), įmonės registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas