Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Civilinė byla Nr.3K-3-268/2006

Procesinio sprendimo kategorija 22.4; 30.9.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š., I. N., G. Š, J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. įstatyminės atstovės J. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š., I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo R. Š. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. Š., I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. nurodė, kad ieškovės A. Š. tėvas I. Š. 2001 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai A. Š. 1300/3900 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2002 m. birželio mėnesį ieškovės A. Š. užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ parengė šio žemės sklypo padalijimo planą, kuris 2005 m. balandžio mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo R. Š. reikalavimus, buvo pakoreguotas, o 2005 m. balandžio 5 d. suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Su šiuo žemės sklypo padalijimo planu atsakovas R. Š. nesutinka, dėl ko ji (ieškovė A. Š.) negali jo teisiškai įregistruoti. Kadangi šalys nuolat konfliktuoja, ji yra priversta kreiptis į teismą dėl žemės sklypo padalijimo. Ieškovų manymu, jų planas atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys nustatytos atsižvelgiant į jų užimamas gyvenamojo namo dalis, numatyti priėjimai prie ūkinių pastatų, lauko tualeto ir bendro naudojimo kelias, plane pažymėtas taškais 44, 45, 46, 48, 49, 47, 50, 47, 5. Atsižvelgiant į tai, kad tarp jų (ieškovų) ir atsakovo R. Š. vyksta nuolatiniai konfliktai, siekiant jų išvengti ateityje ir netrukdomai tvarkytis savo žemės sklype, yra būtinas atskiras įvažiavimas. Be to, sprendžiant dėl ieškovų pasiūlyto žemės sklypo padalijimo būdo, atsižvelgtina ir į tai, kad, 2001 m. liepos 24 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, statiniai 3I1ž (b. p. 3I1m), 4I1ž (b. p. 4I1m), 5I1ž (b. p. 5I1m) ir kiemo statiniai (lauko tualetas) yra nugriauti, tačiau prašymo išregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registrui atsakovas R. Š. nepateikė, dėl ko sklypo padalijimo plane yra suprojektuotas bendras priėjimas prie lauko tualeto. Remdamiesi CK 4.80 straipsniu, ieškovai prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą žemės sklypo padalijimo planą jiems priklausančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 arų ploto dalis, ieškovės A. Š. nuosavybėn priskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 1 ir taškais 1, 2, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 54, 39, 12, 11, 10, 38, 9, 8, 6, 7, ieškovų I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. nuosavybėn priskiriant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 2 bei taškais 50, 49, 48, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 51 ir 44, 53, 42, 41, 40, 43, 52, 6, 8, 9, 38, 10, 11, 12, 45, atsakovo R. Š. nuosavybėn priskiriant minėto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 3 bei taškais 45, 12, 35, 34, 39, 54, 14, 23, 22, 46 ir 47, 50, 51, 3, 4, 47, o žemės sklypo dalį, plane pažymėtą taškais 44, 45, 46, 48, 49, 50, 47, 5 ir 52, 43, 40, 41, 42, 53, priskiriant bendram šalių naudojimui.

Priešieškiniu atsakovas R. Š. prašė teismo atidalinti žemės sklypo dalis pagal jo užsakymu 2004 m. lapkričio 24 d. A. M. personalinėje įmonėje parengtą ir teismui pateiktą projektą, t.y. jam atidalinti žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu C, kurio plotas 1254 kv.m, koordinatės 41, 39, 40, 31, 30, 27, 28, 29, 20, 19, 18, 17; ieškovei A. Š. atidalinti žemės sklypus: sklypą, plane pažymėtą indeksu A, kurio plotas 1072 kv.m, koordinatės 1, 2, 15, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, sklypą, plane pažymėtą indeksu A1, kurio plotas 108 kv.m, koordinatės 20-29, ir sklypą, plane pažymėtą indeksu A2, kurio plotas 39 kv.m, koordinatės 31, 40, 39, 38, 37, 32; bendraieškoviams I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. (K. Š. įpėdiniams) bendrosios nuosavybės teise atidalinti sklypą, plane pažymėtą indeksu B, kurio plotas 981 kv.m, koordinatės 20, 21, 22, 15, 16, 3, 4, 17, 18, 19, ir sklypą, plane pažymėtą indeksu B1, kurio plotas 238 kv.m, koordinatės 41, 5, 6, 36, 35, 34, 33, 32, 37, 38, 39; įvažiavimą į žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu D, kurio plotas 138 kv.m, koordinatės 8, 9, 10, 11, 12, 27, 30, 31, 23, 33, 34, 35, 36, 6, 7, palikti bendram šalių naudojimui, jo (atsakovo) nuosavybėn priskiriant 1/3 dalį (t. y. 46 kv.m), ieškovės A. Š. nuosavybėn – 1/3 dalį (t.y. 46 kv.m) ir bendraieškovių nuosavybėn – 1/3 dalį (t.y. 46 kv.m) šio bendro įvažiavimo; nustatyti ieškovams bendrą įvažiavimą, plane pažymėtą indeksu F, kurio plotas 70 kv.m, koordinatės 12, 13, 14, 15, 23, 24, 25, 26, 27, ieškovės A. Š. nuosavybėn priskiriant ½ dalį (t.y. 35 kv.m) ir bendraieškovių nuosavybėn – ½ dalį (t.y. 35 kv.m) šio įvažiavimo. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovų pasiūlytas žemės sklypo padalijimo planas pažeidžia jo interesus, nes pagal notariškai patvirtintą 2001 m. rugpjūčio 22 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartį jam (atsakovui) priklauso bendrai naudotis sklype esančiu lauko tualetu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šis tualetas yra jo nuosavybė ir jis turi teisę turėti prie jo priėjimą, kaip kad turėjo pagal nuo seno nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, tačiau pagal ieškovų projektą bendras įvažiavimas ir priėjimas prie jam priklausančių pastatų yra panaikintas. Kadangi jis (atsakovas) naudojasi centralizuotai tiekiamu vandeniu, esamas įvažiavimas į kiemą yra naudojamas ir yra būtinas įvežti vandenį į ūkinį pastatą, kur jis sandėliuojamas. Esamas įvažiavimas naudojamas ir buitinių šiukšlių išvežimui. Pagal ieškovų parengtą planą, netekdamas bendro įvažiavimo, jis netenka ir galimybės prieiti prie sodyboje esančios kūdros, kuri yra vienintelis laistymui ir plovimui naudojamas vandens šaltinis. Jo (atsakovo) teises pažeidžia ir ieškovų plane nubraižyta įstriža linija nuo namo sienos iki ūkinio pastato, nes jis netenka galimybės susitvarkyti savo įėjimą į namą (į jį šiuo metu įeinama be prieangio – tiesiog į kambarį) ir pasistatyti priestatą. Atsakovo teigimu, atsižvelgtina ir į tai, kad jis jam priklausantį ūkio pastatą naudoja kaip garažą, todėl dėl ieškovų projekte siūlomos įstrižos linijos jis, važiuodamas į šį ūkio pastatą, bus priverstas išvažinėti visą jam ties namo langais priskiriamą žemės plotą. Be to, sklypo formavimas įstrižomis linijomis prieštarauja nustatytoms taisyklėms formuoti žemės sklypus tiesiomis linijomis. Atsakovo tvirtinimu, taip, kaip siūlo ieškovai, žemės sklypu niekada nebuvo naudojamasi, ieškovų plane jam (atsakovui) suprojektuoto įvažiavimo nėra buvę, ieškovė A. Š. šį įvažiavimą išvažinėjo pati bylos eigos metu, toje vietoje visada buvo dirvožemis, dalyje suprojektuoto įvažiavimo auga sodas, todėl jo įrengimas pareikalaus didelių investicijų. Atsakovo manymu, jo pateiktas ginčo žemės sklypo padalijimo projektas išlaiko nuo seno nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir maksimaliai atitinka visų bendraturčių interesus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto ketvirtasis apylinkės teismas 2005 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Atidalino ieškovams priklausančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13 arų ploto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą žemės sklypo padalijimo planą, 2005 m. balandžio 5 d. suderintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, ieškovės A. Š. asmeninėn nuosavybėn priskiriant atskirai žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 1 ir taškais 1, 2, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 54, 39, 12, 11, 10, 38, 9, 8, 6, 7, ieškovams I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. priskiriant atskirai nuosavybėn žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 2 bei taškais 50, 49, 48, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 51 ir 44, 53, 42, 41, 40, 43, 52, 6, 8, 9, 38, 10, 11, 12, 45, atsakovo R. Š. nuosavybėn priskiriant minėto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 3 bei taškais 45, 12, 35, 34, 39, 54, 14, 23, 22, 46 ir 47, 50, 51, 3, 4, 47, o žemės sklypo dalį, plane pažymėtą taškais 44, 45, 46, 48, 49, 50, 47, 5 ir 52, 43, 40, 41, 42, 53, paliekant bendram šalių naudojimui. Teismas nurodė, kad, vertinant šalių pateiktus žemės sklypo padalijimo planus, būtina atsižvelgti į tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, į tai, ar plane yra numatyta kiekvieno bendraturčio galimybė prieiti prie jam tenkančios gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kiemo statinių dalies, ar planas suderintas su Žemėtvarkos skyriumi, ar išlaikytos išorinės žemės sklypo ribos, taip pat į šalių tarpusavio santykius ir kitas aplinkybes. Spręsdamas dėl iki ginčo kilimo tarp šalių nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismas rėmėsi ieškovų paaiškinimais, kad šalys iki sodybos privažiuodavo dviem keliais, kurie atsispindi ieškovės A. Š. parengtame plane, ir ką patvirtina 2003 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojos S. Š. parodymai ir bendraieškovių pirmtako K. Š. 2003 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Šiais įrodymais patvirtintos faktiškos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismo nuomone, nepaneigia ir atsakovo pateiktas 2003 m. gegužės 30 d. antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame tiesiogiai neatsispindi šalių ginčijama vieta dėl dviejų kelių buvimo. Teismas kritiškai vertino liudytojos A. M., gimusios 1967 metais, kuriai ginčo aplinkybės žinomos tik kaip vaikystės atsiminimai, parodymus ir konkretesniais bei patikimesniais laikė ten nuolat gyvenančios liudytojos S. Š. parodymus dėl nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuriuos patvirtina ne tik ieškovų paaiškinimai, bet ir rašytinė bylos medžiaga. Teismas laikė, kad jo išvadą dėl ieškovės plane pažymėtos pravažiavimo vietos patvirtina ir atsakovo nurodytas 1996 m. gegužės 3 d. Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas, kuriame pažymėta, kad sklypas Nr. 184 yra prie gerų bendro naudojimo kelių, įvažiavimo kelias į namų valdą (jį savo plane nurodo ieškovė) servituto teisėmis priklauso R. Š. ir I. Š. Teismo nuomone, atsakovo atstovės argumentas, kad teismas turi remtis Vilniaus miesto topografiniu planu, kuriame yra pažymėtas tik vienas kelias, o antrojo, kurį tvirtina esant ieškovė, nėra, yra nepagrįstas, nes situacija tarp bendraturčių yra objektyviai pasikeitusi – I. Š. savo dalį padovanojo dukrai A. Š., K. Š. mirė ir jo dalį paveldėjo kiti bendraieškoviai, kas objektyviai lemia tai, dėl ko, net jei ir egzistuotų atsakovo nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius, turėtų būti pakeista. Atsakovo argumentai, kad jis nori bendro kiemo, arba, kad bus sugadintas jo daržas, arba, kad jis negalės prieiti prie kūdros, nėra tiesiogiai susiję su reiškiamais reikalavimais ir yra niekuo nepagrįsti, nes kiti bendraturčiai nori atsidalinti nuo atsakovo ir jie šią savo teisę realizuoja, daržas gali būti perkeltas ir į kitą vietą, o prie kūdros atsakovas gali prieiti per pravažiavimo kelią, kuriuo jis turi teisę naudotis. Teismas pripažino, kad atsakovas, duodamas parodymus teisme, buvo nesąžiningas ir sakė netiesą, nes jo parodymus paneigia teismo aptartų įrodymų visumos analizė (CPK 186 straipsnio 6 dalis). Vertindamas šalių pateiktus atsidalijimo planus, teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad prie gyvenamojo namo dalies, ieškovės plane pažymėtos taškais 18-19, paliktas plotas yra 5,26 m, o atsakovo plane – apie 2 m (taškai 15-53), todėl atsakovo siūlomas atstumas yra per mažas, nes, ateityje kylant priestatui, bus suvaržytos bendraturčių teisės. Be to, teismo nuomone, atsakovo parengtas planas išimtinai maksimaliai tenkina tik jo paties interesus, nes pagal jo planą atsakovas atskirai naudotųsi 1254 kv.m, bendrai – 46 kv.m plotu, o ieškovams tektų atskirai tik po 1219 kv.m ploto (t.y. 35 kv.m mažiau nei atsakovui). Tuo tarpu pagal ieškovės A. Š. parengtą planą visiems bendraturčiams tenkančios dalys yra daugmaž proporcingos – ieškovei A. Š. tektų 1250 kv.m atskirai ir 50 kv.m bendro, o bendraieškoviams ir atsakovui – po 1246 kv.m atskirai ir po 54 kv.m bendro ploto. Ieškovės pasiūlytame plane numatyta 46-50 kv.m bendro ploto, o atsakovo plane – atsakovui tektų 46 kv.m, o ieškovams – 81 kv.m (t.y. 35 kv.m daugiau) bendro ploto. Tokią situaciją, kai nemaža dalis ieškovams tenkančios žemės būtų skirta bendram naudojimui (įvažiavimams įrengti), įvertinęs kaip negalinčia būti objektyviai teisinga ir sąžininga, teismas pripažino, kad ieškovės parengtas žemės sklypo padalijimo planas labiau ir objektyviai teisingai atspindi visų bendraturčių interesus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama atsakovo R. Š. apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį iš dalies patenkinti. Atidalino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pagal planą, parengtą 2004 m. lapkričio 24 d. A. M. personalinėje įmonėje, atsakovo R. Š. asmeninėn nuosavybėn priskiriant šio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C, kurios plotas 1254 kv.m, koordinatės 41, 39, 40, 31, 30, 27, 28, 29, 20, 19, 18, 17. Ieškovei A. Š. atidalino žemės sklypo dalis: plane pažymėtą indeksu A, kurios plotas 1072 kv.m, koordinatės 1, 2, 16, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, plane pažymėtą indeksu A1, kurios plotas 108 kv.m, koordinatės 20-29, ir plane pažymėtą indeksu A2, kurios plotas 39 kv.m, koordinatės 31, 40, 39, 38, 37, 32. Ieškovams I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. atidalino šio žemės sklypo dalis: plane pažymėtą indeksu B, kurios plotas 981 kv.m, koordinatės 20, 21, 22, 15, 16, 3, 4, 17, 18, 19, ir pažymėtą indeksu B1, kurios plotas 238 kv.m, koordinatės 41, 5, 6, 36, 35, 34, 33, 32, 37, 38, 39. Įvažiavimą į žemės sklypą, pažymėtą indeksu D, kurio plotas 138 kv.m, koordinatės 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 27, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, paliko naudotis bendrai – po 1/3 dalį A. Š. ir R. Š. ir 1/3 dalį – ieškovams I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. Įvažiavimo į žemės sklypą dalį, plane pažymėtą indeksu F, kurios plotas 70 kv.m, koordinatės 12, 13, 14, 15, 23, 24, 25, 26, 27, paliko naudotis bendrai ieškovei A. Š. – ½ dalimi ir ieškovams I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. – ½ dalimi. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys iki sodybos privažiuodavo dviem keliais, tačiau, kilus konfliktui, besitęsiančiam nuo 1989 m., situacija tarp šalių objektyviai pasikeitė ir šalys pradėjo naudotis ieškovės plane pažymėtu įvažiavimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad bendraturčiai naudojasi dviem keliais, o apeliacinio skundo argumentus, kad byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais (antstolio G. P. 2005 m. gegužės 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 1996 m. gegužės 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, geodezine topo nuotrauka) įrodytas tik vieno kelio buvimas, atmetė. Tiek ieškovės A. Š., tiek atsakovo sklypų padalijimo planuose numatyta po vieną kelią-privažiavimą prie namo. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovės A. Š. parengtame plane bendro naudojimo kelias-įvažiavimas į bendrą žemės sklypą nepasiekia ieškovės žemės sklypo ir įėjimo į jos namo dalį, todėl pagal ieškovės planą ji neturi galimybės privažiuoti bendro naudojimo keliu prie savo žemės sklypo, be to, ji ir neketina naudotis jos plane nurodytu įvažiavimu, o planuoja įsirengti atskirą į važiavimą nuo Versmių gatvės pusės, teisėjų kolegija laikė, kad ieškovės pasiūlymas yra nerealus, ji siekia įteisinti jos realių ketinimų neatitinkančią ir naujus konfliktus tarp bendraturčių ateityje užprogramuojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė (arba jos teisių perėmėjai) tokiu atveju įgytų galimybę naudotis dviem įvažiavimais į žemės sklypą – atskiru (ketinamu įrengti) įvažiavimu ir bendrai su kitais bendraturčiais naudojamu įvažiavimu, pažymėtu ieškovės plane, kas pažeistų bendraturčių teisių naudotis žemės sklypo dalimi pusiausvyrą. Vien dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pasiūlymas negali būti pripažintas atitinkančiu visų bendraturčių interesus. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo padalijimo planas pažeidžia atsakovo teises naudotis ūkiniais pastatais ir kitais bendro naudojimo objektais, teisėjų kolegija pažymėjo, kad privažiavimas prie bendraieškovių sklypo yra išdėstytas tiesiog palei atsakovo namo dalies sieną, nenumatyta nei kiemo, nei žemės sklypo juostos, atskiriančios namo sieną nuo bendro kelio, kas tikrai gali sukelti atsakovui nepatogumų. Be to, pagal ieškovės planą ganėtinai apsunkintas ir bendraieškovių bei atsakovo priėjimas ir privažiavimas prie ūkinių pastatų ir kitų bendro naudojimo objektų (lauko tualeto, kūdros): bendras privažiavimas prie ūkinių pastatų visiškai nenumatytas, o prie lauko tualeto ir kūdros tektų eiti aplinkiniu keliu. Akivaizdu, kad, padalijus sklypą pagal ieškovės planą, atsakovas bus priverstas skirti dalį žemės sklypo privažiavimui prie ūkinio pastato ir privažiavimui prie įėjimo į savo namo dalį, dėl ko realiai sumažės žemės sklypo plotas. Analogiška ir bendraieškovių padėtis. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad planas, parengtas pagal ieškovės A. Š. pasiūlymą, yra pranašesnis, nes jame numatyta mažiau bendro naudojimo ploto, bei laikė, kad šis planas nėra realus būtent dėl to, jog jame nenumatytas joks bendras kelias, kiemas ar pan. aplink namą ir šalia ūkinių pastatų. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo parengtas planas labiau pažeistų bendraieškovių interesus, nes atsakovo siūlomas prie jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies paliktinas apie 2 m ilgio plotas (kuris ieškovės plane yra 5,26 m ilgio) yra per mažas, kas ateityje, kylant priestatui, suvaržytų jų teises, kolegija nurodė, kad ieškovės plane pažymėtas 5,26 m atstumas nėra realus, nes, kaip buvo minėta, plane nenurodytas privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo dalies, ir, jeigu pratęsti ieškovės plane pažymėtą bendro naudojimo privažiavimą iki jos žemės sklypo dalies, tai minėtas atstumas sumažėtų 3 m ir bendraieškoviams realiai liktų apie 2,26 m, kaip ir pažymėta atsakovo plane. Pripažinusi, kad atsakovo R. Š. parengtas ginčo žemės sklypo padalijimo planas atitinka visų bendraturčių interesus (R. Š. ir A. Š. atidalijamos sklypo dalys sudaro vientisą žemės sklypą, numatytas bendro naudojimo kelias, leidžiantis visiems bendraturčiams laisvai privažiuoti prie bendrojo naudojimo pastatų, numatytas kelias, skirtas tik ieškovės A. Š. ir bendraieškovių bendram naudojimui), geriau užtikrina priėjimą ir privažiavimą prie kiekvienam bendraturčiui tenkančios gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalies, neprieštarauja nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, teisėjų kolegija patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendraturčių dalių atidalijimo pagal jo pateiktą planą, o ieškinį atmetė (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atmesdama priešieškinio reikalavimą pripažinti atskirai kiekvienam iš bendraturčių nuosavybės teises į tam tikrą žemės sklypo plotą bendruose įvažiavimuose, kolegija nurodė, kad pravažiavimais, atsakovo plane pažymėtais indeksais C ir F, įmanoma naudotis tik bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, lygiomis dalimis (CK 4.73 straipsnio 2 ir 3 dalys).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai A. Š., I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š. įstatyminė atstovė J. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs byloje esančių įrodymų (ieškovų paaiškinimų, 2003 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo), neatsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nepagrįstai atmetęs ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, neatkreipęs dėmesio į faktišką naudojimosi žemės sklypu tvarką, nusistovėjusią iki ginčo tarp šalių kilimo, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnį, 197 straipsnio 2 dalį). Teismas neatsižvelgė į atsakovo R. Š. parengtą žemės sklypo padalijimo planą, kuriame akivaizdžiai pažeidžiamos ieškovės A. Š. teisės naudotis gyvenamuoju namu (ieškovei nenumatyta žemės sklypo juosta, atskirianti namo sieną nuo bendro kelio, nenumatytas kiemas, o bendrojo naudojimo kelias skiria ieškovės namo dalį nuo rūsio, dėl ko ateityje ieškovei A. Š. bus suvaržytos teisės atliekant pastato rekonstrukciją; nenumatytas bendras privažiavimas prie ūkinių pastatų, todėl ieškovė ir kiti bendraturčiai netenka galimybės naudotis ūkiniais pastatais). Be to, iškovė A. Š. nereiškė reikalavimo naudotis bendro naudojimo keliu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinyje nepareikštą reikalavimą dėl bendro naudojimo kelio nustatymo, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Minėtų procesinės teisės normų pažeidimas lėmė netinkamą CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimą ir taikymą. Ieškovai įrodė, kad padalijus ginčo žemės sklypą pagal atsakovo R. Š. pasiūlytą planą, ieškovų teisės būtų labiau pažeistos (prie bendraieškovių gyvenamojo namo dalies paliktas plotas yra tik 2 m ilgio (ieškovų plane – 5,26 m), dėl ko ateityje, kylant priestatui, bus suvaržytos bendraturčių teisės; atsakovas atskirai naudosis 1254 kv.m plotu, bendrai – 46 kv.m plotu, o ieškovai naudosis atskirai tik po 1219 kv.m (t.y. 35 kv.m mažesniu nei atsakovas) plotu; tuo tarpu pagal ieškovės A. Š. parengtą planą visiems bendraturčiams tenkančios dalys yra daugmaž proporcingos: ieškovei A. Š. tenka 1250 kv.m atskirai ir 50 kv.m bendro, o kitiems ieškovams ir atsakovui – po 1246 kv.m atskirai ir po 54 kv.m bendro ploto; ieškovės pasiūlytame plane numatyta 46-50 kv.m bendro ploto, o pagal atsakovo planą 46 kv.m bendro ploto tektų atsakovui, 81 kv.m (t.y. 35 kv.m daugiau) – ieškovams). Tokia situacija, kasatorių teigimu, negali būti vertintina kaip objektyviai teisinga ir sąžininga, dėl ko nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo pateiktam sklypo padalijimo planui pripažinti labiau atitinkančiu visų bendraturčių interesus, ką padarydamas apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią žemės sklypų padalijimo planai rengtini taip, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo plotų, atidalijamos sklypų dalys būtų formuojamos teisiomis linijomis, taisyklingos konfigūracijos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. Š. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, todėl kasatorių argumentas dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius argumentus, kuo ieškovų pasiūlytas sklypo padalijimo variantas pažeidžia jo (atsakovo) interesus, todėl CK 4.80 straipsnis buvo taikytas tinkamai. Tarp bendraturčių kilo ginčas ir teismas jį išnagrinėjo, todėl ir CK 1.5 bei 4.75 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimais Nr. 41-3518, Nr. 41-3519 ir Nr. 41-3520 trims broliams R. Š. (atsakovui), K. Š. (bendraieškovių pirmtakui) ir I. Š. (ieškovės A. Š. tėvui) buvo atkurtos nuosavybės teisės į kiekvienam jų tenkančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 1300/3900. 2001 m. rugpjūčio 22 d. broliai I., K. ir R. Šimanskiai notariškai patvirtinta turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi pasidalijo ginčo žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, rūsio patalpas, ūkinius ir kiemo statinius. I. Š. 2001 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartimi savo žemės sklypo dalį perleido dukrai ieškovei A. Š., o K. Š. žemės sklypo dalį 2003 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo kiti ieškovai – I. N., G. Š., J. Š., A. Š., R. Ch. ir P. Š.. Ieškovai prašė atidalinti juos iš bendrosios dalinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagal ieškovės A. Š. parengtą ir 2005 m. balandžio 5 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo padalijimo planą. Atsakovas R. Š. pateikė jo užsakymu A. M. personalinėje įmonėje 2004 m. lapkričio 24 d parengtą planą ir prašė atidalinti jį iš bendrosios dalinės ginčo žemės sklypo nuosavybės pagal jo pasiūlymą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasacinio skundo argumentai yra susiję su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių civiliniame procese pažeidimu bei materialinės teisės normos netinkamu taikymu. Procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka tik tuo atveju, kai pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio skundo argumentais, turi išspręsti klausimus, ar bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė skunde nurodytus pažeidimus ir ar tie pažeidimai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

Teismo sprendimas ar nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas reikšmingas bylai aplinkybes. Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais ir tik gautais bei ištirtais CPK nustatyta tvarka. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnis).

CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą (3 t., b. l. 3) ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą (2 t., b. l. 71), įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas sprendime įvertino visus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, detaliai išanalizavo šalių pateiktus žemės sklypo padalijimo projektus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas labiau atitinka visų ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2003 m. balandžio 1 d. teismo atliktos vietos apžiūros protokolu, nes pirmosios instancijos teismo 2003 m. balandžio 14 d. sprendimas apeliacinės instancijos teismo 2004 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kuris, nagrinėdamas bylą iš naujo, vietos apžiūros neatliko.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes nustatė jiems naudotis bendru keliu, nors jie to ir neprašė. Šis kasatorių argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, nes naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal atsakovo pateiktą projektą, kuriame bendraieškoviams numatytas bendras kelias, paneigia jų argumentą, kad toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes šalims paskirti žemės sklypai nėra proporcingi jų turimoms dalims bendrosios nuosavybės teisėje. Byloje nustatyta, kad bendraieškoviams nuosavybės teise priklauso 2600/3900, o atsakovui – 1300/3900 dalys ginčo žemės sklypo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo pasiūlytą projektą, kiekvienam sklypo bendraturčiui paskyrė naudotis žemės sklypo dalis, atitinkančias jų nuosavybės idealiąsias dalis (1300/3900). Įvažiavimu į žemės sklypą šalims paskyrė naudotis bendrai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pagal bendraieškovių (3 t., b. l. 3), nei pagal atsakovo (2 t., b. l. 71) pateiktą projektą nė vienam bendraturčiui negalima atidalyti tenkančios sklypo dalies, nes nė vienam atsidalijančiam bendraturčiui jų pasiūlytame projekte nėra suformuotas atskiras nuosavybės teisės objektas. Nors apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ginčo žemės sklypo bendraturčius atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas negalėjo to padaryti, dėl ko laikytina, jog iš esmės buvo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo tarp šalių išsprendimui taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalį nereikėjo, todėl kasatorių teiginys dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo yra teisiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius