Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-274/2006

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. D. 2005 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 41-310 jai skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovė nurodė, kad dirba Vilniaus miesto lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ direktore. Ieškovės teigimu, atsakovas, skirdamas nuobaudą, pažeidė DK 241 straipsnyje numatytą terminą drausminei nuobaudai skirti, be to, nuobauda skirta nepagrįstai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 41-310 ieškovei skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Teismas nustatė, kad ginčijama drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta už tai, kad ieškovė: 1) pažeidė švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. ISAK-1162 „Dėl reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams patvirtinimo“ nustatytą terminą nuostatams pakeisti ir pateikti steigėjui tvirtinti; 2) viršydama savo įgaliojimus 2005 m. sausio 6 d. sudarė panaudos sutartį tarp lopšelio-darželio ir šokių studijos „Pinavija“, taip pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 1-467; 3) priėmė dirbti A. S. šokių mokytoja, o A. D. – archyvų tvarkytoju, taip pažeisdama lopšelio-darželio direktorės 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-24 „Dėl etatų tvirtinimo“, nes tokie etatai nėra patvirtinti; 4) pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos 1 punktą, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nenurodė A. S. duomenų. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė padarė įsakyme nurodytus pažeidimus, išskyrus tai, kad A. S. duomenys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neturėjo būti nurodomi, nes A. S. nebuvo priimta į darbą Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“, darbo sutartis nesudaryta. Nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo 2005 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-03 sudaryta komisija, apsilankiusi darželyje ir ištyrusi ieškovės veiklą, 2005 m. vasario 2 d. surašė pažymą, kurioje tarp kitų pažeidimų nurodė ir pažeidimus, už kuriuos 2005 m. balandžio 6 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda, teismas sprendė, kad atsakovas apie padarytus drausmės pažeidimus sužinojo 2005 m. vasario 2 d. ir drausminė nuobauda galėjo būti skirta per mėnesį laiko nuo šios datos, nes darbo drausmės pažeidimo faktai ir darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo atsakovui tapo žinomi tada, kai apie tai sužinojo jo struktūrinio padalinio – Švietimo skyriaus – darbuotojai, kuriems betarpiškai pavesta kontroliuoti ieškovės – savivaldybės ugdymo įstaigos – veiklą, o aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimo nustatymo medžiaga asmeniui, kuris betarpiškai skiria nuobaudas, perduota tik 2005 m. kovo 8 d., neturi būti aiškinama darbuotojo nenaudai. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama drausminė nuobauda ieškovei paskirta pažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą naikinamąjį vieno mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti. Atsakovo atstovės teiginį, kad ieškinys, ieškovei nepasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, turi būti paliktas nenagrinėtu, teismas pripažino nepagrįstu motyvuodamas tuo, kad ieškovė nėra atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – darbuotoja, o lopšelyje-darželyje ieškovė pati yra darbdavio – Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ – atstovas, kas apriboja galimybes tokį ginčą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje arba Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ sudarytose darbo ginčų komisijose, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą, išaiškinant ieškovei teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis ginčas turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, yra nepagrįsta, kadangi nėra nurodytas kitas įstatymas, numatantis tokią ginčų nagrinėjimo teisme tvarką ieškovės atžvilgiu. Kolegija nurodė, kad, vadovaujantis DK XIX skyriaus nuostatomis, individualus darbo ginčas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pirmiausia turi būti nagrinėjamas neteismine tvarka, t. y. paduodant pareiškimą Vilniaus savivaldybės administracijos darbo ginčų komisijai, nes ieškovės darbdavys yra būtent savivaldybės administracija, kuri ir privalo sudaryti darbo ginčų komisiją.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė T. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. liepos 21 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK XIX skyriaus normų nuostatas dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo procedūros šioje konkrečioje byloje, neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su nurodytų teisės normų taikymu. Kasatorė pažymi, kad lopšelis-darželis „Gėlynas“, kuriame ji dirbo iki 2005 m. spalio 14 d., yra atskiras juridinis asmuo, kasatorė buvo jo direktorė, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija taipogi yra atskiras juridinis asmuo, kuriame ji nedirbo. Pažymėjusi, kad pagal DK 288 straipsnį darbo ginčų komisija turi būti sudaryta konkrečioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kasatorė teigia, kad tuomet tokia komisija turi būti sudaryta lopšelyje-darželyje arba savivaldybės administracijoje, tačiau pagal DK 24 straipsnio 1 dalies prasmę tai negalima, nes kasatorė pati yra darbdavio atstovas, kas apriboja galimybes tokį ginčą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje arba Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ sudarytose darbo ginčų komisijose, nes darbo ginčų komisija turėtų būti sudaryta iš lopšelio-darželio ir savivaldybės administracijos atstovų, t. y. visai skirtingų organizacijų darbuotojų, o tokio darinio DK XIX skyriaus normos nenumato. Kaip nurodo kasatorė, neaišku, kur tokia komisija turėtų posėdžiauti, kokios organizacijos darbuotojas būtų komisijos raštvedys, be to, neįsivaizduojamas tokios darbo ginčų komisijos egzistavimas laike, nes ji turėtų būti nuolatinio pobūdžio, sudaroma ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Kasatorės nuomone, tokioje situacijoje ginčą privalo nagrinėti tiesiogiai teismas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas. DK 289 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jei DK ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Taigi, DK arba kiti įstatymai gali nustatyti kitą ginčo sprendimo tvarką, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, nei kasatorė nenurodė kitokios ginčo nagrinėjimo tvarkos ar teisės akto, nustatančio kitokią darbo ginčo sprendimo tvarką.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovei T. D., dirbančiai Vilniaus miesto lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ direktore, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 41-310 skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovė T. D., nesikreipusi į darbo ginčų komisiją, dėl šios drausminės nuobaudos panaikinimo 2005 m. gegužės 6 d. kreipėsi tiesiogiai į teismą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

DK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Pagal DK 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento; darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus (administraciją); šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovės darbdaviu buvo Vilniaus lopšelis-darželis „Gėlynas“, kuriame ji dirbo direktore.

Kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas, ar ieškovei – Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ direktorei – ginčijant jai paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – yra privaloma ginčo išankstinė nagrinėjimo ne teisme, t. y. darbo ginčų komisijoje, tvarka, ar dėl tokio darbo ginčo išnagrinėjimo ieškovė, nesikreipusi į darbo ginčų komisiją, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. DK 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčus, kurie nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami, reglamentuoja DK 295 straipsnio 2 dalis. Pagal blanketinę DK 295 straipsnio 2 dalies 6 punkto normą darbo ginčai, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami tais atvejais, kai tai yra nustatyta kitais įstatymais. Kai darbuotojas, nesilaikydamas privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipiasi tiesiogiai į teismą, t. y. nesilaikydamas individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytos DK 285, 289, 295 straipsniuose, ieškinio priėmimo teisme klausimas išsprendžiamas vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 412 straipsnio 1 dalimi.

Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama, kad darbo ginčas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme, nenurodo tokį teiginį patvirtinančių teisinių argumentų, t. y. nenurodo DK arba kito įstatymo normos, pagal kurią toks darbo ginčas būtų priskiriamas prie tiesiogiai nagrinėtinų teisme. Jos kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant darbo ginčo dėl drausminės nuobaudos panaikinimo priskirtinumo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei DK, nei kiti galiojantys įstatymai nenumato, kad tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju darbo ginčas dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – panaikinimo gali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiam darbo ginčui taikytina privaloma išankstinė jo nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarka. Nustatęs, kad ieškovė, nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės išnagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo kreipėsi tiesiogiai į teismą, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės darbdaviu buvo Vilniaus lopšelis-darželis „Gėlynas“, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai ir teisiškai netinkamai kvalifikavo, kad ieškovės darbdaviu buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (DK 14-16, 93 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai nurodė, kad dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ieškovė turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo ginčų komisiją. Darbuotojo prašymas darbo ginčų komisijai paduodamas DK 288 straipsnio 2 dalies, 290 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra įstaigos vadovas ir tuo pačiu darbdavio atstovas, jos prašymas, adresuotas darbo ginčų komisijai, paduotinas per tą jos darbdavio – Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ – atstovą, kuris šį darbdavį atstovauja darbo santykiuose su ieškove.

Patikrinusi apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Janina Januškienė

Antanas Simniškis