Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-286/2006

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Drobė“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl žalos atlyginimo.

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2002 m. spalio 25 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Ji nurodė, kad nuo 1963 metų dirbo AB „Drobė”. 1993 m. lapkričio 16 d. ieškovei buvo nustatytas profesinis susirgimas, dėl kurio ji neteko 20 procentų profesinio darbingumo. 1997 m. lapkričio 17 d. buvo nustatytas 40 procentų dydžio profesinio darbingumo netekimas ir trečia invalidumo grupė. Atsakovas AB „Drobė“ neteisingai apskaičiavo kompensavimo koeficientą už laikotarpius nuo 1997 m. lapkričio 17 d. iki 1999 m. gruodžio 1 d. ir nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. sausio 31 d., todėl susidarė nepriemoka, kurios atsakovai nepripažino. Ieškovė, remdamasi 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi,1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymo 2 straipsniu, 1964 m. CK 236 straipsniu, CK 6.210 straipsniu, patikslintais ir papildytais ieškinio pareiškimais prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo AB „Drobė” 6230,31 Lt nepriemokos, 12 723,07 Lt delspinigių, 1382,82 Lt palūkanų, iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) – 3719,49 Lt nepriemokos, 2652,92 Lt delspinigių, 570,51 Lt palūkanų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Drobė“ 1717,94 Lt įsiskolinimą ir 880,30 Lt delspinigių, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad, ieškovei nustačius susirgimą profesine liga, pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, apskaičiuojant kompensavimo koeficientą, jai buvo leista pasirinkti trijų geriausių mėnesių darbo užmokestį iš dvylikos mėnesių, iki kurių ieškovei buvo nustatytas susirgimas profesine liga. Teismas nustatė, kad ieškovė pasirinko 1993 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais gautą darbo užmokesčio dydį. Ieškovei susirgimas profesine liga buvo nustatytas 1993 m. lapkričio 16 d., darbdavys apskaičiavo kompensavimo koeficientą – 0,948. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovą su prašymu perskaičiuoti kompensavimo koeficientą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad, apskaičiuojant ieškovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 1997 m. lapkričio 17 d. iki 1999 m. gruodžio 1 d., nebuvo pažeistas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 punktas. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai nepriemoką už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. sausio 31 d., nurodė, kad pagal 1999 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusią naują vidutinio darbo užmokesčio ir kompensavimo koeficiento apskaičiavimo tvarką nukentėjęs asmuo per šešis mėnesius turėjo pateikti darbdaviui prašymą perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Teismas nustatė, kad ieškovė per šešis mėnesius nuo naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo dienos nesikreipė į darbdavį dėl kompensavimo koeficiento perskaičiavimo, todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nepriemoką už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. sausio 31 d. Teismas papildomai nustatė, kad AB „Drobė” buvo privatizuota 2000 m. gegužės 18 d., medžiaga apie ieškovei mokamas sumas VSDFV Kauno skyriui buvo perduota 2002 m. sausio 31 d. VSDFV Kauno skyriaus atstovė pripažino, kad ieškovei iš nustatytų 40 procentų buvo mokama 20 procentų dydžio profesinio darbingumo netekimo kompensacija, į atsakovo AB „Drobė” sąskaitą buvo pervesta 1717,94 Lt, tačiau ieškovė šios sumos negavo, todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Drobė“ 1717,94 Lt įsiskolinimą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti jai palūkanas, motyvavo, kad palūkanos gali būti išieškomos už sutarties pažeidimus, palūkanų mokėjimas taikomas tik piniginėms prievolėms, atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus nepriemoką, delspinigius ir palūkanas, konstatavo, kad ieškovė neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 19 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Drobė“ 1087,28 Lt žalai atlyginti ir 500 Lt delspinigių, iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus – 2774,15 Lt žalai atlyginti ir 1000 Lt delspinigių; ieškovei iš atsakovo AB „Drobė“ 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus – 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovas AB „Drobė“ neteisingai apskaičiavo kompensavimo koeficientą už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. lapkričio 30 d. Kolegija motyvavo, kad pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (1997 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. lapkričio 30 d.) nustačius susirgimą profesine liga, nukentėjusiojo pageidavimu vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų bet kurių trijų mėnesių iš dvylikos mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad 1993 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais ieškovės darbo užmokestis buvo didžiausias iš dvylikos mėnesių, buvusių iki susirgimo profesine liga nustatymo, ir ieškovei kompensavimo koeficientas nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. lapkričio 30 d. buvo apskaičiuotas teisingai. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kompensavimo koeficiento už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. apskaičiavimo, nustatė, kad atsakovas AB „Drobė“ jį apskaičiavo neteisingai, turėjo taikyti 2,0594 kompensavimo koeficientą ir išmokėti ieškovei 2019,35 Lt žalai atlyginti. Tuo tarpu nurodytas atsakovas išmokėjo ieškovei tik 932,07 Lt. Dėl to kolegija už nurodytą laikotarpį priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Drobė“ nepriemokos skirtumą – 1087,28 Lt. Kolegija, pasisakydama dėl kompensavimo koeficiento apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2000 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. sausio 31 d., nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą nepriemokų, delspinigių ir palūkanų skaičiuotės atsakovui VSDFV Kauno skyriui lentelę Nr. 3 atsakovas VSDFV Kauno skyrius už šį laikotarpį privalėjo taikyti kompensavimo koeficientą 2,0594 ir išmokėti ieškovei 7439,16 Lt žalai atlyginti. Tuo tarpu už šį laikotarpį atsakovas VSDFV Kauno skyrius ieškovei išmokėjo 1229,34 Lt žalai atlyginti, atsakovas AB „Drobė“ – 3435,67 Lt, todėl skola, kurią atsakovas VSDFV Kauno skyrius turi sumokėti ieškovei už šį laikotarpį, yra 2774,15 Lt. Kolegija pažymėjo, kad pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį atsakovai, laiku neišmokėję periodinės netekto darbingumo kompensacijos, privalo mokėti ieškovei delspinigius. Atsakovai prašė taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kolegija nustatė, kad ieškovė ieškinį padavė 2002 m. spalio 25 d., todėl ji turi teisę reikalauti priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 25 d. Kolegija skaičiavo 0,06 procento dydžio delspinigius nuo iš atsakovo AB „Drobė“ priteistinos 1087,28 Lt sumos ir nustatė, kad delspinigių dydis yra 833,73 Lt. Atsakovo VSDFV Kauno skyriaus skola iki 2004 m. balandžio 26 d. buvo 4003,49 Lt; 0,06 procento dydžio delspinigiai nuo šios sumos yra 1755,93 Lt. Atsakovui VSDFV Kauno skyriui 2004 m. balandžio 26 d. išmokėjus ieškovei 1229,34 Lt skolą, nurodyto atsakovo skola nuo 2004 m. balandžio 27 d. liko 2774,15 Lt. Kolegija apskaičiavo 0,06 procento dydžio delspinigius nuo 2774,15 Lt skolos – 910,48 Lt, t. y. atsakovas VSDFV Kauno skyrius už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 25 d. iki apeliacinės instancijos nutarties priėmimo dienos turi sumokėti ieškovei iš viso 2666,41 Lt delspinigių. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abu atsakovai iš dalies įvykdė prievolę mokėti ieškovei žalos atlyginimą, aiškindami įstatymus ir apskaičiuodami kompensavimo koeficientą, sąžiningai klydo, sumažino iš atsakovų ieškovei priteistinų delspinigių dydį: priteisė ieškovei iš atsakovo AB „Drobė“ 500 Lt delspinigių, iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus – 1000 Lt delspinigių. Kolegija taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį ir papildomai priteisti iš atsakovo AB „Drobė“ už laikotarpį nuo 1997 metų iki 1999 m. gruodžio 1 d. – 4896,83 Lt vienkartinę kompensaciją, 1592,31 Lt periodinę kompensaciją, 9532,92 Lt delspinigių; už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. balandžio 1 d. – 1999,43 Lt ir 333,73 Lt; iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus – 1666,41 Lt; priteisti 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnį, pažeidė Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100 patvirtintos Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 2.7 punktą, kuriame nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomos premijos. Dėl to ieškovės vidutinis darbo užmokestis turėjo būti 238,99 Lt, o ne 237,33 Lt, kaip jį apskaičiavo atsakovas AB „Drobė“. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas AB „Drobė“ pažeidė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir neteisingai apskaičiavo kompensavimo koeficientą. Apskaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį, tiek darbdavys, tiek teismai, nustatydami periodinį žalos atlyginimą, turėjo vadovautis 1996 m. sausio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 100 patvirtinta Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, pagal kurią apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turėjo būti remiamasi pagal ieškovės pilnutinai dirbtus mėnesius. Tuo tarpu atsakovas AB „Drobė“ kompensavimo koeficientą apskaičiavo pagal 1993 m. gegužę, kai ieškovė sirgo, tų pačių metų birželį, kai ieškovė sirgo profesiniu susirgimu, bei pagal tų pačių metų liepą, kai ieškovė atostogavo. Dėl to nepagrįstai buvo apskaičiuotas mažesnis, nei ieškovei priklausė, kompensavimo koeficientas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 20 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ ginčo šalis reikalavimą taikyti ieškinio senatį gali pareikšti tik pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu atsakovai ieškinio senaties terminą prašė taikyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to teismas turėjo priteisti ieškovei delspinigius ne nuo 2002 m. balandžio 25 d. iki ieškinio teisme pareiškimo dienos, o nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. balandžio 25 d.

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Delspinigių nustatymo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymą, nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistų delspinigių dydį, nes nurodytame įstatyme nėra nuostatos, kad galima sumažinti delspinigius.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VSDFV Kauno skyrius prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė skunde kelia vienkartinės kompensacijos mokėjimo klausimą, kurio nenagrinėjo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai. Atsakovas periodinę netekto darbingumo kompensaciją apskaičiavo pagal ieškovės darbo užmokestį nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius pagal AB „Drobė” pateiktas pažymas, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, kasatorei iki 2002 m. kovo 28 d. apskaičiavo kompensavimo koeficientą – 1,6265, nuo 2002 m. kovo 28 d. – 2,0594, su kurio dydžiu ji sutiko. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas; atsižvelgdami į tai, kad atsakovas žalos atlyginimą kasatorei mokėjo nuo pirmos prievolės atsiradimo dienos, pagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Drobė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo normas dėl kompensavimo koeficiento apskaičiavimo, teisingai apskaičiavo delspinigių dydį ir pagrįstai juos sumažino. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teisme, šį prašymą apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis tik pakartojo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovei 1993 m. lapkričio 16 d. nustatytas profesinis susirgimas, dėl kurio ji neteko 20 procentų profesinio darbingumo; 1997 m. lapkričio 17 d. – 40 procentų dydžio profesinio darbingumo netekimas ir trečia invalidumo grupė. Atsakovas AB „Drobė“ neteisingai apskaičiavo kompensavimo koeficientą už laikotarpius nuo 1997 m. lapkričio 17 d. iki 1999 m. gruodžio 1 d. ir nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, apskaičiuojant ieškovės darbo užmokestį už nurodytus laikotarpius, nebuvo pažeistas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymas. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovą dėl žalos atlyginimo perskaičiavimo, todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nepriemoką. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas AB „Drobė“ teisingai apskaičiavo kompensavimo koeficientą už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. lapkričio 30 d. Tuo tarpu atsakovas AB „Drobė“ kompensavimo koeficientą už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 1 d. iki 2000 m. gegužės 17 d. apskaičiavo neteisingai, todėl susidarė nepriemoka. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius taip pat neteisingai apskaičiavo kompensavimo koeficientą už laikotarpį nuo 2000 m. gegužės 18 d. iki 2002 m. sausio 31 d., todėl turi ieškovei sumokėti skolą. Kolegija, remdamasi Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovų 0,06 procento dydžio delspinigius ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, ieškovei dirbant AB „Drobė“, ji susirgo profesine liga ir Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija 1993 m. lapkričio 16 d. nustatė, jog dėl profesinio susirgimo ji neteko 20 procentų profesinio darbingumo, o nuo 1997 m. lapkričio 17 d. jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo netekimas ir pripažinta trečia invalidumo grupė. Ieškovei žalos atlyginimo dydį apskaičiavo ir mokėjo AB „Drobė“, o nuo 2000 m. gegužės 18 d. šią prievolę perėmė VSDFV Kauno skyrius. Dėl neteisingo žalos atlyginimo apskaičiavimo susidarė nepriemokos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas), tenkino dalį ieškovės reikalavimų, remdamasis jos pateiktais apskaičiavimais dėl susidariusių nepriemokų pagal ieškovės pateiktas lenteles Nr. 2 ir 3 (b. l. 260).

CPK 353 straipsnyje nustatytos kasacinio teismo bylos nagrinėjimo ribos; kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, tačiau netiria įrodymų, jų nevertina ir nenustatinėja faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tuo tarpu kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo pakankamai ištirti jos pateikti įrodymai, kad netinkamai buvo nustatytas jos vidutinis mėnesio atlyginimas, pagal kurį vėliau buvo neteisingai skaičiuojamas žalos atlyginimo koeficientas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo dalykas kasaciniame procese, nes kasacinis teismas nenustatinėja naujų faktų, o remiasi bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja, nevertina ir nepasisako dėl šių kasacinio skundo argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Kasacinio skundo argumentai, susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra kasacinio proceso nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jų.

Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai nepriteisė jai iš AB „Drobė“ nepriemokos už laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. lapkričio 1 d., nes neteisingai apskaičiavo jai priklausantį žalos atlyginimo dydį už nurodytą laikotarpį. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatorės argumentą kaip nepagrįstą. Laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje (šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 1999 m. gruodžio 1 d.) buvo nustatyta, kad profesinės ligos susirgimo atveju, nukentėjusiojo pageidavimu, vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal nukentėjusiojo pasirinktų bet kurių trijų iš dvylikos mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo, laikotarpio darbo užmokestį pagal 1996 m. sausio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 100 patvirtintą Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės pageidavimu pagal Laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis jos pasirinktu – 1993 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais gautu didžiausiu darbo užmokesčiu iki ieškovės susirgimo profesine liga nustatymo dienos (profesinė liga ieškovei buvo nustatyta 1993 m. lapkričio 16 d.). Kitokia kompensavimo koeficiento skaičiavimo tvarka pagal Laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį įsigaliojo tik nuo 1999 m. gruodžio 1 d., 1999 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. VIII–1403 priėmus Laikinojo įstatymo pakeitimus, todėl teisės norma atgaline tvarka negali būti taikoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ši ieškovės reikalavimą, tinkamai išaiškino ir taikė Laikinojo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, jų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį šiuo kasacinio skundo argumentu (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistus jai delspinigius. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovai pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl kasacinio skundo argumentas, jog atsakovai ieškinio senatį prašė taikyti tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįstas, nes prieštarauja teismų nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė šią teisės normą, jos nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai apskaičiavo delspinigių sumą ir, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai juos sumažino, nes nustatė, kad atsakovai prievolę mokėti ieškovei žalos atlyginimą visą laiką vykdė, tačiau ją įvykdė nevisiškai dėl padarytos skaičiavimo klaidos nustatant kompensavimo koeficientą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nepažeidė joje įtvirtintų reikalavimų, todėl ir šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos apeliacinės instancijų teismo priimtos nutarties teisėtumui, todėl nesudaro pagrindo ją naikinti kasacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Algimantas Spiečius