Civilinė byla Nr. Nr. e2A-225-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02181-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.6.;
(S)
3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NU T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. M. ir D. M. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė atsakovams J. M. ir D. M. apriboti tėvų valdžią nepilnamečių vaikų V., Ž., A., K., G., J., L. ir G. M. atžvilgiu, nes jie nuo 2017-07-24 likę be tėvų globos. Nurodė, kad iki vaikų paėmimo, nes vaikų tėvai buvo neblaivūs, jau nuo 2007 metų šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, periodiškai buvo gaunama informacija apie pavienius vaikų nepriežiūros faktus, atsakovai nuolat buvo baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą ir piktnaudžiavimą ja. Atsakovai turėdami lėšų pradeda girtauti, vedasi pašalinius asmenis, triukšmauja, taip žaloja vaikų psichiką, nuolat perspėjami dėl blogėjančios padėties jokių veiksmų nesiima. Tuo pačiu ieškovas prašė priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą: po 75 Eur kiekvienam vaikui, o skaičiuojant išlaikymą nuo 2017-07-24 iki ieškinio padavimo 2017-10-12 – dar ir įsiskolinimą po 1560 Eur.
Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad negirtauja taip, kaip teigė ieškovo atstovas, vaikus veda į darželį, vyresni eina į mokyklą, visada pavalgydinti, aprengti, gyvena šiltai. Iš esmės pripažino aplinkybes dėl patikrinimų, kai buvo randama neblaivi, tačiau tvirtino, kad vaikai tuo metu buvo saugūs. Pripažino, kad buvo sustabdyta neblaivi, dviračiu vežanti vaiką, taip pat tai, kad už įsiskolinimą buvo atjungta elektra namuose. Šiuo metu baigė virėjos padėjėjos kursus profesinio rengimo centre, atliko praktiką darželyje, ieško darbo. Lankosi pas psichiatrą, užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, dažnai lanko vaikus globos namuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. D. M. apribojo tėvo valdžią visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai, J. M. terminuotai, iš abiejų atsakovų priteisė nepilnamečiams vaikams po 75,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-10-13 iki vaikų pilnametystės ir po 1560,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Teismas nurodė, kad atsakovas D. M. absoliučiai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, situacija nesikeičia jau daugiau kaip 10 metų, todėl jam neterminuotai apribojama tėvų valdžia jo vaikų atžvilgiu. Tuo tarpu dėl atsakovės J. M., teismas pažymėjo, jog ji palaiko ryšį su vaikais, juos dažnai lanko globos namuose, ryšys tarp jos ir vaikų ne tik nėra nutrūkęs, bet ir pakankamai stiprus, todėl padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog atsakovė tęs savo pastangas, ir galimai susigrąžins vaikus, todėl jai tėvų valdžia apribojama terminuotai, paliekant jai galimybę tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, nenutraukus motinos ir vaikų ryšių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – neterminuotai apriboti motinos valdžią J. M. visų jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog teismas nepakankamai įsigilinęs ir išsamiai išnagrinėjęs įrodymų visumą, neįvertinęs atsakovės J. M. daromos sistemingos žalos savo nepilnamečiams vaikams, apribojo tėvų valdžią atsakovei tik terminuotai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintas iš dalies, t. y. atsakovei J. M. tėvų valdžia apribota terminuotai, nors ieškovas prašė apriboti neterminuotai, teisėtumo ir pagrįstumo.
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
Nagrinėju atveju nustatyta, kad atsakovai J. M. ir D. M. yra nepilnamečių vaikų V. M., gimusios (data neskelbtina), Ž. M., gimusios (data neskelbtina), A. M., gimusios (data neskelbtina), K. M., gimusios (data neskelbtina), G. M., gimusios (data neskelbtina), J. M., gimusios (data neskelbtina), L. M., gimusio (data neskelbtina) ir G. M., gimusios (data neskelbtina) biologiniai tėvai. Šeima nuo 2007 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įskaitą, nuo 2012-01-07 iki 2013-04-12 dėl atsakovų girtavimo vaikai du kartus buvo paimti iš šeimos, ir vėl grąžinti, o 2017-07-25 paimti ir šiuo metu globojami globos namuose. Atsakovai buvo nuolat administracine tvarka baudžiami už Kelių taisyklių pažeidimus, jog važiavo dviračiais neblaivūs, taip pat neblaivūs neprižiūrėjo savo vaikų. Socialiniai darbuotojai nuolat lankėsi atsakovų šeimoje, konsultavo juos skatindami atsisakyti žalingų įpročių, padėjo tvarkyti buitį, apmokėti skolas ir vėl prisijungti prie elektros tinklų, tuo tarpu atsakovė J. M. vėl, po kelių mėnesių, pastebėta neblaivi, kartu su savimi vedanti mažametį vaiką, taip pat abu atsakovai keletą kartų namuose vėl rasti neblaivūs, triukšmaujantys, 2011 metais siūlyta toliau teikti šeimai socialines paslaugas, tačiau nei 2012 metais, nei vėliau situacija negerėjo: atsakovai gydydavosi nuo alkoholizmo, kurso nebaigdavo, vėl imdavo girtauti ir neprižiūrėti vaikų. 2015 metais atsakovė trumpam pagerino buities sąlygas, tačiau ir toliau išliko jos silpnybė alkoholiui. 2016-2017 metais šeimai toliau aktyviai teiktos socialinės paslaugos, tačiau teigiami rezultatai buvo trumpalaikiai: atsakovai vėl imdavo girtauti, baudžiami administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, ir 2017-07-24, nustačius visišką atsakovų nusišalinimą nuo vaikų priežiūros, iškilus realiam pavojui dėl vaikų sveikatos ir gyvybės, vaikai paimti iš šeimos.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodomus, šalių paaiškinimus sprendė, kad atsakovė palaiko ryšį su vaikais, juos dažnai lanko globos namuose, ryšys tarp jos ir vaikų ne tik nėra nutrūkęs, bet ir pakankamai stiprus, todėl aktyviai padedant socialiniams darbuotojams yra tikimybė, kad atsakovė tęs savo pastangas, ir padedama galimai susigrąžins vaikus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodomus, nenustatė sąlygų, kurioms esant būtų galima neterminuotai apriboti motinos valdžią.
Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas, spręsdamas dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, nesivadovavo objektyviais byloje esančiais įrodomais ir faktinėmis aplinkybėmis, nepakankamai įsigilino ir išsamiai išnagrinėjo įrodymų visumą, neįvertino atsakovės J. M. daromos sistemingos žalos savo nepilnamečiams vaikams, padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog atsakovė pasikeis, tačiau padėtis nesikeičia jau dešimt metų. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310-915/2015">3K-3-310-915/2015</a>). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavusi elektroninėje byloje esančią medžiagą, susijusią su J. M. veiksmais nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatė, kad byloje yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Taigi, duomenų, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaikais, jais nesidomi, jų nelanko globos namuose, byloje nėra. Priešingai, atsakovė globos namuose juos lanko. Apeliantas nurodo, kad atsakovės J. M. laikinas elgesio pagerėjimas įvykdavo tik vaikus paėmus iš šeimos, t. y. kai baigdavosi finansinės pajamos, kurias atsakovė gaudama už vaikus, naudodavo ne pagal paskirtį. Taip pat apelianto nuomone, atsakovė mažina alkoholio vartojimo, tik tada, kai neturi piniginių lėšų alkoholiui įsigyti, o vos atsiradus lėšoms ir net vaikams šiuo metu esant vaikams globos įstaigoje J. M. vartoja alkoholį. Kad J. M. nekeičia gyvenimo būdo, anot apelianto įrodo ir tai, kad atsakovė į paskutinį teismo posėdį, atvyko galimai neblaivi. Šiuos nurodytus apelianto argumentus, teisėjų kolegija laiko daugiau deklaratyviais, nei pakankamai pagrįstais ir įtikinimais. Kaip jau minėta, neterminuotas motinos valdžios apribojimas taikomas tik tada, kai motinos veiksmais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, t. y. neterminuotas motinos valdžios apribojimas yra ultima ratio (paskutinė) priemonė.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į atsakovės ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, tam skiriamas pastangas, į motinos norą bendrauti su vaikais, taip pat į tai, kad atsakovės ir jos vaikų ryšys nėra ir niekada nebuvo nutrūkęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės elgesys dėl nepakankamo motinos dalyvavimo vaiko priežiūroje ir jo auklėjime šiek tiek pasikeitė į gerąją pusę, yra tikimybė, kad atsakovė tęs savo pastangas, ir padedama galimai susigrąžins vaikus, todėl jai tėvų valdžia apribojama terminuotai, paliekant jai galimybę tėvų valdžios apribojimo panaikinimą (CK 3.181 str. 1 d.), nenutraukus motinos ir vaikų ryšių (CK 3.181 str. 6 d.).
Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl padėties nesikeitimo dešimt metų laikotarpyje pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310-915/2015">3K-3-310-915/2015</a>).
Pažymėtina, kad neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju vaikai galėtų būti įvaikinti (CK 3.181 str. 6 d.). Taigi, parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaikų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2009">3K-3-95/2009</a>). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų motinos ir vaikų ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodomus, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Irena Stasiūnienė
Rasa Bartašienė
