Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2-1397-913/2015

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01245-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8.

(S)

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,

dalyvaujant pareiškėjoms L. B., S. B.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Z. B., A. B., L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B., S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjos L. B. ir S. B. paaiškino, jog jų tėvai J. B. ir A. B. (B) mirę. Motina mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų brolis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties liko jo turtas: gyvenamasis namas su ūkio statiniais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini), 2.17 ha bei 0.83 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Brolis V. B. su sutuoktine M. B. buvo išsituokęs. Suinteresuoti asmenys byloje Z. B., A. B., L. B. yra V. B. sūnus ir dukros. Jie pretenzijų dėl tėvo palikimo nereiškė, jo nepriėmė. V. B. jiems buvo pastatęs gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Du vaikai išvyko į užsienį, dukra gyvena (duomenys neskelbtini). V. B. savo mirties dieną gyveno likusiuose motinos namuose (duomenys neskelbtini) Pagal seniūnijos pažymą mamos turtas, po jos mirties, t.y. gyvenamasis namas buvo užrašytas brolio V. B. vardu, nes brolis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą bei jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo buvusiame motinos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Mirus broliui V. B., jo vaikai pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė bei likusiu turtu nesirūpino ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjos mano, jog palikimą po brolio V. B. mirties priėmė aktyviais veiksmais, pradėdamos jį faktiškai valdyti: rūpinosi gyvenamuoju namu, gyveno jame, laikė gyvulius, mokėjo mokesčius už elektrą, už žemę, priduodavo pieną, šienaudavo ir atliko kitus aktyvius veiksmus. Notaras dabar atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjos praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties. Šiuo metu norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos po brolio V. B. mirties priėmė palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys Z. B., A. B., L. B. procesinius dokumentus gavo, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 str. 8 d.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjų, liudytojų J. G., D. G. parodymais nustatyta, jog pareiškėjų L. B. ir S. B. tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. B. į notarus dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė (22,23,24 b.l.). Pareiškėjų brolis V. B., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (12,13 b.l.). Po brolio mirties liko jo turtas: gyvenamasis namas su ūkio statiniais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini), 2.17 ha bei 0.83 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (17-21 b.l.). Brolis V. B. su sutuoktine M. B. buvo išsituokęs (14-16 b.l.). Mirus broliui V. B., jo vaikai suinteresuoti asmenys byloje, Z. B., A. B., L. B. pas notarus dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė (24 b.l.). Pareiškėjos po brolio mirties rūpinosi gyvenamuoju namu, gyveno jame, laikė gyvulius, mokėjo mokesčius už elektrą, už žemę, priduodavo pieną, šienaudavo bei atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu būdu palikimą, atsiradusį po brolio mirties, priėmė, pradėdamos jį faktiškai valdyti. Minėtas aplinkybes bei pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl mokesčių mokėjimo už elektrą, patvirtino pasėdyje apklausti liudytojai bei teismo posėdžio metu apžiūrėta mokesčių mokėjimo atsiskaitymo knygelė.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjų, liudytojų parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjos priėmė palikimą po brolio mirties pradėję faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties (CK 5.51 str. 1 d.) (24 b.l.). Pareiškėjos L. B. ir S. B. yra V. B. ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą. Kadangi kiti įpėdiniai, suinteresuoti asmenys byloje, mirusiojo vaikai, palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjos turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų brolio mirties (CK 5.11 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Kadangi pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjų L. B. ir S. B., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, į valstybės biudžetą priteisiama 9,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po savo brolio V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė, pradėdamos jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš L. B. ir S. B. po 4,85 Eur (keturis eurus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė