Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo rūšinio teismingumo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovui A. R. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. R. 544 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo, šios rinkliavos nuostatų patvirtinimo bei pavedimo ieškovui administruoti Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir vietinę rinkliavą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad teisinius santykius, atsirandančius dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, reglamentuoja viešosios teisės norminiai aktai, be to, ieškinio reikalavimas grindžiamas ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo (tokia teisė savivaldybėms suteikta pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1, 2 punktus bei 13 straipsnio 1 dalį). Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas yra Šiaulių apskrityje esančių savivaldybių įsteigtas viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 6 dalis), kuriam įgaliojimus viešo administravimo srityje suteikė Šiaulių apskrityje esančių savivaldybių tarybos, įskaitant Šiaulių miesto savivaldybės tarybą. Įsiskolinimas, kurį prašo priteisti ieškovas, susidarė nesumokėjus rinkliavos, turinčios visus vietinės rinkliavos požymius: šią rinkliavą ir jos nustatymą reglamentuoja ne privatinės, o viešosios teisės normos, rinkliavą ir jos dydį bei lengvatas savo sprendimu nustatė savivaldybės taryba, rinkliava yra privalomai įskaitoma į savivaldybės biudžetą, dėl rinkliavos su jos mokėtoju nesitariama, taigi ši rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, mokant rinkliavą iš esmės atlyginama už savivaldybės tarybos suteiktą teisę, o ne už paslaugą, nes rinkliavos dydis nepriklauso nei nuo to, ar faktiškai naudojamasi viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga ar ja nesinaudojama, nei nuo to, kokiu mastu naudojamasi, t. y. rinkliavos dydis nepriklauso nuo mokėtojo faktiškai turimo atliekų kiekio. Dėl to teismui kilo abejonė, ar kilęs šalių ginčas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtas sumas už atliekų surinkimą ir tvarkymą kildinamas ne iš sutartinių, bet iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių. Tokia išvada darytina išanalizavus teisės aktų, reglamentuojančių ginčijamus teisinius santykius, nuostatas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 31 punktus komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas ir vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Pagal to paties įstatymo 31 straipsnį savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 92 punkte nurodyta, kad savivaldybės, įgyvendindamos principą „teršėjas moka“, turi nustatyti tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 įvedė nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (pakeisti tarybos sprendimais 2008 m. birželio 26 d. Nr. T-211 ir 2009 m. rugsėjo 24 d. Nr. T-293), 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui administruoti Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Savivaldybės teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. To paties įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, 16 straipsnyje nurodyta, kad vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą. Iš šių teisės norminių aktų, reglamentuojančių viešosios teisės srityje susiklostančius teisinius santykius, nuostatų darytina išvada, kad savivaldos institucijų (šiuo atveju – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos) veikla nustatant vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra viešojo administravimo veikla, nes ja realizuojamos savivaldybės kaip viešojo administravimo subjekto funkcijos atliekų tvarkymo srityje. Savivaldybės tarybai sprendimu perdavus vietinės rinkliavos administravimą įsteigtai viešajai įstaigai, šios įstaigos veiksmai kuriant ir tvarkant vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, apskaičiuojant vietinę rinkliavą ir siunčiant pranešimus mokėtojams, kontroliuojant vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdant vietinės rinkliavos apskaitą, išieškojimą ir lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Be to, išvadą, kad santykiai dėl rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo yra administracinio teisinio pobūdžio, patvirtina ir susiklosčiusi tokių bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A18-1025/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kurį administraciniai teismai sprendžia bylas dėl rinkliavų sumokėjimo, konstatuotina, kad šalių ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a :

Perduoti bylą pagal ieškovo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovui A. R. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo (bylos Nr. L2-1641-394/2010) Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Dainius Raižys