Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-2722-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01243-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. L. E. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja T. L. E. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2021-12-21 raštą Nr. lSS-1942-(5.59 E.); 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jos 2021-11-18 prašymą pateikti duomenis.

Pareiškėja nurodo, kad 2021-11-18 elektroninėmis ryšio priemonėmis NŽT pateikė prašymą pateikti dokumentus. Prašyme nurodė, kad yra P. P., kuris mirė 2020-05-07, įpėdinė ir mano, kad P. P. su D. M. ir R. M. sudaryta 2019-12-05 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VL-5685 (toliau – Sutartis), kuria P. P. pardavė nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir statinius (toliau - Sutartis), yra neteisėta.

NŽT, išnagrinėjusi jos prašymą ir prie jo pridėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2021-12-21 raštu Nr. 1SS-1942-(5.59E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė suteikti jos prašomą informaciją ir nurodė, kad šią informaciją galėtų jai suteikti, pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimą įrodantį dokumentą.

Pareiškėja nesutinka su NŽT atsakymu. Teigia, kad NŽT nepagrįstai atsisakė jai suteikti prašomą informaciją ir duomenis, įgalinusius atlikti 2019-12-05 sandorį, kurį sudarė jos velionis brolis P. P., nors ji ir pateikė NŽT dokumentus, pagrindžiančius jos teisę gauti informaciją apie P. P. turtines teises bei atliktus sandorius, kadangi ji yra teisėta P. P. teisių perėmėja.

Pareiškėja teigia, kad ginčytiną sandorį sudaręs P. P. mirė, praėjus keliems mėnesiams po sandorio sudarymo, todėl teisė pareikšti ieškinį dėl sandorio ar sandoriui turėjusių tiesioginės įtakos dokumentų teisėtumo, turi jo teisių perėmėjai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis), t. y. šiuo atveju ji.

Pareiškėja paaiškina, kad prašyme nurodė, jog notariniam žemės ūkio paskirties žemės sandoriui atlikti yra būtinas NŽT sutikimas. Nurodo, jog tikėtina toks NŽT sutikimas buvo išduotas, pažeidžiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą bei kitas teisės normas, tame tarpe ir Baudžiamojo kodekso normas. Todėl ji, siekdama tinkamai apginti teisėtus interesus ir veikdama kaip P. P. teisių perėmėja, kreipėsi į NŽT, kuri turėjo išduoti ir išdavė leidimą sudaryti galimai neteisėtą 2019-12-05 sandorį.

Pareiškėja nurodo, kad siekdama tinkamai apginti teisėtus interesus, prieš teikdama teismui ieškinį dėl sandorio nuginčijamo, ji turi pagrįstą ir teisėtą interesą susipažinti su dokumentais, lėmusiais ginčijamo sandorio sudarymą, kadangi vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę NŽT padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Šiuo atveju ji pagrįstai ir teisėtai prašė visos reikalingos ir informacijos, susijusios su NŽT padalinio sutikimo išdavimu. Norint nuginčyti NŽT dokumentus ar sprendimus, pirmiausiai reikalinga juos turėti, t. y. gauti. Šia teise ji ir siekė pasinaudoti.

Pareiškėja teigia, kad NŽT atsakyme neteisingai nurodė, jog ji kelia tik Sutarties teisėtumo klausimą. Ji taip pat kėlė ir NŽT išduotų ir tvarkytų dokumentų teisėtumo klausimas. Pareiškėja mano, kad žalą ji galėjo patirti ir dėl NŽT neteisėtų sprendimų, jeigu jie būtų pripažinti neteisėtais. Taigi, akivaizdu, jog ji pagrįstai prašo nurodytų dokumentų ir informacijos, siekdama įgyvendinti pažeistas civilines teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad D. M. su P. P. sudariusiam Sutartį, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-17662-20 yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo P. P. elektronine bankine mokėjimo kortele, į kurią D. M. atliko bankinius pavedimus P. P., pagal Sutartį, o NŽT direktoriaus funkcijas atliekantis S. M. yra D. M. brolis. NŽT direktoriaus pavaduotojas A. B., pasirašęs el. parašu skundžiamą NŽT atsakymą, tiesiogiai pavaldus S. M., t. y. NŽT faktiniam dabartiniam vadovui. Šios aplinkybės, kaip ir galimai neteisėti NŽT sprendimai, kurių ji prašo, taip pat tikėtinai turi įtakos, neigiamam ir neteisėtam NŽT atsisakymui suteikti prašomą informaciją ir dokumentus.

Pareiškėja nurodo, kad NŽT atsakyme nepagrįstai jai siūlo ginčyti notarinį veiksmą ar sutartį, kadangi pažeistas teises šalys gali ginti visais savo pasirinktais teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, gavus, o vėliau galbūt nuginčijus neteisėtus ir nepagrįstus NŽT sprendimus ar kitus dokumentus, būtų ne tik sudarytos objektyvios sąlygos ginčyti Sutartį, tačiau būtų pilnai atskleistos galimai neteisėtai sudarytos Sutarties sudarymo aplinkybės ir sudaryta galimybė kreiptis dėl NŽT tarnautojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi, NŽT atsisakydama pateikti prašomą informaciją ir dokumentus neteisėtai suvaržo jos teises, siekiant pareikšti ir ginti turtines teises ir interesus.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji neturi teisinio pagrindo žemės sklypus valdyti ir/ar paveldėti, taip pat gauti informaciją apie kitų asmenų valdomą turtą. Ji neprašo minimus žemės sklypus valdyti ar paveldėti, tačiau ji yra teisėta P. P. teisių perėmėja, todėl turi teisę ginčyti sandorio ir kitų lydinčių dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Ji prašo dokumentų ir informacijos, kuriais vadovaujantis buvo leista sudaryti Sutartį, t. y. prašomi dokumentai apima tik istorinį laikotarpį kuriuo žemės sklypai priklausė P. P. (iki 2019-12-05 sandorio sudarymo), o ne D. M. ir jo sutuoktinei. Ji, būdama teisėta P. P. teisių perėmėja, prašo tik tų duomenų ir informacijos, kurią disponavo ir galėjo disponuoti pats P. P., todėl NŽT teiginiai nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad NŽT nenurodė, konkrečiai kuriomis 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR) normomis remiantis prašoma informacija nesuteikta, nenurodė, jog informacija nesuteikta šiuo konkrečiu pagrindu, o tik deklaratyviai nurodė, jog informaciją valstybės institucijos teikia laikantis BDAR nuostatų reikalavimu. Pažymi, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktas numato galimybę tvarkyti asmens duomenis siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, o 6 straipsnio 1 dalies f punktas numato, jog tvarkyti asmens duomenis reikalinga siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Nagrinėjamu atveju ji yra teisių perėmėja pagal Sutartį, kadangi ši Sutartis nėra pilnai įvykdyta, taigi ji veikia ir šiuo pagrindu. BDAR 9 straipsnio 2 dalies f punktas numato, jog draudimas tvarkyti asmens duomenis netaikomas, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus arba tuo atveju, kai teismai vykdo savo teisminius įgaliojimus. Iš prašymo turinio akivaizdu, jog ji siekia vykdyti ir apginti teisinius reikalavimus, be kita ko, to neneigia ir NŽT, kas matyti iš atsakymo dalies, kurioje jai siūloma ginčyti notaro veiksmus ar sandorį, todėl NŽT atsisakymas suteikti jai duomenis ir informaciją nepagrįstas ir neteisėtas.

Pamini, jog NŽT atsakyme nėra aptarti konkretūs jos prašymai, NŽT motyvaciją taiko visiems jos prašymams, todėl NŽT atsakymas neteisėtas ir nepagrįstas visoje apimtyje.

Atsakovė NŽT atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atsisakė suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją ir nurodė, kad šią informaciją galėtų suteikti pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimą įrodantį dokumentą.

Atsakovė pažymi, kad Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTczLTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-173-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-173-916/2021">e3K-3-173-916/2021</a>).

Pareiškėja pagal 2020-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo mirusiojo P. P. (mirė(duomenys neskelbtini)) reikalavimo teisę pagal 2019-12-05 Kauno m. 21-ojo notarų biuro Sutartį.

Reikalavimas (reikalavimo teisė) – subjektinė teisė reikalauti tam tikro elgesio (veikimo arba neveikimo); tokios teisės įgyvendinimas, išreiškiant valią dėl konkrečių veiksmų, kuriuos kitas asmuo turi atlikti arba jų nesiimti.

Taigi pareiškėjai perėjo tik reikalavimo teisė, kuri suteikia teisę reikalauti tam tikro veikimo ar neveikimo, kuris kyla iš Sutarties. Pažymi, kad sudarant Sutartį pareiškėja nebuvo jos šalimi, taip pat tuo metu ji nebuvo ir mirusio P. P. (mirė (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė sudarant, pareiškėjos manymu, ydingą Sutartį.

Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis).

Pažymi, jog teisė gauti dokumentus, nustatyta Įstatyme, nėra absoliuti. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas: 3) duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį; 4) duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą.

Tai reiškia, kad NŽT, veikdama įstatymo nustatytoje apimtyje, bei įstatymo nustatyta tvarka tvarkydama asmens duomenis, tretiesiems asmenims juos gali teikti, tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik pagrindus tikslą.

Atsakovė dėsto BDAR nuostatas ir nurodo, kad teikiant duomenis tretiesiems asmenims, duomenų subjekto sutikimas yra tinkamas teisinis pagrindas asmens duomenų teikimui. Kai duomenys teikiami remiantis žmogaus sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, jog duomenų subjektas davė sutikimą tokiam jo duomenų teikimui. Tai reiškia, kad įstatymu yra ribojama duomenų valdytojo (NŽT) teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims, asmens valdytojas privalo turėti aiškų teisinį pagrindą asmens duomenų teikimui.

Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į 2020-08-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą bei vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principu ir buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pažymi, kad pareiškėjai skundžiamame rašte buvo nurodytos sąlygos, kurias tenkinus, jai būtų suteikta jos prašoma informacija. Todėl mano, kad skundžiamas raštas neužkerta pareiškėjai kelio gauti jos siekiamų dokumentų, jeigu ji tenkins nurodytas sąlygas.

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Mano, kad ginčijamas NŽT raštas neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų. Todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal Asmens duomenų apsaugos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2012-10-23 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-352 „Dėl Asmens duomenų apsaugos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“, 14.5 papunktį vienu iš asmens duomenų gavėju yra bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, administracinių ginčų komisijos ir teisėsaugos institucijos. Todėl, teismui, nagrinėsiančiam bylą, susijusią su pareiškėjos teisių gynimu, prireikus papildomos informacijos (įrodymų), susijusios su Sutarties ginčijimu ar panašiu klausimu, NŽT į šią bylą pateiktų tesimo prašomą informaciją.

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2021-12-21 rašto Nr. lSS-1942-(5.59 E.), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2021-11-18 prašymą pateikti dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 202-11-18 su prašymu kreipėsi į NŽT ir prašė: išduoti NŽT padalinio pagal žemės buvimo vietą išduoto sutikimo kopiją dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini), perleidimo; pateikti įrodymus/duomenis, jog NŽT raštu pranešė asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių unikalūs Nr..(duomenys neskelbtini), pateikti P. P. (pardavėjo) rašto kopiją, kuriame jis praneša apie savo ketinimą parduoti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr..(duomenys neskelbtini),; pateikti D. M. (pirkėjo) sutikimo kopiją – pirkti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr..(duomenys neskelbtini); paaiškinti, kodėl D. M. buvo pripažintas žemės sklypų, kurių unikalūs Nr..(duomenys neskelbtini) naudotoju, naudojusiu nurodytus žemės ūkio paskirties sklypus ne mažiau nei vienus metus.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2021-12-21 raštu Nr. 1SS-1942-(5.59E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją ir nurodė, kad šią informaciją jai galėtų suteikti pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimą įrodantį dokumentą.

Pareiškėja nesutinka su pateiktu atsakymu, teigia, kad ji, kaip paveldėtoja, turi teisę gauti prašomus dokumentus, be to atsakovė nepasisakė dėl visų jos prašyme keliamų klausimų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai NŽT pareiškėjai nepateikė jos prašomos informacijos.

Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19-36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).

Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).

Pažymėtina, jog teisė gauti dokumentus, numatyta Įstatyme, nėra absoliuti, Įstatymo 15 straipsnyje nustatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo panaudojimo tikslą.

Aptartos Įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad NŽTT, veikdama Įstatymo nustatytoje apimtyje, bei Įstatymo nustatyta tvarka tvarkydama asmens duomenis, tretiesiems asmenims juos gali teikti, tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik pagrindus tikslą.

Pareiškėjos teigimu, priešingai nei teigiama atsakyme (P. P. Sutartimi žemės sklypus 2019-12-05 pardavė kitiems asmenims, todėl Jūs neturite teisinio pagrindo minėtus žemės sklypus valdyti ir/ar paveldėti, taip pat gauti informaciją apie kitų asmenų valdomą turtą. Šią informaciją galėtume Jums suteikti pateikus dabartiniam žemės sklypų savininkui atstovavimą įrodantį dokumentą), jos pateiktame prašyme yra nurodyti duomenys (pateiktas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas), kurie įrodo prašomos informacijos ryšį su jos teisėmis gauti informaciją.

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Remiantis BDAR konstatuojamosios dalies 26 straipsniu, asmens duomenys turi būti teikiami teisėtai, vadovaujantis duomenų proporcingumo ir kitais principais, kurie „turėtų būti taikomi visai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“.

Teikiant duomenis tretiesiems asmenims, duomenų subjekto sutikimas yra tinkamas teisinis pagrindas asmens duomenų teikimui. Kai duomenys teikiami remiantis žmogaus sutikimu, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, jog duomenų subjektas davė sutikimą tokiam jo duomenų teikimui.

Tai reiškia, kad įstatymu yra ribojama duomenų valdytojo, nagrinėjamu atveju NŽT teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims, asmens valdytojas privalo turėti aiškų teisinį pagrindą asmens duomenų teikimui.

Taigi, NŽT teikdama asmens duomenis turi laikytis BDAR 5 straipsnio 1 dalies f) punkte įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principo, t. y., kad asmens duomenys teikiami tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

BDAR konstatuojamosios dalies 26 straipsnis nustato, kad asmens duomenys turi būti teikiami teisėtai, vadovaujantis duomenų proporcingumo ir kitais principais, kurie „turėtų būti taikomi visai informacijai apie fizinį asmenį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“.

Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis duomenų tvarkytojas (šiuo atveju –NŽT) turi užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami teisėtai, jeigu toks teikimas atitinka šias sąlygas: duomenų subjektas davė sutikimą tokiam teikimui; duomenys teikiami siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; duomenis teikti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; duomenys teikiami siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; teikti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Siekiant įgyvendinti BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo atskaitomybės principą, duomenys trečiosioms šalims gali būti teikiami tik, kai duomenų gavėjas teiktame prašyme nurodo aplinkybes, pagrindžiančias, kad duomenų tvarkymas (teikimas) atitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus principus ir yra pagrįstas bent viena BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisėto duomenų tvarkymo sąlyga.

Prašyme privaloma nurodyti: duomenų gavimo konkretų ir aiškiai apibrėžtą tikslą; jeigu yra, duomenų tvarkymo (gavimo) teisinį pagrindą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose, ir konkrečią jų nuostatą, suteikiančią teisę gauti asmens duomenis; duomenų tvarkymo (gavimo) teisėtą sąlygą, įtvirtintą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovaujantis suteikiama teisė gauti asmens duomenis; duomenų teisėto tvarkymo (teikimo) sąlygą, įtvirtintą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovaudamasi NŽT turi teisę pateikti šiuos duomenis trečiajam asmeniui; konkrečią prašomų duomenų apimtį, t. y. kokių konkrečių duomenų prašoma: vardo, pavardės, paskirtos išmokos dydžio ir pan. Prašymai pateikti visą turimą informaciją apie asmenį nelaikytini konkrečiais; kai nurodoma, kad duomenis pateikti prašoma vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktais, t. y. kai duomenis tvarkyti (teikti) reikia siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas arba teikti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų apsaugos, prašyme turi būti išsamiai pagrįsta, kodėl šių asmenų interesai yra viršesni už duomenų subjekto teises ir laisves.

Taigi asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (BDAR 6 straipsnis). Minėtos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad įstatymu yra ribojama duomenų valdytojo teisė teikti asmens duomenis tretiesiems asmenims, asmens valdytojas privalo turėti aiškų teisinį pagrindą asmens duomenų teikimui.

Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog nepaisant to, kokia buvo pareiškėjos prašoma informacija (dokumentai), kuriose yra duomenys apie nuosavybės teisių įgijimo tikslas, informacija apie kitų fizinių asmenų (turto savininkų) (informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)) ekonominio, socialinio pobūdžio požymius laikytina asmens duomenimis, tokia informacija (dokumentai) galėjo būti teikiama tik esant minėtų asmenų sutikimui. Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovė pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiškėja neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė BDAR.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad NŽT, įvertinusi pareiškėjos prašomus pateikti dokumentus, į jos pateiktą 2020-08-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagrįstai nustatė, kad vadovaudamasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies f) punkte įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principu, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pateikti su trečiaisiais asmenimis susijusius duomenis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme prašomą pateikti informaciją ir pateiktą atsakovės atsakymą, konstatuoja, kad atsakovė skundžiamu raštu pateikė pareiškėjai išaiškinimus dėl neteikiamų dokumentų, taip pat pasisakė dėl kitų pareiškėjos minėtame prašyme nurodytų aplinkybių. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė skundžiamu raštu būtų pažeidusi įstatymus ar kitus teisės aktus, viršijusi kompetenciją, ar kad šis raštas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad NŽT motyvaciją taiko visiems jos prašymams, pažymėtina, kad pareiškėjos visi prašymai yra susiję su trečiųjų asmenių duomenimis, kurie reglamentuojami tais pačiais teisės aktais, todėl atsakovė neprivalėjo jų kartoti atsakydama į kiekvieną pareiškėjos prašymą.

Teismo įsitikinimu, ginčijamas raštas iš esmės atitinka ir VAĮ nuostatas, atsakymas yra pakankamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, t. y. iš jo turinio yra galimybė aiškiai suvokti jo esmę. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu raštu nėra užkertamas kelias pareiškėjai dėl Sutarties nuginčijimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais teikti ieškinį bendros kompetencijos teismui, kuris esant būtinybei išsireikalaus būtinus dokumentus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT 2021-12-21 raštu Nr. lSS-1942-(5.59 E.) teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti prašomus dokumentus, o skundžiamas raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jos 2021-11-18 prašymą pateikti duomenis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos T. L. E. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė