Administracinė byla Nr. eI3-4140-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01554-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja E. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) sprendimą 2022-04-06 Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM); 2) įpareigoti Administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti 2021-10-15 prašymą ir pateikti atsakymą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad jai dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ji inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti savo dalį žemės sklypo iš bendrosios nuosavybės. UAB „Topokada“ parengė projektą ir 2022-03-03 pateikė suderinimui Administracijai, kuri 2022-04-06 raštu informavo, kad atsisako derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl to, kad buvo gautas žemės sklypo bendraturtės prašymas, kuriuo informuojama, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Atsižvelgiant į nurodytą, atsisako derinti pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir projektą nagrinės, kai bus baigti teisminiai ginčai, nes teismo sprendimai gali turėti įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.
Pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu. Dėsto Žemės įstatymo 40 straipsnio ir Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja 2004-10-04 žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatas ir teigia, kad tuo atveju, kai nėra visų asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Pareiškėja nesutinka su atsakove, kad projektas negali būti tvirtinamas dėl to, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, nes Žemės įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja ir nustato reikalavimus žemės sandoriams. Projekto tikrinimas institucijose nėra prilyginamas žemės sandoriui (priimamas atitinkamas individualus administracinis aktas). Reikalavimas nurodytas Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje taikomas tik tada, kai sudarant žemės sandorį (notarinį sandorį) dėl žemės sklypo sujungimo, padalijamo, atidalijamo ar perdalijimo, paaiškėja, kad žemės sklypas yra areštuotas arba teisminio ginčo objektas.
Pareiškėja nurodo, kad Taisyklių 63 punktas nustato, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos, o 64 punktas numato, kad projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą.
Pareiškėja teigia, kad pateiktas projektas atsakovės yra suderintas, nes nuo projekto atsakovei pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 5 darbo dienos, kadangi projektas pateiktas derinimui 2022-03-04. Bet iš pateikto atsakovo rašto galima suprasti, jog atsakovė projekto netikrino, nes atsakovės rašte nurodoma „projektą nagrinės kuomet bus baigti teisminiai ginčai“. Taigi, atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos patikrinti projektą.
Kadangi laikoma, kad projektas yra suderintas, Administracija turėjo pateikti tikrinti projektą NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Taigi, atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, nes neperdavė projekto tikrinimui NŽT struktūriniam padaliniui.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad parengtas Projektas galės būti patvirtintas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą turi būti vykdomas žemės sklypo atidalijimas. Šiuo atveju NŽT struktūrinis padalinys turi surašyti išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą. Taigi, išvada pagal savo esmę yra tarpinis dokumentas teritorijų planavimo procese. Išvada teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams negali sukelti, nes nepatvirtintas projektas (teritorijų planavimo dokumentas) teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams negali sukelti.
Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė nurodo, kad pagal Taisyklių 58 punktą parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis.
Atsakovė paaiškina, kad UAB „Topokada“ parengė projektą, kurio rengimo tikslas - pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus ir 2022-03-03 pateikė suderinimui Administracijai. Projekto rengimo tikslas - pertvarkyti sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Vadovaujantis Taisyklių 58 punktu, pareiškėja buvo informuota Administracijos 2022-04-06 raštu Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM), kad Administracija atsisako derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir nurodė atsisakymo priežastis.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja minėtu raštu buvo informuota, kad Administracija gavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtės prašymą, kuriame informuojama, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
Atsakovė teigia, kad išnagrinėjus pateiktą projektą mano, kad nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas gali turėti įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams.
Atsakovė nurodo, kad pagrįstai atsisakė derinti pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir pareiškėją informavo, kad projektas bus nagrinėjamas, kuomet bus baigti teisminiai ginčai.
Pareiškėja daro išvadą kad pateiktas Projektas Administracijos yra suderintas, nes nuo projekto pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 5 darbo dienos, kadangi projektas pateiktas derinimui 2022-03-04. Tačiau iš pateikto Administracijos rašto galima suprasti, jog Administracija apskritai projekto netikrino, nes rašte nurodė „projektą nagrinės kuomet bus baigti teisminiai ginčai“. Taigi, pareiškėjos nuomone, atsakovas neįvykdė tinkamai pareigos patikrinti projektą. Kadangi laikoma, kad projektas yra suderintas (Taisyklių 64 p.), Administracija turėjo pateikti tikrinti projektą NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Taigi, anot pareiškėjos, atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, nes neperdavė Projekto tikrinimui NŽT struktūriniam padaliniui.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Kaip nurodė, atsakovė vadovaudamasi Taisyklių 58 punktu, pareiškėją informavo, kad atsisako derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir nurodė atsisakymo priežastis. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad projektas turi būti laikomas suderintu ir, kad atsakovė turėjo pateikti tikrinti projektą NŽT struktūriniam padaliniui.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos minimas Taisyklių 63 punktas reglamentuoja derinančiųjų subjektų (institucijų, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat išvardintų Taisyklių 62 p.) veiksmus, o projekto rengimo organizatoriui šis punktas nėra taikomas.
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022-04-06 sprendimo Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM); kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja inicijavo šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti savo dalį žemės sklypo iš bendrosios nuosavybės. UAB „Topokada“ parengė projektą ir 2022-03-03 pateikė suderinimui Administracijai. Projekto rengimo tikslas - pertvarkyti sklypą, atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Administracija 2022-04-06 raštu Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM) informavo pareiškėją, kad atsisako derinti minėto žemės sklypo projektą dėl to, kad 2022-03-10 buvo gautas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtės J. S. prašymas, kuriame informuojama, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Taisyklių 10 punkte. Įvertinus šį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad teisės aktai nustato imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypus, kurie yra areštuoti arba teisminio ginčo objektais.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2- 1443-925/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23587-2021-9), kurioje ginčo objektu yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,5791 ha, esantis (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymas. Pareiškėja minėtoje civilinėje byloje yra viena iš atsakovių. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas taip pat yra Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo objektas.
Pareiškėja skunde teigia, kad nagrinėjamas ginčas nepatenka į Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 10 punkto reguliavimo sritį.
Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nors Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis nustato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1514/2012; 2017-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3423-602/2017 ir kt.).
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų draudimą atidalinti žemės sklypą, kuris yra teisminio ginčo objektu. Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato jokių šio draudimo išimčių, todėl akivaizdu, kad nepasibaigus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamam teisminiam ginčui, teisės aktai nenustato galimybės atidalinti ginčo žemės sklypą, rengiant projektą, todėl atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi bei Taisyklių 10 punktu nėra teisinio pagrindo pradėti rengti projektą.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, nes neperdavė projekto tikrinimui NŽT struktūriniam padaliniui, pažymėtina, kad atsakovė vadovaudamasi Taisyklių 58 punktu, pareiškėją informavo kad atsisako derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir nurodė atsisakymo priežastis. Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad projektas turi būti laikomas suderintu ir, kad atsakovė turėjo pateikti tikrinti projektą NŽT struktūriniam padaliniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos minimas Taisyklių 63 punktas reglamentuoja derinančiųjų subjektų (institucijų, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat išvardintų Taisyklių 62 p.) veiksmus, o projekto rengimo organizatoriui šis punktas nėra taikomas.
Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatė Administracijos 2022-04-06 sprendimo Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM) neteisėtumo pagrindų.
Teismas daro išvadą, kad Administracijos 2022-04-06 sprendimas Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Administracijos 2022-04-06 sprendimą Nr. A51-44862/22(2.14.2.12E-ŽEM), netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. išnagrinėti 2021-10-15 prašymą ir pateikti atsakymą,
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos E. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos
Jolita Rasiukevičienė
Violeta Petkevičienė
